Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. R. M. prašymą dėl nuosprendžiu priteistų sumų mokėjimo išdėstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 23 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-800/2024, J. R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 30 MGL dydžio, t. y. 1 500 Eur bauda, nustatant, kad baudą J. R. M. privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiu priteista iš J. R. M. nukentėjusiosios I. D. naudai jos turėtos 1 980 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. spalio 31 d., jį peržiūrėjus apeliacinės instancijos teismui pagal nuteistojo J. R. M. apeliacinį skundą.

Teisme 2025 m. sausio 9 d. gautas nuteistojo J. R. M. 2025 m. sausio 3 d. prašymas dėl 2024 m. liepos 23 d. nuosprendžiu priteistų sumų mokėjimo išdėstymo. Prašyme nurodyta, kad siekdamas vykdyti teismo nuosprendį, nuteistasis informuoja teismą, jog yra pensinio amžiaus, nedirbantis asmuo, kurio vieninteles pajamas sudaro gaunama Sodros pensija. Be to, nuteistajam yra 83 metai, kas reiškia, kad turėti papildomą uždarbį nėra jokios galimybės. Jokio turto, išskyrus vienintelio asmeninės nuosavybės teise nuteistajam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), jis neturi. Taigi, vienintelis šaltinis, iš kurio yra galimybė vykdyti teismo nuosprendį, yra gaunama pensija. Tokia padėtis priverčia kreiptis į teismą su prašymu išdėstyti priteistų sumų – 1 500 Eur baudos ir 1 980 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą per tam tikrą laikotarpį – 24 mėnesius lygiomis dalimis po 145 Eur, kas leis ir įvykdyti teismo nuosprendį, ir ženkliai neigiamai neįtakos jo gyvenimo kokybės, nes jis gyvena vienas ir neturi galimybės gauti nei kredito, nei sudaryti paskolos sutarties.

Prokuroras atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Dėl teismo nuosprendžiu paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnyje nurodyta, kad baudos bausmė vykdoma savanoriškai arba priverstinai. Savanoriškas baudos bausmės įvykdymas yra tada, kai nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per 2 mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savo valia sumoka baudą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 ir 2 dalys teismui suteikia teisę nustatyti ir ilgesnį terminą, per kurį nuteistasis privalo savanoriškai sumokėti teismo paskirtą baudą, o per šį laikotarpį savanoriškai nesumokėjus baudos, ji vykdoma priverstinai. Priverstinis baudos bausmės vykdymas yra tada, kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per 2 mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos.

Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1S-127-318/2019 Nr. 1S-301-1020/2020 ir kt.), teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tačiau šios nuostatos gali būti taikomos tik iki savanoriško baudos sumokėjimo termino pabaigos, nes suėjus šiam terminui pradedamas priverstinio baudos išieškojimo mechanizmas. Taigi, svarbu yra tai, jog toks prašymas privalo būti pateikiamas teismui dar neprasidėjus priverstinio išieškojimo procesui pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą (šiam procesui prasidėjus, asmuo turi teisę kreiptis į baudos bausmę vykdantį antstolį) (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-442-928/2024).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 23 d. nuosprendis, kuriuo paskirtą baudą nuteistasis turėjo sumokėti per 2 mėnesius nuo jo įsiteisėjimo, įsiteisėjo 2024 m. spalio 31 d., taigi, šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą nuteistasis turėjo sumokėti vėliausiai iki 2024 m. gruodžio 31 d. Taip pat iki šios datos nuteistasis turėjo teisę kreiptis į teismą dėl savanoriško baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Tačiau nuteistasis šia teise pasinaudojo jau pasibaigus savanoriško baudos sumokėjimo terminui – nuteistasis prašymą išsiuntė paštu 2025 m. sausio 7 d., tai patvirtina Lietuvos pašto duomenys (b. l. 144 –146), teisme prašymas gautas 2025 m. sausio 9 d. Pasibaigus savanoriško baudos sumokėjimo terminui, 2025 m. sausio 6 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 1 500 Eur baudos išieškojimo iš J. R. M. ir perduotas priverstiniam vykdymui antstolei B. Č. (b. l. 135). Tokiu būdu pratęsti savanoriško baudos sumokėjimo terminą, kuris yra pasibaigęs, jau prasidėjus baudos priverstiniam išieškojimui, nėra galimybės. Be kita ko, šiuo atveju nenustatytos ir aplinkybės, patvirtinančios nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, jis iki nustatyto termino baudą sumokėti savanoriškai pabaigos nesumokėjęs nei dalies paskirtos baudos (b. l. 134), o ir prašymą pateikė jau pasibaigus šiam terminui. Toks nuteistojo elgesys po nuosprendžio įsiteisėjimo leidžia spręsti apie gan neatsakingą jo požiūrį į bausmės vykdymą.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą dalimis. Baudos kaip bausmės vykdymas yra savanoriškas veiksmas, teismas, esant prašymui, gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, kas šiuo atveju ir buvo sprendžiama. Tuo tarpu pats nuteistasis savarankiškai pagal gaunamas ar turimas pajamas turi galimybę spręsti dėl baudos sumokėjimo dalių nustatytu terminu. Esminė aplinkybė – visa bauda turi būti sumokėta iki nustatyto savanoriško baudos sumokėjimo termino pabaigos. Tuo tarpu nesumokėjus savanoriškai visos baudos per nustatytą terminą ir teismui išdavus vykdomąjį raštą bei jį pateikus antstoliui, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, visus klausimus, susijusius su baudos priverstiniu išieškojimu, sprendžia antstolis, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis. Taigi, nuteistasis J. R. M. gali kreiptis į antstolį ir, pateikęs reikiamus dokumentus, prašyti baudos išieškojimą išdėstyti.

