Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2024-07-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-53-800/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-07-23Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-10-31Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-07-23
Bylos Nr.
1-53-800/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41492-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Kaltinamasis
J. R. M.
Nukentėjusysis
I. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-53-800/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41492-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.1.14.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 23 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei,kaltinamajam J. R. M., jo advokatui V. K.,nukentėjusiosios I. D. atstovui advokatui T. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, pensininkas, našlys, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamasis J. R. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent 2022 m. spalio 31 d. apie 12.15 val. Varėnos r. sav., kelio A4 Vilnius–Varėna–Gardinas 62,270 kilometre, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad, keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams bei 157 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėmis, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, t. y. vairuojamu automobiliu vykdydamas kairiojo apsisukimo manevrą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio priešpriešais tiesiai važiavusiam automobiliui „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamam D. D., su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivei O. V. buvo padaryti dešinės pusės VIII ir IX šonkaulių priekinių galų lūžiai be poslinkio, kas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaulų lūžių sveikata nukentėjusiajai buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, automobilio „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivei I. D. padaryta kelio sumušimas, pasireiškęs kelio srities kraujosruvomis ir nubrozdinimu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir

veikos kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio sužalotas žmogus), bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017).

Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Baudžiamosios teisės doktrinoje susiformavo nuostata, jog teismas turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padariniams atsirasti ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, priežastis. Padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų.

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimu ir BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Padaryto teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo daryti išvadą dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą. Sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių įvykio aplinkybių visuma: kitų įvykio dalyvių veiksmai, taip pat asmeninės kaltininko savybės, profesinė ir gyvenimiška patirtis, ir kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Galėjimas numatyti padarinius reiškia asmens realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai.

Kaltinamasis J. R. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena. Savo telefone turi programėlę, kuri fiksuoja jo judėjimą kiekvieną dieną. Iš „Google“ išėmė išsamią informaciją apie savo važiavimo kryptį įvykio metu. Gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną 2022 metais spalio mėnesį su O. V. nusprendė nuvažiuoti į kapus pas jos tėvą ir jo tėvą. Įvykio metu vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Jis yra automobilio savininkas. Važiavo su O. V., ji sėdėjo keleivio vietoje šalia vairuotojo. Jos tėvas yra palaidotas (duomenys neskelbtini), o jo tėvas palaidotas (duomenys neskelbtini). Važiavo per Semeliškes, Aukštadvarį. Nuvažiavo į kapines, esančias už (duomenys neskelbtini) kaimo. Ten pabuvę apie 20 min. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančius kapus. Atsimena, kad privažiavo sankryžą į Gardino plentą, į Druskininkus, o po to nieko neatsimena. Atsimena, kad atsigavo greitosios pagalbos automobilyje, kuris jį vežė į Vilnių. Pagal jo supratimą sankryžoje neturėjo niekur sukti, nes jo važiavimo kryptis buvo Valkininkai. Iki eismo įvykio žinojo kur važiuoja. Važiavo link Vilniaus. Važiavo savo važiuojamąja kelio dalimi. Kelyje tuo metu jokių automobilių nebuvo. Kas atsitiko po to, nežino. Turi teisę vairuoti, virš 30 metų vairavimo stažą. Negali atsakyti, kur po įvykio buvo sustojęs jo automobilis, nes sąmonę atgavo tik greitosios pagalbos automobilyje. Nežino, ką O. V. veikė važiuodama, gal snaudė, gal muzikos klausė. Ji yra uždaro būdo su ja per daug nepakalbėsi. Prieš išvažiuodami iš namų nutarė kur važiuos, kelyje to neaptarinėjo.

Prieš eismo įvykį jau buvo aplankę O. V. tėvo kapą. Jis yra (duomenys neskelbtini) kaime. Ir važiavo link (duomenys neskelbtini) pusės. Jų tikslas buvo pasieti (duomenys neskelbtini), kur yra palaidotas jo tėvas. Po eismo įvykio kaklas buvo mėlynas, iš ausies bėgo kraujas, skaudėjo krūtinę. Jautėsi blogai, buvo sutrenktas. Apie mėnesį laiko buvo neorientuotas. Su pareigūnais pirmas pradėjo aiškintis apie įvykį, nes jie to nedarė. Atsigavęs po eismo įvykio pats pradėjo su pareigūnais aiškintis, kodėl jo niekas neapklausinėja. Po įvykio nebendravo su kitos pusės eismo dalyviais. Po įvykio kalbėjosi su O. V., tačiau ji taip pat nieko neatsimena.

Programėlės informacija ištraukta iš „Google“ rodo jo važiavimą nuo taško A iki taško B. 12:12 val. yra N. V.. 13:05 val. greitoji pagalba išveža į ligoninę. Jo telefone yra programėlė, todėl rodo jo judėjimą ir be automobilio. Šioje programėlėje atsispinti sustojimo faktas. Yra fiksuojamas ir apsilankymas kapuose. Semeliškėse buvo 10:31 val. Semeliškių kapinėse buvo 11:17 val. Programėlė fiksuoja judėjimo trajektoriją. Veiksmų ji nefiksuoja. 12:10 val. važiuoja. Sankryžoje buvo 12:09 val. 12:10 val. yra kelyje nuo sankryžos į Vilniaus pusę. 12:10 val. važiuoja ir yra kelio ruože tarp N. V. ir tos sankryžos. Negali detaliai atsakyti, konkrečiai metrais nurodyti kur buvo 12:10 val. 12:11 val., 12:12 val., kuriame kelio ruože buvo ir ar tuo metu važiavo ar stovėjo. Esant reikalui galima į programą suvesti kodą ir matysis kiekvienas jo žingsnis. Programėlėje nėra galimybės pateikti duomenų kokiu greičiu juda nuo 12:00 val. iki 12:15 val. Jį galima tik išskaičiuoti.

Po įvykio su kažkuo kalbėjo. Skambinusio asmens balso neatsimena, bendravo telefonu, tuo metu skambinęs asmuo prisistatė, nurodė kas skambina. Tuo metu beveik mėnesį buvo neadekvatus, galėjo prišnekėti ką nori, beveik mėnesį neprisimena ką darė. Dėl minimo skambučio negali nei patvirtinti, nei paneigti, neatsimena.

Nukentėjusioji I. D. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad viskas įvyko 2022 m. spalio 31 d. apie vidudienį. Su vyru važiavo iš Druskininkų sanatorijos namo į Vilnių. Staiga iš priešingos kelio pusės, netikėtai, likus mažam atstumui iki jų automobilio atsirado kaltinamojo automobilis. Vyras nespėjo sustabdyti automobilio ir jie susidūrė su prieš juos atsiradusiu kaltinamojo automobiliu. Įvykio metu ji buvo aštuntame nėštumo mėnesyje, dėl to po susidūrimo neišlipo iš automobilio, buvo šoko būsenoje. Vyras iš karto po susidūrimo iškvietė greitąją pagalbą. Atsakinėdama į greitosios pagalbos seselės klausimus bandė suvokti ar neprasideda gimdymas, ar jaučia kūdikio judesius. Atvažiavusi greitoji pagalba ją išvežė į Santaros klinikas. Po smūgio išsiskleidė pagalvės, todėl nematė, kurioje kelio važiuojamojoje dalyje stovėjo jų automobilis, kadangi nebuvo išlipusi iš automobilio. Matė, kad aplinkui vyksta judesys, sustoja automobiliai, nes negali pravažiuoti, aplinkui yra daug žmonių. Atsimena, kad atidarė automobilio langus dėl kylančių dūmų, kad neprisikvėpti, bet jai pasidarė šalta, todėl ją užklojo. Prieš susidūrimą su kaltinamojo automobiliu važiavo tiesiai asfaltuotu keliu, savo kelio važiavimo juostoje iki to momento, kai kaltinamasis padarė staigų manevrą ir atsidūrė prieš jų automobilį.

Pirmame teismo posėdyje matė liudytojus, kurie buvo atėję. Proceso metu straipsnį apie šį įvykį matė žiniasklaidoje, skaitė šio straipsnio komentarus ir pamatė V. S. komentarą. Vėliau V. S. buvo atvyksi į teismo posėdį. Tyrimo eigoje ji paklausė, kaip viskas vyksta ar jau pabaiga. Jokio kito kontakto su ja nebuvo. Su ja telefonu niekada nekalbėjo. Su ja susirašė per „Messenger“ programą. Ji rašė, kad matė šį įvykį, klausė ar sveika, ar vaikas gyvas. Jai atrašė, kad yra sveika. V. S. taip pat parašė kai buvo jau pagimdžiusi ir pasiteiravo ar viskas vaikui gerai.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. D. davė analogiškus parodymus kaip ir teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 132-135).

Nukentėjusioji O. V. teismo posėdžio metu parodė, kad važiuodama nuo savo tėvo kapų miegojo, nes buvo pavargusi. Nėra vairuotoja, todėl į kelią žiūrėti nereikia. Iš (duomenys neskelbtini) kapinių važiavo į (duomenys neskelbtini) ant (duomenys neskelbtini) tėvo kapo. Važiavo į Vilnių. Po avarijos neteko sąmonės ir atsidūrė ligoninėje.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. V. parodė, kad 2022 m. spalio 31d. apie 12:00 val. ji kartu su J. M., jam priklausančiu automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo iš (duomenys neskelbtini) kapinių, esančių Varėnos rajone, keliu Vilnius-Varėna-Gardinas į (duomenys neskelbtini) kapines. Automobilį vairavo jos draugas J. M.. Ji sėdėjo priekinėje automobilio sėdynėje, dešinėje pusėje šalia vairuotojo, važiavo dviese. Saugos diržais buvo prisisegę abu. Kokia buvo kelio danga neprisimena, nes automobilio nevairavo, matomumas buvo geras. Koks buvo automobilių intensyvumas pasakyti negali, nes snūduriavo ir aplinka nesidomėjo. Važiuojant link Vilniaus, pačio eismo įvykio nepamena, ir kokiomis aplinkybėmis jis įvyko nežino, nes buvo praradusi sąmonę, atsibudo tik greitosios pagalbos automobilyje. Ją greitosios pagalbos automobilis išgabeno į Vilniaus RVUL. Po kokių 5 valandų po įvykio ji telefonu susisiekė su savo draugu J., kuris atsiliepęs pasakė, kad taip pat randasi RVUL ligoninėje, laukia vienų tyrimų rezultatų, atliekami kiti tyrimai. Jis sakė, kad jam stipriai sužalota dešinė ausis, galva, visas kūnas. Tą pačią dieną ją ir draugą J. iš ligoninės paleido, juos į Elektrėnus parvežė jos sūnus R. V.. Eismo įvykio metu jai lūžo du dešinės pusės šonkauliai, bendras kūno sumušimas, daugiau jokių lūžių gydytojai nenustatė. Nuo to įvykio dienos gydėsi pas savo šeimos gydytoją D. S. VšĮ Elektrėnų PSPC. Vartojo vaistus nuo skausmo, tepė tepaliuku. Įvykio metu buvo blaivi, nei prieš jį, nei po jokio alkoholio nevartojo (t.1, b. l. 56-59).

