- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-1814-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27957-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.8.9Kiti atsisakymo priimti ieškinį atvejai
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, pareikštą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo bei restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. A. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama:
1) nutraukti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr.49SUI-(14.49.56)-64 (toliau – ir Sutartis);
2) taikyti dvišalę restituciją – žemę grąžinti atsakovei, o iš atsakovės priteisti 1 992,58 Eur sumokėtus už žemės pirkimą.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodo, kad 2013-09-30 ieškovė su atsakove pasirašė Sutartį, pagal kurią ieškovė nusipirko 212 kv. m ploto žemės sklypą. Ieškovė už perkamą žemės sklypą sumokėjo atsakovei 6 880 Lt (1 992,58 Eur). Likusi žemė sklypo kaina 7 968,95 Eur turėjo būti sumokėta iki 2027-01-15. Dėl susidariusių finansinių sunkumų ieškovė savo sutartinių įsipareigojimų negali tęsti, apie tai ne kartą informavo atsakovę, kuriai siūlė nutraukti Sutartį, tačiau atsakovė į tai visiškai nereagavo bei toliau siuntė laiškus dėl susidariusio įsiskolinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-27 nutartimi ieškovės R. A. ieškinį atsisakė priimti.
4. Teismas nurodė, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, ir nustatė, kad savo reikalavimą nutraukti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 str. nuostatomis, kurios numato atvejus, kai sutartis nutraukiama dėl kitos šalies kaltės. Tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad kitos šalies sutarties pažeidimo ieškovė neįrodinėja, o pati nebeketina tęsti savo sutartinių įsipareigojimų dėl pasikeitusių aplinkybių. Teismas nurodė, jog tokiu atveju ieškovė turi teisę motyvuotu prašymu kreiptis į kitą šalį dėl sutarties pakeitimo ir tik tuomet, jei per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą (CK 6.204 str.). Teismas tokiu atveju sprendžia klausimą dėl sutarties nutraukimo ar sutarties sąlygų pakeitimo, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.
5. Teismas sprendė, jog ieškovė pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, reikšdama ieškinį, kuris nesukels jai materialinių teisinių pasekmių. Teismas taip pat pažymėjo, kad teisme yra ginamos tik sąžiningų asmenų teisės, todėl bet kuris suinteresuotas asmuo, besikreipiantis į teismą teisminės gynybos, neturi piktnaudžiauti šia savo teise. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovės pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai.
6. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas atsisakė priimti ieškovės R. A. ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, nes jo tenkinimas / netenkinimas nesukels ieškovei savarankiškų materialinių pasekmių.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) R. A. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-27 nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
8. Atskirajame skunde nurodoma, kad su atsakove 2013-09-30 pasirašė Sutartį, pagal kurią nusipirko 212 kv. m ploto žemės sklypą. Perkamas žemės sklypas buvo įkainotas 34 600 Lt (10 020,85 Eur). Ieškovė už perkamą žemę sumokėjo 6 880 Lt (1 992,58 Eur). Likusi žemė sklypo kaina 7 968,95 Eur turėjo būti sumokėta iki 2027-01-15. Dėl susidariusių finansinių sunkumų ieškovė savo sutartinių įsipareigojimų negali tęsti, apie tai ne kartą informavo atsakovę, kuriai siūlė nutraukti Sutartį, tačiau atsakovė į tai visiškai nereagavo bei toliau siuntė laiškus dėl susidariusio įsiskolinimo.
9. Teigia, jog turi teisę kreiptis dėl Sutarties nutraukimo ir prašyti priteisti iš atsakovės jos sumokėtus pinigus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Atskirasis skundas tenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 str. 2 d., teismas nenustatė (CPK 338 str.).
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-27 nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, kadangi ieškinio tenkinimas / netenkinimas nesukels ieškovei jokių savarankiškų materialinių pasekmių.
13. CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą, siekdamas civilinių teisių gynybos, turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Nurodyti teisinio ieškinio pagrindo nereikalaujama. Ieškovui išdėsčius faktinį reikalavimo pagrindą, teismas, nagrinėdamas bylą, teisinį santykį kvalifikuoja ex officio (lot. savo iniciatyva) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009).
14. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 str. 1 d. ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014).
15. Tai reiškia, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės ieškinio priėmimo stadijoje nėra analizuojamos, jos negali būti kliūtimi kreiptis į teismą.
16. Ieškovė ieškinyje nurodžiusi faktines aplinkybes, susijusias su ginču, ir teigdama, jog vadovaujasi Sutarties V skyriaus 19 p. bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 str. 4 d. nuostatomis, prašė nutraukti Sutartį ir taikyti dvišalę restituciją. Taigi, ieškovė ieškiniu siekia grįžti į buvusią padėtį prieš sudarant Sutartį. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės nurodęs, jog nesutampa ieškinio pagrindas su ieškinio dalyku, pasisakęs apie sutarčių esmę ir jų privalomumą, įvertinęs CK 6.217 str. nuostatas ir tai, kad ieškovė ieškiniu neįrodinėja kitos šalies sutarties pažeidimo, o pati nebeketina tęsti savo sutartinių įsipareigojimų dėl pasikeitusių aplinkybių, konstatavo, jog pateiktas ieškinys ieškovei nesukels materialinių teisinių pasekmių.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju ieškinio priėmimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinio patenkinimas nesukeltų ieškovei teisinių pasekmių: tenkinus ieškinį, ieškovė siekia grįžti į prieš tai buvusią padėtį prieš sudarant Sutartį, o ieškinį atmetus – ieškovė ir toliau turės laikytis Sutarties nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad tuo atveju, jei ieškovė netinkamai (neaiškiai, prieštaringai) suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).
18. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į civiliniame procese įtvirtintą siekį užtikrinti asmeniui teisę į teisminę gynybą, skundžiama nutartis naikintina ir ieškovės R. A. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir ieškovės R. A. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.