Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-128-970/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-06
Bylos Nr.
1-128-970/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40717-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Džiuginta Plukienė
Nukentėjusysis
D. D.
Kaltinamasis
P. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-128-970/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40717-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.4.5.1; 2.1.8; 2.1.15.3.2; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 6 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė,sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei,dalyvaujant prokurorei Romutei Švaikauskaitei,nukentėjusiajai D. D., ją lydinčiam asmeniui (dukrai) R. A.,kaltinamajam P. G.,

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Varėnos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. G., turėdamas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte (gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) bei Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. V35-623 (Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V35-1031 redakcija) „Dėl gyvūnų laikymo Druskininkų savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių” 7.3 punkte (užtikrinti, kad viešoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų valstybės ar savivaldybių turtui), 64 punkte (šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės.<...>), būdamas mišrūno veislės (vokiečių aviganio mišrūno) šuns, kuris jam buvo paliktas priežiūrai, laikytoju, su šunimi elgėsi neatsargiai ir neužtikrino, kad šuo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, dėl ko 2022 m. birželio 17 d. apie 17.50 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) jo vedžiojamas mišrūno veislės šuo, užpuolė ir įkando nukentėjusiajai D. D., buvusiai savo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) , sklype, padarydamas nukentėjusiajai D. D. kastines žaizdas dešinės šlaunies srityje, pilvo kairėje su kraujosruva bei kairėje blauzdoje, sukėlusias nukentėjusiajai D. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nukentėjusiajai D. D. sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tokiu būdu dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją D. D..

Kaltinamasis P. G. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio metu kartu su seserimi R. G. gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Sesuo prieš aštuonerius metus įsigijo vokiečių aviganių veislės šunį, kurį laikė bute. Šunį prižiūrėdavo sesuo, tačiau, kai sesers nebūdavo namuose šunį prižiūrėdavo ir vedžiodavo jis. Kelios dienos prieš įvykį, tiksliai datos neatsimena, sesuo išvyko ir paliko jam prižiūrėti šunį, kurį jis vedžiojo rytais ir vakarais, žinojo, kad šuo turi būti vedžiojamas su pavadėliu ir antsnukiu. 2022 m. birželio 17 d., apie 17-18 val., tiksliai laiko neatsimena, išvedė pavedžioti šunį. Šunį vedžiojo Neravų kaime, keliu, kuris yra prie nukentėjusiosios namų, su pavadėliu, be antsnukio, aplinkui žmonių nematė, todėl šuns pavadėlį atlaisvino iki 6 m. Vedžiodamas šunį ėjo šalia nukentėjusiosios daržo, nukentėjusiosios darže nematė, tačiau šuo pamatęs nukentėjusiąją ją užpuolė, pargriovė ant žemės ir pradėjo kandžioti, kur konkrečiai šuo įkando nukentėjusiajai nematė. Sutramdęs šunį nuvedė jį į namus. Kokius sužalojimus šuo padarė nukentėjusiajai nežino, tačiau pripažįsta, jog dėl šuns užpuolimo nukentėjusioji patyrė kaltinamajame akte nurodytus sužalojimus. Pamatęs pas nukentėjusiąją atvykusius policijos pareigūnus ir greitosios medicinos pagalbą, nuėjo pas policijos pareigūnus, kuriems paaiškino įvykio aplinkybes. Policijos pareigūnai nustatė jam virš 2 promilių girtumą. Pripažįsta, kad pažeidė gyvūnų laikymo taisykles, dėl ko buvo sužalota nukentėjusioji, dėl to labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios, tačiau nesutinka atlyginti jai padarytos žalos, nes neturi pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę nesunkiai sutrikdžius sveikatą dėl neatsargumo įrodo ir kiti byloje esantys bei teisiamajame posėdyje sutrumpintu įrodymų tyrimu ištirti įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis):

