- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-20
- Bylos Nr.
- e2-621-1006/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00482-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Kliučinskienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- Aulelių vaikų
- Advokatai
- Vytautas Krikščiūnas, Justina Murauskaitė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui Aulelių vaikų globos namai dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išeitinės ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė A. M. (toliau – ieškovė) pareiškė teisme ieškinį atsakovui Aulelių vaikų globos namai (toliau – atsakovas), kuriuo prašo pripažinti darbo sutarties su ieškove nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu; priteisti ieškovei DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; pakeisti ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą, nurodant, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad pas atsakovą dirbo 1994 metų, o nuo 2016 m. sausio 11 d. buvo atleista iš socialinio darbuotojo padėjėjos pareigų už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ieškovė negali tiksliai detalizuoti už kokius konkrečiai darbo drausmės pažeidimą ar pažeidimus buvo atleista, nes 2016 m. sausio 11 d. direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo atleista iš pareigų, jai nebuvo įteiktas. Įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, mano, kad iš pareigų buvo atleista dėl 2016 m. sausio 7 d. įvykių darbovietėje. Tądien du Aulelių vaikų globos namų auklėtiniai anksti ryte ieškovės darbo pamainos metu savavališkai, slapta pasišalino iš įstaigos. Dėl šių aplinkybių ieškovė pateikė darbdaviui paaiškinimą. Apie tai, kad yra atliekamas tarnybinis tyrimas dėl darbo drausmės pažeidimo ieškovės niekas neinformavo, kuo buvo ir kodėl kaltinama taip pat niekas neinformavo, o raštu, kaip numato DK 240 straipsnio 1 dalis, pasiaiškinti taip pat niekas neprašė. Susipažinusi su komisijos, atlikusios tyrimą dėl „tarnybinio nusižengimo“, suprato, kad galimai atleista iš darbo dėl to, jog 2016 m. sausio 7 d. esą ji iš darbo išėjo 15 min. anksčiau bei esą nepranešė administracijai ir atitinkamoms tarnyboms apie pasišalinusius vaikus ir toks ieškovės elgesys buvo įvertintas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Ieškovė pažymėjo, kad gali būti jog iš darbovietės išėjo 10 minučių ankščiau, tačiau visą tą laiką buvo darbovietės teritorijoje - automobilių aikštelėje, nes šildė automobilį. Taigi, iš darbovietės nepasišalino anksčiau, nes iki pat 8 ir dar kelias minutes po 8 valandos buvo savo darbovietės teritorijoje. Nežiūrint į tai, net jei laikytis darbdavio pozicijos, kad ieškovė išėjo iš darbo keliomis minutėmis anksčiau, tačiau vos kelių minučių darbo grafiko pažeidimas, negali būti laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Tokio sunkumo pažeidimu negali būti laikoma ir aplinkybė, kad ieškovė nepranešė apie pasišalinusius du vaikus. Skaitant ir vertinant Išvadą, susidaro įspūdis, jog ieškovė yra kaltinama tuo, kad žinodama apie dingusius vaikus, tyčia nesiėmė priemonių apie tai pranešti, o išvyko į namus. Tai ne tiesa. Tai, kad vaikai slapta pasišalino, išeidama iš darbovietės nežinojo. Primintina, kad vaikai pamainos metu nėra nuolat stebimi miego patalpose (tai būtų ir neįmanoma, nes vaikai miega skirtingose patalpose), o tik periodiškai tikrinami, užeinant į miego kambarius ir juos patikrinant. Į dingusių vaikų kambarį nakties metu buvo užėjusi kelis kartus, vaikai buvo savo lovose, nieko įtartino nepastebėjo. Dėl to, baigusi pamainą, buvo įsitikinusi, kad visi vaikai yra įstaigoje ir yra saugūs. Taigi apie jų dingimą niekam nepranešė, nes net neįsivaizdavo, kad yra kilusi tokia būtinybė. Mano, kad jos veiksmuose (neveikime) nėra šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, o iš darbo šiuo pagrindu buvo atleista nepagrįstai ir neteisėtai. Darbovietėje nėra reglamentuota nei vaikų pamainos perdavimo procedūra, tvarka, nei konkrečiai nustatyta kiek kartų naktį vaikai turi būti tikrinami. Viskas priklauso nuo situacijos, jei yra ramu, užtenka patikrinti tik keletą kartų vaikus, siekiant netrikdyti jų poilsio laiko. Jei būtų pastebėjusi, kad vaikai yra dingę, būtų ėmusi organizuoti vaikų paiešką, nes vaikai yra ne kartą pabėgę iš globos namų. Atsakovas nepagrįstai ieškovę atleido DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte bei 235 straipsnio 6 ir 11 punktuose numatytu pagrindu. Ieškovė niekada ir jokia forma neteikė melagingos informacijos. Be to, nei viena iš aplinkybių, kurias nurodė atsakovas, ir kurios yra susijusios su ieškovės atleidimu, negali būtų laikytinos šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Pažymėjo, kad Aulelių vaikų globos namuose ieškovė dirba labai ilgą laiką, visada savo pareigas atliko tinkamai ir sąžiningai, niekada neturėjo drausminių nuobaudų, buvo nuolat kolegų ir darbdavio vertinama labai teigiamai. Atsižvelgiant į tai, kad ji buvo atleista iš darbo neteisėtai, į tai, kad į darbą būtų grąžinta nenori, nes mano, kad gali būti sudarytos nepalankios darbo sąlygos, todėl prašo priimti sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu bei priteisti DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė Justina Murauskaitė teismo posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Pažymėjo, kad tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, būtent darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo tvarko pažeidimą. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė nepasibaigus darbo valandoms pasišalino iš darbo vietos. Pažymėtina, jog tam, kad ieškovė likus iki darbo 10 minučių buvo lauke, t.y. darbovietės teritorijoje, negali būti traktuojama kaip šiurkštus darbo tvarkos pažeidimas, juo labiau, kai direktoriaus pavaduotojas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad socialinio darbuotojo padėjėjai savo budėjimo metu turi išeiti į lauką ir apžiūrėti, patikrinti teritoriją. Taip pat nepagrįstai atsakovas nurodo, kad šiurkštus darbo drausmės pažeidimas pasireiškė tuo, kad ieškovė neperdavė vaikų pamainos. Pažyminėtina, kad įstaigoje nėra nustatyta jokios vaikų pamainos perdavimo tvarkos, nėra patvirto jokio žurnalo, kur tai turėtų būti registruojama. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė užsiėmė pašaliniais darbais, t.y. darbo metu, darbo vietos teritorijoje, išėjo į lauką pašildyti automobilio, taip pat negali būti laikoma šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Atkreipė dėmesį, kad įstaigoje nėra nustatyta, reglamentuota, kiek kartų darbuotojai privalo tikrinti miegančius vaikus naktį. Apklausti liudytojai patvirtino, kad per naktį gali tekti, jei yra neramu, ir dešimt kartų tikrinti, bet jei yra ramu, tuomet pakanka ir vieno karto per naktį. Todėl atsakovo teiginiai, kad ieškovė nepakankamą skaičių kartų tikrino vaikus, negali būti laikoma darbo drausmės pažeidimu, nes tai nėra niekur reglamentuota, nustatyta. Pažymėjo, kad įstaigoje ne kartą ir pabėgę vaikai tiek naktį, tiek dieną, ir dėl to darbuotojai nebuvo nei karto atleisti. Šiuo atveju, ieškovė buvo atleista, nes dingę vaikai pavogė atsakovo automobilį ir jį sudaužė, tačiau tai vaikams pavyko dėl to, kad automobilyje buvo palikti automobilio rakteliai ir garažas, kuriame buvo laikomas automobilis, nebuvo užrakintas. Ieškovė nėra atsakinga už automobilio saugojimą ir priežiūrą, už tą atsakė vairuotojas P. M., kuris už tokius šiurkščius darbo tvarkos pažeidimus buvo atleistas. Mano, kad atsakovas grubiai pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, nes pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalį, kuri numato darbdavio pareigą prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo; darbdavio rašte turi būti nurodytas protingas terminas darbuotojui pateikti pasiaiškinimą raštu, padaryti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių darbuotojas turi pateikti pasiaiškinimus, pasiūlymas darbuotojui pasiaiškinime nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės nuobaudos taikymui. Šių reikalavimų atsakovas nesilaikė, ieškovės niekada raštu nereikalavo pateikti pasiaiškinimą, ji nebuvo raštu informuota, kokių nusižengimų padarymu yra įtariama ir dėl kokių aplinkybių turėtų pateikti pasiaiškinimą. Atsakovo sudaryta komisija, kuri tyrė ieškovės darbo drausmės pažeidimą, neatliko jokio tyrimo, o vadovavosi kelių darbuotojų trumpu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad ieškovę 2016 m. sausio 7d., 7.45 val. matė darbovietės kieme šildant automobilį bei ieškovės paaiškinimu apie tai, kaip praėjo jos pamaina. Daugiau jokių aplinkybių netyrė, liudytojų neapklausė. Darbdavio ginčijamas įsakymas, kuriuo ieškovė buvo atleista iš darbo, neatitinka įstatymų reikalavimų, nes jame nėra nurodyta nei motyvai, nei aplinkybės, kodėl ieškovė yra pripažinta kaip šiurkščiai pažeidusi darbo tvarką, nėra nurodyta kokius konkrečius darbo tvarkos pažeidimu ji padarė. Taip pat atsakovas pažeidė DK 238 straipsnį, kuris numato, kad skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Nėra aišku, ar atsakovas, parinkdamas drausminę nuobaudą ieškovei, vertino šias įstatymo imperatyviai nurodytus vertinimo kriterijus. Nėra konstatuota, kokias pasekmes sukėlė ar nesukėlė esą ieškovės padarytas nusižengimas, kokia buvo ieškovės kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), kokiomis aplinkybėmis nusižengimas galimai padarytas bei kaip įstaigoje ieškovė dirbo ir buvau vertinama anksčiau.
Atsiliepimas
Atsakovo Aulelių vaikų globos namai direktorius Vaidas Niaura teismo posėdžio metu prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovė pas atsakovą dirbo 22 metus. Iš darbo buvo atleista pagrįstai ir teisėtai. Nurodė, kad 2016 m. sausio 7 d. naktį ieškovė dirbo naktinėje pamainoje, kai iš jos prižiūrimos šeimynos pabėgo du vaikai, kurie (duomenys neskelbtini) pasikėsino pagrobti keletą automobilių, tačiau jiems tai nepavyko. Tuomet grįžę į globos namus pagrobė atsakovui priklausančią transporto priemonę ir sudaužė nepataisomai. Patvirtino, kad transporto priemonėje buvo palikti rakteliai, automobilis nerakintas, taip pat jis buvo paliktas garaže, kuris taip pat nebuvo užrakintas. Už šią transporto priemonę buvo atsakingas vairuotojas P. M., kuris po minėto įvykio buvo atleistas iš darbo. Paaiškino, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas pasireiškė tuo, kad ieškovė melagingai nurodė, kad vaikus tikrino ir 5 valandą ryto, o tai konstatavo išklausęs pabėgusių vaikų paaiškinimus bei vadovaudamasis prokuroro pateiktu įtarimu pabėgusiems vaikams. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą numatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimais pasireiškė tuo, kad ieškovė - 1) nepasibaigus darbo valandoms pasišalino iš darbo vietos ir neatliko vaikų pamainos perdavimo; 2) užsiėmė pašaliniais darbais, t.y. darbo metu, darbo vietos teritorijoje, išėjo į lauką pašildyti automobilio; 3) nepakankamą skaičių tikrino miegančius vaikus naktį; 4) nepaskelbė, kad dingo vaikai ir neorganizavo jų paieškos. Teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad nepareikalavo raštu, kad ieškovė pateiktų pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo, kad įstaigoje nėra nustatyta jokios oficialios vaikų pamainos perdavimo tvarkos, nėra jokio, direktoriaus įsakymu patvirtino, žurnalo, kuriame turėtų būti fiksuojamas vaikų pamainos perdavimas, kad įstaigoje nėra nustatyta, reglamentuota kiek kartų, ar kas kiek laiko, turėtų būti tikrinami vaikai naktį, kad yra ne kartą vaikai pasišalinę tiek dieną, tiek naktį iš vaikų globos namų, tačiau už tai nėra atleistas nei vienas darbuotojas.
