- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-911-520/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- V. Š., S. S., J. P.
- Atsakovas
- UAB „Eksparas“
- Advokatai
- Jurgita Karvelė, Iraida Žogaitė
- Kategorijos
- 15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Š. (V. Š.), S. S., J. P. (J. P.), S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo pagal ieškovų V. Š. (V. Š.), S. S., J. P. (J. P.), S. S. ieškinį atsakovui UAB „Eksparas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai V. Š., S. S., J. P., S. S. 2008-07-10 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė pripažinti negaliojančiais atsakovo UAB „Eksparas“ generalinio direktoriaus 2008-05-13 įsakymus, kuriais ieškovams paskirtos drausminės nuobaudos, pripažinti jų atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu ir negaliojančiu, pakeisti jų atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindą į atleidimą iš darbo pagal DK 127 str. 1 d., t. y. darbuotojo pareiškimu; įpareigoti atsakovą įforminti jų atleidimą iš darbo darbuotojo pareiškimu DK nustatyta tvarka, nurodant, kad darbo sutartis nutraukta 2008-04-28, priteisti jiems iš atsakovo jų vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2008-04-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, įpareigoti atsakovą skubiai vykdyti teismo sprendimą dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo.
Nurodė, kad jie (ieškovai) 2008-04-14 pateikė atsakovui prašymus nutraukti darbo sutartis darbuotojų pareiškimu, tačiau atsakovas įstatymo nustatytu laiku nenutraukė darbo sutarčių ir neatsiskaitė su jais DK nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas nepagrįstai ilgai delsė tinkamai įforminti darbo sutarčių nutraukimą jų iniciatyva, jie 2008-05-13 kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių dėl patikrinimo atsakovo įmonėje atlikimo. Tik 2008-06-14 gavę Valstybinės darbo inspekcijos raštą sužinojo, kad darbo sutartys su jais buvo nutrauktos 2008-05-13 DK 136 str. 3 d. pagrindu, atsakovo generaliniam direktoriui 2008-05-13 įsakymais jiems skyrus drausmines nuobaudas. Atsakovo generalinio direktoriaus 2008-05-13 įsakymai, kuriais jiems buvo paskirtos drausminės nuobaudos, yra neteisėti ir negaliojantys, kadangi priimti pasibaigus darbo sutartims. Drausminės nuobaudos jiems buvo paskirtos pažeidžiant DK įtvirtintą drausminių nuobaudų skyrimo procedūrą, numatytą DK 240 str. Dėl to pripažintina, kad santykiai tarp jų ir atsakovo nutrūko 2008-04-28 DK 127 str. 1 d. pagrindu, ir šią dieną atsirado atsakovo pareiga atsiskaityti su jais. Atsakovas, pradėdamas drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą po to, kai jie pareiškė prašymus nutraukti darbo sutartis, elgėsi neteisingai, nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo teise 2008-05-13 paskirdamas drausmines nuobaudas. Atsakovas neatsiskaitė su jais kaip tai numatyta DK 141 str., pinigus į jų sąskaitas pervedė tik 2008-05-13, tačiau tinkamai neįformino darbo sutarčių su jais nutraukimo, todėl jiems turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, t. y. nuo 2008-04-29. Kadangi jie apie atleidimą iš darbo sužinojo 2008-06-14 gavę Valstybinės darbo inspekcijos raštą, pripažintina, jog jie nepraleido DK 297 str. 1 d. nustatyto termino kreiptis į teismą. Atsakovas, nenutraukdamas darbo sutarties su jais jų prašymu, grubiai pažeidė fundamentalias darbuotojų teises, darbdavys neturi teisės kvestionuoti