Dėl teismo nuosprendžiu priteistų nukentėjusiajai išlaidų už advokato pagalbą mokėjimo išdėstymo.

Pasisakydamas dėl nuteistojo J. R. M. prašymo išdėstyti priteistų nukentėjusiajai I. D. išlaidų už advokato pagalbai mokėjimą, teismas atkreipia dėmesį, kad BPK šis klausimas nėra reglamentuotas. Nagrinėjamo klausimo kontekste aktuali yra teismų praktika dėl BPK 113 straipsnio 2 dalies nuostatų, jog tais atvejais, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismų praktikoje pažymima, jog BPK nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistos proceso išlaidos būtų sumokėtos visos iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jos privalo būti sumokėtos savanoriškai, todėl laikytina, kad anksčiau paminėta CPK norma neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Tokiu būdu teismo sprendimas išdėstyti iš asmens priteistų proceso išlaidų mokėjimą dalimis yra galimas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-25-462/2020, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-319-954/2022). Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą ir šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad teismo nuosprendžiu priteistų proceso išlaidų mokėjimo išdėstymas dalimis, esant atitinkamiems pagrindams ir sąlygoms, iš esmės yra galimas ir imperatyvioms BPK nuostatoms neprieštarauja.

Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, turėtų atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, turėtų siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas skolininkui nesuteiktų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, taip pat turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2-477-302/2019, Nr. 2-548-236/2020). Be to, laikomasi pozicijos, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks prašymas iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento) gali būti pateiktas be apribojimų, tačiau vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir panašiai). Priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus.

Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos (išlaidos už advokato pagalbą) priteistos dėl nuteistojo, nors ir neatsargių, tačiau baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veiksmų, kuriais nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl svarbu atsižvelgi ir į nukentėjusiosios interesus, įvertinti, ar išdėstant priteistos sumos mokėjimą nebus pažeisti lygiateisiškumo, sąžiningumo ir proporcingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teismų praktiką, taip pat įvertinęs argumentus, kuriais grindžiamas nuteistojo prašymas išdėstyti nukentėjusiajai priteistos sumos – 1 980 Eur mokėjimą, tai, kad 2024 m. lapkričio 11 d. nukentėjusiajai I. D. išduotas vykdomasis raštas dėl 1 980 Eur išlaidų už advokato pagalbą išieškojimo iš J. R. M. su informacija dėl šio vykdomojo rašto pateikimo vykdymui priverstine tvarka (b. l. 130, 131), sprendžia, jog nuteistojo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jų pripažinti išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti nukentėjusiajai priteistą sumą šioje proceso stadijoje. Nuteistojo prašymas išdėstyti priteistos nukentėjusiajai sumos mokėjimą yra daugiau deklaratyvus pobūdžio, teiginiai apie jam priklausantį nuosavybės teise turtą ir gaunamas pajamas nepagrįsti jokiais įrodymais, be to, prašyme nurodytos aplinkybės neabejotinai egzistavo jau bylos nagrinėjimo tiek pirmos instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos metu. Taigi, byloje nesant pateiktų įrodymų apie nuteistojo turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias susijusias aplinkybes, teismas negali įvertinti ir konstatuoti jo finansinę padėtį esant išskirtinai sunkia, tačiau kuri ateityje gali pagerėti. Būtina įvertinti ir tai, kad nuteistasis iki šiol neatlyginęs nukentėjusiajai nei dalies priteistos sumos ir nėra duomenų, kad jis dėjo pastangas, tačiau neturėjo jokios realios galimybės nors dalį šios sumos atlyginti, tai neatitinka pamatinių atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartų. Nuteistojo prašyme akcentuojami tik jo interesai ir neatsižvelgiama į nukentėjusiosios lūkesčius, tuo tarpu proporcingumo principo taikymas byloje reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo vykdymo išdėstyto klausimą, būtų atsižvelgiama į abiejų šalių interesus. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į nukentėjusiosios poziciją, jog bylos procesas užsitęsė ir jos interesus geriausiai atitinka jai priteistos sumos gavimas greitu laiku, sumokant visą sumą iš karto. Nukentėjusioji augina mažametį vaiką, neabejotinai, jai labai reikalingos lėšos pragyvenimui, prašoma išdėstyti suma sudaro nukentėjusiosios realiai patirtas už advokato paslaugas išlaidas, t. y. pinigai, kuriais ji realiai disponavo. Taigi, vertinant interesų pusiausvyrą ir šalių lygiateisiškumą, šiuo atveju tenkintus nuteistojo prašymą jo finansiniai interesai būtų nepagrįstai iškelti aukščiau nukentėjusiosios finansinių interesų, kas prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams.

Būtina pažymėti ir tai, jog nuteistasis turi teisę su nukentėjusiąja sudaryti taikos sutartį dėl priteistos jai sumos mokėjimo, taip užtikrinant abiejų šalių interesus. Skolininko (nuteistojo) interesai gali būti pakankamai užtikrinami ir vykdymo procese. Nuteistasis, aktyviai bendradarbiaudamas su nukentėjusiąja, o jai pateikus vykdomąjį raštą antstoliui priverstiniam įvykdymui – ir su antstoliu, gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo J. R. M. prašymą dėl nuosprendžiu priteistų sumų mokėjimo išdėstymo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.