Liudytojas D. D. apklaustas teismo posėdžio metu, kurio parodymai Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinti, parodė, kad spalio 31 d. vyko su autpmobiliu „BMW X6“ iš Druskinikų į Vilnių. Apie vidudienį buvo netoli N. V., kur yra išsišakojimas į Alytų ar Varėną. Jų greitis buvo apie 80 km/ val., niekur neskubėjo. Žinojo, kad už išsišakojimo yra pervaža, važiavo lėtai. Kitas automobilis buvo „Toyota avensis“. Prieš juos kelyje kliūčių jų kryptimi nebuvo, priešais matė „Toyota“, bei dar vieną automobilį kiek tolėliau. Pravažiavus ženklą, važiuojant tiesiai, automobilis stovėjo kelkraštyje, negalvojo nieko blogo, jokių posūkių nerodė, likus 10-20 m. „Toytota“ metėsi į prešingą kelio pusę, jis spaudė stabdžius, jautė, kaip veikia ABS, bet atstumas buvo per mažas ir buvo neįmanoma sustoti. Automobilis „Toyota“ užsuko į jų juostą, negalėjo įsivaizuoti, kad gali mestis automobilis praktiškai stovintis. Viskas gerai matėsi, staigus manevras nustebino, jie turbūt bandė apsisukinėti, užtvėrė jiems pilnai kelią. Buvo netikėta, staigu ir trumpas atstumas. Trenkėsi į galinį dešinės sparną, tada „Toyota“ užsinešė į griovį, jų automobilis šiek tiek pajudėjo, buvo daug dūmų. Jo kaip vairuotojo sprendimas buvo – važiuoti tiesiai ir stabdyti. Tai ganėtinai aukštas automobilis. Bet koks staigus manevras kažkur į šoną galėjo baigtis virtimu. Tuo metu jo instinktas buvo stabdyti, ir jam atrodo, kad tai buvo teisingiausias sprendimas. Sustoti neatsitrenkus – nebuvo galimybės. Buvo apgadintas „Toyota avensis“ galinis dešinys sparnas, o jų automobilio priekis, labiau vairuotojo pusė. Jų automobilis buvo šiek tiek pakrypęs ir labiau krypo vairuotojo pusei, negu keleivio pusei. Ar po eismo įvykio bendravo su kito automobilio vairuotoju nežino, nes ten buvo daug žmonių, visi buvo sąminingi, nes dispečeris prašė pažiūrėti, jų klausė bet jie nesureagavo, apie įvykį nekalbėjo.

Kažkas buvo sustoję prie jų kitoje kelio pusėje, jauni žmonės. Po įvykio pareigūnams negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, nes buvo šoko būsenoje. Bijojo dėl žmonos, ją išvežė į ligoninę, mintys buvo išsibarsčiusios, negalėjo rišliai visko papasakoti. Detales kaip ir atsimeni, bet tame momente negali visko sudėti rišliai, dėl šeimos, automobilio, savęs – buvo išgastis, gal šokas. Kaip įvyko įvykis papasakoti negalėjo. Kad automobilis įsuko prieš juos niekas nepatarė sakyti, nes viską prisimindinėjo. Jau tą pačią dieną galėjo viską papasakoti, kai žinojo, kad žmonai viskas gerai. Policijos pareigūnui iki sausio mėn. negalėjo paaiškinti kaip įvyko įvykis, nes bendravo tik įvykio metu. Iki sausio 12 d. jo niekas nekalbino, neturėjo progos papasakoti ką prisiminė. Sakė, kad nevažiavo viena kryptimi. Įvykio vietoje kelkraščiu – nevažiavo, nemėgino „Toyota“ aplenkti iš dešinės pusės. Su techninės ekspertizės išvadomis susipažino. Ekspertizės akte nurodomas kaip kaltininkas nebuvo. Prie įvykusio įvykio neprisidėjo.

Liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 31 d. apie 11:30 val., jis kartu su savo žmona I. D., automobiliu „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš Druskininkų į Vilnių. Jis vairavo automobilį. Žmona I. D. sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje. Važiavo keliu Druskininkai - Vilnius. Kelio, kuriuo važiavo, danga buvo asfaltas, sausa, oro sąlygos buvo geros, buvo šviesus paros metas. Eismo intensyvumas nebuvo labai didelis. Automobilio šviesos buvo įjungtos. Jis ir jo žmona abu buvo prisisegę saugos diržus. Važiavo leistinu greičiu, apie 80 km/h. Pravažiavus kelių išsišakojimą, kur yra išsukimas į Alytų, pravažiavus jį, važiuojant toliau keliu link Vilniaus, tiesiu kelio ruožu, netoli (duomenys neskelbtini), pamatė du automobilius priešingoje kelio pusėje. Pirmas automobilis, lyg pilkos spalvos, buvo kelkraštyje. Pasakyti, ar tas automobilis judėjo, sunku, bet už jo buvo dar vienas automobilis, kuris važiavo. To automobilio markės ir valstybinių numerių pasakyti negali, nežino, automobilio spalvos neįsidėmėjo. Tarp minėtų automobilių buvo apie 200-300 m atstumas, tiksliai nežino. Važiuojant nebuvo jokių kliūčių jo eismo juostoje, prieš jį nebuvo jokių transporto priemonių, važiuojančių ta pačia kryptimi. Jam važiuojant priartėjus prie priešingoje eismo juostoje kelkraštyje esančio automobilio, maždaug iki jo apie 20 m, tiksliai atstumo pasakyti negali, visiškai netikėtai, staiga, dideliu pagreičiu be jokių įspėjamųjų signalų, pirmas automobilis, tas kuris stovėjo šalikelėje, metėsi į jo eismo juostą, darydamas posūkio manevrą į kairę. Tik pamatęs, kad automobilis staiga pajudėjo, jis iš karto paspaudė savo automobilio stabdžio pedalą. Jo automobilis pradėjo stabdyti, jautė veikiančią ABS sistemą. Dėl per mažo atstumo, jo automobilis nesustojo ir automobilio priekiu trenkėsi į įvažiavusį į jo eismo juostą automobilį, jo dešinės pusės galinį sparną. Po smūgio automobilyje iškart išsiskleidė oro pagalvės. Ar judėjo po smūgio, ar ne pasakyti negali, nes buvo šoke. Jo automobilis sustojo ties kelio viduriu, Vilniaus kryptimi. Jis iš karto paklausė savo žmonos, ar ji sąmoninga. Žmona buvo sąmoninga, matėsi, kad ji yra šoko būsenoje. Praėjus maždaug 5-10 sekundėms, dairydamasis atsargiai atsidarė automobilio priekines vairuotojo pusės dureles. Išlipo iš automobilio, apibėgo automobilį, pribėgo prie savo žmonos. Atidarė priekines keleivio pusės dureles, pasižiūrėjo, ar žmona nekraujuoja, ar ji neprispausta. Žmona I. D. skundėsi pilvo skausmu, jai atrodė, kad ji kraujuoja. Tada iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino Bendruoju pagalbos numeriu 112. Paskambinęs pranešė apie tai, kad pateko į avariją, apie sužalotą savo nėščią žmoną. Telefoninio pokalbio metu apsidairė, pamatė, kad automobilis, į kurį atsitrenkė, nuvažiavęs nuo kelio į jų važiavimo krypties kelkraštį. Šalia buvo sustojęs automobilis, kuris buvo paskui pirmą automobilį. Skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą buvo priėjęs prie automobilio, su kuriuo susidūrė. Matė, kad prie jo buvo priėję žmonių. Automobilio priekyje matė du nepažįstamus žmones. Keleivio vietoje buvo moteris, kiek dabar pamena, vairuotojas buvo išlipęs. Paklausus, ar viskas gerai, niekas neatsakė. Matėsi, kad jie sąmoningi, nekraujuoja. Pranešus Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį, grįžo prie savo automobilio ir laukė pagalbos. Atvyko greitosios pagalbos medikai - dvi brigados - apžiūrėjo jo žmoną ir tolimesnei apžiūrai ją išvežė į Vilnių. Tuo metu kita greitosios pagalbos brigada buvo prie kitų nukentėjusių. Policijos pareigūnai alkotesteriu patikrino jam blaivumą. Buvo blaivus. Detalesnių aplinkybių, kas vyko po įvykio nurodyti negali, nes buvo dideliame šoke, stipriai pasimetęs, nelabai suprato ir prisimena, ką su kuo kalbėjo. Eismo įvykio metu jam buvo sumuštos abi rankos dilbių srityse, jautė skausmą. Dėl patirtų sužalojimų buvo apžiūrėtas Santaros klinikoje. Ar apžiūra buvo fiksuota medicininiuose dokumentuose, nežino. Daugiau į jokias kitas medicinos įstaigas nesikreipė. Fizinį skausmą rankose jautė apie savaitę laiko, vartojo nuskausminamuosius. Taip pat dėl patirto šoko ir nemigos apie mėnesį laiko vartojo raminamuosius preparatus. Dėl įvykio patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl kurios atlyginimo reikš civilinį ieškinį byloje. Šiuo metu dėl patirtos fizinės bei moralinės žalos prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Minėtas eismo įvykis įvyko labai staiga dėl pirmojo automobilio vairuotojo netikėto visiškai neprognozuojamo staigaus manevro, išvažiuojant į jo eismo juostą, praktiškai jam „prieš nosį“, atimant bet kokią galimybę išvengti susidūrimo. Iš to automobilio veiksmų, tai yra neveikimo, posūkio nerodymo, stovėjimo, rato nepasukimo, nebuvo įmanoma net numanyti, kad jis staiga pradės neleistinai daryti manevrą į jo važiuojamąją dalį. Atsiradęs atstumas tarp jo ir to kito automobilio buvo itin mažas, be to jam iš dešinės buvo griovys, o iš kairės važiavo automobiliai. Jo važiavimo kryptimi buvo tik viena eismo juosta. Pergalvojant įvykio aplinkybes, susidaro įspūdis, kad pirmojo automobilio vairuotojas savo automobilį manevravo tyčia, siekdamas, kad jis neturėtų galimybės išvengti susidūrimo ir į jį atsitrenktų. Taip pat dar pastebėjo, kad pirmojo automobilio vairuotojas buvo itin garbaus amžiaus, tad kilo klausimas, ar jis dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės turėjo galimybę tinkamai įvertinti eismo sąlygas bei savo keliamą grėsmę kitiems eismo dalyviams. Važiuodamas stebėjo kelią, mobiliojo ryšio telefonu važiuodamas nesinaudojo, abi rankas laikė ant vairo. Teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 2011 metų. Vairuotojo pažymėjimą turi. Automobilis, kurį vairavo priklauso SIA „Citadele Leassing“. Jis buvo minėto automobilio valdytojas. Automobilis „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (t. 2, b. l. 172-176).