darbuotojo pareiškimo dėl darbo sutarties nutraukimo ir privalo jį besąlygiškai vykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų atsakovui lygiomis dalimis 3000 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovai 2008-04-14 pateikė atsakovui prašymus nutraukti darbo sutartis darbuotojų prašymu nuo 2008-04-15, nenurodė, kad prašo nutraukti darbo sutartis nuo 2008-04-28, darbo sutarčių nutraukimo priežasties, darbo sutartys su ieškovais buvo nutrauktos 2008-05-13 atsakovo direktoriaus priimtais įsakymais DK 136 str. 3 d. pagrindu. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Eksparas“ vienu metu rengėsi palikti didelė dalis darbuotojų, susijusių su pagrindine įmonės veikla, konstatavo, jog nors ieškovai buvo pateikę prašymus atleisti juos iš darbo jų pareiškimu, tai negalėjo būti pagrindas atsakovui atleisti ieškovus iš darbo neatlikus patikrinimo, neišsiaiškinus visų aplinkybių, susijusių su ieškovų prašymu, o esant aplinkybėms, susijusioms su atsakovo ūkinės – komercinės veiklos sustabdymu, darbdavys (atsakovas) turėjo teisę ieškovų atleidimo klausimo sprendimą atidėti vėlesniam laikui. Teismas padarė išvadą, kad nesant atsakovo sutikimo atleisti ieškovus iš darbo, ieškovai privalėjo atvykti į darbą ir visus klausimus spręsti tarpusavio sutarimu net ir tuo atveju, kai ieškovai po 2008-04-14 susirgo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai nepateikė įrodymų, pateisinančių jų neatvykimą į darbą: V. Š. (Š.) - 2008-04-18, 2008-04-21 - 2008-04-25, S. S. – 2008-04-14 - 2008-04-15, į tai, kad ieškovai V. Š. ir S. S. 2008-03-17 įsteigė įmonę UAB „Sparus“, vykdančią konkuruojančią veiklą, atsakovas apie tai nebuvo informuotas, nors V. Š. buvo atsakovo komercijos direktorius, S. S. – atsakovo skyriaus direktorius, ieškovai V. Š. ir S. S. buvo supažindinti su atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, taip pat ir 9.2, 9.1.7 p., pareiginėmis nuostatomis, padarė išvadą, kad ieškovai V. Š. ir S. S. padarė šiurkščius drausmės pažeidimus, numatytus DK 235 str. 2 d. 2 p. ir 9 p. Teismas nustatė, kad ieškovai S. S. ir J. P. taip pat buvo susipažinę su atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, taip pat ir 9.2, 9.1.7 p., ieškovas S. S. į darbą be pateisinamų priežasčių neatvyko 2008-04-11, 2008-04-14, o J. P. - 2008-04-15 - 2008-04-16. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovas turėjo teisę šiems ieškovams taikyti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovai elgėsi nesąžiningai. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad apie atsakovo 2008-05-13 priimtus įsakymus sužinojo tik gavę Valstybinės darbo inspekcijos raštą, kaip nepagrįstus, kadangi yra įrodyta, jog ieškovai gavo darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2008-04-28 iki 2008-05-13, kitas išmokas, tačiau jie patys nenuvyko pas atsakovą, nesidomėjo. Kadangi nebuvo tenkinti prašymai dėl atsakovo 2008-05-13 įsakymų pripažinimo negaliojančiais, ieškovams buvo sumokėtas darbo užmokestis iki 2008-05-13, išmokėtos kitos išmokos, todėl teismas netenkino ir ieškovų prašymo dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nuo 2008-04-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad ieškovams apie susiklosčiusią konfliktinę situaciją buvo žinoma 2008-04-29, su ieškovais buvo atsiskaityta 2008-05-13, todėl padarė išvadą, kad ieškovai, kreipdamiesi į teismą tik 2008-07-10, praleido DK 297 str. 1 d. numatytą ieškinio senatį.
