- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-13
- Bylos Nr.
- 2A-1311-390/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- U. Ž.
- Ieškovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- D. Ž.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės U. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-426-652/2013 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei U. Ž., trečiajam asmeniui D. Ž. dėl padarytos žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas R. K. prašė priteisti iš atsakovės U. Ž. 1383,00 Lt žalos atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-08-29 Alytaus rajone, Gudelių kaime, vairuojant jam priklausantį lengvąjį automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staiga į kelią išbėgo atsakovės vedžiojamas šuo, atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iškviesta policija dėl šuns nepriežiūros pripažino kalta atsakovę. Ieškovas žalos nustatymui apgadintą automobilį pateikė UAB „Verlita“, kuri nustatė, kad sugadintos transporto priemonės atkuriamoji vertė yra 1383 Lt. Kadangi atsakovė, vedžiodama be pavadėlio šunį, elgėsi neatsargiai ir neatsakingai, todėl atsirado deliktinė atsakomybė pilnai atlyginti padarytą žalą. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 10 17 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovui 1383,00 Lt už žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė pareiškė prieštaravimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 14 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad 2012 08 29 ieškovui vairuojant lengvąjį automobilį Opel Vectra, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) žvyruotame kelyje Gudelių kaime, Alytaus rajone, į kelią staigiai išbėgo šuo, kuris atsitrenkė į automobilį ir jį apgadino. 2012 08 29 atsakovė U. Ž. vedžiojo šunį – baltąjį šveicarų aviganį, išėjusi iš sodybos ribų norėjo jį pririšti, tačiau šuo ištrūko, U. Ž. nespėjo jo sulaikyti ir šuo išbėgo į kelią, dėl ko buvo sužalotas šuo ir automobilis (b. l. 3-8). Iš Lietuvos kinologų draugijos šuns perdavimo sutarties teismas nustatė, kad D. Ž. yra naujoji baltojo šveicarų aviganio šeimininkė, tačiau šuns perdavimo sutartyje nesant nurodytos šuns perdavimo datos, teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad įvykio dieną, būtent, trečiasis asmuo buvo šuns savininkas, tuo tarpu nustatė, kad atsakovė buvo šuns valdytoja autoįvykio dieną (b. l. 57-58). Teismas nurodė, jog sprendžiant žalos atlyginimo klausimą taikytina Civilinio kodekso 6.267 str. įtvirtinta specialioji norma, kuri apima ir valdytojo atsakomybę, kuri kaip ir savininko atsakomybė atsiranda be kaltės, jų kaltė yra preziumuojama (CK 1.3 str. 2 d.). Autoįvykio metu atsakovė U. Ž. buvo šuns valdytoja, todėl, esant nustatytam žalos padarymo faktui, turi atsakyti už jos valdyto šuns padarytą žalą. Atsakovės kalti veiksmai nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokole bei administraciniame nurodyme (b. l. 4, 11). Automobilio vertinimo ataskaitoje nurodyta sužalotos transporto priemonės atkuriamoji vertė, įvertinus nusidėvėjimą, skaičiuojant išlaidų metodu - 1383 Lt, teismo vertinimu, ši suma sudaro ieškovo patirtą žalą. Tai, kad ieškovas galimai neremontavo automobilio ir jį pardavė, nesudaro pagrindo keisti padarytos žalos dydžio, be to atsakovė ir nepateikė kito žalos dydžio paskaičiavimo. Taip pat nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad transporto priemonę vairavęs asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles, kad jis elgėsi nerūpestingai ir toks ieškovo elgesys galėjo turėti įtakos žalos kilimui ar jos dydžiui, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl žalos atlyginimo mažinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu atsakovė U. Ž. prašo panaikinti 2013-03-14 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Procesiniuose dokumentuose ir teisme atsakovė ir trečiasis asmuo teigė, kad visą laiką, tame tarpe ir įvykio dieną, šuns savininkė ir valdytoja buvo D. Ž.. Šie teiginiai byloje nebuvo paneigti, šių aplinkybių niekas neginčijo. Pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. 3 p. ir 7 p. gyvūnų savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnų laikymas nekels grėsmės turtui bei atlyginti visas išlaidas, susijusias su gyvūnų padaryta žala. CK 6.267 str. nurodyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas). Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Kelių eismo taisyklių 116.1 p. taip pat numato pareigą gyvūnų savininkui nepalikti gyvūnų prie kelio be priežiūros, nes dėl gyvūnų atsiradus žalai, atsakomybė kyla jo savininkui. Vadovaujantis minėtais teisės aktais, teismas negalėjo iš atsakovės, kaip ne šio šuns savininkės ir valdytojos, priteisti ieškovui padarytą žalą, nes atsakovė nėra atsakinga už žalos atlyginimą ir nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Atsakovė motinos prašymu buvo tik išėjusi su motinai priklausančiu šunimi pasivaikščioti.