Atsakovo Aulelių vaikų globos namai atstovas advokatas Vytautas Krikščiūnas teismo posėdžio metu prašė ieškinio netenkinti ir jį atmesti kaip nepagrįsta. Pažymėjo, kad ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas, ko pasėkoje pasišalino du vaikų globos namų vaikai, kurie pasikėsino pagrobti keletą automobilių, taip pat pagrobė atsakovo automobilį, kurį sudaužė nepataisomai. Jei ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas, t.y. būtų tinkamai tikrinusi vaikus, būtų pastebėjusi, kad jų nėra ir laiku organizavusi jų paiešką, nebūtų kilę tokios pasekmės. Taip pat ieškovė neperdavė vaikų pamainos bei nesilaikė nustatytos darbo laiko trukmės, t.y. pasišalino ir darbo vietos nepasibaigus darbo laikui, užsiiminėjo pašaliniais darbais. Taip pat atsakovas žodžiu pareikalavo, kad atsakovė pateiktų pasiaiškinimą, tačiau ieškovė melagingai nurodė, kad kai ji tikrino vaikus, kad jie buvo kambaryje. Taip pat mano, kad drausminės nuobaudos skyrimas buvo atliktas įstatymų nustatyta tvarka, su tam tikrais netikslumais. Mano kad įsakymas, kuriuo ieškovė buvo atleista, yra surašytas tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus. Tokiame įsakyme nereikia nurodyti nei motyvų, nei aptarti konkrečių darbo drausmės, tvarkos pažeidimų, nes nurodyti DK straipsniais yra informatyvūs.
Liudytoja V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba pas atsakovą socialinio darbuotojo padėjėja. 2016 m. sausio 7 d. rytą, apie 7.50 val. atvyko į darbą, nes turėjo pakeisti ieškovę. Tačiau darbe ieškovės nerado ir nuėjo į virtuvę užsakinėti vaikams pusryčių. Kadangi vaikams buvo atostogos, tai kiek vaikų yra kambariuose nėjo ir neskaičiavo. Vėliau iš direktoriaus sužinojo, kad yra pabėgę du vaikai, kurie pagrobė įstaigos automobilį ir jį sudaužė. Paaiškino, kad vaikų pamainos perdavimas yra formalumas, nes tiesiog baigęs pamainą darbuotojas, sąsiuvinyje, kuris nėra oficialiai patvirtintas direktoriaus įsakymu, parašo kiek palieka vaikų. O priimantysis, paprastai jų neskaičiuoja, nes pasitiki, ką nurodo perduodantysis darbuotojas. Pažymėjo, kad pasitaiko atvejų, kad darbuotojai vėluoja šiek tiek į darbą, ar keletą minučių ankščiau išeina. Patvirtino, kad įstaigoje nėra patvirtintos jokios vaikų pamainos perdavimo tvarkos bei nėra reglamentuota kiek kartų, kaip dažnai vaikai turi būti tikrinami naktį. Patvirtino, kad įstaigoje yra ne kartą pabėgę ar pasišalinę vaikai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja S. Š. paaiškino, kad 2016 m. sausio 7 d. naktį dirbo kartu su ieškove, tik prižiūrėjo kitą šeimyną, kitus vaikus. Tą naktį bendravo su ieškove, nieko įtartino nepastebėjo. Apie 7.45 val. per virtuvėlės langą pamatė ieškovę lauke, automobilyje. Vėliau sužinojo, kad iš vaikų globos namų pabėgo du vaikai iš ieškovės šeimynos. Paaiškino, kad vaikų perdavimas vykdomas taip – yra pildomas sąsiuvinis, kuriame vaikų pamainą atiduodantis darbuotojas parašo, kiek vaikų perduoda, o priimantysis vaikų pamainą asmuo parašo, kiek vaikų priima. Ji asmeniškai visada suskaičiuoja ar tikrai perduodama tiek vaikų, kiek yra nurodyta. Pažymėjo, kad vaikų tikrinimo skaičius naktį priklauso nuo situacijos, vieną naktį tenka tikrinti ir penkis kartus, kitą kartą, jeigu yra ramu, užtenka ir vieno karto. Įstaigoje nėra nustatyta jokios oficialios vaikų pamainos perdavimo tvarkos bei nėra nustatyta kas kiek laiko, kaip dažnai turi būti tikrinami vaikai. Įstaigoje yra nekartą pasitaikę atvejų, kad vaikai pabėga tiek naktį, tiek dieną. Paaiškinimo, kada matė ieškovę išvykstančią, tikrai nerašė 2016 m. sausio 7 d., o vėliau. Kodėl minėtas prašymas yra 2016 m. sausio 7 dienos negalėjo paaiškinti.
Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo komisijos, kuri tyrė ieškovės tarnybinį nusižengimą, pirmininkas. Paaiškino, kad atliekant tyrimą buvo vadovautasi dviejų darbuotojų paaiškinimu, kuriame jos nurodė, kad 2016 m. sausio 7 d. 7.45 val. pastebėjo, kad ieškovės nebuvo darbo vietoje, bei pačios ieškovės paaiškinimu apie jos pamainos darbą. Jokie liudytojai, pabėgę vaikai nebuvo apklausti. Patvirtino, kad dalyvavo pirmoje pabėgusių vaikų apklausoje, kurioje policijos pareigūnai nesiaiškino ir neklausinėjo vaikų aplinkybių kada ir kokiu būdu jie pasišalino iš globos įstaigos, o klausinėjo aplinkybes apie tai, kaip jie kėsinosi pagrobti keletą transporto priemonių iš (duomenys neskelbtini) bei kaip pagrobė ieškovo automobilį. Taip pat paaiškino, kad vaikų pamaina yra perduodama žodžiu, taip pat yra pildomas sąsiuvinis, kuriame formaliai yra užrašomas perduodamų vaikų skaičius, tačiau šio sąsiuvinio paskirtis yra ta, kad atvykę gaisrininkai, gaisro atveju, žinotų kiek yra vaikų globos namuose. Jokio oficialaus, direktoriaus įsakymu patvirtinto žurnalo dėl vaikų pamainos perdavimo – priėmimo nėra, nėra ir patvirtintos tvarkos. Taip pat nėra nustatyta kas kiek laiko turi būti tikrinami vaikai naktį. Mano, kad ieškovė buvo atleista iš darbo pagrįstai, nes ji savo pareigas atliko netinkamai, dėl ko kilo sunkios pasekmės - vaikai pasikėsino pagrobti automobilius, taip pat pagrobė atsakovo automobilį, kurį sudaužė nepataisomai. Ieškovė žinojo, kad vaikai yra dingę ir apie tai nieko neinformavo, pasišalino ankščiau iš darbo, nepakankamai kartų tikrino vaikus.