Šalies argumentai
Ieškovai V. Š., S. S., J. P., S. S. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir tenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Teismas, spręsdamas dėl darbo sutarties nutraukimo momento ir darbo sutarties nutraukimo tvarkos, pažeidė DK 127 str. 1 d., suformuotą teismų praktiką tokios kategorijos bylose, Konstitucijos 48 str. Prašymą nutraukti darbo sutartis DK 127 str. pagrindu jie pateikė 2008-04-14, prašė nutraukti jas nuo 2008-04-15, tačiau atsakovas darbo sutarčių su jais nuo jų nurodytos datos nenutraukė. Įstatymas nenumato pareigos darbuotojui nurodyti darbo sutarties nutraukimo priežastį, o darbdavio atsisakymas tenkinti darbuotojo prašymą nutraukti darbo sutartį nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos, kuri yra trumpesnė nei 14 dienų įspėjimo terminas, nedaro paties darbuotojo prašymo nutraukti darbo sutartį negaliojančiu ir turi būti taikomas DK 127 str. 1 d. nustatytas 14 dienų terminas. Teismas atsisakė prijungti jų pateiktus įrodymus, kad darbo sutartys su kitais darbuotojais buvo nutrauktos DK 127 str. pagrindu, nors šie įrodymai patvirtintų atsakovo nesąžiningumą, jų diskriminaciją, tai, jog atsakovas susidorojo su jais, pažeisdamas DK 35 str. įtvirtintus principus. Teismo išvada, kad atsakovas turėjo teisę atidėti jų atleidimo iš darbo klausimo svarstymą vėlesniam laikui, yra neteisėta, nes įstatymas nenumato jokių priežasčių, kurių pagrindu darbdavys galėtų uždelsti nutraukti darbo sutartį prašant darbuotojui. Tai reiškia, kad įstatymas imperatyviai nustato, jog įspėjimo terminui pasibaigus darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Dėl to teismas nepagrįstai nekonstatavo, kad ieškovų darbo santykiai su atsakovu nutrūko 2008-04-28. Ieškovai neprivalėjo visų klausimų spręsti tarpusavio sutarimu, kadangi darbo santykių nutraukimo pagrindas buvo DK 127 str. 1 d. Kadangi atsakovas nenutraukė su jais darbo sutarčių nuo 2008-04-28, taip buvo grubiai pažeistos jų, kaip darbuotojų, fundamentalios teisės. Ypatingai svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovas jiems paskyrė drausmines nuobaudas po to, kai buvo suėjęs 14 dienų naikinamasis terminas darbo sutartims nutraukti, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Teismas suabsoliutino darbdavio teisę skirti drausmines nuobaudas. Teismas nevertino, jog atsakovas pats pripažino, kad turėjo ieškovus atleisti praėjus 14 dienų po jų pareiškimų padavimo. Teismas pažeidė DK 236 str. ir 240 str. 1, 3 d. spręsdamas dėl drausminių nuobaudų paskyrimo, kadangi neatsižvelgė į tai, jog drausmines nuobaudas atsakovas turėjo teisę paskirti įspėjimo galiojimo terminu, t. y. iki 2008-04-28. Dėl to, kad drausminės nuobaudos ieškovams buvo paskirtos tik 2008-05-13 įsakymais, teismas turėjo atsakovo įsakymus pripažinti negaliojančiais ir neteisėtais, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Taip pat teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad drausminių nuobaudų skyrimo procedūros skyrimo tvarka, numatyta DK 240 str., buvo pažeista, kad atsakovo įsakymuose nurodytas terminas pateikti pasiaiškinimus buvo neprotingas. Teismas nevisapusiškai įvertino liudytojos G. Č. parodymus, todėl atsakovo 2008-04-29 komisijos surašytas aktas negali būti laikomas leistina įrodinėjimo priemone. Teismas taip pat nevertino, ar atsakovo generalinio direktoriaus pavaduotojas yra tinkamai įgaliotas darbdavio atstovas reikalauti iš jų pasiaiškinti. Teismo išvada, kad jie žinojo apie 2008-05-13 atsakovo priimtus įsakymus, nesidomėjo savo atleidimo dokumentais, yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog jie domėjosi savo atleidimo iš darbo aplinkybėmis ir dokumentų sutvarkymu, 2008-04-29 