- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- 1A-513-383/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41492-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- J. R. M.
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gyčio Večersko, Aušros Vingilės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. R. M. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2022 m. spalio 31 d. apie 12.15 val. (duomenys neskelbtini kilometre, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimą – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad, keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams bei 157 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėmis, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, t. y. vairuojamu automobiliu vykdydamas kairiojo apsisukimo manevrą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio priešpriešais tiesiai važiavusiam automobiliui „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam D. D., su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivei O. V. buvo padaryti dešinės pusės VIII ir IX šonkaulių priekinių galų lūžiai be poslinkio, kas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaulų lūžių sveikata nukentėjusiajai buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivei I. D. padaryta kelio sumušimas, pasireiškęs kelio srities kraujosruvomis ir nubrozdinimu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 23 d. nuosprendyje konstatuota, kad J. R. M. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad nuteistasis J. R. M., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 9 punkto, 101 punkto ir 157 punkto reikalavimus, sudarydamas kliūtį atliekant kairį apsisukimo manevrą ir tai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. R. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 23 d. nuosprendį ir jį išteisinti.
3.1. Skunde nurodo, kad teismas nenustatė įrodinėtinų aplinkybių ir prisilaikė išankstinės nuostatos dėl J. R. M. kaltumo, tuo pažeidė vidinio įsitikinimo turinį bei baudžiamojoje procesinėje teisėje galiojantį principą, kad jokie teismui pateikiami duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą. Apylinkės teismas, pažeisdamas nešališkumo principą, priėmė ir vertino išimtinai kaltinančios pusės pateiktus duomenis, neįvertino apklaustų liudytojų parodymų prieštaringumo. Teismas nepasisakė ir nevertino vienos liudytojos ir nukentėjusios duotų melagingų parodymų bei jų galimo susitarimo dėl parodymų suvienodinimo, nepasisakė dėl autotechninės ekspertizės išvados dėl abiejų transporto priemonių dalyvavusių kelių eismo įvykyje, vairuotojų kaltės.
3.2. Skundo autoriaus teigimu, nukentėjusioji I. D. parodė, kad su vyru važiavo iš (duomenys neskelbtini) sanatorijos namo į (duomenys neskelbtini). Staiga iš priešingos kelio pusės, netikėtai, likus mažam atstumui iki jų automobilio atsirado kaltinamojo automobilis. Vyras nespėjo sustabdyti automobilio ir jie susidūrė su prieš juos atsiradusiu kaltinamojo automobiliu. <...> Prieš susidūrimą su kaltinamojo automobiliu, važiavo tiesiai asfaltuotu keliu, savo važiavimo juostoje iki to momento, kai kaltinamasis padarė staigų manevrą ir atsidūrė prieš jų automobilį. Tik pirmame teismo posėdyje matė liudytojus, kurie buvo atėję. Proceso metu straipsnį apie šį įvykį matė žiniasklaidoje, skaitė šios straipsnio komentarus ir pamatė V. S. komentarą. Vėliau V. S. buvo atvykusi į teismo posėdį, tik tyrimo eigoje paklausė, kaip viskas vyksta ar jau pabaiga. Jokio kito kontakto su V. S. nebuvo, su ja telefonu niekada nekalbėjo. Su ja susirašė per „Messenger“ programą. Toliau nukentėjusioji I. D. parodė, kad bendravimas su V. S. buvo tik dėl nukentėjusiosios sveikatos ir po gimdymo dėl vaiko.
