Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotiems asmenims M. Ž. ir jo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Škėriui, L. M. atstovei advokatei Reginai Baranauskienei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys L. M., M. Ž., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašo spręsti klausimą dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-110-512/2023 netinkamo vykdymo. Nurodė, kad antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/24/01229, pagal išieškotojo M. Ž. pateiktą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 17 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-110-512/2023 dėl bendravimo tvarkos tėvui M. Ž. su nepilnamete dukra D. Ž.. Išieškotojas pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, nurodė, kad vaiko mama L. M. nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo. 2024 m. rugsėjo 4 d. buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas. Antstolei įvertinus išieškotojo gautus prašymus, antstolės telefoninius pokalbius su L. M., nuspręsta kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo netinkamo nevykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo ar motinos veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019; kt.).

CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas).

Vykdomosios bylos duomenimis bei iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo L. M. teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos nesilaiko, nuo 2023 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. rugpjūčio 10 d. visiškai nebendravo su vaiku, juo nesirūpino ir nesidomėjo, išlaikymo neteikė. Po kiek daugiau nei metų laiko, t. y. 2024 m. liepos mėn. pabaigoje, M. Ž. perdavė vaiką L. M. motinai siekiant, kad vaiko bendravimas nenutruktų bent su artima L. M. aplinka, o pastaroji perdavė vaiką L. M.. 2024 m. rugpjūčio 10 d. L. M. susitiko su dukra, tačiau jos į nustatytą gyvenamąją vietą pas tėtį negrąžino, todėl M. Ž. kreipėsi į antstolę. 2024 m. rugsėjo 4 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-4-44606, kuriame nustatė, kad vaiko mama L. M. nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, ir ignoruoja M. Ž., kaip tėvo, reikalavimą sugrąžinti dukrą į teismo sprendimu nustatytą gyvenamąją vietą su tėvu. Tai, kad teismo sprendimu patvirtinta tvarka nebuvo vykdoma patvirtina ir Valstybės vaiko teisių apsaugos bei įvaikinimo tarnybos situacijos vertinimas. Aplinkybės, jog sprendimas fiksuotu atveju nebuvo įvykdytas neginčija ir pati skolininkė.

Posėdyje išklausius suinteresuoto asmens M. Ž. bei suinteresuoto asmens L. M. atstovės paaiškinimus, įvertinus rašytinius bylos duomenis, matyti, kad suinteresuotas asmuo L. M. negalėjimą vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką grindžia iš esmės tik viena aplinkybe – nepilnamečio vaiko nenoru bendrauti su tėčiu. Tačiau teismo vertinimu L. M. nurodoma aplinkybė, jog nepilnametė dukra kategoriškai atsisako bendrauti su tėčiu, nepateisina 2024 m. rugsėjo 4 d. antstolio patvarkymo dėl bendravimo tvarkos nevykdymo.

Teismas pažymi, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, pareigos, susijusios su teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu, pirmiausia gali būti tiesiogiai nustatytos pačiame teismo sprendime (nutartyje), pavyzdžiui, nustatant tokio tėvo (motinos) pareigą atitinkamu metu pristatyti vaiką į skyrium gyvenančio tėvo (motinos) gyvenamąją vietą. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

Nors L. M. tvirtina, kad būtent pati dukra kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu, kad ji kaip mama vaikui prievartos netaikys, tačiau teismas pažymi, kad vaiko norai ne visais atvejais sutampa su jo interesais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašių priežasčių vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Vaiko grąžinimas tėvui, su kuriuo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu yra nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, pagal tuo pačiu teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, negali būti laikomas veiksmu prieštaraujančiu vaiko interesams.

Iš byloje pateiktos 2024 m. liepos 9 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 5VSV-2937, matyti, kad 2024 m. liepos 1 d. skyriaus specialistei bendraujant su vaiku, mergaitė išreiškė nenorą bendrauti su tėvu, kad nori gyventi ir būti su mama; kad tėtis nuolatos ją mušą ir daugiau negali likti pas jį ir gyventi kartu su juo; pas mamą jaučiasi saugi ir mylima; kad M. nebenori vadinti tėčiu, ji tėčiu vadina A. (mamos vyrą); ją nuolat tėčio šeimoje statydavo po 2-3 val. į kampą, uždarydavo būti vieną kambaryje, neišleisdavo į lauką; visą birželio mėnesį mergaitė nebuvo kieme, neturėjo telefono. Už ką gavo tokią drausminę priemonę, jį atsakė, kad mergaitė gaudavo pastabą iš mokyklos, arba kelias pastabas, todėl būdavo taikomos tokios bausmės. Mergaitė jaučiasi tėčio namuose nesaugi, ją mušą tėvas, S. (tėčio žmona) šaukia, rėkia, R. (S. dukra) taip pat ją skriaudžia, muša, suka ranką. Taip pat mergaitė nurodė, kad mama jai papasakojo jai, koks tėvas yra blogas žmogus ir, kad jam nėra gerai, todėl mergaitė bijo nenori matyti tėčio, bijo jo.