Nukentėjusioji D. D., apklausta atliekant ikiteisminį tyrimą, parodė, kad 2022 m. birželio 17 d. apie 18 val. savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) , valdoje ravėjo neaptvertą daržą. Ravint daržą pajuto, kad ją puola didelis vilkinis šuo, kuris šokdamas ją pargriovė. Pargriovęs ant žemės, šuo pradėjo kandžioti jai į kojas, pilvą. Šuo, sugriebęs dantimis už dešinės kojos šlaunies-kelio srities, ją gulinčią keletą minučių tąsė į šalis ir išplėšė dalį odos su mėsa. Šuo buvo su pavadėliu, kurį rankose laikė neblaivus kaltinamasis. Kai šuo dantimis buvo įsikibęs jai į koją, šunį vedęs kaltinamasis bandė šunį nuo jos atitraukti, tačiau jam tai padaryti nepavyko, nes buvo neblaivus. Praėjus kuriam laikui kaltinamajam šunį pavyko atplėšti ir taip buvo išplėštas delno dydžio odos ir audinių gabalas, kuris liko kabėti ant odos ir maskatavosi, kaip skuduras, iš kojos žaizdos stipriai bėgo kraujas. Kaltinamasis atplėšęs šunį paliko ją gulėti lauke ir jos nepaklausęs ar reikalinga kokia nors pagalba, abejingai nuėjo. Stipriai sužalota, kraujuojanti, šoko būsenoje, paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir paprašė pagalbos. Po skambučio pas ją į namus atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Medikai jai suteikė pirminę pagalbą ir pristatė tolimesniam gydymui į Druskininkų miesto ligoninę, kur buvo atlikta operacija. Iš Druskininkų ligoninės buvo išrašyta 2022 m. liepos 3 d., savo lėšomis 2022 m. liepos 4 d. nuvyko į Kauno klinikas, kur buvo atliktos dvi operacijos. Iš Kauno klinikų išrašyta 2022 m. liepos 22 d., nuo tos dienos iki 2022 m. rugsėjo 19 d. padarytus sužalojimus gydėsi ambulatoriškai. Dėl patirtų sužalojimo patyrė tiek turinę, tiek neturtinę žalą, todėl reiškia civilinį ieškinį (1 t., b. l. 143-147).

Liudytoja J. K., apklausta atliekant ikiteisminį tyrimą, parodė, kad nukentėjusioji yra jos motina, kaltinamąjį pažįsta iš matymo. 2022 m. birželio 17 d. apie 18 val. jai paskambino motina ir paprašė greičiau atvažiuoti, nes jai įkando šuo. Kažkur per 10 min. atvyko pas motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini) , įeidama į namą matė lauke pritaškytą kraują. Name mama sėdėjo koridoriuje ant kėdės, jos dešinės kojos kelyje buvo plėštinė žaizda, oda su paviršiniais audiniais kabojo, žaizda smarkiai kraujavo. Mama buvo susisiekusi su Bendrojo pagalbos centro specialiste, kuri telefonu teikė informaciją kaip elgtis ir kokią pagalbą suteikti, kad mama neprarastų sąmonės. Atvykus greitosios pagalbos medikams, motina buvo perduota jų priežiūrai. Kartu su medikais atvykus policijos pareigūnams atėjo kaltinamasis, kurį policijos pareigūnai nusivedė į tarnybinį automobilį, nustatė jam girtumą ir kaltinamasis išėjo į namus. Motina buvo pristatyta į ligoninę, kur jai buvo atlikta operacija. Seselei paprašius išsiaiškinti, ar šuo yra vakcinuotas, nuvyko pas kaltinamąjį, kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, šuo buvo agresyvus, bandė išbėgti pro duris, kaltinamasis sunkiai suvaldė šunį ir nurodyti, ar šuo vakcinuotas, negalėjo (2 t., b. l. 7-10).

Liudytojas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, V. B., apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą, parodė, kad 2022 m. birželio 17 d., dirbant kartu su pareigūnais E. L. ir R. D., apie 17.50 val., gavo iš budėtojo pranešimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) . Nuvykus minėtu adresu namuose buvo nukentėjusioji D. D., kurią apžiūrėjo medicinos darbuotojai. Nukentėjusioji nurodė, kad jai būnant neaptvertame darže, atbėgęs šuo įkando jai į dešinės pusės kelį, iškando dalį odos ir taip ją sužalojo, matė, kaip minėtą šunį vedžiojo kaimynas P. Netrukus į įvykio vietą atėjo kaltinamasis, kuris prisipažino, kad jo vedžiojamas vilkinis šuo užpuolė ir įkando nukentėjusiajai. Įvykio vietoje kaltinamajam buvo nustatytas 2,99 promilių neblaivumas, nukentėjusiąją medikai, suteikę pirmąją pagalbą, išvežė į Druskininkų ligoninės priėmimo skyrių tolimesnei apžiūrai (1 t., b. l. 170-173).