Liudytoja V. S. apklausta teismo posėdyje parodė, kad įvykis įvyko spalio mėnesį. Įvykio dieną su vyru važiavo iš Vilniaus į Alytų pasiimti dukros. Važiavo su „Citroen“ automobiliu. Automobilį vairavo vyras. Mums važiuojant iš Vilniaus į Alytų dešinėje pusėje pamatė šalikelėje stovintį automobilį „Toyota“. Jiems su vyru bekalbant pamatė kaip automobilis „Toyota“ staigiai prieš juos pasuko ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, atsitrenkusi į „ BMW X6“ automobilį apsisuko ir atsidūrė kairiame kelkraštyje. Nežino kokiu atstumu buvo automobilis „Toyota“ nuo jų automobilio, gal 2 metrų atstumu. Iš pradžių nesuprato, kas įvyko, pamatė dulkių kamuolį ir išgirdo garsą „bum“. Automobilis „Toyota“ atsitrenkė į „ BMW X6“ automobilį ir atsidūrė kitoje kelio pusėje. „BMW X6“ automobilis važiavo iš Alytaus į Vilniaus pusę. Pamatę, kad įvyko avarija sustojo. Ji išlipo iš automobilio ir nubėgo prie „ BMW X6“ automobilio vairuotojo. Jis jau buvo išlipęs iš automobilio ir kvietė pagalbą. Tada nuėjo prie automobilio „Toyota“ vairuotojo. Atidarius vairuotojo dureles pamatė, kad vairuotojas ir jo keleivis yra be sąmonės, jiems atsegė diržus. Moteris sėdinti šalia vairuotojo prabudo ir paklausė, „kas atsitiko?“. Pasakė, kad įvyko avarija. Vyras priėjęs prie iškvietė pagalbą.

„BMW X6“ automobilis važiavo nuo Alytaus pusės į Vilnių. Jiems važiuojant į Alytų automobilis „Toyota“ stovėjo dešinėje pusėje, kelkraštyje. Ir likus 2 metrams iki jo jis staigiai pasuko. Nežino, kokiu greičiu važiavo jos vyras. Jie pristabdė savo automobilį, kai pamatė, kad automobilis „Toyota“ suka. Išvengė susidūrimo su automobiliu „Toyota“, kadangi pristabdė savo automobilį. Po eismo įvykio jie kažkiek pavažiavo ir sustojo. Po susidūrimo automobiliai dar pavažiavo. Automobilis „Toyota“ sukdamasis atsidūrė griovyje, o automobilis „BMW X6“ nuvažiavo į priekį.

Nuo to momento kai automobilis „Toyota“ iš savo stovėjimo vietos pajudėjo iki susidūrimo praeina apie 5 min. Matė, kaip automobilis „Toyota“ pradėjo judėti. Automobiliui „Toyota“ pradėjus judėti jis truputį pavažiavo ir staigiai įvyko avarija, praėjo kokios 2 sekundės. Viskas įvyko akimirksniu.

Liudytoja V. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 31 dieną šiek tiek po 12 valandos, tiksliai laiko neprisimena, automobiliu „Citroen“ ji važiavo iš Vilniaus į Alytų. Automobilį vairavo jos vyras V. S.. Ji sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje. Važiavo keliu Vilnius - Alytus. Kelio danga buvo asfaltas, kelio danga buvo sausa, matomumas buvo geras. Eismas nebuvo intensyvus. Važiuojant toje pačioje eismo juostoje, kurioje važiavo, pastebėjo kelkraštyje stovintį automobilį „Toyota“, valstybinio numerio neprisimena. Kelio ruožas buvo tiesus. Automobilis stovėjo priekiu į Alytaus pusę, matė automobilio galinę dalį. Iš kokio atstumo pastebėjo stovintį automobilį, pasakyti negali. Tuo metu daugiau kelyje jokių kitų automobilių abiejose eismo juostose nematė. Atkreipė dėmesį, kad automobilio „Toyota“ nešvietė jokie galiniai žibintai. Privažiavus arčiau, likus maždaug gal 4-5 m iki minėto stovinčio automobilio, pamatė, kaip “Toyota“ automobilis staigiai pajudėjo ir nerodydamas jokių posūkio signalų iš karto suko į priešingą eismo juostą. “Toyota“ automobilis staigiai suko į kairę pusę ir važiuodamas atsitrenkė į „BMW“ automobilio, važiavusio iš Alytaus į Vilnių, priekinę dalį. Po susidūrimo automobilis “Toyota“ metėsi į dešinės pusės kelkraštį, apsisuko ir sustojo kelkraštyje, o „BMW“ automobilis po susidūrimo truputį pajudėjo į Vilniaus pusę ir sustojo. Jos vyras sustojo kelkraštyje. Ji išlipo iš automobilio ir nuėjo prie „BMW“ automobilio. Iš jo išlipęs nepažįstamas vairuotojas skambino telefonu ir jai liepė eiti prie kito automobilio. Ant vyriškio jokių sužalojimų nematė. Ar daugiau „BMW“ automobilyje buvo žmonių nematė. Tada ji priėjo prie automobilio “Toyota“ vairuotojo pusės durelių, jas atidarė, pamatė vairuotojo vietoje sėdintį pasilenkusį į keleivio pusę, praradusį sąmonę, nepažįstamą vyriškį. Ant vyriškio sužalojimų nematė. Priekyje keleivio vietoje sėdėjo nepažįstama moteris. Moteris buvo praradusi sąmonę. Ant moters sužalojimų taip pat nematė. Daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Ji atsegė vairuotojo saugos diržą ir norėjo atsegti moteriai saugos diržą. Jai tai bandant padaryti, moteris atgavo sąmonę, paklausė, kas nutiko. Pasakė, kad atsitiko avarija. Priėjęs prie automobilio nepažįstamas vyriškis skambino telefonu ir kvietė pagalbą. Tada ji priėjo prie priekinių keleivio durelių ir bandė jas atidaryti. Durelės neatsidarė. Tuo metu už jos priėjo dar vienas nepažįstamas vyriškis, kuris nurodė pasitraukti, kad jis galėtų atidaryti dureles. Vyriškis pasakė, kad iškvietė pagalbą ir nurodė, kad jie gali važiuoti. Ji grįžo į savo automobilį ir kartu su vyru nuvažiavo, grįžo į Alytų. Kas vyko toliau nematė ir nežino. Vakare internete pamatė, kad ieškoma eismo įvykio liudytojų. Pranešė, kad matė eismo įvykį. Su ja susisiekė moteris, kuriai viską, ką matė, papasakojo. Moteris, su kuria bendravo, nurodė, kad ji važiavo „BMW“ automobiliu, kad ji laukiasi ir yra ligoninėje (t. 2, b. l. 5-12).

Liudytojas V. S. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo iš Vilniaus į Alytų su automobiliu „Citroen C4“. Susidūrimo nematė, tik po to pamatė dulkių debesį. Po to matė, kad vienas automobilis stovi viduryje kelio, o kitas automobilis atbulas nuriedėjo į griovį.

Važiuodamas priekyje nuo jų apie 100-150 metrų atstumu pamatė dulkių kamuolį. Važiavo 90-95 km/h greičiu. Susidūrimo metu žvilgsnį buvo nukreipęs nuo kelio, nes tuo metu padavinėjo anūkui vandenį. Įvykio dieną oro sąlygos buvo geros, matomumas geras. Prieš jų automobilį jokių kliūčių nebuvo. Pamatęs dulkių kamuolį sustojo iki avarijos likus 10-15 metrų. Žmona nuėjusi atsegė diržą. Ketino skambinti pagalbos, tačiau sustojo pareigūnas ir pasakė, kad pagalbą jau iškvietė. Įvyko susidūrimas, o kaip jis įvyko pasakyti negali. Po įvykio su žmona nekalbėjo apie šį įvykį. Po to žmona radusi „Facebook“ skelbimą dėl šio įvykio parašė.

Liudytojas V. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metų rudenį, tikslios datos neprisimena, popietę, laiko tikslaus neprisimena, jis automobiliu „Citroen C4“, važiavo iš Vilniaus oro uosto į Alytų. Kartu su juo automobiliu važiavo jo žmona V. S., podukra G. K. ir jos šešerių metų sūnus. Jis automobilį vairavo, jo žmona V. S. sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje, o podukra su sūnumi sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės. Anūkas buvo per vidurį sėdynės, o podukra G. K. sėdėjo už keleivio. Važiavo keliu Vilnius- Valkininkai- Alytus. Kelio danga buvo asfaltuota, oro sąlygos buvo labai geros, matomumas buvo geras. Važiuojant už geležinkelio pervažos, kilometražo nežino, pastebėjo, kad jo vairuojamą automobilį, išvažiuodamas į priešingą eismo juostą, pralenkė ta pačia kryptimi važiavęs automobilis. Jo markės ir valstybinio numerio nežino. Tas automobilis didesniu greičiu nuvažiavo toliau ir jo jau nematė. Važiuojant toliau, pasilenkė, paduodamas anūkui pagerti ir, pakėlęs akis, maždaug 100 metrų atstumu priešais pamatė dulkių kamuolį ir pilkos spalvos automobilį „Toyota“ maždaug viduryje kelio važiuojantį atbulomis ir nuvažiuojantį galine dalimi į priešingos eismo krypties juostos griovį. Tuo metu kitas automobilis, galimai „AUDI“ arba „BMW“, visureigis, sustojo kelio viduryje, skersai. Kas įvyko tiksliai nematė, paties transporto priemonių susidūrimo nematė. Kokia kryptimi judėjo iki susidūrimo transporto priemonės nematė. Tai nebuvo vienas iš tų automobilių, kuris prieš tai jį buvo aplankęs. Pavažiavęs už sustojusių automobilių sustojo dešiniame kelkraštyje. Išlipo iš automobilio. Jo žmona taip pat išlipo iš automobilio ir ji nuėjo prie „Toyota“ automobilio. Jis liko stovėti prie savo automobilio, nes tuo metu sunkiai vaikščiojo, turėjo kairės kojos traumą. Netrukus dar kažkas sustojo ir jis tuo metu bendravo su kitu paskui jį sustojusio automobilio vairuotoju. Netrukus grįžo žmona ir jie nuvažiavo į namus. Kas vyko toliau - nežino. Jam važiuojant priešais jo kryptimi važiuojančių automobilių, ar jo judėjimo juostoje stovinčių automobilių iki susidūrimo nepastebėjo. Priešpriešais automobilių važiuojančių taip pat nematė. Tas automobilis, kuris jį aplenkė, jau buvo nuvažiavęs ir jo nematė. Jis važiavo apie 50-60 km/h greičiu. Negali pasakyti, kas tarp transporto priemonių įvyko, pamatė tik dulkių debesį (t. 2, b. l. 29-36).