Byloje pateiktoje 2024 m. rugsėjo 17 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 5VSV-3900 nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 9 d. bendraujant su mergaite pastebėta, kad jau pasikeitė kalba ir mergaitė nekalba apie tai, kad tėvas ją muša ar kitaip smurtauja prieš ją. Mergaitė pasiilgusi mamos, tik apie tai kalbėjo, kad viską iškęs ir mamai atleis, kad tik gyventų su mama. Pastebėta, kad mergaitė visais būdais bando įtikti A. ir mamai, taip pat pasireiškė baimės jausmas, kad mama dėl to, kad yra su tėčiu supyks. 2024 m. rugsėjo 16 d. tarnybos atstovei bendraujant su mergaite pastebėta, kad jau pasikeitė jos nuomonė, mergaitei šiuo metu gerai pas tėtį, ji jau sutaria su S. ir su R. Paklausus ar per šią savaitę buvo susitikusi su mama, mergaitė pasakė, kad nebuvo susitikusi, tik skambino mamai, kuri pasakė, kad negali jos pasiimti, nes susirgo mažasis brolis. Mergaitė mamai pasakė juk gali su mažuoju broliu pabūti vyresnysis brolis, bet mama pasakė, kad negali. Mergaitė papasakojo, kad mama nepasiėmė iš mokyklos nei antradienį, nei savaitgalį. D. pasakojo, kad ji norėjo aplankyti mamą, bet ji nepanoro, kodėl mama jos nepasiima, mergaitė nesupranta. Paklausus D. kaip bus jeigu mama jos nepasiims, mergaitė atsakė, kad bus kaip bus ir kaip nors išgyvens. Su tėčiu gerai laiką leidžia. Paklausus mergaitės ar tėtis yra ją mušęs, D. pasakė, kad nėra, tik yra subaręs, kad negerai kažką padarė, o ką padarė, neatsimena. Pasak D., tėtis geras, nes išleidžia pas močiutę R., L. ir mamą. Močiutės abi jos laukia, tik mama nelaukia. D. jaučia kaltę, kad ėjo kartu su močiute Lina namo ir taip sugrįžo pas tėtį. Galimai dėl to mama ir supyko, todėl jos ir nepasiima.

Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus teismas sprendžia, kad vaiko motinos nurodytos bendravimo tvarkos nevykdymo priežastys (vaiko nenoras bendrauti su tėčiu) neatleidžia vaiko motinos nuo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos laikymosi, nėra pagrįstos ir paremtos vien motinos subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu. Nors L. M. ne kartą antstolei nurodė, jog pati dukra nenori grįžti pas tėtį, tačiau kaip matyti iš vaiko situacijos vertinimo anketose užfiksuotų aplinkybių, tokį vaiko nenorą formuoja pačios mamos pasyvus elgesys ne skatinant dukrą bendrauti su tėčiu, o priešingai – nesiimant reikiamų priemonių, kad būtų realiai įgyvendinama Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka. Kaip jau buvo minėta, teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymas galimas ne tik aktyviais vieno iš tėvų (tėvo / motinos) veiksmais, bet ir bendradarbiavimo bei kooperavimosi su kitu tėvu principų pažeidimu. Šiuo atveju L. M. turėjo stengtis mergaitės norui bendrauti su tėčiu stiprinti, ji privalo ieškoti galimybių ir išeičių pačiai ar pasitelkiant trečiuosius asmenis (psichologus, vaikų teisių specialistus) sukurti tokią aplinką nepilnametei, kuri skatintų ją išsaugoti ryšį tiek su tėčiu, tiek su mama. Tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų bei įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog L. M. dėjo aktyvias ir sąžiningas pastangas, siekdama vaiką grąžinti tėčiui. Priešingai, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad L. M. realiai neatliko jokių konkrečių veiksmų mergaitės norui bendrauti su tėvu stiprinti, ji ir toliau toleravo dukros nuomonę ir neskatino jos, kad dukra keistų nusistatymą nebendrauti su tėčiu. Be to, byloje pateikti duomenys bei įrodymai suformuoja nuomonę, kad vaikas yra įtakojamas mamos ir nuteikinėjamas prieš tėtį, o vaiko išreikšta nuomonė, gyvenant mergaitei su mama, galimai buvo ne savarankiška, o suformuota mamos. Teismo vertinimu motinos elgesys tikėtina nulėmė dukters požiūrį į bendravimą su tėčiu.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens L. M. atstovė advokatė R. Baranauskienė paaiškino, kad L. M. turi rimtų sveikatos problemų, taip pat augina specialių poreikių turintį sūnų, kuriam reikia skirti daug laiko ir dėmesio, todėl metus laiko negalėjo bendrauti su dukra bei pateikė 2023 m. sausio 15 d. ir 2024 m. kovo 7 d. IĮ „Vyro sveikata“ ambulatorinio apsilankymo aprašymus bei 2023 m. birželio 6 d. Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos jos sūnui M. A. skyrimo. Tačiau nagrinėjamoje byloje tiriamos aplinkybės, susijusios tik su antstolei perduoto sprendimo tinkamu vykdymu ir antstolės išrašytu sprendimu, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tiktus veiksmus, neįvykdymo aktu, būtent laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d. iki 2024 m. rugsėjo 4 d., todėl šie advokatės pateikti įrodymai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant sankcijos paskyrimo klausimą dėl teismo įpareigojimų nevykdymo.