Liudytojas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnas R. D., apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą, davė parodymus analogiškus liudytojo V. B. parodymams (1 t., b. l. 176-178).

Liudyta R. G., apklausta atliekant ikiteisminį tyrimą, parodė, kad jai priklauso šuo vardu „Aras“, kurio veislė yra mišrūnas. Šuo yra panašus į vokiečių aviganį, tačiau šuns kilmę įrodančių dokumentų neturi. Apie tai, kad 2022 m. birželio 17 d. jai priklausantis šuo užpuolė ir įkando nukentėjusiajai sužinojo iš brolio P. G., kuriam laikinai buvo palikusi laikyti šunį. Numatyti, jog šuo įkas nukentėjusiajai bei užkirsti tam kelio negalėjo, nes negalėjo numatyti, kad brolis su šunimi elgsis neatsargiai bei neužtikrins, jog šuo nesukeltų grėsmes žmonių sveikatai (1 t., b. l. 182-184).

BIRT ataskaitų žiūryklėje (1 t., b. l. 68) bei Bendrojo pagalbos centro garso įraše ir garso įrašo apžiūros protokole (1 t., b. l. 128-131) užfiksuota, kad 2022 m. birželio 17 d. 17.49 val. nukentėjusioji D. D. bendruoju pagalbos telefonu pranešė, jog darže prie namų, esančių (duomenys neskelbtini) , jai į koją, kelį įkando svetimas šuo, nulupta oda, kraujuoja, šuns šeimininkas su šunimi nuėjo į laukus.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti dviejų policijos pareigūnų „Body“ kamerų daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip 2022 m. birželio 17 d. 17.59 val. policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kurioje yra atvykęs greitosios pagalbos automobilis su medikais. Namuose sėdi nukentėjusioji pakėlusi dešinę koją, kurioje ties keliu matoma žaizda, du medikai suteikia pirmąją pagalbą. 18.01 val. prie policijos pareigūno V. B. priėjo kaltinamasis, kuris nurodė, kad šuns nepaleido, buvo su pavadėliu. Policijos pareigūnas E. L. nusivedė kaltinamąjį prie tarnybinio automobilio, kur alkotesteriu kaltinamajam nustatė 2,99 promilių neblaivumą (1 t., b. l. 124-127).

Iš pareiškimo dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo matyti, kad nukentėjusioji D. D. 2022 m. spalio 10 d. kreipėsi į policiją prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos nesunkaus sveikatos sutrikdymo, patirto 2022 m. birželio 17 d. apie 18 val., ją užpuolus P. G. vedžiojamam šuniui (1 t., b. l. 14-16).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole bei nuotraukose užfiksuota, kad nukentėjusioji D. D. adresu (duomenys neskelbtini) , parodė vietą neaptvertame darže, esančiame prie Neravų gatvės kelio, kur ją užpuolė ir sužalojo šuo (1 t., b. l. 158-167).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, jog 2022 m. birželio 17 d. 17.51 val. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba atvykti adresu (duomenys neskelbtini) , dėl nukentėjusiosios D. D. sužalojimo, apžiūrėjus nukentėjusiąją, jai preliminariai diagnozuotas šuns įkandimas (1 t., b. l. 139-140).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3009/2022 (01) matyti, kad nukentėjusiajai D. D. nustatytos kastinės žaizdos dešinės šlaunies srityje, pilvo kairėje su kraujosruva bei kairėje blauzdoje padarytos trauminiais poveikiais kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina šuns dantimis, galimai nurodytu laiku (2022 m. birželio 17 d.), ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 20-24).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš liudytojos R. G. paimti dokumentai: šuns sveikatos pasas, pasiutligės epizootinio tyrimo aktas Nr. 22PS-91, pažyma apie gyvūno augintinio ženklinimą elektronine tapatybės nustatymo priemone (ETNP) Nr. 981020011366350 (1 t., b. l. 186-188), kuriuos apžiūrėjus nustatyta, jog šuns veislė yra mišrūnas (Mix vokiečių aviganis), šuo vardu „Aras“, šuns savininkė R. G. (1 t., b. l. 190-199), po apžiūros dokumentai grąžinti savininkei R. G. (2 t., b. l. 1).

Šuns apžiūros protokole bei nuotraukose užfiksuota, kad šuo yra ilgaplaukis, buko plataus snukio, vidutinio kūno sudėjimo, apvalios kaktos, ovalių akių, trumpo kaklo, storos uodegos (1 t., b. l. 97-101).

Administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu (1 t., b. l. 31-34) bei nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (1 t., b. l. 94-96) patvirtina, kad kaltinamasis P. G. 2022 m. rugsėjo 5 d. administraciniu nurodymu buvo nubaustas pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje 75 Eur bauda, už tai, kad 2022 m. birželio 17 d. 17.50 val. jo vedžiojamas šuo puolė ir apkandžiojo neaptvertoje savo namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , buvusią ir daržus ravinčią D. D., 2022 m. lapkričio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena kaltinamojo P. G. atžvilgiu nutraukta dėl šio įvykio P. G. atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo sužalojimo ar susargdinimo priežastis; 2) žmogaus sužalojimas ar susargdinimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-648/2023).

Byloje surinkti įrodymai – kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios D. D. ir liudytojų J. K., V. B., R. D., R. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, BIRT ataskaitų žiūryklėje bei greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnų „Body“ kamerų daryti vaizdo įrašai, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolas, šuns apžiūros protokolas, specialisto išvada Nr. G 3009/2022 (01) – įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis P. G. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją D. D.. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Pagal Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V35-623 (Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V35-1031 redakcija) patvirtintų Gyvūnų laikymo Druskininkų savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių (toliau – Taisyklės, 1 t., b. l. 106-118) 7.3 punktą gyvūnų laikytojas privalo užtikrinti, kad viešoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų valstybės ar savivaldybių turtui. Šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės (Taisyklių 64 punktas). Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis P. G., būdamas mišrūno veislės (vokiečių aviganio mišrūno) šuns, kuris jam buvo paliktas priežiūrai, laikytoju, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei Taisyklių 7.3 ir 64 punktuose numatytų reikalavimų, viešoje vietoje vedžiojo mišrūno veislės šunį laikydamas už pavadėlio jo nesutrumpinęs ir neužtikrino, kad šuo negalėtų pasiekti žmonių ir nesukeltų grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, dėl ko šuo užpuolė ir įkando savo namų valdos sklype buvusiai nukentėjusiajai ir jai padarė kastines žaizdas dešinės šlaunies srityje, pilvo kairėje su kraujosruva bei kairėje blauzdoje, sukėlusias nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis viešoje vietoje, keliu, esančiu prie neaptverto namų valdos sklypo, vedžiodamas mišrūno veislės šunį nesutrumpinęs pavadėlio ir be antsnukio, nors ir nenumatė, kad tokiu būdu vedžiojant šunį gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau būdamas atsakingas, atsargus ir apdairus, žinodamas, kad namų valdoje, kurio sklypas yra neaptvertas, gyvena nukentėjusioji, kuri bet kada gali būti savo namų valdoje, taip pat ir nepatvertame darže, privalėjo ir galėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo P. G. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokurorė prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybę pripažinti tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tačiau kaltinamasis teismo posėdyje teigė, kad jo apsvaigimas įtakos nusikaltimo padarymui neturėjo. Visgi, teismas, įvertinęs kaltinamajam iš karto po įvykio nustatyto neblaivumo laipsnį – 2,99 promilių, padaryto nusikaltimo mechanizmą, t. y. jog kaltinamasis ne iš karto sureagavo į šuns veiksmus, o tik jau šuniui pargriovus ir kandžiojant nukentėjusiąją, nukentėjusiosios parodymus, jog kaltinamasis bandė atitraukti šunį, tačiau dėl neblaivumo jam tai padaryti iš karto nepavyko, liudytojos J. K. parodymus, jog po įvykio nuvykus pas kaltinamąjį į namus, šuo elgėsi agresyviai, o kaltinamasis, būdamas neblaivus sunkiai jį suvaldė, sprendžia, kad kaltinamojo apsvaigimas aiškiai susilpnino jo gebėjimą reaguoti į situaciją bei tinkamai ir laiku suvaldyti šuns agresiją, o tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tuo pagrindu, darytina išvada, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, o tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

P. G. padarė vieną neatsargų (dėl nusikalstamo nerūpestingumo) nusikaltimą žmogaus sveikatai, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, anksčiau neteistas (2 t., b. l. 58-59), per 5 metus du kartus yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b. l. 40-43), yra neįgalus (jam nustatytas 50 proc. nedarbingumas), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) (2 t., b. l. 66), turto neturi (2 t., b. l. 64-65, 67), nusikaltimu padarytos žalos ar jos dalies nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai neatlygino, duomenų, jog turėtų psichikos bei priklausomybės ligų, nėra, teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumą, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, pragyvena iš gaunamų socialinių išmokų, vadovaujantis BK 55 straipsniu, kaltinamajam skirtina BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmė – laisvės apribojimas, kurios trukmė atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, elgesį po įvykio, nustatytina artima sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), skiriant kaltinamajam BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktuose numatytus įpareigojimus.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis P. G. prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių ir kiti klausimai