G. K. apklausta teismo posėdžio metu, kurios parodymai BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinti, parodė, kad juos vežė iš Vilniaus į Alytų. Sustojo kelkrašty, nes buvo avarija, ji su vaiku sėdėjo mašinoje nebuvo išlipę. Eismo įvykio vietos neįsidėmėjo. Per galinį stilką matė, buvo jau po visko, viena mašina buvo vidury kelio, t. y. „BMW“, kita griovyje. Mama ir S. išlipo pažiūrėti, iškvietė pagalbą. Tiesiog įvyko avarija, mašina buvo vidury kelio – vyras išlipęs vaikščiojo. Susidūrimo nematė. Jų automobilį vairavo S., mama sėdėjo šalia vairuotojo. Su „BMW“ vairuotojo žmona bendravo, su vyru – nebendrao. Po įvykio skambučių nebuvo, savo telefono numerio niekam nepaliko, policijai įvykio vietoje nedavė kontaktų, po įvykio, kai atsirado fotonuotraukos, į Facebook vakare parašė, kad matė įvykį, kad prieš akis tai įvyko. Policija su ja susisiekė, komentarą galima apžiūrėti.

Liudytoja G. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metų spalio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, dienos metu, maždaug apie 12 val., ji važiavo iš Vilniaus į Alytų. Važiavo automobiliu „Citroen“, numerio neprisimena. Automobilį vairavo jos motinos V. S. sutuoktinis V. S.. Ji sėdėjo automobilio gale, už keleivio. Automobiliu taip pat važiavo jos motina V. S., kuri sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Taip pat kartu važiavo jos šešerių metų sūnus. Jis sėdėjo automobilio gale. Važiuojant keliu link Alytaus, tiksliai vietos pasakyti negali, bet lyg pravažiavus kelio išsišakojimą į Varėną, išgirdo, kaip V. S. suriko: „avarija“ ir sulėtinęs greitį pavažiavęs kelkraštyje sustojo. Sustojo pravažiavus susidūrusius du automobilius. Pro galinį automobilio langą, matė, kad vienas automobilis, kurio markės ir valstybinių numerių nepamena, buvo griovyje, priešingoje negu jie važiavo kelio pusėje. Automobilio galinė dalis buvo griovyje, o priekinė dalis ant važiuojamosios dalies krašto. Kitas automobilis, lyg BMW markės, stovėjo maždaug ties kelio viduriu, priekiu priešinga negu jie važiavo kryptimi. Tuo metu jos motina su sutuoktiniu išlipo iš automobilio pasižiūrėti, ar nereikia pagalbos. Ji su sūnumi liko automobilyje. Kelis kartus pažiūrėjusi pro galinį automobilio langą matė, kad iš automobilio, kuris stovėjo ties kelio viduriu, vairuotojo vietos išlipo nepažįstamas vyriškis. Matė, kad netrukus sustojo daugiau automobilių, eismo įvykio vietoje prisirinko žmonių. Gana greitai jos motina V. S. ir V. S. grįžo į automobilį ir jie tęsė kelionę. Kol važiavo iki namų, motina pasakojo, kad jie padėjo iškviesti pagalbą ir pasakojo, kad tame automobilyje, kuris stovėjo ties kelio viduriu važiavo vyras ir nėščia moteris, o kitame automobilyje, kuris buvo nuvažiavęs į griovį, buvo du pagyvenę žmonės. Daugiau jokių konkrečių aplinkybių nepasakojo. Važiuojant eismo sąlygos buvo geros, buvo šilta, švietė saulė, eismas nebuvo labai intensyvus. Kokiu greičiu važiavo, pasakyti negali, nežino, automobilio nevairavo. Važiavo asfaltuota kelio danga. Važiuojant sėdėjo automobilio gale, tad kelio nestebėjo, nesidairė. Priekyje esantį vaizdą jai užstojo keleivio sėdynė. Važiuojant prieš įvykstant eismo įvykiui sustojusių automobilių kelkraščiuose nematė, transporto priemonių darančių sustojimo, apsisukimo, ar kokius kitus manevrus nematė, nes važiuojant kelio nestebėjo (t. 2, b. l. 39-42).

Liudytojas V. B. apklaustas teismo posėdžio metu, kurio parodymai BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinti, parodė, kad pačio įvykio nemtė, Mašinos „BMW“ ir „Toyota“ jau stovėjo. „Toyota“ stovėjo skersai kelio kelkraštyje, o „BMW“ ant ašinės juostos su įjungtu avariniu signalu. Važiavo nuo Alytaus link Vilniaus, sustojęs pribėgo prie „Toyotos“, nes iš „BMW“ kažkas vaikščiojo. „Toyota“ vairuotojas nejudėjo, skambino pagalbos telefonu. Privažiavo motociklas, kurio vairuotojas prisistatė policijos pareigūnu. Paskui už 3-5 min. pajudėjo „Toyota“ vairuotojas ir jis išvyko. Buvo apgadintas „BMW“ priekis, „Toyota“ mašinos galas, dešinė pusė. Kaip įvyko eismo įvykis – nematė, niekas nesiaiškino. Jis pats vyko nuo Alytaus pusės.

Liudytojas V. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metų spalio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, dienos metu, valandos neprisimena, automobiliu Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo iš Alytaus į Vilnių. Važiuojant keliu, išsukus iš kelio nuo Alytaus link Vilniaus, šiek tiek pavažiavus, pamatė, kad „BMW“ markės automobilį, valstybinių numerių neprisimena, stovintį viduryje kelio, įjungtu avariniu signalu, o kitas automobilis „Toyota“ markės, valstybinių numerių neprisimena, nuvažiavęs nuo kelio jam dešinėje kelio pusėje, galine automobilio dalimi buvo griovyje, o priekinė dalis - ant kelkraščio. Neprivažiavus automobilio “Toyota“, sustojo kelkraštyje. Išlipo iš savo automobilio ir pribėgo prie automobilio „Toyota“. Pamatė nejudantį vairuotojo vietoje sėdintį vyresnio amžiaus vyriškį ir šalia keleivio vietoje sėdinčią vyresnio amžiaus moterį. Vyriškis visiškai nejudėjo, buvo be sąmonės. Moteris šiek tiek judėjo. Jis atidarė vairuotojo pusės dureles. Iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešė apie įvykusį eismo įvykį. Kol skambino, pastebėjo, kad vairuotojas pradėjo judėti, apie tai pranešė BPC operatoriui. Baigus kalbėti telefonu, privažiavo motociklu jauno amžiaus vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnu. Netrukus priėjo daugiau pravažiuojančių žmonių. Kažkas atidarė automobilio „Toyota“ keleivės pusės dureles, kurios iš pradžių neatsidarė. Kol buvo prie automobilio „Toyota“, pastebėjo, kad minėto automobilio vairuotojas atsigavęs visiškai nesiorientavo aplinkoje. Automobilio „Toyota“ galinė dešinė dalis buvo stipriai apgadinta. Tuo metu matė, kad prie automobilio „BMW“ vaikščiojo jaunuolis ir automobilio „BMW“ priekinės keleivio durelės buvo atidarytos, iš ten girdėjo moters balsą. Suprato, kad ta moteris gali būti sužeista. Prie automobilio „BMW“ priėjęs nebuvo. Automobilio „BMW“ apgadinimų nematė. Jis dar kažką pakalbėjo su jaunuoliu, prisistačiusi policijos pareigūnu, ir jo paklausus, ar gali važiuoti ir jam nurodžius, kad gali, nuvažiavo toliau. Tą dieną eismo sąlygos buvo geros. Kelio danga buvo asfaltas, sausa. Eimas nebuvo labai intensyvus (t. 2, b. l. 15-18).

Liudytojas L. I. apklaustas teismo posėdžio metu, kurio parodymai BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinti, parodė, kad datos neatsimena, dirbo su vyr. patruliu E. V., buvo eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti žmonės. Įvykio vieta Vilnius - Gardinas kelias, netoli N. V., netoli sankryžos, kur išsišakoja kelias į Alytų. Buvo susidūrusius dvi mašinos: „Toyota“ ir „BMW“. Atvažiavo, padėjo medikams sužalotus asmenis į mašinas sukiloti. Paskui atvyko Alytaus ekspertai, atliko matavimus su dronu. Su „BMW“ vykusią keleivę išvežė. Su „Toyota“ keleive ir vairuotoju teko bendrauti, bet normaliai nesusišnekėjo, jie jo klausė kas atsitiko. Jo klausimo nesuprato, buvo gal šokas. Su „BMW“ vairuotoju šnekėjo, ar iš šoko, ar išgąsčio normaliai nepaaiškino visų aplinkybių, o kaip susidūrė – sakė neatsimena, tik tiek, kad vyko iš Druskininkų, abu vairuotojai buvo blaivūs. Oro sąlygų nepamena, bet jeigu kėlė droną, reiškia buvo geros. „BMW“ stovėjo važiuojamojoje dalyje, per patį centrą, o „Toyota“ galinė dalis buvo griovyje. Pamena, kad negalėjo atidaryti bagažinės. „Toyota“ automobilio priekis žiūrėjo į važiuojamąją dalį. Dėl važiavimo krypties „BMW“ sakė, kad vyko nuo Druskininkų, o iš kur „Toyota“ atsirado – jis nesugebėjo paaiškinti. Kitą dieną jam paskambino „Toyota“ vairuotojas, jam komisariate kažkas davė jo numerį, klausė kas buvo įvykio metu, vairuotojas sakė, kad pravažiavo N. V. prekeivius, kurie prekiauja vantom, ir norėjo grįžti atgal. Jie važiavo nuo N. V. pervažos, taip suprato iš jo pasakojimo, ir norėjo apsisukti ir grįžti ten, kur prekiauja vantomis. Važiavo „Toyota“ nuo Vilniaus ir norėjo apsisukti ir vėl link Vilniaus. Ikiteisminio tyrimo metu šį pokalbį buvo pamiršęs. Tarnybiniame pranešime parašyta, kad susidūrė transporto priemonės, važiavusios ta pačia eismo kryptimi, nes tokią versiją pateikė vairuotojai. „BMW“ važiavęs tikrai link Vilniaus. Paties įvykio – nematė. Liudytojų, kurie būtų pasakę kaip atsitiko įvykis nebuvo, kadangi nebuvo tokių, kurie matė avariją ir patį veiksmą. Prie jų priėjo kolega, jis privažiavo po įvykio, bet pačio fakto irgi nematė. Ar įvykio vietoje kelkraštyje buvo automobilio pėdsakų – neatsimena. Automobilio nuolaužų buvo, bet jų lokalizacijos neatsimena. Gali duoti numerį kolegės, kuri davė jo telefono numerį, tai vyr. patrulė J. Z..

Liudytoja J. Z. apklausta teismo posėdžio metu (gynybos prašymu) nenurodė jokių aplinkybių svarbių nagrinėjant šią bylą.