atvyko pas atsakovą, kreipėsi su prašymais pateikti informaciją. Be to, pinigų pavedimuose darbo sutarties nutraukimo pagrindas, tiksli pinigų paskirtis nebuvo nurodyta ir galėjo būti žinoma tik atsakovui. Teismas, nagrinėdamas kiekvienam iš ieškovų pritaikytos drausminės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, privalėjo įvertinti visas faktines aplinkybes, patikrinti įrodymus, liudytojų parodymus, tačiau šią pareigą teismas pažeidė remdamasis tik atsakovo pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, nors yra akivaizdu, kad teismui ir Valstybinei darbo inspekcijai atsakovas pateikė skirtingus laiko apskaitos žiniaraščius, nesiekė išsiaiškinti aplinkybių kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, buvo šališkas vertindamas įrodymus. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, susijusius su konkrečiu ieškovu, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad S. S., J. P., S. S., V. Š. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad yra nagrinėjama civilinė byla dėl nesąžiningos konkurencijos ir atsakovas siekia susieti šias dvi bylas į vieną, pasisakė sprendime dėl ieškovų V. Š. (Š.) ir S. S. veiksmų, kurie nėra susiję su nagrinėjama byla. Teismas išėjo už ieškinio ribų, konstatuodamas, kad yra aplinkybės, susijusios su bendrovės ūkinės - komercinės veiklos sustabdymu, pasisakydamas dėl pareigos saugoti komercines paslaptis pažeidimo. Teismas neįsitikino, kad ieškovai V. Š. ir S. S. buvo supažindinti su atsakovo vidaus darbo taisyklėmis, nevertino ieškovų pateiktų argumentų ir įrodymų dėl dalyvavimo UAB „Sparus“ veikloje. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovais, t. y. pavėluotai pervedė darbo užmokestį, neužpildė darbo sutarties, teismas, atmesdamas jų reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir pažeidė DK 141 str. 3 d. Teismas nepagrįstai, pažeisdamas DK 27 str., taikė senatį, nors jų reikalavimai yra susiję su darbo sutarties pakeitimu ir kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimu.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Eksparas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, įvertino įrodymų visumą ir nustatė ypatingai nesąžiningus ieškovų veiksmus ne tik pažeidžiančius darbo drausmę, bet ir nukreiptus prieš bendrovės interesus. Teismas įsigilino į visą situaciją, padarytų pažeidimų esmę ir priėmė teisingą bei sąžiningą sprendimą, nepažeidžiantį apeliantų nurodytų materialinės teisės normų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Apeliantai skundą grindžia vien formaliais pagrindais ir nepateikė nei vieno argumento ar įrodymo, kad teismo sprendimas iš esmės būtų neteisėtas, nešališkas ar pažeistų apeliantų teises. Apeliantai neginčija, kad jie prašė atleisti juos iš darbo nuo 2008-04-15, todėl darbdaviui netenkinus šių ieškovų prašymų, tie prašymai neteko galios, o ieškovai privalėjo pateikti naujus prašymus. Jo (atsakovo) sutikimo ar pritarimo dėl darbo sutarčių nutraukimo nebūtų reikėję, jei apie tai ieškovai jį būtų įspėję prieš 14 dienų. Dėl to atmestinas apeliantų teiginys, kad DK 127 str. 1 d. nurodyto įspėjimo termino nesilaikymas nedaro paties darbuotojo prašymo negaliojančiu. Nors apeliantai savo teiginius įrodinėja naujai pateikiamais įrodymais, tačiau kitų darbuotojų atleidimas iš darbo yra susijęs su kitomis aplinkybėmis, t. y. tarp jo ir kitų darbuotojų egzistavo žodinis susitarimas dėl atleidimo iš darbo datos. Apeliantai tik teigia, jog darbdavys susidorojo su jais, tačiau šių teiginių nepaaiškina. Teismas padarė teisingą išvadą, kad būtent ieškovai šioje situacijoje elgėsi nesąžiningai, įkurdami konkuruojančią įmonę, dėl ieškovų veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi apeliantų prašymai atleisti iš darbo buvo negaliojantys, todėl jis (atsakovas) turėjo teisę DK 136 str. 3 d. pagrindu atleisti ieškovus bet kada, laikydamasis drausminei nuobaudai skirti nustatytų terminų, o darbo santykiai su ieškovais nebuvo pasibaigę. Teismas teisingai sprendė, kad ieškovai privalėjo atvykti į darbą ir visus ginčus spręsti tarpusavio sutarimu su darbdaviu. Skirtingas žymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nereiškia, kad darbo santykiai buvo pasibaigę. Kadangi jis buvo saistomas tik DK numatyto vieno mėnesio termino drausminei nuobaudai skirti, jis pareikalavo, jog ieškovai pateiktų pasiaiškinimus, ieškovai aiškiai išreiškė valią atsisakyti priimti šį nurodymą, todėl visi apeliacinio skundo argumentai, susiję su pasiaiškinimu, yra nepagrįsti ir neatitinantys tikrovės. Jokie teisės aktai neįpareigoja darbdavio bandyti įteikti darbuotojui dokumentą, kurį darbuotojas aiškiai atsisako priimti. Jei ieškovai manė, kad pasiaiškinimo terminas yra per trumpas, jie galėjo prašyti jį pratęsti. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovų padaryti darbo drausmės pažeidimai yra šiurkštūs, ir tai atitinka apeliantų nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Apeliantai niekada neginčijo ir apeliaciniu skundu neginčija, kad jie padarė pravaikštas, o tai jog įsakymuose skirti drausmines nuobaudas nėra nurodyta konkreti ieškovų neatvykimo į darbą diena, nedaro drausminės nuobaudos negaliojančia. Tiek Valstybinei darbo inspekcijai, tiek teismui buvo pateiktas tas pats laiko apskaitos žiniaraštis. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nesiekė išklausyti ieškovų, nes teismas išklausė visų paaiškinimus, visiems apeliantams buvo sudarytos galimybės pasisakyti ir teikti įrodymus. Ši byla buvo pradėta ieškovų iniciatyva, todėl jis (atsakovas) tik ginasi nuo pareikšto ieškinio, o ne, kaip teigia ieškovai, siekia susieti skirtingas civilines bylas. Teismas neišėjo iš ieškinio ribų, nes išsprendė būtent tuos reikalavimus, kurie buvo pareikšti ir įvertino tuos įrodymus, kurie buvo pateikti. Apeliantai patys sau prieštarauja vienoje skundo dalyje teigdami, kad teismas neįvertino visų įrodymų, o kitoje – kad vertino per daug aplinkybių. Ieškovai pripažįsta, kad su jais visiškai buvo atsiskaityta 2008-05-13, todėl teismas teisingai konstatavo, jog atsiskaityta tinkamai ir laiku. Dėl to yra nesuprantamas ieškovų argumentas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo. Teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes bei pagrįstai atmetė ieškinį ir dėl tos priežasties, kad ieškovai praleido ieškinio senatį, nes CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, jog senaties termino diena yra ne tik diena, kai asmuo faktiškai sužinojo, tačiau diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjama darbo byla, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovų V. Š. (Š.), S. S., J. P. (P.), S. S. šioje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų: pripažinti negaliojančiais atsakovo UAB „Eksparas“ generalinio direktoriaus 2008-05-13 įsakymus, kuriais ieškovams paskirtos drausminės nuobaudos, pripažinti jų atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu ir negaliojančiu, pakeisti jų atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindą į atleidimą iš darbo pagal DK 127 str. 1 d., t. y. darbuotojo pareiškimu; įpareigoti atsakovą įforminti jų atleidimą iš darbo darbuotojo pareiškimu DK nustatyta tvarka, nurodant, kad darbo sutartis nutraukta 2008-04-28, priteisti jiems iš atsakovo jų vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2008-04-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CPK 263, 265 str., 320 str. 1 ir 2 d., 410 str.).