Nukentėjusioji D. D. byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jai padarytą žalą (1 t., b. l. 15-16). Teismo posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad dėl nusikaltimo ji patyrė 1 000,00 Eur turtinę žalą ir 30 000,00 Eur neturtinę žalą. Kaltinamasis P. G. nesutinka, jog iš jo būtų priteista žala, nes neturi galimybių jos atlyginti, be to, mano, kad nukentėjusiosios prašomų priteisti žalų dydžiai yra per dideli.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikalstamos veikos požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Ši nurodyta specialioji teisės norma reglamentuoja gyvūnų savininko ar kito asmens, kurio prižiūrimas buvo gyvūnas, civilinę atsakomybę už gyvūno padarytą žalą (Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1311-390/2013). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vedžiojo šunį buvusį jo priežiūroje kai šuo dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo užpuolė ir sukandžiojo nukentėjusiąją, tuo metu kaltinamasis buvo teisėtas naminio gyvūno (šuns), kuriuo nukentėjusiajai buvo padaryta žala valdytojas, todėl jam atsiranda atsakomybė už šuns padarytą žalą.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl nusikaltimo nukentėjusioji patyrė 1 000,00 Eur turtinę žalą, kurią sudaro suplėšyti rūbai, sugedęs mobiliojo ryšio telefonas, išlaidos už specialisto išvadą, papildomus medicininius tvarsčius, vaistus bei kurą už vykimą į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 55-56). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Nukentėjusioji teismo posėdyje paaiškino, kad užpuolus šuniui buvo nepataisomai suplėšyti jos tuo metu dėvėti rūbai, sugadintas mobiliojo ryšio telefonas, dėl ko pirko naują mobiliojo ryšio telefoną, ji turėjo kelionės išlaidas į gydymo įstaigą bei pas specialistą, pirko vaistus, kuriuos perka iki šiol. Kiek išleido pinigų už vaistus nežino, nes vėliau jokių kvitų nesaugojo, o visus turimus kvitus už pirktus vaistus pateikė į bylą. Bylos medžiaga bei nukentėjusiosios paaiškinimai patvirtina, kad nukentėjusioji Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose buvo gydoma nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. liepos 22 d. (1 t., b. l. 28-29), į gydymo įstaigą atlikti operacijos Kaune bei iš jos į namus nukentėjusioji buvo vežama dukrai priklausančiu lengvuoju automobiliu, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nukentėjusioji patyrė kelionės išlaidas. Teismo posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad kvitų už kurą tomis dienomis, kuomet vyko ir buvo parvežta iš ligoninės pateikti negali, kadangi jų neturi, todėl į bylą pateikė 2022 m. birželio 29 d. kvitą 49,63 Eur sumai (piltas dyzelis), 2022 m. liepos 8 d. kvitą 39,83 Eur sumai (piltas dyzelis) ir 2022 m. liepos 17 d. kvitą 50,59 Eur sumai (piltas dyzelis), kuomet jos į ligoninę vyko lankyti artimieji (2 t., b. l. 153). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pateiktus kvitus, atstumą nuo Druskininkų iki Kauno, nukentėjusiosios duotus parodymus, jog ji buvo vežama automobiliu, kuris naudoja benziną, sprendžia, jog nuvykti į Kauną bei grįžti atgal į Druskininkus pagrįsta ir teisinga suma būtų 35,00 Eur, todėl pripažįsta jog nukentėjusioji dėl jos nuvežimo į gydymo įstaigą Kaune operacijai atlikti bei parvežimą į namus patyrė 70,00 Eur kelionės išlaidas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji 2022 m. rugsėjo 22 d. buvo nuvykusi į Vilnių pas specialistą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo (1 t., b. l. 20-24). Teismo posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad į Vilnių pas specialistą vyko autobusu, taip pat mokėjo virš 23,00 Eur už specialisto išvadą. Į bylą pateikti keleivio bilietai patvirtina, kad nukentėjusioji už nuvykimą į Vilnių pas specialistą bei grįžimą į namus autobusu patyrė 5,14 Eur kelionės išlaidų (2 t., b. l. 153), viešai skelbiami gyvų ekspertinių tyrimo įkainiai, patvirtina, kad nukentėjusioji už jos apžiūrą ir specialisto išvadą sumokėjo 23,30 Eur. Taip pat į bylą pateikti kvitai patvirtina, jog nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų pirko įvairius vaistus, drėgnas servetėles, tepalus, vitaminus, dėl ko patyrė 134,68 Eur išlaidų (2 t., b. l. 153). Be to, nukentėjusioji nurodo, kad užpuolus šuniui buvo suplėšytos jos kelnės, kurias vertina 20,00 Eur, bei palaidinė, kurią vertina 15,00 Eur, po šuns sukandžiojimo mobiliojo ryšio telefonu norėjo išsikvieti pagalbos, tačiau dėl patirto šoko, jį išmetė į vandenį, dėl ko po pokalbio su Bendruoju pagalbos centru telefonas nebeveikė, telefono įsigijimo dokumentų neturi, kokia jo vertė tiksliai nežino, nebeveikus telefonui už 29,99 Eur nusipirko naują mobiliojo ryšio telefoną. Teismas sprendžia, kad šios nukentėjusios nurodytos išlaidos yra pagrįstos. Akivaizdu, kad užpuolus šuniui, jam parvertus nukentėjusiąją darže ant žemės bei kandus per rūbus buvo nepataisomai sugadinti nukentėjusiosios drabužiai, o kaltinamajam palikus nukentėjusiąją sužeistą, vieną, nukentėjusioji, bandydama paskambinti ir išsikviesti pagalbą, dėl patirto šoko įmetė mobiliojo ryšio telefoną į vandenį, dėl ko telefonas buvo sugadintas. Nors nukentėjusioji nepateikė įrodymų apie sugadintų rūbų bei mobiliojo ryšio telefono įsigijimą bei nurodė, kad tokių dokumentų neturi, tačiau teismo vertinimu nukentėjusiosios nurodyta sugadintų rūbų vertė atitinka protingumo bei sąžiningumo principus, nėra per didelė, o nukentėjusiosios pateiktas 2022 m. birželio 19 d. kvitas patvirtina, kad nukentėjusioji dėl sugadinto telefono turėjo 29,99 Eur išlaidas, nes praėjus vos dvejoms dienoms po įvykio pirko naują mobiliojo ryšio telefoną (2 t., b. l. 153). Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir nukentėjusiosios į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su žalos dydžio nustatymu, konstatuoja, jog nukentėjusioji iš dalies įrodė prašomos priteisti turtinės žalos dydį, t. y. 298,11 Eur (70,00 Eur + 5,14 Eur + 23,30 Eur + 134,68 Eur + 20,00 Eur + 15,00 Eur + 29,99 Eur), tuo pagrindu iš kaltinamojo nukentėjusiajai iš viso priteistinas 298,11 Eur turtinės žalos atlyginimas (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.267 straipsnis, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti 30 000,00 Eur neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal teismų praktiką, be kita ko, asmens sveikata pripažįstama absoliučia prigimtine neturtine vertybe, kurios pažeidimų sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypatingai stiprūs ir skausmingi. Visgi neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018). Pagal teismų praktiką asmeniui, veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009).