L. S. apklaustas teismo posėdžio metu, kurio parodymai BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinti, parodė, kad 2022 m. spalio 31 d. apie 12 val. važiavo pro N. V., parvažiavus geležinkelio bėgius vykdamas nuo Vilniaus į Lazdijus motociklu pamatė, kad yra didelė spūstis, sugalvojo, apvažiuoti pažiūrėti kas atsitiko. Atvykęs pamatė, kad neseniai įvykęs eismo įvykis. Yra pareigūnas policijos, jautė pareigą pagelbėti, sustojo geranoriškai. Įvykio vietoje buvo automobilis „Toyota Avensis“ sidabrinis ir BMW X5, kuriame keleivio pusėje sėdėjo moteris, tuo metu ji laukėsi, buvo 7 nėštumo mėnuo. Kitą automobilį vairavo vyras, jis blaškėsi po kelią, tai buvo garbaus amžiaus senolis, kuris suprato, vairavo „Toyota“ automobilį. Šio automobilio priekyje sėdėjo garbaus amžiaus moteris, klausė ar viskas gerai, apžiūrėjo išlaipinęs iš mašinos ar ji nesužeista, nes pas vyrą buvo didelis guzas. BMW vairuotojas aiškino, kad vyko link Vilniaus, pasakojo, kad „Toyota“ apsisukinėjo kely, buvo nuvažiavęs šiek tiek į kelkraštį, jisai pagalvojo, kad „Toyota“ automobilio vairuotojas mato, kad jisai atvažiuoja ir jį praleis, tačiau po kelių sekundžių tas automobilis pavažiavo atbulas ir užkirto kelią BMW vairuotojui ir jis rėžėsi į „Toyota“. Kalbant su „Toyota“ keleive, ji išlipus iš transporto priemonės sakė, kad čia iš viso ne jų mašina, kad ne tokia spalva, galimai ji patyrė didelį šoką, net vairuotojas negalėjo paaiškinti kur važiavo, kokia kryptimi. Panašu pagal apgadinimus, kad buvo taip, kaip sakė BMW vairuotojas. BMW buvo apgadintas priekio kairės pusės bamperis, sparnas ir kapotas. Aplinkybes paaiškino BMW vairuotojas, o „Toyota“ nepaaiškino link kur važiavo, tik sakė, kad vyksta iš kapinių. Bendraudamas su „Toyota“ vairuotoju bandė su juo kalbėti, bet neatsakinėjo į klausimus, matėsi, kad susijaudinęs, pasimetęs, buvo labai didelis guzas galvoje, buvo prašyta nevaikščioti važiuojamojoje dalyje. Senolis pasakė, kad jis vairavo, bet į kur važiavo – nepasakė. Paties įvykio nematė. Skambino greitajai. Iš vietų automobiliai nebuvo pajudinti, atvyko pareigūnai, surinko duomenis ir tik tada išvyko, sulaukęs greitosios pagalbos, jiems padėjo. Važiavimo sąlygos buvo geros, kelio danga buvo sausa, nebuvo nei slidu, nei šlapia, buvo giedra, švietė saulė. Matėsi, kad BMW vairuotojas patiria stresą, mažai su juo bendravo, jis kalbėjo telefonu su greitąja, daugiau kalbėjo su jo žmona, ji sakė, kad jai šalta, ėjom ieškoti palto, ją užklojo. Pamatęs apgadinimus ir išklausęs kaip papasakojo BMW vairuotojas apie eismo įvykį, būtų linkęs tikėti, kadangi buvo apgadintas „Toyota“ dešinės pusės galinis sparnas, tai kaip ir galėjo nuvažiuoti į tą kelkraštį bandyti apsisukinėti, kaip suprantu, jisai važiavo link (duomenys neskelbtini), tai galėjo atsitrenkti į dešinės pusės sparną. Nes kitaip atsitrenkti į dešinės pusės mašinos galinį sparną nelabai įmanoma, būtent dešinė pusė visada eina į kelkraštį. Jeigu važiuoji tiesiai viena kryptimi, tiek kita kryptimi, tai į tą pusę mašina niekaip neatsitrenks. Eismo įvykius forminu tik pusantrų metų, eismo įvykių buvę. Iš mašinų išsidėstymų ir jų apgadinimų iš karto sprendė, kad kaltininkas yra BMW vairuotojas. Negali pasakyti, kuriuos būtent punktus pažeidė – ar atsargumas, ar nepasirinktas saugus greitis ar pan., bet matant tai, kas po nusikaltimo, tai galimai BMW vairuotojas, o nekaltas „Toyota“ vairuotojas išvažinėdamas atbulas iš kelkraščio, kaip teigė, jeigu apsisukinėjo kelyje būtent tokioje vietoje, nes nėra sankryžos, nėra įvažiavimo, buvo dvi eismo juostos: viena eismo juosta viena kryptimi, kita eismo juosta – kita kryptimi. Apsisukti vietos kaip ir būtų įmanoma, jeigu nedaug transporto priemonių arba jų iš viso nėra. Kaip paaiškino BMW vairuotojas, jis nuvažiavo į kelkrašty, ten sustojo. Ten kelkraštis – gana platus, labai stipriai nuvažiuoti irgi nelabai galėjo, kadangi būtų pasikabinęs. Tai kažkiek buvo nuvažiavęs ir BMW vairuotojas suprato, kad jis pravažiuos, tilps, bet kaip suprantu, prieš patį įvykį jis daugiau išvažiavo atbulomis ir tada atsitrenkė. Toje vietoje nėra jokių išvažiavimų, įvažiavimų, yra dvi eismo juostos. Tokioje vietoje, manau, galima apsisukinėti, kai nėra visiškai mašinų ir esi įsitikinęs. Apsisukinėjo „Toyota“ vairuotojas. Gerai nepamena ar močiutė taip sakė, ar vyrukas, kad jie lyg važiavo į Vilnių. Jie važiavo į Vilnių, bet jeigu ta kryptimi įvyko eismo įvykis, tai ten tikrai ne į Vilnių, ten nuo Vilniaus, tai kiek supranta, jie apsisukinėjo kelyje, dėl to jie buvo įvažiavę į tą kelkraštį. Nepamena ar taip keleivė pasakojo.

Liudytojas L. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 metų spalio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, dienos metu, valandos neprisimena, jis motociklu „Kawasaki“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo iš Vilniaus į Lazdijus. Važiuojant keliu Druskininkai- Varėna- Vilnius, pravažiavus geležinkelio pervažą, pastebėjo susidariusią transporto priemonių spūstį. Motociklu apvažiavęs apie 1 kilometrą sustojusias transporto priemones, pastebėjo viduryje kelio stovintį automobilį „BMW X5“, tamsios spalvos, o kitas automobilis – “Toyota“ markės, tamsiai pilkos spalvos, buvo nuvažiavęs nuo kelio kairėje kelio pusėje. Automobilio “Toyota“ galinė dalis buvo pilnai nuvažiavusi nuo važiuojamosios dalies. Sustojo kairėje kelio pusėje kelkrašty, prie “Toyota“ markės automobilio, priėjo prie jo. Prie automobilio blaškėsi vyresnio amžiaus vyriškis. Akivaizdžiai matėsi, kad vyriškio galva ištinusi (galvos pusės neprisimena). Vyriškis vis kartojo, kad nesupranta, kaip čia taip atsitiko. Automobilio priekyje keleivio vietoje sėdėjo vyresnio amžiaus moteris, ji buvo sąmoninga, judėjo. Išlipusi iš automobilio ji buvo stipriai pasimetusi, kalbėjo, kad tai net ne jų automobilis. Ar moteris skundėsi kokiais sužalojimais, neprisimena. Priėjo prie „BMW“ automobilio. Jauno amžiaus vyriškis buvo išlipęs iš automobilio. Jis vaikščiojo, ant jo jokių sužalojimų nepastebėjo. Automobilio „BMW“ viduje, priekyje, keleivio vietoje atlenktoje sėdynėje gulėjo moteris. Paklausus, ar viskas gerai, moteris atsakė, kad ji yra nėščia ir kad jai kažką skauda. Paklausus, ar kas nors kvietė greitąją pagalbą, kažkas atsakė, kad pagalba iškviesta. Taip pat girdėjo, kad „BMW“ vairuotojas skambindamas kviečia pagalbą savo žmonai. Paklausus „BMW“ vairuotojo kas atsitiko, jis nurodė, kad važiavo į Vilniaus pusę ir kad kelyje apsisukinėjo „Toyota“, kad „Toyota“ buvo nuvažiavusi šiek tiek į kelkraštį ir jis važiuodamas pagalvojo, kad Toyota“ vairuotojas jį mato ir važiuojant jam toliau staiga “Toyota“ automobilis pajudėjo atbulas ir įvyko eismo įvykis. Ėmėsi priemonių apsaugoti įvykio vietą, buvo paprašyta kitų sustojusių automobilių vairuotojų grįžti į savo automobilius ir nevaikščioti po įvykio vietą. Atvykus greitosios pagalbos automobiliams, palydėjo “Toyota“ automobilio keleivę į greitosios pagalbos automobilį. Atvykus policijos pareigūnams, nurodė savo duomenis, paaiškino, kas buvo žinoma ir tęsė kelionę toliau. Paties eismo įvykio nematė ir jokių konkrečių aplinkybių nurodyti negali. Kol buvo įvykio vietoje, matė, kad „BMW“ automobilio buvo apgadintas priekis, labiau kairės pusės. Automobilio „Toyota“ buvo apgadintas dešinės pusės galinis sparnas, dešinės pusės galinės durelės. Važiuojamojoje kelio dalyje buvo transporto priemonių detalių, „BMW“ automobilio buvo išbėgę skysčiai. Nė vieno automobilio vairuotojai jam nepažįstami. Eismo įvykio dieną oro sąlygos buvo geros, kelio danga sausa, važiuojant eismas nebuvo labai intensyvus (t. 2, b. l. 47-54).

