Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Irma Guobytė-Šiaulienė nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-10-30 nuosprendžiu, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

2.1. A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 parų areštą.

2.2. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti suėmimo nuo 2019-06-13 iki 2019-08-29 laiką ir laikyti, kad A. Z. arešto bausmę atliko.

2.3. Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. Z. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau, prokurorės vertinimu, teismas, atleidęs A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės už 2015-06-03 padarytą nusikalstamą veiką, netinkamai pritaikė BK 40 straipsnio 2 dalį, nes byloje nebuvo nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, leidžiančios atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Skunde teigiama, kad teismas nustatė, kad bendrais nusikalstamais A. Z., D. G. ir L. G. veiksmais buvo padaryta žala nukentėjusiajam E. R., tačiau neįvertino to, kad A. Z. neišpildė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos bent iš dalies atlyginti nukentėjusiajam E. R. padarytą žalą arba įsipareigoti ją atlyginti. Toks teismo sprendimas – atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenį, neatlyginusį padarytos žalos ar neįsipareigojusį jos atlyginti, laikytinas priimtu netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą – BK 40 straipsnio 2 dalį. Šį netinkamą BK 40 straipsnio 2 dalies taikymą lėmė nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas nenagrinėti nukentėjusiojo E. R. civilinio ieškinio. Nors nukentėjusysis E. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 785 Eur sumos, prašydamas priteisti šią sumą iš D. G., A. Z. ir L. G., pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nukentėjusiojo E. R. civilinio ieškinio nenagrinėjo motyvuodamas tuo, kad civilinis ieškinys jau išnagrinėtas priimant 2017-01-19 nuosprendį. Ši išvada yra nepagrįsta, nes 2017-01-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-144/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinį ieškinį išnagrinėjo tik dėl dalies nukentėjusiajam E. R. padarytos žalos priteisdamas iš D. G. subsidiariai 392,50 Eur. Šie pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai lėmė, kad A. Z. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes neišsprendus nukentėjusiajam E. R. A. Z. veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimo, tai reiškia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio pažeidimą ir netinkamą BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto pritaikymą. Nors A. Z. nuo 2019-09-20 pradėjo dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Mapresta“ statybininku, tačiau bylos nagrinėjimo metu nesiėmė jokių priemonių nors iš dalies atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam E. R.. Ši aplinkybė rodo, jog A. Z. veiksmai bylos nagrinėjimo metu neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos gailėjimosi aktyviais veiksmais siekiant atlyginti padarytą žalą sąlygos, būtinos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

3.3. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas reglamentuoja, kad atleidžiant pagal laidavimą turi būti nustatytas ir pagrindas manyti, jog atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šioje byloje esantys duomenys, kad A. Z., pažeidęs jam skirtą kardomąją priemonę, išvyko į Vokietiją ir ten būdamas padarė plėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 250 straipsnio 2 dalies 1 punktą, už kurį Vokietijos Gyseno žemės teismo 2017-02-27 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2018-01-24, buvo nuteistas 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, verčia pagrįstai abejoti, ar jis padarė tinkamas išvadas ir nėra linkęs nusikalsti. Be to, po nusikalstamos veikos, už kurią buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės skundžiamu nuosprendžiu, padarymo A. Z. yra padaręs du administracinius nusižengimus, už kuriuos 2015-09-03 ir 2016-06-22 paskirtų baudų nesumokėjo.

3.4. Nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktuose numatytų sąlygų atleisti A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, 2019-10-30 nuosprendis naikintinas – A. Z. pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtina bausmė – areštas, kurios dydis, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo principais ir atsižvelgiant į A. Z. asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nustatytinas didesnis nei įstatymo numatytas šio bausmės vidurkis.

3.5. Šioje baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiojo E. R. civilinis ieškinys dėl 285 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nes turtinę žalą sudaro iš E. R. pagrobtų ir jam negrąžintų daiktų vertė, o bendrais A. Z., D. G. bei L. G. veiksmais jam buvo padaryta ir neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Be to, A. Z. privalo solidariai su D. G., už šią veiką nuteistu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-19 nuosprendžiu, ir L. G., už šią veiką nuteistu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-04-12 nuosprendžiu, atlyginti nusikalstama veika padarytą 285 Eur turtinę žalą ir 500 Eur neturtinę žalą nukentėjusiajam E. R..

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.

3. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6. Nagrinėjamu atveju baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas A. Z. BK 40 straipsnio pagrindu atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą pagal laidavimą ir perdavė jį laiduotojos N. Z. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir A. Z. baudžiamąją bylą nutraukė.