Šiuo atveju neturinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 139 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiosios D. D. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Specialisto išvadoje Nr. G 3009/2022(01) konstatuota, kad nukentėjusiajai padarytos kastinės žaizdos dešinės šlaunies srityje, pilvo kairėje su kraujosruva bei kairėje blauzdoje (1 t., b. l. 57-61). Iš VšĮ Druskininkų ligoninės epikrizės (1 t., b. l. 25-26), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (1 t., b. l. 28-29) bei nuotraukų (2 t., b. l. 131-132) matyti, kad nukentėjusioji dėl kastinių žaizdų 2022 m. birželio 17 d. skubiai hospitalizuota į chirurgijos skyrių, jai operuota dešinė koja, atlikta žaizdos sanacija su antiseptikais, žaizda drenuota, susiūta pasluoksniui, po operacijos vyko perrišimai, vystėsi atplėšto lopo nekrozė, pilvo sienos žaizda gijo, tačiau poodiniame sluoksnyje dėl įkandimo susiformavo hematoma, dėl lopo negyvybingumo nukentėjusioji nukreipta į Kauno klinikas operacijai. Nukentėjusiajai Kauno klinikose 2022 m. liepos 5 d. ir 2022 m. liepos 12 d. atliktos dešinės kojos operacijos, Kauno klinikose ji buvo gydoma iki 2022 m. liepos 22 d., paleidus iš ligoninės jai dar dvi savaites buvo būtina dešinę koją tvarstyti steriliais tvarsčiais, tepti kremais, pilvo hemotomos vietą kas 2-3 savaites punktuoti stora adata ir švirkštu aspiruoti susikaupusį seną kraują, esant skausmui vartoti analgetikus. Apžiūrėjus nukentėjusiąją 2022 m. rugsėjo 7 d. nustatyta, kad po atliktų operacijų nukentėjusiajai žaizda po truputį gijo, pilvo sienoje dar buvo hematoma 11 cm dydžio, ji tapo jautri, nervinga, blogai pradėjo miegoti dėl skausmo, prabunda nuo košmarų, visko bijo, sunkiai vaikšto, greitai pavargsta (1 t., b. l. 27). Teismo vertinimu, esant nukentėjusiajai nustatytiems sužalojimams, nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, nepatogumus buityje, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimą, nes jai tris kartus buvo operuota dešinė koja, persodinta oda, ji gan ilgą laiką buvo gydoma ligoninėje, vėliau turėjo gydytis ambulatoriškai, jai kas 2-3 savaites būtina aspiruoti susikaupusį seną kraują pilve. Dėl įvykusio įvykio nukentėjusioji tapo jautri ir nervinga, iki šiol jaučia baimę bei blogai miega. Akivaizdu, kad tokia trauma, ypatingai atsižvelgiant į ganėtinai ilgą gydymosi procesą, nukentėjusiajai sukėlė ir dvasinius išgyvenimus, nerimą dėl sveikatos būklės ateityje. Kaltinamasis P. G. yra iš dalies darbingas, šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo taryboje, turto neturi, jo teigimu pragyvena iš 202,00 Eur gaunamų socialinių išmokų. Įvertinus veikos pavojingumą (nusikaltimas žmogaus sveikatai), byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jų pobūdį, sunkumą (tokie sužalojimai nukentėjusiosios amžiaus asmeniui (nusikaltimo padarymo metu nukentėjusiajai buvo 85 m.) yra pavojingi, juolab, kai traumos gydymui buvo reikalingos net trys operacijos), nukentėjusiajai taikytą gydymą ir jo trukmę, nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo kaltės rūšį (neatsargumas), jo turtinę padėtį bei elgesį po įvykio (paliko sukandžiotą nukentėjusiąją vieną darže, nesistengė suteikti jai pirmos medicininės pagalbos, nesidomėjo jos sveikatos būkle), į tai, kad nukentėjusiajai iš esmės gydymas nėra baigtas (operuotos kojos siūlės nesugijusios, pūliuoja, pilve susidariusi hematoma neišnykusi), nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų ir šiuo metu kenčia skausmus, dėl to vartoja vaistus, formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-495/2019, Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-450-493/2021, 2021 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-574-634/2021, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-300/2022, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-139-908/2023 ir kt.), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiosios bei žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, sumažinant prašomą priteisti neturtinę žalą iki 3 500,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2013, 2K-20-689/2020, 2K-54-628/2021), kuri priteistina iš kaltinamojo (CK 6.250 straipsnis). Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens 3 974,39 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 41-42). Iš pateikto civilinio ieškinio bei byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajai D. D. dėl padaryto sužalojimo nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. viešojoje įstaigoje Druskininkų ligoninėje bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose buvo suteiktas gydymas, gydymo išlaidas sudarė 3 974,39 Eur, jos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (1 t., b. l. 43-49). Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo civilinei ieškovei priteistinos 3 974,39 Eur gydymo išlaidos bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško gydymo išlaidų atlyginimo (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.279, 6.280 straipsniai, 6.283 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diskas su vaizdo ir garso įrašais, paketas Nr. 1, paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, P. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Nukentėjusiosios D. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš P. G. nukentėjusiajai D. D. 298,11 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 11 ct) turtinei žalai atlyginti ir 3 500,00 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš P. G. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 3 974,39 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 39 ct) gydymo išlaidas bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 974,39 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diską su vaizdo ir garso įrašais, paketas Nr. 1, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti P. G., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų įpareigojimų, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Džiuginta Plukienė