R. L. apklaustas teismo posėdžio metu, kurio parodymai BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinti, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Gavo budėtojo nurodymą nuvykti į įvykio vietą ir ją užfiksuoti su drono pagalba. Su dronu praskrido avarijos vietą, tada suprogramavo, medžiagą siuntė į Vilnių. Pasižymėjo purškiamais dažais, susimatavo įvykio vietą ir buvo padaryta schema. Turi pažymėti padėtis, pažymi T raide ašis, kad esant reikalui galėtų sustatyti automobilius taip, kaip buvo įvykio metu. Pažymėtos ašys, x0 – nuo jo vykdomi visi matavimai, tą ženklą turi pasidėti prieš avariją, kur nėra pėdsakų. Punktyrinė linija, žymės – automobilio slydimo žymės, gaunasi suktukas, kelkrašty irgi papurkšta. Trikampiui išplatėjant – šukių, tepalų išsibarstymo pradžia. Pagal metodiką reikia pažymėti pačią pradžią, kas gali nurodyti susidūrimo preliminarią vietą. Automobilio rato žymės, duženos išsibarsčiusios, buvo asfalto pažeidimas, jį pažymėjo. Turi sužymėti esminius dalykus: slydimą, šukes, kas kur išsibarstę, nukritę. Prie jų supurškia žymes dažais, o taip pat sudeda numeriukus, prie kiekvieno iš numerių yra paaiškinamasis užrašas. Specialistai Vilniuje, kurie daro schemą, nuo x0 taško, viską pamatuoja iki abiejų automobilių, žymių ilgį, visus atstumus. Žymima yra ne avarijos pradžios vieta, o šukių, stiklų išsibarstymo pradžia, žymima jų koncentracija, jos prasideda, plinta, retėja ir išsitaško. Nei jie, nei dronas nepasakys susidūrimo vietos. Tai vizualinis įvykio vietos fiksavimas. Iš jų skrydžio Vilniaus specialistai pateikė schemą. Schema sudėta: 1, 2, 3. Trečias – yra asfalto pažeidimas, įbraukta detalės ar ratlankio. Nr. 4 – stiklo šukių išsibarstymas. 10-10 – mūsų referenciniai žymekliai pažymėti masteliu. Eismas nebuvo pilnai uždarytas, kiti automobiliai važinėjo, todėl ištekėjusius tepalus tiesiog išvažinėjo. Kai atliekam skrydį, eismą uždarom laikinai 5-10 min., kad kiti automobiliai netrukdytų ir nepapultų į schemą, todėl avarijos vieta būna švari. Dronų esmė – suteikia vizualinę medžiagą, avarijas fotografuojam, filmuojam. Fotonuotraukos – didelės raiškos.

Liudytojas A. Ž. apklaustas teismo posėdžio metu jokių svarbių aplinkybių nenurodė.

2022-10-31 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo L. I. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022-10-31 apie 12:18 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas telefoninis pranešimas, kad Varėnos r. sav., kelyje Vilnius - Varėna -Gardinas, netoli N. V. k., prieš geležinkelį, įvyko eismo įvykis, yra prispaustų žmonių, tarp sužalotų asmenų yra nėščia moteris. Atvykus į eismo įvykio vietą nustatė, kad įvykis įvyko kelyje Vilnius - Varėna - Gardinas 62 km, 270 m. Eismo įvykio metu susidūrė du, ta pačia kryptimi, tai yra Vilniaus link važiavę automobiliai. Automobiliui „Toyota Avensis“ valstybinis numeris (toliau - valstybinis numeris ) (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. R. M., gim. (duomenys neskelbtini), į galinę dalį atsitrenkė ta pačia kryptimi važiavęs „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. D., gim. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu nukentėjo „BMW“ automobilio keleivė I. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuri greitosios medicinos pagalbos darbuotojų nuvežta detalesnei apžiūrai į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, taip pat į tą pačią gydymo įstaigą išvežti apžiūrai „Toyota Avensis“ vairuotojas ir keleivė O. V. gim. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu abiejų transporto priemonių vairuotojai vairavo blaivūs. „Toyota“ markės automobilio vairuotojas J. R. M. įvykio aplinkybių papasakoti negalėjo, jis nesiorentavo aplinkoje, nesuprato kas įvyko. D. D., vairavęs „BMW“ markės automobilį, dėl didelio susijaudinimo taip pat negalėjo papasakoti kaip įvyko eismo įvykis. Kitų įvykio liudininkų eismo įvykio vietoje nenustatė. Blaivumai vairuotojams tikrinti alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810, gamyklinis numeris ARFM-0249, patikros sertifikato Nr. 1713756, galioja nuo 2022-07-13 iki 2023-01-13. Abi transporto priemonės iš eismo įvykio vietos nugabentos į saugojimo aikštelę, esančią Alytuje, Ulonų g. 14K (t. 1, b. l. 16-18).

Įvykio vietos apžiūros, atliktos 2022-10-31, protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Varėnos r. sav., magistralinis kelias A4 Vilnius - Varėna - Gardinas 62 km 270 m. Važiuojant nuo Vilniaus pusės, pravažiavus N. V. kaimą, privažiuojamas 62 kilometrą žymintis kelio ženklas, kuris nurodo atstumą nuo kelio pradžios. Nuo šio kelio ženklo nutolus 270 m, matoma eismo įvykio vieta. Aplink kelio važiuojamąją dalį visur yra miškinga vietovė. Vaizdo stebėjimo įrangos šioje teritorijoje niekur nėra. Kelio važiuojamojoje dalyje, priekiu į Vilniaus pusę, stovi automobilis „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio priekinė dalis stipriai apgadinta. Nuo šio automobilio, 3,30 m atstumu, nuo jo galinės dalies, kelio važiuojamojoje dalyje matomas 4 metrų pločio ir 13,60 m ilgio stiklo ir plastmasinių detalių šukių plotas. Už „BMW“ markės automobilio galinės dalies, Varėnos miesto link, kairėje kelio pusėje, griovyje stovi automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio priekinė dalis nukreipta į važiuojamąją dalį, galinė dalis - į miško pusę. Minėta transporto priemonė yra nutolusi 41,20 m atstumu nuo informacinio kelio ženklo, nurodančio išankstines krypčių rodykles. Šis kelio ženklas pastatytas dešinėje kelio pusėje, nuo N. V. kaimo pusės, už „Toyota“ markės automobilio. „BMW“ markės automobilis nutolęs nuo minėto kelio ženklo 55,60 m atstumu (t. 1, b. l. 19-29).

2022-10-31 - 2022-11-01 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad eismo įvykio vieta yra Varėnos r. sav., kelyje Vilnius - Varėna - Gardinas. Įvykio vieta nuo kelio pradžios, tai yra nuo Vilniaus miesto nutolusi 62 km 270 m, tiesiame horizontaliame ruože. Kelio važiuojamojoje dalyje, priekiu į Vilniaus pusę stovi automobilis „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio apgadinta priekinė dalis - kairės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis, priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas radiatoriaus grotelės. Automobilyje suveikė saugos oro pagalvės. Automobilio salone ir bagažinės skyriuje daiktų nėra. Už šios transporto priemonės, žiūrint Varėnos kryptimi, kairėje kelio pusėje, griovyje, galine dalimi į mišką, priekine dalimi į važiuojamąją dalį stovi automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minėta transporto priemonė apgadinta. Matomi apgadinimai yra dešinės pusės galinės durys, dešinės pusės galinis sparnas, galinis bamperis, galinis dešinės pusės ratas, kairės pusės galinis sparnas. Nuo „Toyota“ markės automobilio, 41,20 m atstumu, Varėnos kryptimi, dešinėje kelio pusėje matomas, informacinis kelio ženklas, nurodantis išankstines krypčių rodykles. Tarp eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių, ant važiuojamosios kelio dalies, matomas 4 m pločio ir 13,60 m ilgio stiklo ir plastmasinių detalių plotas. Eismo reguliavimo būdas - nėra. Kelio dangos būklė, tipas - asfaltas. Duomenys apie kelią - važiuojamosios kelio dalies plotis 7,80 m. Kelkraščio plotis - dešinės pusės 3,90 m, kairės pusės 3,90 m. Duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą - siaura brūkšninė linija. Duomenys apie bordiūrus ir griovius - bordiūrų aukštis - neįrengti. Kelio aplinka - miškinga vietovė. Matomumas iš vairuotojo pusės transporto priemonėje: dienos metu - geras matomumas. Transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje: „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi kelio važiuojamojoje dalyje, priekiu Vilniaus link, kairės pusės priekinis ratas, nutolęs nuo kelkraščio 1,80 m, galinis kairys ratas - 2,20 m. Už šios transporto priemonės, Varėnos link, kairėje kelio pusėje, griovyje stovi automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio galinė dalis nukreipta į miško pusę, priekinio automobilio dalis - į kelio važiuojamąją dalį. Transporto priemonės po eismo įvykio nebuvo judinamos. Padangų pėdsakai - ant kelio važiuojamosios dalies matomi automobilio „Toyota Avensis“ slydimo pėdsakai. Stabdymo žymės - stabdymo žymių nenustatyta (t. 1, b. l. 30-33).

2022-11-01 Daiktų (atlikta 2022-10-31) apžiūros protokole nurodyta, kad objektas - automobilis „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio vietoje matomas automobilis „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė stovi priekiu į Vilniaus pusę. Ant automobilio priekinės dalies matomi apgadinimai, tai - variklio dangtis, priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, kairės pusės priekinis žibintas, taip pat priekinis kairės pusės rūko žibintas, kairės pusės priekinis sparnas. Apžiūrint automobilio salono vidų, matomos iššovusios oro pagalvės. Transporto priemonės priekinėje dalyje, tiek keleivio, tiek vairuotojo vietoje jokių vertingų ar kitų paliktų daiktų nėra. Ant galinės keleivių sėdynės ir kitose vietose, taip pat nėra jokių daiktų. Bagažinės skyriuje taip pat vertingų paliktų daiktų nėra. Transporto priemonė užplombuota plombomis, kurių numeriai nuo 72721 iki 72727 (t. 1, b. l. 34-42).

2022-11-01 Daiktų (atlikta 2022-10-31) apžiūros protokole nurodyta, kad objektas - automobilis „TOYOTA AVENSIS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio vietoje matomas automobilis „TOYOTA AVENSIS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė stovi pakelės griovyje, ne ant važiuojamosios kelio dalies, galine dalimi į mišką, priekiu į kelią. Transporto priemonė yra apgadinta, tai - galinis dešinės pusės sparnas, galinės dešinės pusės durys, galinis dešinės pusės ratas ir galinis kairės pusės sparnas. Apžiūrint transporto priemonės vidų, matomos suveikusios keleivio pusės oro pagalvės. Automobilio viduje, ant vairuotojo sėdynės matoma padėta gertuvė. Vairuotojo durelėse esančioje daiktadėžėje matoma odinė rankinė, su joje esančiais dokumentais. Dešinės pusės priekinėse durelėse, daiktadėžėje yra muzikiniai, kompaktiniai diskai. Apžiūrėjus automobilio saloną tiek priekinę, tiek galinę dalį, vertingų daiktų automobilyje nebuvo. Patikrinti bagažinės skyrių nebuvo galimybės, kadangi pažeista transporto priemonės galinė dalis, todėl neatsidaro bagažinės dangtis. Ant transporto priemonės abiejų ašių, keturios vienodos, geros būklės padangos „YOKOHAMA“. Automobilis užplombuotas plombomis, kurių numeriai nuo 72729 iki 72735 (t. 1, b. l. 43-49).

2023-02-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 37/2023(01) nurodyta, kad O. V., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti dešinės pusės VIII ir IX šonkaulių priekinių galų lūžiai be poslinkio. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) prieš kreipiantis į gydymo įstaigą. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasekoje autoįvykio metu. Nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 116-118).