3.3. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad liudytojas D. D. iškart po įvykio jokių parodymų nedavė, nurodydamas, kad nežino kaip įvyko abiejų transporto priemonių susidūrimas. Vis dėlto, liudytojas L. S. parodė, kad D. D. jam paaiškino, kad ,,važiavo link (duomenys neskelbtini) ir „Toyota“ apsisukinėjo kely, buvo nuvažiavęs šiek tiek į kelkraštį. Jis pagalvojo, kad „Toyota“ automobilio vairuotojas mato, kad jis atvažiuoja ir jį praleis, tačiau po kelių sekundžių tas automobilis pavažiavo atbulas ir užkirto kelią ,,BMW“ ir jis rėžėsi į „Toyota“. Taigi, prasitaręs apie galimas kelių eismo įvykio aplinkybes iškart po avarijos liudytojui L. S., vėliau atvykusiam į vietą policijos ekipažui, D. D. pareiškė, kad nežino kaip įvyko transporto priemonių susidūrimas ir jis nieko negali paaiškinti. Tik 2023 m. sausio mėn., susižinojęs, kad kaltinamasis įvykio visiškai neatsimena ir jokių parodymų apie tai duoti negali, ekspertui paaiškino, kad jam važiuojant prieš jo važiavimo kryptį kelkraštyje stovėjusi transporto priemonė „Toyota“ staiga pradėjo apsisukimo manevrą, užkirto jam kelią dėl ko susidūrimo išvengti buvo neįmanoma. Šioje dalyje D. D. parodymai kertasi su pirminiais parodymais iškart po įvykio ir šis skirtumas yra esminis.
3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytoja V. S. teisme teigė, kad matė kelių eismo įvykį ir „Toyota“ stovėjo kelkraštyje, važiuojant į (duomenys neskelbtini) pusę. Kelias buvo laisvas, matomumas geras. Ji sėdėjo savo mašinoje keleivio sėdynėje priekyje. Kai liko vos 4-6 metrai iki automobilio „Toyota“, minėtas automobilis nerodydamas jokių ženklų pradėjo staigų apsisukimo manevrą, užkirto kelią automobiliui ,,BMW“ ir įvyko susidūrimas. V. S., atsakydama į klausimus apklausos metu, parodė, kad bendravo su I. D. telefonu po įvykio ir ši prašė „sakyti tiesą dėl įvykio“. Liudytojos V. S. vyras V. S., kuris vairavo savo transporto priemonę, važiuodamas (duomenys neskelbtini) link, nematė įvykio. Akivaizdu, kad liudytoja V. S. sąmoningai klaidino teismą dėl įvykio. ,,Toyota“ negalėjo daryti apsisukimo manevro, kai atstumas tarp ,,Toyota“ ir liudytojų S. automobilio buvo 4-6 metrai - nes šiam atvejui susidūrimas šių dviejų automobilių buvo neišvengiamas ir susidūrimo su ,,BMW“ negalėjo įvykti. Klysti dėl atstumo - 4-6 metrai ar 100-150 metrų iki susidūrimo vietos, liudytoja V. S. negalėjo, nes skirtumas atstumuose yra ženklus ir pritaikant vidutinio protingumo asmens kriterijų įvertinti situaciją, akivaizdu, kad tokia klaida yra dirbtinė. Tai reiškia, kad liudytoja V. S. pačio įvykio nematė ir parodymus teismui duoda esant susitarimui su vienu iš kelių eismo įvykio dalyvių. Teismas besąlygiškai pasitiki liudytojos V. S. parodymais, jų kritiškai nevertino ir neatkreipė dėmesio į parodymuose esančius prieštaravimus.
3.5. Apelianto teigimu, nei vienas liudytojas nematė kelių eismo įvykio, kurio metu susidūrė automobiliai. Objektyviais įrodymais byloje laikytini įvykio vietos schema, padaryta drono pagalba, autotechninės ekspertizės aktas su tam tikromis išlygomis. Vis dėlto, pagrindinis ir esminis klausimas – kuria puse ir kaip važiavo transporto priemonės, byloje liko neišspręstas. Kaltinamasis J. R. M. parodė teismui, kad važiavo (duomenys neskelbtini) link ir prieš eismo įvykį nuolat važiavo į (duomenys neskelbtini) pusę. Paaiškino detaliai savo maršrutą, išvažiuojant iš savo gyvenamosios vietos iki susidūrimo vietos. Teismui teikė objektyvų įrodymą - ,,Google“ programėlės pagalba judėjimo kontrolę kelių eismo įvykio dieną. Proceso metu kilo klausimas ar minėtos programos pagalba yra galimybė nustatyti kurioje vietoje kelyje ir nuo kada iki kada ,,Toyota“ stovėjo - minėtos aplinkybės išaiškinimas yra galimas (minėta programa parodo mobilaus ryšio telefono judėjimą su telefono savininku). Iš šios schemos akivaizdu, kad ,,Toyota“ iki kelių eismo įvykio nebuvo sustojusi ir pagal bendrą judėjimo kryptį, judėjo (duomenys neskelbtini) link. Tai patvirtina ir telefono kontrolė per ryšio bokštą. Taigi, byloje yra įrodyta esminė faktinė aplinkybė - transporto priemonės judėjo viena kryptimi - važiavo link (duomenys neskelbtini). Šiai dienai yra neįmanoma gauti duomenis apie ,,BMW“ būklę ir techninius automobilio duomenis (greitį, stabdymą ir t.t.), kas nebuvo padaryta iškart po kelių eismo įvykio, kadangi automobilis buvo parduotas. Tokiu būdu liudytojo V. S. parodymai dėl jam D. D. pateiktos versijos apie tai, kad ,,Toyota“ prieš susidūrimo buvo kelio pusėje (duomenys neskelbtini) link, tačiau pradėjo judėti atbulas, yra teisingi ir pagrįsti ir patvirtina D. D. pradinę versiją iškart po kelių eismo įvykio.
3.6. Skunde taip pat nurodoma, kad net ir darant prielaidą dėl nuteistojo kaltės, vertinant, kad pagal teismo ekspertizės instituto techninės ekspertizės išvadą, abu vairuotojai yra kalti dėl kelių eismo įvykio, toks bylinėjimosi išlaidų priteisimas (1 980 eurų) yra nepagrįstas ir neprotingas ir mažinamas. Vertinant nepašalintus prieštaravimus parodymuose ir nenustatytas įvykio aplinkybės, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš nuteistojo turi būti atmestas.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis J. R. M. ir jo gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė Živilė Gecevičienė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo J. R. M. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, teigiant, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina nuteistojo J. R. M. kaltės, padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
7. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad J. R. M. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad J. R. M. kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad buvo vertinti tiek rašytiniai įrodymai (įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvados, daiktų apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai), tiek asmenų (nuteistojo J. R. M., nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymai. Įvertinęs šiuos įrodymus, juos analizuodamas, lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad J. R. M. veiksmai – kliūties, darant kairį apsisukimo manevrą, sudarymas buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Pažymėtina, kad priimant skundžiamą nuosprendį, buvo įvertinta byloje esančių įrodymų visuma, nei vienam įrodymui nesuteikiant išskirtinės reikšmės. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, savaip interpretuojant byloje esančius įrodymus, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nuosprendį.
8. Nuteistasis J. R. M., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kaltės nepripažino ir parodė, kad atsimena tik tai, kad automobiliu ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo sankryžą į (duomenys neskelbtini). Po to nieko neatsimena, atsigavo tik greitosios pagalbos automobilyje. Jo supratimu, sankryžoje jis neturėjo niekur sukti, kadangi jo važiavimo kryptis buvo (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo savo važiuojamąja kelio dalimi, kelyje tuo metu jokių automobilių nebuvo. Pažymėtina, kad nors nuteistasis J. R. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.
9. Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji I. D. parodė, kad 2022 m. spalio 31 d. apie vidudienį važiavo automobiliu (,,BMW X6“) su savo vyru D. D. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Staiga iš priešingos kelio pusės, likus mažam atstumui iki jų automobilio, nuteistasis padarė staigų manevrą ir atsidūrė prieš jų automobilį. D. D. nespėjo sustabdyti ir automobiliai susidūrė. Nukentėjusiosios I. D. parodymus patvirtina liudytojo D. D. parodymai. Apklaustas pirmosios instancijos teisme šis liudytojas paaiškino, kad spalio 31 d. apie vidudienį automobiliu „BMW X6“ vyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Buvo netoli (duomenys neskelbtini), kur yra išsišakojimas į (duomenys neskelbtini). Važiavo apie 80 km/val. greičiu, niekur neskubėjo, žinojo, kad netoliese yra pervaža. Prieš juos kelyje kliūčių jų kryptimi nebuvo. Priešais kelkraštyje matė automobilį „Toyota“, kiek toliau važiavo priešpriešais dar vienas automobilis. Likus apie 10-20 metrų iki automobilio „Toyota“, šis staigiai metėsi į jų eismo juostą, užtverdamas kelią ir automobiliai susidūrė. Liudytojas teigė spaudęs stabdžius, jautė, kaip veikia ABS, bet atstumas buvo per mažas ir buvo neįmanoma sustoti.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. S. nurodė, kad įvykio dieną kartu su vyru V. S. automobiliu važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jos vyras. Važiuojant keliu pastebėjo toje pačioje kelio pusėje, šalikelėje stovintį automobilį ,,Toyota“. Privažiavus arčiau minėto automobilio, šis staigiai pasuko į priešingą eismo juostą (į kairę) ir atsitrenkė į automobilį ,,BMW“, važiavusį link (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojos V. S. parodymų vertinimu, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo jais abejoti. Šios liudytojos parodymai motyvuotai buvo pripažinti patikimais, kadangi sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad V. S. iki eismo įvykio nepažinojo nei nuteistojo, nei liudytojo D. D., liudytojos suinteresuotumas nenustatytas. Ji parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdama prisiekusi ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Vien tai, kad šios liudytojos sutuoktinis V. S., kartu važiavęs automobiliu nematė eismo įvykio kilimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog liudytoja jai žinomas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes nurodė sąmoningai neteisingai. Be to, nors liudytoja V. S. galimai klaidingai nurodė atstumus įvykio metu, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad liudytoja teisingai nurodo eismo įvykio mechanizmą, kuris sutampa tiek su nukentėjusiosios I. D. parodymais, tiek su liudytojo D. D. parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Vien tai, kad liudytoja V. S. davė nuteistajam J. R. M. ir jo gynybai nepalankius parodymus, nesudaro pagrindo spręsti apie galimą liudytojos palankumą ar susitarimą su nukentėjusiąja I. D..
11. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas L. I. nurodė, kad po įvykusios automobilių avarijos jam kitą dieną paskambino automobilio ,,Toyota“ vairuotojas, kuris paaiškino, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) ir pravažiavo (duomenys neskelbtini) prekeivius, prekiaujančius vantomis, todėl norėjo apsisukti ir grįžti atgal pas prekiautojus.
12. Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji O. V. paaiškino, kad važiavo automobiliu ,,Toyota Avensis“ kartu su nuteistuoju J. R. M. iš (duomenys neskelbtini) kapinių į (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Ji sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, šalia vairuotojo. Po avarijos neteko sąmonės ir atsidūrė ligoninėje. Teisme apklaustas liudytojas V. S. nurodė, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), automobilių susidūrimo nematė. Tik po to matė dulkių debesį. Liudytojai G. K., V. B., J. Z., L. S., R. L., A. Ž. nematė eismo įvykio. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja liudytojo L. S. parodymus apie tai, kad po eismo įvykio jam automobilio ,,BMW“ vairuotojas paaiškino, kad vyko link (duomenys neskelbtini) ir „Toyota“ apsisukinėjo kely, buvo nuvažiavęs šiek tiek į kelkraštį ir pagalvojo, kad „Toyota“ automobilio vairuotojas mato, kad jis atvažiuoja, tačiau po kelių sekundžių tas automobilis pavažiavo atbulas ir užkirto kelią ,,BMW“ vairuotojui. Vis dėlto, pažymėtina, kad šis liudytojas nematė eismo įvykio kilimo, jo parodymai laikytini netiesioginiais įrodymais. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, kaip ir tiesioginiai įrodymai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai turi būti patikimi, o jų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju liudytojo L. S. nurodytų aplinkybių daugiau jokie įrodymai nepatvirtina, jos nelaikytinos pakankamomis nuteistojo kaltei paneigti. Be to, liudytojo D. D. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Šis liudytojas pripažino įvykio metu buvęs šoko būsenoje, pareigūnams negalėjo paaiškinti aplinkybių, bijojo dėl besilaukiančios žmonos, mintys buvo išsibarsčiusios. Liudytojai L. I., L. S. patvirtino, kad po eismo įvykio automobilio ,,BMW“ vairuotojas buvo susijaudinęs, šoko būsenoje.
13. Nuteistojo J. R. M. kaltę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. 2022 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo L. I. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. spalio 31 d. apie 12.18 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, yra prispaustų žmonių, tarp sužalotų asmenų. Atvykus į eismo įvykio vietą nustatė, kad įvykis įvyko kelyje (duomenys neskelbtini). Automobiliui „Toyota Avensis“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. R. M. į galinę dalį atsitrenkė ta pačia kryptimi važiavęs „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. D.. Eismo įvykio metu abiejų transporto priemonių vairuotojai vairavo blaivūs, įvykio aplinkybių papasakoti negalėjo (t. 1, b. l. 16-18). Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas automobilių ,,BMW X6“ ir ,,Toyota Avensis“ išsidėstymas po kilusio eismo įvykio: kelio važiuojamojoje dalyje, priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę, stovi automobilis „BMW X6“, kurio priekinė dalis stipriai apgadinta, o už šio automobilio galinės dalies, (duomenys neskelbtini) miesto link, kairėje kelio pusėje, griovyje stovi automobilis „Toyota Avensis“ (t. 1, b. l. 19-29). Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad kelio važiuojamojoje dalyje, priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę stovi automobilis „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinta priekinė dalis - kairės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis, priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas radiatoriaus grotelės. Už šios transporto priemonės, žiūrint (duomenys neskelbtini) kryptimi, kairėje kelio pusėje, griovyje, galine dalimi į mišką, priekine dalimi į važiuojamąją dalį stovi automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matomi apgadinimai yra dešinės pusės galinės durys, dešinės pusės galinis sparnas, galinis bamperis, galinis dešinės pusės ratas, kairės pusės galinis sparnas (t. 1, b. l. 30-33). 2022 m. lapkričio 1 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra ir nurodyti automobilio apgadinimai (variklio dangtis, priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, kairės pusės priekinis žibintas, priekinis kairės pusės rūko žibintas, kairės pusės priekinis sparnas) (t. 1, b. l. 34-42). 2022 m. lapkričio 1 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra ir nurodyti automobilio apgadinimai (galinis dešinės pusės sparnas, galinės dešinės pusės durys, galinis dešinės pusės ratas ir galinis kairės pusės sparnas) (t. 1, b. l. 43-49). Automobilių ,,BMW X6“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra detaliai užfiksuota ir daiktų apžiūros protokoluose (3 t., b. l. 10-33, 34-49). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų išvadose užfiksuoti O. V., I. D., J. R. M. kūno sužalojimai. Nukentėjusiajai O. V. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajai I. D. - nežymus (1 t., b. l. 116-118, 164-169; 4 t., b. l. 47-51). 2022 m. lapkričio 14 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad meteorologinės sąlygos įvykio vietai 2022 m. spalio 31 d. buvo - oro temperatūra (laipsniais) - 12 val. - 7,2, 13 val. - 8,9, santykinė oro drėgmė (procentais) - 12 val. - 86, 13 val. - 74, vėjo kryptis (rumbais) - 12 val. pietryčių, 13 val. - rytų, vidutinis vėjo greitis (m/s) - 12 val. - 0,9, 13 val. - 0,9, didžiausias vėjo greitis per 1 val. (m/s) - 12 val. - 2,0, 13 val. - 2,6, meteorologinis matomumo rodiklis (km) - 12 val. - 20, 13 val. - 20. 2022-10-31 nuo 12 val. iki 13 val. kritulių nefiksuota (3 t., b. l. 53-54). 2022 m. gruodžio 27 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo – skambučio Bendrajam pagalbos centrui apžiūra. Vyriškis praneša, kad pateko į avariją, reikia greitosios, nėščia žmona, du automobiliai, kryptis link (duomenys neskelbtini). Kitu skambučiu asmuo praneša, kad prie (duomenys neskelbtini) avarija, yra du žmonės nukentėję, (duomenys neskelbtini), du automobiliai, nukentėjęs vyras ir moteris vienam automobilyje (t. 3, b. l. 61-65). 2023 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos A. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išanalizavus mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas D. D.) išklotinę laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 31 d. 11.00 val. iki 2023 m. spalio 31 d. 12.30 val., nustatyta, kad minėtu laikotarpiu šis abonentas veikė mobilaus ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. Išanalizavus mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas J. R. M.) išklotinę laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 31 d. 11.00 val. iki 2023 m. spalio 31 d. 12.30 val., nustatyta, kad minėtu laikotarpiu abonentas veikė mobilaus ryšio bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) (nuo 11.16.17 val. iki 12.02.22 val.) ir (duomenys neskelbtini) zonose (nuo 12.02.22 val.) (t. 3, b. l. 115-120).
14. 2023 m. vasario 23 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilių ,,BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimo eiga buvo tokia: automobilis ,,BMW X6“, vairuotojui važiuojant kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešine puse, judėdamas iš dešinės į kairę smailiu apie 3 laipsnių kampu, tikėtina apie 65 km/h greičiu, eismo įvykio vietoje buvusių automobilio ,,Toyota Avensis“ bloškimo pėdsakų pradžios zonoje, susidūrė su įžambiai kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešiniame krašte tikėtina sustojusiu automobiliu ,,Toyota Avensis“, priekinės dalies kaire puse atsitrenkdamas į automobilio ,,Toyota Avensis“ galinį dešinės pusės sparną, o priekinio bamperio sritimi dešiniau valstybinio numerio ženklo, - atsitrenkdamas į automobilio ,,Toyota Avensis“ galinių dešinės pusės durelių apatinę sritį ir sparno rato arkos priekinę dalį. Susidūrimo pradžios momentu tarp automobilio ,,BMW X6“ priekinės dalies plokštumos ir automobilio ,,Toyota Avensis“ dešiniojo šono plokštumos buvo nedidelis smailus apie 12 laipsnių kampas, atviras link automobilio ,,BMW X6“ dešiniojo šono. Susidūrimo metu, automobilis ,,Toyota Avensis“ bloškiamas automobilio ,,BMW X6“ judėjimo kryptimi, sukosi pagal laikrodžio rodyklę ir galine dalimi į priekį nuslinko nuo kelio (duomenys neskelbtini) sankasos jos dešinėje pusėje. Po susidūrimo automobilis ,,BMW X6“ toliau judėjo smailiu kampu iš dešinės į kairę ir sustojo kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kairėje pusėje padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Automobilis ,,BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešinėje pusėje užfiksuotų automobilio ,,Toyota Avensis“ bloškimo pėdsakų pradžios zonoje. Automobilis ,,BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė judėdamas, tikėtina apie 65 km/h greičiu. Eismo įvykio vietoje prieš susidūrimą nebuvo užfiksuota automobilio ,,BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdymo pėdsakų, todėl nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo automobilio vairuotojas, negalima. Automobilis ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio ,,BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkimo metu, tikėtina, kad stovėjo. Nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo automobilio ,,Toyota Avensis“ vairuotojas, negalima. Automobilio ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas prieš atlikdamas kairiojo apsisukimo manevrą, praleidęs priešpriešais važiavusio vairuotojo automobilį ,,BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo. Automobilio ,,Toyota Avensis“ vairuotojo veiksmai, - vykdydamas kairiojo apsisukimo manevrą, nedavė kelio priešpriešais važiavusio automobilio ,,BMW X6“ vairuotojui, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (t. 2, b. l. 189-199).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo J. R. M. kaltės turinį patvirtina nukentėjusiosios I. D., liudytojų D. D., V. S., L. I. parodymai ir šios nutarties 13-14 punktuose nurodyti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo ir nėra prieštaringi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos įrodymus laikė patikimais ir jais vadovavosi. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų pakanka daryti išvadą, kad J. R. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Nors nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios J. R. M. neigė savo kaltę, tvirtindamas, kad jam nereikėjo niekur sukti, kadangi važiavo link (duomenys neskelbtini), tačiau nuteistasis negalėjo nurodyti konkrečių eismo įvykio aplinkybių, kadangi įvykio metu prarado sąmonę ir šių aplinkybių nepamena. Vis dėlto, nuteistojo nurodomą aplinkybę, kad jis važiavo link (duomenys neskelbtini) ir negalėjo atlikti posūkio manevro, paneigia byloje esanti įrodymų visuma. Tiek automobiliu ,,BMW X6“ važiavę nukentėjusioji I. D., liudytojas D. D., tiek ir liudytoja V. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad nuteistojo J. R. M. vairuojamas automobilis stovėjo kelkraštyje ir netikėtai atliko posūkio į kairę manevrą, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, tokiu būdu užtverdamas kelią automobiliui ,,BMW X6“, važiavusiam savo eismo juosta tiesiai. Liudytojas L. I. nurodė, kad jam telefonu paskambinęs automobilio ,,Toyota“ vairuotojas paaiškino, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) ir pravažiavo (duomenys neskelbtini) prekeivius, todėl norėjo apsisukti ir grįžti atgal. Įvykio vietos apžiūros protokole, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas automobilių išsidėstymas kelyje po eismo įvykio, aprašyti automobilių apgadinimai. Eismo įvykio vietos plane pažymėtos automobilių padėtys po susidūrimo, kelyje išsibarsčiusios automobilių šukės, nuolaužos, padangų žymės, asfalto mechaninis pažeidimas, galima automobilių susidūrimo vieta (1 t., b. l. 29). Šiame plane užfiksuota galima automobilių susidūrimo vieta yra kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešinėje pusėje (automobilio ,,BMW X6“ judėjimo trajektorijoje). Daiktų apžiūros protokoluose užfiksuota automobilių ,,BMW X6“ ir ,,Toyota Avensis“ apgadinimų lokacija patvirtina, kad automobilis ,,BMW X6“ priekine kaire puse trenkėsi į automobilio ,,Toyota Avensis“ dešinės pusės galines dureles. Nukentėjusiosios I. D., liudytojų D. D. ir V. S. parodymus apie eismo įvykio mechanizmą patvirtina ir byloje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad automobilis ,,BMW X6“, vairuotojui važiuojant kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešine puse, judėdamas iš dešinės į kairę smailiu apie 3 laipsnių kampu, susidūrė su įžambiai kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešiniame krašte tikėtina sustojusiu automobiliu ,,Toyota Avensis“, priekinės dalies kaire puse atsitrenkdamas į automobilio ,,Toyota Avensis“ galinį dešinės pusės sparną, o priekinio bamperio sritimi dešiniau valstybinio numerio ženklo, - atsitrenkdamas į automobilio ,,Toyota Avensis“ galinių dešinės pusės durelių apatinę sritį ir sparno rato arkos priekinę dalį. Specialisto išvadoje konstatuota, kad automobilio ,,Toyota Avensis“ vairuotojo veiksmai - vykdydamas kairiojo apsisukimo manevrą, nedavė kelio priešpriešais važiavusio automobilio ,,BMW X6“ vairuotojui, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Tiek byloje apklausti liudytojai, tiek ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateikti duomenys patvirtina, kad įvykio metu nebuvo kritulių, matomumas buvo geras, kelio danga buvo sausa, neslidi. Be to, eismo įvykis kilo šviesiu paros metu ir, liudytojų teigimu, nesant intensyviam eismui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad eismo įvykio, kurio metu buvo nukentėjusiajai O. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajai I. D. – nežymus sveikatos sutrikdymas, kilimą nulėmė būtent nuteistojo J. R. M. veiksmai, kadangi pastarasis, vairuodamas automobilį ir atlikdamas kairiojo apsisukimo manevrą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio priešpriešais tiesiai važiavusiam automobiliui ,,BMW X6“ ir su juo susidūrė. Nuteistojo veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga, tarp jos – dėl neatsargumo padaryto KET 9 punkto, 101 punkto, 157 punkto pažeidimų – ir kilusių padarinių konstatuotas tiesioginis priežastinis ryšys, o kilę padariniai nebuvo atsitiktiniai. Vadinasi, jeigu nuteistasis nebūtų pažeidęs KET nustatytų reikalavimų, jis būtų išvengęs susidūrimo su D. D. vairuojamu automobiliu ir eismo įvykis kartu su kilusiais padariniais nebūtų įvykęs. J. R. M. veika dėl eismo įvykio kilimo, kurio metu buvo nesunkiai sužalota O. V. ir nežymiai sužalota I. D., buvo būtinoji sąlyga ir priežastis. Akcentuotina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad automobilį ,,BMW X6“ vairavęs D. D. būtų pažeidęs KET, sąlygojusias eismo įvykio kilimą.
16. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad ,,Google“ programėlės duomenys apie judėjimo kontrolę eismo įvykio dieną, patvirtina jo parodymus apie tai, kad automobilis ,,Toyota“ nebuvo sustojęs, judėjo link (duomenys neskelbtini) ir abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai važiavo ta pačia kryptimi. Vis dėlto, ši apelianto keliama versija prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Visų pirma, pažymėtina, kad byloje esantys nuteistojo pateikti ,,Google“ žemėlapio duomenys, kuriuose nurodytas maršrutas 2022 m. spalio 31 d. nuo (duomenys neskelbtini) (nuteistojo gyvenamosios vietos adresas) iki Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, važiuojant pro (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 62-63; 6 t., b. l. 84-91) nei patvirtina, nei paneigia nuteistojo keliamą versiją. Be to, šie duomenys apskritai nepatvirtina jokių konkrečių aplinkybių. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad šiuose ,,Google“ žemėlapio duomenyse nėra užfiksuoti konkretaus automobilio ar asmens identifikaciniai duomenys. Be to, juose nėra matoma konkretaus automobilio judėjimo kryptis, greitis, stovėjimo/judėjimo faktas, nurodytas tik maršrutas nuo vienos vietovės iki kitos. Antra, nuteistojo keliamą versiją paneigia šios nutarties 13-15 aptarti įrodymai, kurių teismas nekartoja. Kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, analizuojant eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimus, matyti, kad nustatytas pakankamai didelis automobilių susidūrimo kampas, kuris neįmanomas susiduriant dviem transporto priemonėms važiuojančioms ta pačia kryptimi. Nors bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, o vėliau ir tarnybiniame pranešime fiksuota, kad susidūrė ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės, tačiau akcentuotina, kad iškart po eismo įvykio nebuvo aiškus automobilių susidūrimo mechanizmas, todėl asmenys galėjo sąžiningai klysti ir netinkamai vertinti situaciją.
17. Nuteistasis skundu nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai I. D. priteistų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, dydžiu. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai I. D. iš nuteistojo priteista 1 980 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiąją I. D. pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėjas T. J.. Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiosios atstovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad advokato padėjėjas dalyvavo visuose devyniuose teisiamuosiuose posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, susipažino su bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju 1 980 Eur nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų suma už advokato padėjėjo suteiktas konsultacijas, atstovavimą teisme laikoma pagrįsta, protingo dydžio ir atitinkančia advokato padėjėjo darbo sąnaudas, todėl pagrįstai apylinkės teismo pripažinta proceso išlaidomis, priteisiant jas iš nuteistojo.
18. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nuteistojo J. R. M. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
19. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 2 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad J. R. M. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 252,59 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis yra nedirbantis asmuo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, pensinio amžiaus, todėl iš J. R. M. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo J. R. M..
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.