Teismas neargumentavo ir nepaneigė atsakovės motyvų, kad ieškovas neįrodė jam padarytos žalos dydžio. Pagal ieškovo pateiktą transporto priemonės vertinimo ataskaitą nustatyta, jog įvykio metu transporto priemonės vertė buvo 4900 Lt. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad pardavė automobilį už 4000 Lt. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad remontavo automobilį, todėl faktinė jo patirta žala yra tik 900 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. K. prašo apeliacinį skundą atmesti palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
Valdytojas, tai asmuo turintis savo nuosavybėje ar tvarkantis daiktą, gyvūną ir t.t. 2012-08-29 apie 20 val. 45 min. jei atsakovė ir nebuvo šuns savininkė, ji buvo jo valdytoja CK 6.267 str. prasme. Todėl teismas pagrįstai pripažino, kad dėl žalos atsakinga atsakovė. Atsakovė, būdama viešoje vietoje, pažeidė gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse Alytaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintų taisyklių 32 p. kuriame nustatyta, kad viešose vietose šunys vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu.
Atsiliepimas
Atsakovės teiginiai, kad ieškovas nepateikė žalos dydį patvirtinančių įrodymų prieštarauja bylos medžiagai. Byloje pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita, kurioje yra įvardinta automobilio detalių apgadinimai, jų bei atstatymo darbų kaina. Teismas pagrįstai vadovavosi šiais rašytiniais įrodymais, o ne atsakovės atstovo samprotavimais, kad padarytos žalos dydis turi būti vertinamas pagal tai kiek kainavo automobilis perkant bei parduodant ir išvedus šių kainų skirtumą. Kadangi tai ne padarytos žalos, o pardavimo rizikos kaina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantė savo apeliacinį skundą argumentuoja tuo, kad ji nebuvo teisėta įvykusio autoįvykio metu šuns, kuris padarė ieškovui žalą, valdytoja ir yra netinkama atsakovė byloje. Taip pat nesutinka su teismo nustatytu atlygintinos žalos dydžiu motyvuodama tuo, kad ieškovas automobilį bylos nagrinėjimo metu pardavė už 4000 Lt ir jo neremontavo, todėl faktinė patirta žala ieškovui yra tik 900 Lt. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta.
Bylos nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. ieškovui vairuojant jam priklausantį automobilį Opel Vectra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Gudelių kaime, Alytaus rajone, į kelią išbėgo šuo, kuris apgadino ieškovo automobilį. Tiek civilinės bylos, tiek ir administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė 2012 m. rugpjūčio 29 d. vedžiojo baltąjį šveicarų aviganį, kuris ištrūko nuo pavadėlio ir išbėgo į kelią ir pats susižalojo bei sužalojo ieškovui priklausantį automobilį.
CK 6.267 straipsnio 1 dalis nustato, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkai (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Ši nurodyta specialioji teisės norma reglamentuoja gyvūnų savininko ar kito asmens, kurio prižiūrimas buvo gyvūnas, civilinę atsakomybę už gyvūno padarytą žalą. Civilinė atsakomybė pagal šią normą atsiranda be kaltės. Todėl asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad atsakovė vedžiojo šunį, šuo buvo atsakovės priežiūroje kai ir įvyko šuns susidūrimas su ieškovo automobiliu, todėl atsakovė buvo teisėta naminio gyvūno, kuriuo buvo padaryta ieškovui žala valdytoja. Atsakovei nagrinėjamu atveju, atsiranda civilinė atsakomybė už gyvūno padarytą žalą pagal CK 6. 267 straipsnio 1 dalį. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatęs minėtas aplinkybes visiškai pagrįstai byloje laikė atsakovę tinkamu atsakovu.
Pirmosios instancijos teismas ieškovui atlygintinos žalos dydį nustatė remdamasis kompetentingos įmonės – UAB „Verlita“ atlikta transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. AVER-256. Šioje ataskaitoje nurodoma, kad ieškovo sugadinto automobilio atkuriamoji vertė, įvertinus nusidėvėjimą bei skaičiuojant išlaidų (kaštų) metodu sudaro 1383 Lt sumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais nustatydamas žalos dydį, nes tokia teismo priteista žala ir sudaro realius ieškovo patirtus nuostolius. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškovas automobilį pardavė jo nesuremontavęs nagrinėjamam ginčui nėra reikšmingos ir tai nereiškia, kad ieškovo tokia prašoma priteisti žala jam nebuvo padaryta.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas konstatuoja, kad teismas nagrinėdamas bylą teisingai taikė tiek procesinės, tiek ir materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.