Teismas konstatuoja, kad skolininkė savo aktyviais veiksmais analizuojamu laikotarpiu sąmoningai nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos. Byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu sprendimas buvo nevykdomas dėl ne nuo skolininkės valios priklausančių priežasčių; priešingai – bylos duomenys bei įrodymai patvirtina, kad ji tyčia nevykdė teismo sprendimo, pasiteisindama įvairiomis, objektyviais duomenimis nepagrįstomis priežastimis. Tokiais veiksmais skolininkė pažeidė teismo sprendimų vykdymo privalomumo principą, trukdė vykdyti teisingumą. Dar daugiau, toks skolininkės elgesys pažeidė ir nepilnamečio vaiko interesus. Todėl esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad L. M. nurodytos aplinkybės nepateisina Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-110-512/2023, nevykdymo, todėl yra teisinis pagrindas L. M. taikyti sankciją – baudą, numatytą CPK 771 straipsnio 6 dalyje.

Įstatymas numato, jog teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017). To paties straipsnio 6 dalyje numatyta bauda yra skiriama išieškotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).

Įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Pažymėtina, jog teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, netinkamai įgyvendinant teismo nutartimi nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais užtikrinimas priklauso nuo abiejų tėvų geranoriškumo ir pastangų ieškoti sprendimo, kuris geriausiai atitiktų ilgalaikius vaiko interesus

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje turtus duomenis bei įrodymus, įvertinęs ir tai, kad skolininkė augina dar du nepilnamečius vaikus, taip pat turi pareigą teikti išlaikymą skyrium nuo jo gyvenančiai dukrai, todėl prašomos baudos skyrimas skolininkei būtų ne tik nepakeliama finansinė našta, tačiau ir neigiamai atsilieptų ne tik jos, bet ir kitų jos vaikų interesų bei poreikių tenkinimui, taip pat vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais bei atsižvelgdamas į baudos skyrimo tikslus, į teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, sprendžia, kad yra pagrindas skirti skolininkei L. M. 200 Eur vienkartinę baudą už teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo dalies, kuria nustatyta motinos L. M. bendravimo tvarka su dukra D. Ž., nevykdymą (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 771 straipsnio 6 dalis). Teismo vertinimu, skiriama bauda yra pakankama satisfakcija išieškotojui už laikotarpį, kuomet skolininkė nevykdė pareigos užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimą. Bauda, atsižvelgiant į antstolio pareiškimą ir teisinį reguliavimą, skiriama suinteresuoto asmens M. Ž. naudai.

Skolininkei L. M. išaiškintina, kad teismo sprendimo nevykdymas yra pagrindas pakartotinai kreiptis antstoliui dėl baudos skyrimo skolininkei CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu, siekdamas pakeisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, skolininkė turi teisę kreiptis į teismą teisės aktų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 771 straipsnio 2 ir 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą tenkinti.

Skirti suinteresuotam asmeniui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 24 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-110-512/2023 nevykdymą suinteresuoto asmens M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei vykdomąsias bylas Nr. 0004/24/01229, Nr. 0004/22/00405 ir Nr. 0004/20/00013.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.