2023-01-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 290/2023 (01) nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose I. D., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas kelio sumušimas, pasireiškęs kelio srities kraujosruvomis ir nubrozdinimu, padarytas kieto buko daikto (kietais bukais daiktais) dviem trauminiais poveikiais, kurie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2022-10-31 d.). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Medicininiuose dokumentuose konstatuoti krūtinės ląstos ir pilvo sienos sumušimai nepagrįsti sužalojimų nustatymu ir konstatavimu, todėl domėn neimami ir nevertinami (t. 1, b. l. 164-169).

Patikros sertifikatas Nr. 1713756 alkoholio kiekio matuokliui Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0249 galioja nuo 2022-07-13 iki 2023-01-13 (t.3, b. l. 1).???

VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas - SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas, valdytojas - D. D., gim. (duomenys neskelbtini). (t. 3, b. l. 6-8).

VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės „Toyota Avenis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas - J. R. M., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 9).

2023-01-13 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra. Objektas - lengvasis automobilis „TOYOTA AVENSIS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jis pilkos spalvos. Identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį matyti, kad variklio dangtis neapgadintas, priekinis stiklas neapgadintas, valytuvai vertikalioje padėtyje. Priekinis automobilio bamperis įvairiose vietose nežymiai apibraižytas, ant dešinės pusės priekinio bamperio nuo bamperio apatinės dalies 13 cm atstumu ir 3 cm nuo krašto yra horizontalūs įbrėžimai. Priekiniame bamperyje esantys du rūko žibintai neapgadinti. Priekinės groteles neapgadintos. Priekiniai žibintai neapgadinti. Automobilio išoriniai galinio matymo vaizdo veidrodėliai neapgadinti. Automobilio kairės pusės priekinis sparnas neapgadintas, kairės pusės priekinės durelės neapgadintos, galinės kairės pusės durelės pilnai neuždarytos, išorinių apgadinimų nesimato. Kairės pusės abiejų durelių stiklai neapgadinti. Kairės pusės galinio sparno arkoje matosi įlenkimas. Kairės pusės sparno viršutinėje dalyje matosi įlenkimas. Galinio bamperio kairė dalis atšokusi iš tvirtinimo. Galinio bamperio dešinė dalis atsilupusi, sulankstyta, suskilusi. Bagažinė pilnai neužsidaro, deformuota. Galinėje dalyje yra kablys. Galinis kairės pusės žibintas neapgadintas. Galinis dešinės pusės žibintas apgadintas. Dešinės pusės visas sparnas įlenktas į vidų, atsilupę dažai. Dešinės pusės galinės durelės deformuotos, įlenktos į vidų, durelių stiklas apatinėje dalyje nuskilęs. Dešinės pusės priekinės durelės neužsidaro. Ant dešinės pusės priekinio sparno apgadinimų nėra. Automobilio stogo dešinėje pusėje matomi įlenkimai. Automobilio padangos visos yra „(duomenys neskelbtini)“. Kairės pusės abi padangos su oru. Dešinės pusės galinio rato padanga be oro, suplėšyta, ratlankis deformuotas. Priekinė dešinės pusės rato padanga su oru. Automobilio vidaus sėdynės medžiaginės, spidometro rodikliai nulinėse padėtyse, pavarų dėžė mechaninė, 6 pavarų. Automobilio viduje yra suveikę priekinės dešinės pusės saugos pagalvės. Automobilio priekinėse kairės pusės durelėse yra automobilio užvedimo raktelis su pakabuku. Automobilyje yra įrengti saugos diržai, priekiniai fiksuojasi fiksatoriuose. Priekinėje dalyje ties perjungimo svirtimi esančios plastikinės apdailos detalės atsilupusios (t. 3, 10-33).

2023-01-18 Daiktų apžiūros protokole (apžiūra atlikta 2022-11-24) užfiksuota apžiūra. Objektas - lengvasis automobilis „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jis juodos spalvos. Identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį matyti, kad priekinis stiklas nepažeistas, yra valytuvai, deformuotas, įlenktas automobilio variklio dangtis, apgadintas priekinis kairės pusės žibintas, apgadintas priekinis kairės pusės rūko žibintas, apgadintas deformuotas priekinis bamperis, jis nukritęs, apgadinta priekinio bamperio apatinė apdaila, apgadintos radiatoriaus grotelės, sulankstytas priekinis valstybinis numeris, deformuotas priekinis kairės pusės posparnis, apgadintas, deformuotas priekinis kairės pusės sparnas, apgadinta priekinė kairės pusės sparno apdailos arka. Kairės pusės priekinių durelių stiklas neapgadintas, automobilio kairės pusės galinė dalis neapgadinta, kairės pusės galinių durelių stiklas neapgadintas, galiniai automobilio žibintai neapgadinti, galinis stiklas neapgadintas, automobilio dešinės pusės galinis sparnas neapgadintas, dešinės pusės galinės durelės neapgadintos, dešinės pusės galinių durelių stiklas neapgadintas, dešinės pusės priekinės durelės neapgadintos, dešinės pusės priekinių durelių stiklas neapgadintas. Automobilio galinio matymo vaizdo veidrodėliai neapgadinti. Automobilio visos padangos „(duomenys neskelbtini)“, visos padangos su oru. Automobilio vidus rudos spalvos, spidometro parametrai nulinėse padėtyse, automobilio pavarų dėžė automatinė, automobilyje išsiskleidusi vairo oro pagalvė, priekinės oro pagalvės. Priekyje įrengti saugos diržai (t. 3, b. l. 34-49).

2022-11-14 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyrius pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10 Mr)-B8-2910 nurodyta, kad meteorologinės sąlygos įvykio vietai artimiausios Varėnos meteorologijos stoties duomenimis 2022-10-31 buvo - oro temperatūra (laipsniais) - 12 val. - 7,2, 13 val. - 8,9, santykinė oro drėgmė (procentais) - 12 val. - 86, 13 val. - 74, vėjo kryptis (rumbais) - 12 val. pietryčių, 13 val. - rytų, vidutinis vėjo greitis (m/s) - 12 val. - 0,9, 13 val. - 0,9, didžiausias vėjo greitis per 1 val. (m/s) - 12 val. - 2,0, 13 val. - 2,6, meteorologinis matomumo rodiklis (km) - 12 val. - 20, 13 val. - 20. 2022-10-31 nuo 12 val. iki 13 val. kritulių nefiksavo (t. 3, b. l. 53-54).

2022-12-08 Bendrasis pagalbos centras pateikė 2022-10-31 apie 12:18 val. centro informacinėje sistemoje užregistruotų dviejų skambučių dėl įvykio adresu: (duomenys neskelbtini), garso įrašų kopijas (t. 3, b. l. 58-60).

2022-12-27 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra. Objektas - garso įrašai - skambutis - 2022_10_31_12-15-00_37062031172, vyriškis praneša, kad pateko į avariją, reikia greitosios, nėščia žmona, du automobiliai, kryptis link Vilniaus. Skambutis - 2022_10_31_12-16-13_37069822729, praneša, kad prie (duomenys neskelbtini) avarija, yra du žmonės nukentėję, Varėnos rajonas, Valkininkai, du automobiliai, nukentėjęs vyras ir moteris vienam automobilyje (t. 3, b. l. 61-65).

2023-05-09 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos A. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išanalizavus mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas D. D.) išklotinę laikotarpiu nuo 2022-10-31 11.00 val. iki 2023-10-31 12.30 val., nustatyta, kad minėtu laikotarpiu minėtas abonentas veikė 12.15.02 val.- skubios pagalbos skambutis 112, 12.15.38 val. SMS - 112, 12.20.07 val., 12.20.17 val., 12.20.31 val., 12.20.46 val., 12.21.11 val., 12.21.11 val. - neįvykę sujungimai, 12.21.27 val. - išeinantis skambutis. Minėtu laikotarpiu abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) veikė mobilaus ryšio bokšto, esančio Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje.

Išanalizavus mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas J. R. M.) išklotinę laikotarpiu nuo 2022-10-31 11.00 val. iki 2023-10-31 12.30 val., nustatyta, kad minėtu laikotarpiu 11.16.17 val. - mobilūs duomenys (MOBILEDATA), 11.45.31 skambutis, skambutis/sms. Minėtu laiku abonentas veikė mobilaus ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. 12.02.22 val.- mobilūs duomenys (MOBILEDATA), 12.02.22 val.- mobilūs duomenys (MOBILEDATA), 12.02.22 val.- mobilūs duomenys (MOBILEDATA), 12.04.15 val. - mobilūs duomenys (MOBILEDATA), 12.04.15 val. - mobilūs duomenys (MOBILEDATA), 12.04.15 val. - mobilūs duomenys (MOBILEDATA). Minėtu laikotarpiu abonentas veikė mobilaus ryšio bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) zonoje (t.3, b. l. 115-120).

Automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi AB „Lietuvos draudimas“ (t. 3, b. l. 134-136).

Automobilis „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi AB „Lietuvos draudimas“ (t. 2, b. l. 151-152).?

2023-01-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 335/2023 (01) nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose J. R. M., gim. (duomenys neskelbtini), konstatuoti sužalojimai: odos nubrozdinimas šalia dešinės ausies kramslio, žaizda ir kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, nosies kirstinė žaizda. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2022-10-31). Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jų padarymas sukėlė skausmą. Medicininiuose dokumentuose konstatuotas klubo sumušimas nepagrįstas objektyviu sužalojimų konstatavimu ir aprašymu medicininiuose dokumentuose, todėl domėn neimamas ir nevertinamas (t. 4, b. l. 47-51).

2023-01-13 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. R. M. pateikė vairuotojo pažymėjimo duomenys neskelbtini) kopiją, registracijos liudijimo duomenys neskelbtini)kopiją ir privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros ataskaitos Nr. 001-1974360 kopiją (t. 4, b. l. 59-70).

J. R. M. eismo įvykio metu turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą R1161424 (t. 4, b. l. 99).

D. D. eismo įvykio metu turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 68, 177).

BPK 20 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, šame kodekse numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus surinktus įrodymus, išanalizavus jų prieštaravimus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis J. R. M., vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 9 punkto reikalavimą - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad, keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams bei 157 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėmis, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai.

Kaltinamasis J. R. M., kaltu neprisipažino, tačiau nurodyti avarijos aplinkybių negalėjo. Kaltinamojo gynybinė versija yra tokia, kad jis nieko neatsimena, žino, kad važiavo į Vilniaus pusę, dešine važiuojamosios pusės dalimi ir kelyje jam apsisukinėti nebuvo jokio reikalo ir tą patvirtina jo automobilio važiavimo kryptis užfiksuota jo telefono Google programėlėje.

Su kaltinamuoju automobilyje važiavusi ir keleivio pusėje sėdėjusi nukentėjusioji O. V. taip pat nurodė, kad kelio nestebėjo, kaip ir kur įvyko avarija – nežino.

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, kiti byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad J. R. M. kaltas dėl eismo įvykio.