Teismo posėdžio metu liudytojas P. M. paaiškino, kad dirbo pas atsakovą, tačiau po 2016 m. sausio 7 d. įvykių buvo atleistas. Tai jis buvo atsakingas už tai, kad paliko pagrobtame vaikų automobilyje automobilio raktelius bei neužrakino garažo, kuriame automobilis buvo laikomas. Patvirtino, kad tikrai pasitaiko atvejų, kad darbuotojai vėliau atvažiuoja į darbą ar ankščiau iš jo išvyksta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pas atsakovą dirbo daugiau nei 22 metus naktinės auklės pareigose, o nuo 2009 m. spalio 30 d. socialinio darbuotojo padėjėjo pereigose (b.l. 14-16). Darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta nuo 2016 m. sausio 11 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 6 bei 11 punktus (b.l. 17, 39). 2016 m. sausio 7 d. atsakovo Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta komisija dėl 2016 m. sausio 7 d. įvykių Aulelių vaikų globos namuose (b.l. 10), 2016 m. sausio 11 d. pateikė išvadą „Dėl Aulelių vaikų globos namų socialinio darbuotojo padėjėjos A. M. tarnybinio nusižengimo (b.l. 11-12), kuria siūlė atsakovui nutraukti darbo sutartį su ieškove vadovaujantis DK 235 straipsnio 2 dalies 6 ir 11 punktais, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu bei Aulelių vaikų globos namų socialinio darbuotojo padėjėjo pareigybės aprašymo 13, 18, 27, 28, 47 punktų pagrindu. Ieškovė 2016 m. sausio 7 d. pateikė atsakovui paaiškinimą apie savo darbo pamainą 2016 m. sausio 6-7 dienomis (b.l. 13). Iš darbo grafiko matyti kad ieškovė dirbo nuo 2016 m. sausio 6 d. 21.00 val. iki 2016 m. sausio 7 d. 8.00 val. (b.l. 44). 2016 m. sausio 7 d. paaiškinime R. V. ir S. Š. nurodė, kad pastebėjo, jog ieškovės darbe nebebuvo nuo 7.45 val. iki 8.00 val. (b.l. 50).
DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikyti įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.
DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).
DK 234 straipsnyje nustatyta, jog darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.
DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.
Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 6 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas, o pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.
Pagal DK 237 straipsnio 1 dalį, už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).
Pagal DK 238 straipsnį skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.
Dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos (ne)pažeidimo
Darbuotojas, sudaręs darbo sutartį, privalo tinkamai atlikti savo darbo pareigas ir griežtai laikytis jų atlikimo tvarkos. Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Taigi asmuo, tapęs darbuotoju, privalo paklusti darbovietėje nustatytai vidaus darbo tvarkai. Darbo tvarkos taisyklėmis siekiama stiprinti darbo drausmę, užtikrinti racionalų darbo laiko panaudojimą, didinti darbo našumą. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo supažindinti priimamą dirbti asmenį su darbovietėje galiojančiomis darbo tvarkos taisyklėmis (DK 99 straipsnio 4 dalis). Darbuotojui, pažeidusiam darbo drausmę, gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Šios atsakomybės tikslas yra tiek darbo drausmės pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą darbo funkcijų atlikimą. Taigi drausminės atsakomybės taikymo pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas. Pagal DK 234 straipsnį darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę. Darbo drausmės pažeidimo subjektu laikomas nusižengęs darbuotojas, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbo drausmės pažeidimo objektu pripažįstama darbovietėje nustatyta darbo tvarka. Darbo drausmės pažeidimo objektyvioji pusė – tai darbuotojo neteisėtas elgesys (darbo pareigų, nustatytų darbo sutartyje ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Darbo drausmės pažeidimo subjektyvioji pusė – tai darbo drausmę pažeidusio darbuotojo kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009).
DK 240 straipsnis reglamentuoja drausminės nuobaudos skyrimo tvarką. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai. Kaip minėta ankščiau, iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. sausio 7 d. atsakovo Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta komisija dėl 2016 m. sausio 7 d. įvykių Aulelių vaikų globos namuose (b.l. 10), kuri 2016 m. sausio 11 d. pateikė išvadą „Dėl Aulelių vaikų globos namų socialinio darbuotojo padėjėjos A. M. tarnybinio nusižengimo“ (b.l. 11-12). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Viena jų – reikalavimas raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinti, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Taigi, pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nesilaikė DK 240 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo, t.y. raštu nepareikalavo, jog ieškovė pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir pats atsakavo atstovas direktorius Vaidas Niaura, tiek liudytojas A. G., kuris buvo 2016 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos komisijos pirmininkas. Taigi, buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka. Byloje esantis ieškovės 2016 m. sausio 7 d. paaiškinimas, negali būti laikytinas darbuotojo paaiškinimu DK 240 straipsnio 1 dalies prames, kadangi kiek pati ieškovė teigė, tiek atsakovo atstovas direktorius patvirtino, kad 2016 m. sausio 7 d. ieškovės buvo paprašyta aprašyti visas aplinkybes apie jos budėjimą 2016 m. sausio 6-7 dienomis, o ne pateikti pasiaiškinimą dėl atliekamo darbo drausmės pažeidimo tyrimo.
Dėl drausminės nuobaudos
Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai. Darbuotojų pareigas taip pat gali reglamentuoti kitos DK normos, kiti įstatymai ir norminiai bei lokaliniai teisės aktai, profesinės etikos kodeksai, taisyklės ar pan. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Apie darbo drausmės pažeidimo priskyrimą prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų teismas sprendžia pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų. Darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-911-520/2009). DK 237 straipsnio 1 dalis nustato tris skirtingo griežtumo drausminių nuobaudų rūšis: pastabą, papeikimą, atleidimą iš darbo. Atsižvelgiant į DK 136 straipsnio 3 dalies nuostatas, galima daryti išvadą, kad griežčiausia drausminė nuobauda taikytina, kai darbo drausmės pažeidimo atvejis yra pasikartojantis arba šiurkštus, t. y. itin netoleruotinas. DK 235 straipsnyje, apibūdinant šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą, pateiktas pavyzdinis tokių pažeidimų sąrašas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei skundžiamu įsakymu paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 6 ir 11 punktus už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (b. l. 39). Teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad 2016 m. sausio 11 d. Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neinformatyvus, t.y. įsakymu darbdavys neatskleidė, kokių darbo pareigų ieškovė neįvykdė. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką tiems atvejams, kai darbdavio įsakymas dėl drausmės pažeidimo nėra konkretus ir informatyvus, išaiškindamas, kad darbdavys turi teisę bylos pasirengimo stadijoje nurodyti konkrečius darbo pareigų pažeidimus ir juos patvirtinančias aplinkybes, tai pat kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2008; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566-706/2015). Nagrinėjamoje byloje atsakovas šia teise pasinaudojo ir nurodė konkrečius ieškovės padarytus darbo pareigų pažeidimus.
Dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo
DK 235 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas direktorius Vaidas Niaura paaiškino, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas pasireiškė tuo, kad ieškovė melagingai nurodė, kad vaikus tikrino ir 5 valandą ryto. Teismas konstatuoja, kad šie atsakovo teiginiai yra nepagrįsti ir neįrodyti byloje dėl žemiau nurodytų priežasčių. Visų pirma, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2016 m. sausio 7 d. naktį, atsakovo globojami du globotiniai pasišalino iš Aulelių vaikų globos namų ir kėsinosi pavogti keletą automobilių, taip pat pavogė ir atsakovui priklausančią transporto priemonę mikroautobusą, kuriame buvo palikti automobilio rakteliai bei automobilis buvo laikomas neužrakintame garaže, kurį vaikai sudaužė nepataisomai. Atsakovo atstovas teigė, kad pabėgusių vaikų pasakojimai apklausos metu patvirtina, kad ieškovė jų 2016 m. sausio 7 d. 5 val. ryte netikrino, nes jie jau 1 valandą nakties buvo pabėgę. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytojas A. G., kuris ir dalyvavo vaikų apklausoje, patvirtino, kad pirminės apklausos metu nebuvo aiškinamos vaikų pabėgimo iš vaikų globos namų aplinkybės, o buvo aiškinamos aplinkybės apie pasikėsinimą pavogti automobilius bei atsakovo transporto priemonės pagrobimo faktas. Pažymėtina, kad atsakovo pateiktame 2016 m. gegužės 2 d. pranešime apie įtarimą (b.l. 42) nurodytos dar kitos aplinkybės, kad atsakovo globojami vaikai 2016 m. sausio 7 d. apie 3 valandą kėsinosi pagrobti automobilius (duomenys neskelbtini), o apie 5 val. įsibrovę pro nerakintas garažo duris pagrobė atsakovui priklausančią transporto priemonę, kurioje buvo palikti automobilio rakteliai. Taigi, atsakovo teiginiai, kad ieškovė melagingai nurodė, kad tikrino vaikus 5 val. ryto yra nepagrįsti, prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms. Antra, žinomai neteisingos informacijos teikimas suprantamas kaip darbuotojo sąmoningas teikimas neatitinkančios tikrovės, klaidinančios informacijos ir šiuo būdu nusižengdamas jis veikia tyčia. Šių aplinkybių atsakovas taip pat neįrodė. Trečia, kaip matyti iš 2016 m. sausio 11 d. išvados Nr. 2, komisija atlikdama tyrimą dėl darbo drausmės pažeidimo vadovavosi tik ieškovės bei dar dviejų atsakovo darbuotojų rašytiniais paaiškinimais. Kaip jau konstatuota ankščiau, atsakovas neapgrįstai nepaprašė raštu ieškovę patiekti pasiaiškinimą dėl atliekamo darbo drausmės tyrimo, neapklausė žodžiu nei vieno asmens tą naktį dirbusių pas atsakovą, tame tarpe ir pabėgusių vaikų. Juo labiau, išvadoje nėra jokių duomenų, kad komisija būtų vadovavusi pabėgusių vaikų paaiškinimais ar atitinkamais ikiteisminio tyrimo duomenimis. Be to, kaip patvirtino teismo posėdžio metu minėtos komisijos pirmininkas, pirminės apklausos metu nebuvo tiriamos, aiškinamos vaikų pabėgimo iš vaikų globos namų aplinkybės, todėl konstatuotina, kad darbo drausmės pažeidimo tyrimo metu net negalėjo būti žinomos aplinkybės apie vaikų pabėgimo iš vaikų globos namų aplinkybės. Kita vertus, net jei ir būtų apklausti pabėgę vaikai, kyla klausimas dėl jų parodymų patikimumo, nes kiek atsakovo atstovas bei liudytojai teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai buvo problemiški vaikai, ne kartą pabėgę iš vaikų globos namų. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu remiantis buvo konstatuotas kaip įrodytas faktas, kad ieškovė melagingai nurodė, kad 2016 m. sausio 7 d. 5 val., ji tikrino vaikus. Ketvirta, nepaneigta versija, kad galbūt pabėgę globotiniai buvo grįžę į kambarį apie 5 val., nes remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, jie 5 val. ir pagrobė atsakovo transporto priemonę. Penkta, kaip nurodė ieškovė, ji rašydama 2016 m. sausio 7 d. paaiškinimą buvo labai susijaudinusi dėl dingusių vaikų, todėl ir galėjo suklysti nurodydama, kad 5 val. tikrino vaikus, tai galėjo ji padaryti ir pusvalandžiu ar valanda ankščiau, tačiau per visą budėjimą ji ne kartą buvo nuėjusi pas vaikus ir nieko įtartino nepastebėjo. Atsakovas nesiaiškino ir nesuteikė ieškovei galimybių paaiškinti visas jai žinomas aplinkybes, taip pat ir užkirto kelią sau maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas jokių pagrįstų įrodymų byloje, kurie patvirtintų, kad ieškovė padarė DK 235 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nenurodė ir nepateikė, t.y. neįrodė, kad ieškovė tyčia, melagingai nurodė, kad vaikus tikrino ir 5 valandą ryto.
Dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte numatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo
Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais gali būti laikomi ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbo pareigos ar darbo tvarka, tačiau nėra išsamiai nustatyta, kuo tai pasireiškia. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kas laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-560/2007; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2012; 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2013 ir kt.). Kasacinis teismas, aiškindamas DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto normą, yra pažymėjęs ir tai, kad šiurkščiais pažeidimais gali būti laikomi ir sąraše nenurodyti atvejai, todėl dėl konkretaus pažeidimo pobūdžio sprendžia darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2004).). Apie darbo drausmės pažeidimo priskyrimą prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų teismas sprendžia pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2010; kt.).
Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė šiuos darbo pareigų pažeidimus – 1) Socialinio darbuotojo padėjėjo pareigybės aprašymo 13 punktas (dirbti globos grupėse (šeimynose) pagal vaikų globos namų nustatytą ir direktoriaus patvirtintą darbo grafiką dienos ir/ar nakties valandomis); 18 punktas (sistemingai teikti informaciją administracijai ir socialiniams darbuotojams apie socialinio darbo organizavimą, kylančias problemas, incidentus, įvykusius įstaigoje, pagal direktoriaus įsakymais patvirtintą tvarką); 27 punktas (produktyviai išdirbti savo darbo laiką, nepalikti vaikų be priežiūros, neužsiimti pašaliniais darbais); 28 punktas (laikytis vidaus tvarkos taisyklių, nepažeidinėti darbo rėžimo); 33 punktas (gavus informaciją iš socialinio darbuotojo, perduodančio pamainą, ar socialinio pedagogo, arba iš administracijos, kad yra vaikas savavališkai, nesuderinęs išvykimo laiko ir tikslo, pasišalinęs iš vaikų globos namų, pamainos perdavimo metu sužinotas pasišalinimo aplinkybes aptarti su pamainą perduodančiu asmeniu ir numatyti su šiuo asmeniu vaiko paieškos organizavimo veiksmų tęstinumą, raštu į direktoriaus įsakymu patvirtintą, perdavimų žurnalą fiksuojant perdavimo aplinkybes bei veiksmų planą. Jei vaiko neatvykimas arba savavališkas išvykimas gali turėti neigiamų pasekmių jo saugumui, sveikatai ar gyvybei, pranešti apie visas aplinkybes policijai, medikams, priešgaisrinei apsaugos tarnybai) ir 37 punktas (prižiūrėti globos grupių (šeimynų) vaikus visą darbo laiką ir garantuoti jų saugumą; 2) Vidaus darbo tvarkos taisyklių 3.1 punktas (dirbti dorai ir sąžiningai, vykdyti pareigas, nustatytas vidaus darbo tvarkos taisyklėse, vaikų globos namų nuostatose, pareigybių aprašymuose); 3.2 punktas (laiku atvykti į darbą, nepažeidinėti nustatytos darbo laiko trukmės, laiku ir tiksliai vykdyti administracijos nurodymus); 3) Globos namų socialinio darbuotojo ir socialinio darbuotojo padėjėjo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 10 1.4 punktas (socialinis darbuotojas, socialinio darbuotojo padėjėjas atsako už jų prižiūrimų auklėtinių gyvybes ir sveikatos apsaugą, vykdo globos namų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, privalo žinoti ir vykdyti šiuos instrukcijos ir pareiginių nuostatų reikalavimus); 4.11 punktas (nepalikti vienų miegančių vaikų. Neužkloti galvos antklode); 4.19 punktas (pastoviai sekti patalpų režimą, apšvietimą, ventiliaciją); 4.25 punktas (socialinis darbuotojas, socialinio darbuotojo padėjėjas privalo nuolat skaičiuoti vaikus, kad šie neišeitų iš teritorijos, o jei taip atsitinka, skubiai pranešti administracijai, policijai, skubiai vykdyti paiešką); 6.2 punktas (patikrinti ar neliko neuždarytų langų, durų).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas direktorius Vaidas Niaura sukonkretino ieškovės darbo drausmės pažeidimus ir kaip pagrindus nutraukti darbo sutartį su ieškove nurodė tai, kad ši - 1) nepasibaigus darbo valandoms pasišalino iš darbo vietos ir neatliko vaikų pamainos perdavimo; 2) užsiėmė pašaliniais darbais, t.y. darbo metu, darbo vietos teritorijoje, išėjo į lauką pašildyti automobilio; 3) nepakankamą skaičių tikrino miegančius vaikus naktį; 4) nepaskelbė, kad dingo vaikai ir neorganizavo jų paieškos.
Atsakovo atstovas direktorius Vaidas Niaura teismo posėdžio metu dėl ieškovės pasišalinimo iš darbo vietos nepasibaigus darbo valandoms paaiškino, kad 2016 m. sausio 7 d. naktį kartu su ieškove dirbusios dar dvi socialinių darbuotojų padėjėjos pastebėjo, kad ieškovės darbe nebuvo nuo 7.45 val. iki 8.00 val., jos šias aplinkybes nurodė savo 2016 m. sausio 7 d. paaiškinime (b.l. 50). Taip pat atsakovo darbuotoja V. P. paaiškino, kad ieškovė jai neperdavė vaikų pamainos 2016 m. sausio 7 d. ryte, nes jai atvykus ieškovės darbe jau nebuvo, taip pat pažymėjo, kad darbovietėje pasitaiko atvejų kada darbuotojai šiek tiek vėluoja į darbą, arba šiek tiek ankščiau išeina namo. Pirmosios instancijos teismas aiškindamasis aplinkybes dėl ieškovės pasišalinimo iš darbo vietos 15 min. ankščiau, apklausė liudytoją S. Š., kuri patvirtino, kad 2016 m. sausio 7 d. 7.45 val. matė ieškovę automobilyje darbo vietos teritorijoje. Taip pat ji paaiškino, kad direktoriui paaiškinimą dėl ieškovės vėlavimo tikrai rašė ne 2016 m. sausio 7 d., o kažkada vėliau. Paaiškinti, kodėl jos paaiškinimas dėl ieškovės vėlavimo yra 2016 m. sausio 7 d. data surašytas, negalėjo. Taip pat negalėjo paaiškinti iš kur sužinojo kita tą naktį dirbusi darbuotoja R. V., kad ieškovė pasišalino ankščiau iš darbo. Pati ieškovė paaiškino, kad iš darbo vietos, t.y. iš pastato galėjo išeiti kažkur 10 minučių ankščiau, norėdama pašildyti automobilį, nes buvo labai šalta ir todėl kitos darbuotojos ją galėjo matyti automobilyje. Tačiau iki pat 8 val. ji tikrai buvo darbo vietos teritorijoje. Teismas atsižvelgdamas į ieškovės darbo specifiką, į tai, kad jos pareigybės aprašyme, vidaus darbo tvarkos taisyklėse yra numatyta, kad ieškovė turi laikytis darbo grafiko, nepažeidinėti nustatytos darbo laiko trukmės, ieškovės išėjimas iš darbo vietos, t.y. vaikų palikimas 10-15 minučių ankščiau nei numato darbo grafikas, gali būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas, bet ne kaip šiurkštus darbo pareigų nevykdymas. Juo labiau, kai DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų nevykdymu gali būti laikoma neatvykimas į darbą per visą darbo dieną (pamainą). O šiuo atveju, ieškovė galimai savo pamainą baigė 10-15 minučių ankščiau nei numatyta darbo grafike. Tai konstatavus darytina išvada, kad šiuo aspektu, t.y. kad ieškovė iš darbo išėjo 10-15 minučių ankščiau, teisėto pagrindo atsakovui nutraukti darbo sutartį su ieškove pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą egzistavimas neįrodytas ir nenustatytas.
