Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-127-318/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-06Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2019-12-02Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
1S-127-318/2019
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00964-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nutartis: panaikinti nutartį/sprendimą ir priimti dėl skundo naują sprendimą
Teisėjas
Regina Pocienė
Nuteistasis
A. A.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-127-318/2019Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00964-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.16; 2.5.19
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. A. prašymas pratęsti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo terminą.

Teisėja, susipažinusi su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 209 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 209 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos tarpusavyje ir su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams, atidedant jos vykdymą dvejiems metams ir paskiriant įpareigojimą (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). A. A. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 209 straipsnį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus A. A. paslėpė, siekdamas nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų – 539 691,76 Lt (156 305,54 Eur) – pasisavinimo faktą, ir kad A. A., paslėpdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 10 dalies ir 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2008 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių 3 punkto reikalavimus. A. A., pripažintam kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paskirta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi atmestas nuteistojo prašymas pratęsti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo terminą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo, tačiau šiuo atveju jokių abejonių ar neaiškumų dėl nustatytos bausmės dydžio ir jos įvykdymo termino nekyla, o nuteistojo prašyme nurodytos pasikeitusios aplinkybės taip pat negali būti vertinamos kaip neaiškumas, atsiradęs vykdant nuosprendį. Todėl baudos savanoriško sumokėjimo termino pakeitimas šiuo atveju pakeistų pačią nuosprendžio esmę. Vadovaujantis BPK 362 straipsnio 2 dalimi, teismas po nuosprendžio įsiteisėjimo ir perdavimo jį vykdyti gali išspręsti tik baudos nuteistajam pakeitimo kita bausme, o ne baudos sumokėjimo termino pratęsimo klausimus.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis A. A. skunde Lietuvos apeliaciniam teismui prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį ir dėl prašymo priimti naują sprendimą – Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu A. A. paskirtos 11 298 Eur (300 MGL) dydžio baudos sumokėjimo terminą pratęsti 24 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 12 d.

Nuteistasis nurodo, kad Kauno apygardos teismas tinkamai neįvertino jo prašyme išdėstytų faktinių aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, rėmėsi netinkama teismų praktika, sprendžiant analogiškus nuteistųjų prašymus. Pasak nuteistojo, naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 1S-40-518/2019 aukštesnysis teismas su skundžiamojoje nutartyje nurodytais analogiškais argumentais ir išvadomis nesutiko. Pagal šią praktiką, spręsdamas klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo, nuosprendį priėmęs teismas turi vadovautis ne BPK 361 straipsnio 3 dalimi, kuri numato teismo teisę pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo, bet BPK 362 straipsnio 4 dalimi. Šioje teisės normoje įstatymo leidėjas nustatė, kad klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Baudos bausmės vykdymą reglamentuoja BVK 22-25 straipsniai. Taigi prašyme keliamas klausimas dėl termino baudai sumokėti pratęsimo patenka į šios nuostatos, t. y. BPK 362 straipsnio 4 dalies, reguliavimo sritį. Teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Tokio pobūdžio prašymo patenkinimas yra galimas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis.

Pasak nuteistojo, jis geranoriškai sutinka ir nevengia vykdyti paskirtą piniginę baudą, tačiau neturi galimybės ją sumokėti per du mėnesius. Nuteistojo teigimu, Kauno apygardos teismas, atsisakydamas tenkinti jo prašymą, visiškai neįvertino, kad šiuo metu jo materialinė padėtis yra labai sunki, t. y. nedidelės gaunamos šeimos pajamos, jo darbo užmokestis kas mėnesį sudaro 410 eurų, žmona nedirba, šeimoje auga tris mažamečiai vaikai, daugiavaikei šeimai reikalingas didelis išlaikymas, vaikų poreikiai tik didėja, turi 344 265 Eur įsiskolinimą, kuris išieškomas per antstolius, neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl šiuo metu objektyviai neturi jokių galimybių sumokėti paskirtą baudą per teismo nustatytą dviejų mėnesių terminą. Pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2019 m. kovo 12 d. nuosprendį, iš viso nesvarstė jo finansinės galimybės sumokėti tokio dydžio baudą per du mėnesius ir nenurodė jokio termino apskritai.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. A. skundas tenkinamas.

7. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartis naikintina.

Nagrinėdamas A. A. prašymą, apygardos teismas nepakankamai įvertino bylos faktus ir nuteistojo pateiktus duomenis, reikšmingus, sprendžiant klausimą dėl teismo paskirtos bausmės – baudos – sumokėjimo termino pratęsimo, netinkamai aiškino bei taikė baudžiamojo proceso teisės normas.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) V skyriaus „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“ 22–25 straipsniuose. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Sisteminė paminėtų teisės normų analizė aukštesniajam teismui leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo yra / turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu A. A. paskirta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda, kurią Kauno apygardos teismas nurodė sumokėti per du mėnesius nuo Lietuvos apeliacinio teismo priimto nuosprendžio, t. y. iki 2019 m. gegužės 12 d. (t. 14, b. l. 90–112, 121).

Nuteistasis tiek prašyme Kauno apygardos teismui, tiek skunde dėl šio teismo nutarties, kuria jo prašymas atmestas, nurodė, kad jis neturi realių galimybių sumokėti teismo paskirtą baudą per dviejų mėnesių laikotarpį. Skundžiamą nutartį priėmusio teismo nuomone, įstatymas nenumato teismui galimybės atidėti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymo, o A. A. nurodytos aplinkybės, jog šiuo metu jis gauna mažas pajamas, turi paskolą, neturi jokio turto, jo sunki finansinė padėtis ir jis nepajėgus laiku sumokėti baudos, negali būti pakankamas pagrindas baudos sumokėjimo terminą atidėti. Su tokia teismo išvada aukštesnysis teismas nesutinka.

Kaip teisingai skunde nurodo nuteistasis, pagal formuojamą praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-280-387/2017, 1S-88-177/2018, 1S-40-518/2019 ir kt.), spręsdamas klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo, nuosprendį priėmęs teismas turi vadovautis ne BPK 361 straipsnio 3 dalimi, kuri numato teismo teisę pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo, bet BPK 362 straipsnio 4 dalimi. Šioje teisės normoje įstatymo leidėjas nustatė, kad klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Jau minėta, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja BVK 22–25 straipsniai. Taigi nuteistojo prašyme keliamas klausimas dėl termino baudai sumokėti pratęsimo patenka į šios nuostatos, t. y. BPK 362 straipsnio 4 dalies, reguliavimo sritį. Tuo pačiu pažymima, kad BPK 362 straipsnio 4 dalies nuostatos gali būti taikomos tik iki savanoriško baudos sumokėjimo termino pabaigos, nes suėjus šiam terminui įsijungia priverstinio baudos išieškojimo mechanizmas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnyje nustatyta, jog pradėjus priverstinį teismo nuosprendžio vykdymą, t. y. baudą išieškant per antstolių kontorą, nuteistasis gali prašyti antstolio baudos išieškojimą išdėstyti ilgesniam laikui. Todėl dėl svarbių priežasčių per teismo nurodytą terminą nesumokėjus baudos ir teismui jos išieškojimą perdavus vykdyti antstolių kontorai, nuteistasis gali kreiptis į antstolį ir pateikęs reikiamus dokumentus, prašyti baudos išieškojimą išdėstyti. Antstolis įvertins nuteistojo nurodytas aplinkybes ir esant pagrindui dėl baudos išieškojimo išdėstymo pats kreipsis į teismą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Aukštesniojo teismo nuomone, tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių sumažėjimo ją sumokėti per teismo nustatytą terminą visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis. Dėl to aukštesnysis teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje išsakytu teiginiu, jog nėra teisinio pagrindo spręsti nuteistojo prašyme nurodytą klausimą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. A. šeimoje augina tris mažamečius vaikus, šiuo metu jo gaunamas darbo užmokestis kas mėnesį sudaro 410,85 Eur, žmona iki 2019 m. balandžio 21 d. gimdymo atostogose, už vaikus gaunamos išmokos buvo nereguliarios ir gana nedidelės (t. 14, b. l. 126–134, 135–137), todėl jis objektyviai neturėjo bei neturi jokių galimybių sumokėti paskirtą baudą per teismo nustatytą dviejų mėnesių terminą. Paskirdamas A. A. piniginę bausmę, Lietuvos apeliacinis teismas šių aplinkybių neįvertino. Byloje nėra duomenų, jog A. A. vengė ar vengia sumokėti baudą, nes, nepaisant gaunamų šeimos pajamų, 2019 m. balandžio 12 d. įmokėjo 100 Eur įmoką (t. 14, b. l. 138). Prašymą atidėti paskirtos baudos sumokėjimą (pratęsti jos terminą) nuteistasis pateikė teismui iki termino pradėti priverstinį baudos išieškojimą pradžios, t. y. 2019 m. gegužės 12 d. Tai patvirtina jo ketinimą savanoriškai įvykdyti paskirtą bausmę. Įvertinus nuteistajam skirtos baudos dydį (300 MGL arba 11 298 Eur), nuteistojo pateiktus duomenis apie jo gaunamą atlyginimą ir teismo nustatytą terminą baudai sumokėti, aukštesnysis teismas sprendžia, kad dviejų mėnesių terminas, per kurį turi būti sumokėta paskirta bauda, yra neprotingas. Dėl šių aplinkybių nagrinėjamu atveju yra pagrindas pratęsti nuteistajam teismo nustatytą terminą baudai sumokėti.

Kita vertus, aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad iš nuteistojo pateiktos pažymos apie darbo užmokestį matyti, jog A. A. jau metus laiko dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ už labai žemą darbo užmokestį (nesiekiantį 100 Eur), nors ir nurodo einantis vykdančiojo direktoriaus pareigas, o paskutinius du mėnesius jo gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 410 Eur. Internete minėta bendrovė save reprezentuoja kaip bendrovė, užsiimanti statybos, apdailos, santechnikos darbais, Valstybinei socialinei draudimo fondo valdybai pateiktais duomenimis, turinti 7 darbuotojus. Aukštesniojo teismo nuomone, dirbant tokioje srityje yra galimybė gauti ženkliai didesnį darbo užmokestį. Taigi tai rodo A. A., kaip trijų vaikų tėvo, turinčio didelių finansinių įsipareigojimų, nepakankamas pastangas pagerinti savo materialinę padėtį, kad galėtų įvykdyti teismo paskirtą bausmę – sumokėti baudą – savanoriškai.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir apibendrindamas aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas nuteistojo prašymą pratęsti baudos sumokėjimo terminą, netinkamai vadovavosi BPK 361 straipsnio 3 dalies, 362 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra faktinio pagrindo nuteistajam pratęsti baudos sumokėjimo terminą. Dėl išdėstytų motyvų nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – nustatyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminą nuteistajam A. A. paskirtai 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudai sumokėti. Terminas nustatomas nuo 2019 m. kovo 12 d., t. y. nuo baudos paskyrimo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Regina Pocienė