Nukentėjusioji keleivė I. D. ir automobilį „BMW X6“ vairavęs jos sutuoktinis liudytojas, D. D., gana detaliai paaiškino įvykio aplinkybes. Abu eismo įvykyje dalyvavę asmenys patvirtino, kad važiavo Vilniaus link, kai tuo metu priešais nuo Vilniaus link Druskininkų, šalikelėje stovėjęs kaltinamojo automobilis „Toyota Avensis“ staiga darė kairį posūkį bandydamas apsisukti ir išvažiavo į jų važiuojamąją kelio pusę. Dėl staigaus ir netikėto manevro D. D. nespėjo stabdyti savo vairuojamo automobilio ir priekine automobilio dalimi atsitrenkė į galinę dešinę kaltinamojo vairuojamo automobilio dalį.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme apklausta liudytoja V. S. paaiškino, kad matė įvykį ir patvirtino, kad važiavo iš Vilniaus link Alytaus, jos vyro V. S. vairuojamame automobilyje „Citroen C4“. Stebėjo kelią ir matė, kad dešinėje pusėje stovėjusi transporto priemonė apsisukinėjo ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, bei susidūrė su „BMW“ automobiliu. Gynyba abejojo liudytojos parodymais. Į bylą pateikė pagal liudytojos apklausą padarytą schemą, kurioje sumodeliuotas automobilio „Toyota“ posūkis iki automobilio „Citroen“ likus 4-5 metrams (t. 5., b. l. 57), taip pat pateikė pagal automobilio „Citroen“ vairavusio V. S. parodymus sumodeliuotą vaizdą (t. 5, b. l. 64).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išklausęs liudytojų parodymus ir susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, daro išvadą, kad V. S. tikrai matė įvykį. Ji sunkiai orientuojasi laike bei atstumuose, kurie yra ganėtinai prieštaringi, tačiau patį eismo įvykio mechanizmą ji nurodo teisingai, t. y. kad automobilis „Toyota“, stovėdamas priekiu link Alytaus-Druskininkų, darė kairį manevrą, t. y. apsisukinėjo kelyje ir nespėjęs apsisukti užkišo, dešine eismo juosta nuo Druskininkų link Vilniaus važiavusiam „BMW“, kuris nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į baigti apsisukimo manevrą nespėjusio automobilio „Toyota“ dešinę pusę. V. S. ir jo vairuojamame automobilyje važiavusi G. K. patvirtino, kad važiavo iš Vilniaus į Alytų. G. K. taip pat matė eismo įvykį kairėje važiuojamosios kelio dalies pusėje, tačiau paties eismo įvykio momento nematė.

V. S. patvirtino, kad matė dulkių kamuolį kairėje važiuojamosios dalies pusėje, pačio įvykio momento nematė, nes tuo metu buvo nusukęs žvilgsnį, padavinėjo vandenį anūkui.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas L. I. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nurodęs, kad kitą dieną jam paskambino „Toyota“ vairuotojas, nes jam komisariate kažkas davė jo numerį. Liudytojas nurodė, kad pokalbio metu vairuotojas sakė, kad pravažiavo N. V. prekeivius, kurie prekiauja vantom, ir norėjo grįžti atgal. Jie važiavo nuo N. V. pervažos ir norėjo apsisukti ir grįžti ten, kur prekiauja vantomis. „Toyota“ važiavo nuo Vilniaus ir norėjo apsisukti, ir važiuoti vėl link Vilniaus.

Šiuos liudytojo parodymus apie eismo įvykio mechanizmą patvirtina V. S. duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, o taip pat patvirtina ir 2023-02-23 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-224 (23) užfiksuota eismo įvykio eiga, kur nurodyta, kad automobilis „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susidūrė kelio Druskininkai - Vilnius važiuojamosios dalies dešinėje pusėje. Automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas prieš atlikdamas kairiojo apsisukimo manevrą, praleidęs priešpriešais važiavusį automobilį “BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo. Automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, - vykdydamas kairiojo apsisukimo manevrą, nedavė kelio priešpriešais važiavusio automobilio „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Specialisto išvados 7 paveikslėlyje užfiksuotas eismo įvykio tikėtinos eigos modeliavimo grafinis atvaizdavimas, o 6 specialisto išvados paveikslėlyje užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai po eismo įvykio, sutampa su įvykį mačiusios liudytojos ir eismo įvykyje dalyvavusio BMW vairuotojo parodymais, o taip pat nuketėjusiosios parodymais (t. 2, b. l. 189-199).

Teisminio nagrinėjimo metu gynyba buvo iškėlusi versiją, kad „BMW“ vairuotojas automobilį „Toyota Avensis“ lenkė kelkraščiu, t. y. žvyruota jo dalimi, dėl ko galimai jį sumėtė, jis atsitrenkė į dešinės pusės „Toyota Avensis“ automobilio dešinę pusę ir taip sukėlė eismo įvykį.

Teismas su šia gynybos versija nesutinka, nes ji prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, t. y. D. D. ir I. D. parodymams, taip pat V. S. parodymams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiti tiesiogiai eismo įvykio nematę liudytojai nurodė, kad tiek nuo Vilniaus link Druskininkų, tiek nuo Druskininkų link Vilniaus eismo sąlygos buvo geros, eismo intensyvumas mažas. Teismas, vertindamas automobilio „BMW“ veiksmus, atkreipia dėmesį į tai, kad šiame automobilyje važiuojanti nukentėjusioji I. D. buvo 8-ame nėštumo mėnesyje, todėl mažai tikėtina, kad D. D. važiuodamas leistinu toje vietoje greičiu sugalvotų atlikti lenkimo manevrą, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ir lenktų žvyruotu, pakankamai siauru kelkraščiu, taip rizikuodamas visų saugumu. Be to, analizuojant eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimus, užfiksuotus po eismo įvykio, matyti, jog nustatytas pakankamai didelis automobilių susidūrimo kampas, kuris neįmanomas susiduriant dviem transporto priemonėms važiuojančioms ta pačia kryptimi. Gynybos ir kaltinamojo argumentas, kad bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, kad susidūrė ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės, vertintinos kritiškai. Išklausius proceso dalyvių parodymus, bei susipažinus su bylos medžiaga darytina išvada, jog eismo įvykio dalyviai galėjo sąžiningai klysti, vertindami situaciją iš karto po eismo įvykio, nes eismo įvykio eiga nebuvo aiški. Analizuojant įvykio aplinkybes praėjus tam tikram laikui, galima teigti, kad jos „bandė“ ar „ketino“ važiuoti ta pačia kryptimi, tačiau šiose situacijoje svarbu tai, kad būtent kaltinamasis atlikdamas kairįjį apsisukimo posūkį, pažeidė kelių eismo taisykles ir sudarė kliūtį, dėl ko BMW vairuotojas į jį atsimušė t. y. jis nespėjo važiuoti ta pačia kryptimi, sudarė kliūtį BMW vairuotojo važiuojamojoje dalyje.

Taigi teismas, išnagrinėjęs įrodymų visumą daro išvadą, kad J. R. M. pažeidė KET 9 punkto reikalavimą - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad, keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams bei 157 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėmis, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, t. y. vairuojamu automobiliu vykdydamas kairiojo apsisukimo manevrą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio priešpriešiais tiesiai važiavusiam automobiliui „BMW X6“, su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Toytota Avensis“ keleivei O. V. buvo padaryti dešinės pusės VIII ir IX šonkaulių priekinių galų lūžiai be poslinkio, kas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaulų lūžių sveikata nukentėjusiajai buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, automobilio „BMW X6“, keleivei padaryta kelio sumušimas, pasireiškęs kelio srities kraujosruvomis ir nubrozdinimu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Būtent kliūties darant kairį apsisukimo manevrą sudarymas buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Vertinant tai J. R. M. pripažintinas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

III. Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo J. R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59-60 straipsnis). Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamasis J. R. M. praeityje neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, pensininkas. Bylos medžiaga patvirtina, kad narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo elgesys yra atsitiktinis t. y. buvo nulemtas nepakankamo atidumo, dėl ko buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Kaltinamasis nepripažino kaltės, tačiau tai teismo vertinimu parodo tik pačios situacijos sudėtingumą, bei nesutikimą dėl eismo įvykio mechanizmo. Kaltinamasis iš karto po įvykio jo aplinkybių neprisiminė, vėliau jas paaiškino. Siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies nuostatas už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 20 iki 750 MGL dydžio. Tuo vadovaujantis ir įvertinus, kad byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos, skirtina 30 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra proporcinga padarytos veikos pavojingumui ir kaltinamojo asmenybei.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418-222/2016, Nr. 2K-25-489/2017 ir kt.).

Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad J. R. M. yra pensininkas, neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtą už KET pažeidimą (greičio viršijimas), pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis už 5 metus jis per šį laikotarpį baustas už KET pažeidimus iš viso 6 kartus, pažeidimai nėra labai šiurkštūs, paskirtas baudas jis sumokėjęs, teisė vairuoti transporto priemones jam anksčiau nebuvo atimta. Taigi, jo baustumą už KET pažeidimus skaičius bei pažeidimų pobūdis leidžia spręsti, jog kaltinamasis sistemingai KET nepažeidinėja ir negalima teigti, jog jis piktnaudžiauja jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, eismo įvykį jis sukėlė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, šį pažeidimą jis padarė dėl neatsargumo, o ne tyčiniais veiksmais. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) J. R. M. neskirtina.

IV. Kiti klausimai

Nukentėjusioji I. D. prašo priteisti iš kaltinamojo J. R. M. 1980,00 Eur jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, į bylą pateikė sąskaitą už teisines paslaugas, bei susitarimą šias išlaidas apmokėti (t. 6, b. l. 32-33). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusio proceso išlaidų priežastis yra kaltinamojo nusikalstama veika. Jeigu ne J. R. M. neatsargus elgesys, nukentėjusioji nebūtų patyrusi su procesu susijusių išlaidų. Nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, gali pats laisvai pasirinkti, kokiu būdu gins savo teises. Gali tai daryti per advokatą, ką šiuo atveju nukentėjusioji ir padarė. Ji už atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir atstovavimą pirmos instancijos teisme įsipareigojo sumokėti sutartą sumą. Iš esmės bendras nukentėjusiosios patirtų išlaidų atlyginimo principas turėtų būti pilnas jų atlyginimas. Nukentėjusiosios patirta atstovavimo išlaidų suma pagrįsta. Todėl teismas sprendžia, kad 1980,00 Eur nukentėjusiosios turėtų proceso išlaidų priteisimas iš kaltinamojo būtų teisingas, įstatymą atitinkantis sprendimas.

Kaltinamajam J. R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

J. R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL dydžio, t. y. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad J. R. M. privalo paskirtą 1 500 Eur baudą sumokėti per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kaltinamajam J. R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš J. R. M. nukentėjusiosios I. D. naudai jos turėtas 1 980,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimties eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė