Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. G. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo prašymas pratęsti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 100 MGL (3 800 Eur) dydžio bauda. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendis, nuteistojo A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstant tai, kad veiką padarė bendrininkų grupe, ir paskirta bauda padidinta iki 150 MGL (5 649 Eur). Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi teismas atmetė nuteistojo prašymą ‑ remiantis BK 75 straipsniu bei protingumo principu pratęsti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo terminą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo, tačiau šiuo atveju jokių abejonių ar neaiškumų dėl nustatytos bausmės dydžio ir jos įvykdymo termino nekyla, o nuteistojo prašyme nurodytos aplinkybės taip pat negali būti vertinamos kaip neaiškumas, atsiradęs vykdant nuosprendį. Nuteistasis A. G. skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir patenkinti jo 2017 m. rugpjūčio 28 d. prašymą atidėti bausmės vykdymą (baudos sumokėjimą) kiek įmanoma ilgesniam laikui.Nuteistasis skunde nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį Klaipėdos apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad per pastaruosius 12 mėnesių, per kuriuos jis turėjo sutaupyti pinigų baudai sumokėti, jo pajamos siekė tik apie 300 Eur. Nuteistasis skunde nurodo, kad dėl to, jog turi teistumą, jam nepavyksta susirasti geriau apmokamo darbo, o per mėnesį gaunant tik apie 300 Eur atlyginimą, neįmanoma sutaupyti reikiamos sumos. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad žemesnės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2017 m. gegužės 17 d. nuteistajam gimė dukra, kurios išlaikymui jis skiria nemažai lėšų. Taigi, esant tokioms mažoms pajamoms ir padidėjus išlaidoms, nuteistasis nurodo neturintis galimybės iki 2017 m. spalio 17 d. sumokėti apeliacinės instancijos teismo jam paskirtos baudos. Nuteistasis skunde nurodo, kad nevengia sumokėti baudą, nori ją sumokėti geruoju, be antstolių įsikišimo, tačiau tam neturi realių galimybių.Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.BPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškas arba priverstinis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžio matyti, kad teismas, paskirdamas A. G. bausmę – 100 MGL dydžio (3 800 Eur) baudą, nustatė vienerių metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudos sumokėjimo terminą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, parinkdamas nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, atsižvelgė į jam paskirtos baudos dydį, nuteistojo finansinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes ir skyrė ilgesnį už BVK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą, baudos sumokėjimo terminą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 17 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę padidino iki 150 MGL, tačiau paliko pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytą vienerių metų terminą baudai sumokėti.Nuteistasis tiek prašyme Klaipėdos apygardos teismui, tiek ir skunde dėl šio teismo nutarties, kuria jo prašymas buvo atmestas, nurodė, kad 2017 m. gegužės 17 d. susilaukė dukters, todėl padidėjo jo išlaidos, tuo tarpu jo mėnesio darbo užmokestis sudaro apie 300 Eur, todėl, nuteistojo nuomone, jis neturi realių galimybių sutaupyti teismo paskirtą baudą sudarančią sumą per vienerių metų laikotarpį. Pirmosios instancijos teismo nuomone, jokių abejonių ir neaiškumų dėl nuteistajam paskirtos bausmės nekyla, o nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog jam gimė dukra, o jo pajamos nesiekia 300 Eur per mėnesį, negali būti vertinamos kaip nuosprendžio vykdymo metu kilęs neaiškumas, todėl teismas nuteistojo prašymą atmetė.Skundžiamoje žemesnės instancijos teismo nutartyje teisingai nurodoma, kad BK 75 straipsnio nuostatos nenumato galimybės atidėti baudos vykdymą, be to, bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnį, nuosprendžio vykdymo stadijoje, apskritai nėra galimas. Dėl pastarosios priežasties nuteistojo prašymas apygardos teismo pagrįstai buvo nagrinėjamas vadovaujantis BPK 361 – 364 straipsnių nuostatomis. Tačiau, spręsdamas klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne BPK 361 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta teismo teisė pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo, bet BPK 362 straipsnio 4 dalimi. Šioje teisės normoje įstatymo leidėjas numatė, kad klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Baudos bausmės vykdymą, kaip minėta, reglamentuoja BVK 22-25 straipsniai. Taigi nuteistojo prašyme keliamas klausimas dėl termino baudai sumokėti pratęsimo šiuo atveju patenka į šios nuostatos, t. y. BPK 362 straipsnio 4 dalies, o ne BPK 361 straipsnio 3 dalies, reguliavimo sritį. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam yra sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą ir galimybių sumokėti baudą per teismo nustatytą ar įstatyme numatytą terminą sumažėjimą, visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje išsakytu teiginiu dėl teisinio pagrindo spręsti nuteistojo prašyme nurodytą klausimą nebuvimo.Kaip minėta, anot A. G., jo gaunamų pajamų nepakanka sukaupti reikalingą sumą per pirmosios instancijos teismo nurodytą vienerių metų terminą, nuteistasis pažymi, jog to nepavyksta padaryti ir dėl to, kad susilaukė dukters, kuriai būtina skirti išlaikymą. Vis dėlto atsižvelgiant į nuteistajam skirtos baudos dydį (150 MGL arba 5 649 Eur), nuteistojo pateiktus duomenis apie jo finansinę padėtį ir į pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą baudai sumokėti, daroma išvada, kad teismo nustatytas terminas yra protingas ir per jį objektyviai buvo galima sukaupti reikalingą sumą. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. spalio 17 d., taigi nuteistasis dar iki dukters gimimo (2017 m. gegužės 17 d.) turėjo septynis mėnesius sukaupti reikalingai sumai. Baudžiamosios bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuteistojo darbo užmokestis nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos iš esmės nesumažėjo. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, pagrindo pratęsti nuteistajam pirmosios instancijos teismo nustatytą vienerių metų terminą baudai sumokėti, nėra.Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais daroma išvada, kad nors žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo prašymą pratęsti baudos sumokėjimo terminą, nepagrįstai vadovavosi BPK 361 straipsnio 3 dalimi, tačiau padarė teisingą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pratęsti nuteistajam baudos sumokėjimo terminą faktinio pagrindo nėra. Dėl šių priežasčių nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis paliekama galioti.