Dėl vaikų pamainos neperdavimo, atsakovo atstovas direktorius Vaidas Niaura teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikų pamainos perdavimas vyksta žodžiu, o kiek vaikų yra perduodama, t.y. vaikų skaičius, yra įrašomas į sąsiuvinį, kuris nėra patvirtintas jokiu įsakymu. Taip pat patvirtino, kad jokios tvarkos, kaip turi būti perduodama vaikų pamaina, kokiu būdu tai yra daroma, įstaigoje nėra patvirtinta. Liudytoja V. P. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad 2016 m. sausio 7 d. atvykusi į darbą ieškovės nerado, tačiau sąsiuvinyje ieškovė buvo atžymėjusi vaikų skaičių. Ar tikrai tiek vaikų yra šeimynoje, kaip nurodė ieškovė, ji netikrino, nes taip yra įprasta, kad žymi tik išeinantis darbuotojas, o atvykęs netikrina. Be to, buvo atostogos ir vaikai miegojo, todėl jų netikrino, kad neprikeltų. Patvirtino, kad pasitaiko atvejų kai darbuotojai (dirbantys dieną) vėluoja į darbą, tuomet yra paprašoma, kad vaikus prižiūrėtų kitas darbuotojas. Liudytoja S. Š. patvirtino, kad yra sąsiuvinis, kuriame yra žymima kiek vaikų yra perduodama ir kiek priimama. Ji asmeniškai visuomet skaičiuoja kiek priima vaikų, taip pat pažymėjo, kad nėra niekada vėlavusi į darbą. Liudytojas A. G. parodė, kad minėtas sąsiuvinis yra skirtas dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų, kad atvykę gaisrininkai žinotų kiek yra vaikų globos namuose. Patvirtino, kad vaikų perdavimo – priėmimo tvarkos nėra, jokio oficialaus direktoriaus įsakymu patvirtinto žurnalo įstaigoje nėra. Liudytojas P. M. patvirtino, kad Aulelių vaikų globos namuose tikrai pasitaiko atveju kai darbuotojai vėluoja, patvirtino kad teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos yra tikrai vėlavę atvykti į darbą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad iškovė pažeidė darbo drausmę neperduodama vaikų pamainos, nes atsakovas nėra nustatęs, patvirtinęs jokios oficialios vaikų perdavimo – priėmimo tvarkos, niekur nėra reglamentuota, kad apskritai tai turi būti vykdoma, kaip tai turi būti vykdoma. Apklausti liudininkai skirtingai supranta minėto sąsiuvinio/žurnalo paskirtį ir kas jame turi būti pildoma, bei apskritai ar jis turi būti pildomas. Pažymėtina ir tai, kad nors Socialinio darbuotojo padėjėjo pareigybės aprašymo 33 punktas ir numato, kad darbuotojas <...gavęs informaciją iš socialinio darbuotojo, perduodančio pamainą, kad yra vaikas savavališkai, nesuderinęs išvykimo laiko ir tikslo, pasišalinęs iš vaikų globos namų, pamainos perdavimo metu sužinotas pasišalinimo aplinkybes turi aptarti su pamainą perduodančiu asmeniu ir numatyti su šiuo asmeniu vaiko paieškos organizavimo veiksmų tęstinumą, raštu į direktoriaus įsakymu patvirtintą, perdavimų žurnalą fiksuojant perdavimo aplinkybes bei veiksmų planą...>, tačiau realiai šis pareigybės punktas negali būti įgyvendinamas, nes tokio, direktoriaus įsakymu patvirtinto, perdavimų žurnalo įstaigoje apskritai nėra. Tai konstatavus darytina išvada, kad šiuo aspektu, t.y. kad ieškovė neperdavė vaikų pamainos, teisėto pagrindo atsakovui nutraukti darbo sutartį su ieškove pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą egzistavimas neįrodytas ir nenustatytas.
Atsakovo atstovas taip pat nurodo, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo tvarką, nes užsiėmė pašaliniais darbais, t.y. iki darbo pabaigos likus 10-15 minučių, darbo vietos teritorijoje, išėjo į lauką pašildyti automobilio. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė tikrai buvo išėjusi pašildyti automobilio iki darbo pabaigos likus 10-15 minučių, tačiau teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad tokie ieškovės veiksmais, gali būti traktuojami kaip šiurkštus darbo tvarkos pažeidimas. Teismo manymu, tai galėtų būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas, bet ne kaip šiurkštus darbo pareigų nevykdymas.
Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovė nepakankamai kartų tikrino miegančius vaikus. Bylos nagrinėjimo metu tiek pati ieškovė, tiek atsakovo atstovas direktorius Vaidas Niaura bei apklausti liudytojai patvirtino, kad Aulelių vaikų globos namuose nėra jokios nustatytos tvarkos kas kiek kartų vaikai turėtų būti tikrinami. Liudytoja apklausta S. Š., kuri taip pat, kaip ir ieškovė, dirba naktinėje pamainoje, patvirtino, kad vaikų tikrinimo skaičius gali būti labai įvairus – vieną kartą reikia tikrinti 4 kartus, kitą kartą ir vieno karto per naktį užtenka, jeigu yra ramu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad ji keletą kartą tikrino savo prižiūrimus vaikus, tačiau nieko įtartino nepastebėjo, t.y. nepastebėjo, kad du vaikai būtų pabėgę iš vaikų globos namų. Pažymėtina, kad nors ieškovės darbo specifika ją įpareigoja užtikrinti vaikų saugumą, sekti ar jie nepasišalino iš vaikų globos namų, tačiau šiuo atveju atsakovo teiginiai, kad ieškovė nepakankamą kartų skaičių tikrino vaikus yra nepagrįsti, nes atsakovas nėra aiškiai reglamentavęs, nustatęs, koks vaikų patikrinimo skaičius yra pakankamas, juo labiau kaip atsakovas pažymėjo, kad turi būti užtikrinama ir vaikų teisė į poilsį, kas reiškia, kad nuolatos eiti į vaikų kambarius ir tikrinti juos nebūtų adekvatu, nes tai trikdytų vaikų miegą. Juo labiau, kai kažkokių aplinkybių, kurios galėjo ar turėjo sukelti ieškovei abejones, kad vaikai gali būti pasišalinę iš globos namų, byloje nenustatyta. Taip pat, pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad minėti, 2016 m. sausio 7 d. naktį pabėgę, vaikai yra ir ankščiau pasišalinę iš vaikų globos namų nieko niekam nepranešę, taip pat įstaigoje ne kartą yra buvę atvejų, kad vaikai pabėga, pasišalina iš Aulelių vaikų globos namų tiek dieną, tiek naktį. Tačiau už vaikų pasišalinimą iš globos namų, jokiam darbuotojui nebuvo kelta drausminė byla ar juo labiau darbuotojas būtų buvęs atleistas. Nors atsakovas nurodo, kad šiuo atveju drausminė byla buvo iškelta, nes minėtų vaikų pasišalinimas iš globos namų sukėlė pasekmes, t.y. vaikai pagrobė atsakovo automobilį, kurį nepataisomai sudaužė, tačiau teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pasišalinusiems vaikams, pagrobti atsakovo transporto priemonę pavyko todėl, nes pačiame automobilyje buvo palikti automobilio rakteliai bei pats garažas, kuriame buvo laikomas automobilis, buvo neužrakintas, nors turėjo būti, o už aplaidų pareigų vykdymą buvo nubaustas pas atsakovą dirbęs vairuotojas P. M., kuris ir buvo atsakingas už pagrobtą transporto priemonę (b.l. 70-73, 86-87). Tai konstatavus darytina išvada, kad šiuo aspektu, t.y. kad ieškovė tikrino vaikus nepakankamą kartų skaičių, teisėto pagrindo atsakovui nutraukti darbo sutartį su ieškove pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą egzistavimas neįrodytas ir nenustatytas.