11. Dar viena būtina BK 40 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-145-895/2018).

12. Pirmosios instancijos teismas šios sąlygos buvimą motyvavo tuo, kad A. Z. yra padaręs vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą ir visiškai pripažino savo kaltę, gailisi dėl savo poelgio, sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajam, surašant kaltinamąjį aktą buvo baustas administracine tvarka (t. 3 b. l. 40–44). Atsižvelgiama ir į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2015 m., kaltinamajam neatvykus į teismo posėdžius buvo paskelbta kaltinamojo paieška ir tik 2019-06-13 jis perduotas pagal Europos arešto orderį (t. 5 b. l. 132). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei kaltinamojo paaiškinimų, 2017 m. Vokietijoje jis buvo sulaikytas ir todėl negalėjo atvykti į teisiamuosius posėdžius. Iš byloje esančių pažymėjimų matyti, kad A. Z. su seserimis neturi tėvų, augo vaikų globos namuose (t. 5 b. l. 174, 177), kaltinamasis turi įgijęs apdailininko (statybininko) bei laivų sistemų ir įrenginių montuotojo specialybę (t. 5 b. l. 170–172), Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas teigiamai (t. 5 b. l. 173). Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tik paleistas iš įkalinimo vietos A. Z. įsidarbino pagal specialybę (t. 6 b. l. 17). Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjama A. Z. padaryta nusikalstama veika buvo inspiruota jauno amžiaus ir yra atsitiktinis reiškinys jo gyvenime, suėmimo laikas nuo 2019-06-13 iki 2019-08-29 yra pakankama bausmė už padarytą veiką, be to, A. Z. elgesys ir veiksmai rodo, kad yra labai didelė tikimybė, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl šiuo atveju bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principui.

13. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta 2015-06-03, t. y. A. Z. būnant beveik 26 metų amžiaus, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nusikalstama veika buvo inspiruota jauno A. Z. amžiaus. Antra, iš baudžiamojoje byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (t. 6 b. l. 43–46) matyti, jog iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo A. Z. ne kartą buvo baustas administracine tvarka, 2014-12-20 baustas dėl to, kad būdamas neblaivus dalyvavo muštynėse, keikėsi necenzūriniais žodžiais, trukdė policijos pareigūnams sulaikyti pažeidėją, be to, šį pažeidimą padarė pakartotinai per vienerius metus po administracinės nuobaudos paskyrimo už tokius veiksmus; 2014-12-27 baustas dėl to, kad viešoje vietoje būdamas girtas keikėsi necenzūriniais žodžiais, policijos komisariate įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais; 2015-02-07 baustas dėl to, kad viešoje vietoje gėrė alkoholinius gėrimus, prieš tai jam du kartus per metus buvo paskirta administracinė nuobauda už tokius veiksmus. Atsižvelgiant į išdėstytus A. Z. padarytus administracinius nusižengimus (pažeidimus), į jo amžių, teisėjų kolegijos vertinimu, A. Z. priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir nusikalstama veika buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė, o ne, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, inspiruota jauno amžiaus ir atsitiktinis reiškinys jo gyvenime.

14. Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į A. Z. elgesį po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Net ir po nusikalstamos veikos padarymo A. Z. nepadarė išvadų, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nedėjo. Iš baudžiamojoje byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (t. 6 b. l. 43–46) akivaizdu, jog 2015-08-18 jis administracine tvarka baustas dėl to, kad viešoje vietoje girtas šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtą veiką, priešinosi sulaikomas; 2016-06-18 baustas dėl to, kad būdamas girtas viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tai parodo itin cinišką A. Z. požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

15. Be to, baudžiamojoje byloje yra duomenys, kad A. Z. po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo taip pat buvo teistas Vokietijoje už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą – dėl plėšimo sunkinančiomis aplinkybėmis (t. 5, b. l. 108, t. 6, b. l. 41), kur, kaip pats nurodė (t. 5 b. l. 140), kalėjo 2 metus 8 mėnesius. Pažymėtina, jog būdamas Vokietijos įkalinimo įstaigoje A. Z. pagal Europos arešto orderį buvo perduotas Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms ir jam Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-06-14 nutartimi nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-06-14.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi A. Z. elgesį iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, taip pat jo elgesį po šios nusikalstamos veikos padarymo, į jo administracinių baustumų skaičių, į teistumo Vokietijoje faktą, konstatuoja, jog nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, jog tokio pagrindo neduoda ir tai, jog nėra duomenų, kad A. Z., paleistas iš suėmimo įstaigos, būtų atlikęs priešingus teisei veiksmus, tačiau šis terminas (nuo 2019-09-14) yra ypač trumpas, kad būtų galima neabejotina išvada, jog A. Z. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaip minėta, tokia išvada negalima atsižvelgus į A. Z. elgesį tiek prieš nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymą, tiek po jos.