Teismas laiko visiškai nepagrįstais atsakovo teiginius, kad ieškovė nepaskelbdama, kad dingo vaikai ir neorganizuodama jų paieškos, pažeidė darbo tvarką. Sutiktina su tuo, kad atsakovo lokaliniuose aktuose yra numatyta, kad tuo atveju kai darbuotojas nustato, kad vaikai yra pasišalinę neleistinai, jis privalo kuo skubiau apie tai informuoti administraciją bei organizuoti jų paiešką. Byloje neįrodyta, kad ieškovė žinojo apie pasišalinusius vaikus ir juo labiau tyčia neinformavo apie jų dingimą bei neorganizavo jų paieškos. Todėl darytina išvada, kad šiuo aspektu, t.y. kad ieškovė nepaskelbė, kad dingo vaikai ir neorganizavo jų paieško, teisėto pagrindo atsakovui nutraukti darbo sutartį su ieškove pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą egzistavimas neįrodytas ir nenustatytas.
Apibendrindamas tai, kad išdėstyta aukščiau, įvertinęs DK 238 straipsnio nuostatas, teismas daro išvadą, jog atsakovas neturėjo pagrindo skirti ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, todėl skundžiamu įsakymu ieškovei nepagrįstai skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, teismas naikina skundžiamą įsakymą, pripažįsta ieškovės atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu.
Dėl grąžinimo į darbą
Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 300 straipsnio 3–4 dalyse įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Pažymėtina, kad kokį iš aukščiau minėtų neteisėto atleidimo iš darbo alternatyvių teisinių padarinių taikyti pasirenka teismas, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus tokių padarinių taikymo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atleidimo iš darbo atveju taikytina DK 300 straipsnio 3 dalis, kai darbuotojas grąžinamas į pirmesnį darbą, arba 4 dalis, kai darbuotojas dėl kokių nors priežasčių į darbą grąžinamas negali būti ar pats nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015). Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė neprašė jos grąžinti į darbą teigdama, kad jai bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, prašė priteisti jai kompensaciją, laiko, kad grąžinti ieškovę į darbą yra netikslinga, todėl, pripažinęs jos atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas ieškovės atžvilgiu taiko DK 300 straipsnio 4 dalį.
Dėl kompensacijos
Pripažinus, kad darbuotojas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas atleistas nepagrįstai ir nustačius, kad darbo sutartis yra nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (darbuotojui nepageidaujant ar nesant galimybių jį grąžinti į darbą), turi būti taikomos DK 300 straipsnio 1, 4 dalys, t. y. priteisiama DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir kompensacija – vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką – kaip viena įstatymo nustatytų garantijų darbuotojui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad DK 300 straipsnyje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2011). Kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 300 str. 4 d.), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008). Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus, priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011).
Byloje nustatyta, kad ieškovės A. M. vidutinis darbo užmokestis buvo 570,38 Eur (b. l. 45). Ieškovė, iki atsakovas nutraukė su ja darbo sutartį, įmonėje dirbo apie 117 mėnesių, todėl, vadovaujantis DK 140 straipsnio 1 dalies 6 p., 300 straipsnio 4 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistina šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kurios dydis 3422,28 Eur.
Tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taigi, teismas priteisia ieškovei 2994,88 Eur (nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos buvo 112 darbo dienų, ieškovės dienos vidutinis darbo užmokestis 26,74 Eur (b. l. 45)) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 26,74 Eur (b. l. 45) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną (laikant kad yra 5 darbo dienų savaitė) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. redakcija).
CPK 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos <...> išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, <...> kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.
CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
Rekomendacijų 8.2 p. nustatyta, kad už ieškinį rekomenduojama priteisti maksimaliai 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžio.
Rekomendacijų 8.19 p. nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojama priteisti maksimaliai 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžio.
Rekomendacijų 9 p. nustatyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
Ieškovė teismo prašė priteisti jai iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu – 620 Eur (iš kurių 400 Eur už ieškinio ruošimą ir 220 Eur už atstovavimą teisme). Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina visiškai ir priteisia ieškovei iš atsakovo 620 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 193 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. teismas
nusprendė:
Ieškovės A. M. ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti darbo sutarties su ieškove A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu.
Laikyti, kad darbo sutartis tarp A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Aulelių vaikų globos namai, į.k. 190984532, nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš Aulelių vaikų globos namai, į.k. 190984532, 3422,28 Eur (tris tūkstančius dvidešimt du eurus ir dvidešimt aštuonis euro centus) išeitinę išmoką, 2994,88 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir aštuoniasdešimt aštuonis euro centus) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 26,74 Eur (dvidešimt šešis eurus ir septyniasdešimt keturis euro centus) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną (laikant kad yra 5 darbo dienų savaitė) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Aulelių vaikų globos namai, į.k. 190984532, 193 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimą dalyje dėl vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išieškojimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.