Byloje nustatyta, kad pagal 1997-02-10 tarp ieškovo V. Š. (Š.) ir atsakovo UAB „Eksparas“ sudarytą neterminuotą sutartį V. Š. buvo priimtas dirbti vadybininku (T. 1, b. l. 52-53). Pagal 1997-05-26 tarp ieškovo S. S. ir atsakovo UAB „Eksparas“ sudarytą neterminuotą sutartį S. S. buvo priimtas dirbti muitinės deklarantu (T. 1, b. l. 54-55). ). Pagal 2002-06-05 tarp ieškovo J. P. (P.) ir atsakovo UAB „Eksparas“ sudarytą neterminuotą sutartį J. P. buvo priimtas dirbti vadybininku (T. 1, b. l. 56-57). Pagal 1999-10-05 tarp ieškovo S. S. ir atsakovo UAB „Eksparas“ sudarytą neterminuotą sutartį S. S. buvo priimtas dirbti vadybininku (T. 1, b. l. 58-59). Pagal bylos duomenis ginčo laikotarpiu ieškovas V. Š. dirbo komercijos direktoriumi, S. S. – inžinieriumi deklarantu, J. P. – inžinieriumi, S. S. – padalinio vadovo pavaduotoju – skyriaus vadovu. Ieškovai 2008-04-14 pateikė prašymus atsakovo generaliniam direktoriui I. O. nutraukti su jais sudarytas darbo sutartis nuo 2008-04-15 (T. 1, b. l. 8, 15-17). Ieškovai, išskyrus ieškovą S. S., prašymuose nenurodė, kokiu pagrindu atsakovas turėtų su jais nutraukti darbo sutartis. Tik ieškovas S. S. nurodė, kad prašo jį atleisti iš darbo savo noru (T. 1, b. l. 15). Ieškovai V. Š., J. P., S. S. ieškinyje nurodė, kad prašė, jog darbo sutartys būtų nutrauktos pagal DK 127 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu, nesant svarbių priežasčių).
Ieškovai iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. nebuvo atleisti nei 2008-04-15 (ieškovų nurodyta data), nei pasibaigus DK 127 str. 1 d. numatytam įspėjimo terminui (14 dienų), t. y. 2008-04-28. Atsakovo generalinio direktoriaus pavaduotojo V. J. 2008-04-28 įsakymais iš ieškovų buvo pareikalauta iki 2008-04-29 12 val. pateikti pasiaiškinimus dėl padarytų vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimų, padarytų pravaikštų (T. 1, b. l. 64-67). Įsakymuose buvo nurodyta, kad V. Š., dalyvaudamas UAB „Sparus“ veikloje, pažeidė atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklių 9.2 ir 9.4 p. bei 2008-04-09, 17 - 28 d. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą, pasisavino atsakovo materialines vertybes, padarė žalą, parduodamas prekes kitiems asmenims žemesne nei rinkos kaina (T. 1, b. l. 64); kad S. S., dalyvaudamas UAB „Sparus“ veikloje, pažeidė atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklių 9.2 p. bei 2008-04-07 - 28 d. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą arba buvo darbe nepilną darbo dieną, pasisavino atsakovo materialines vertybes, padarė žalą, dalyvaudamas parduodant prekes kitiems asmenims žemesne nei rinkos kaina (T. 1, b. l. 65); kad J. P., dalyvaudamas UAB „Sparus“ veikloje, pažeidė atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklių 9.2 p. bei 2008-04-07 - 28 d. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą arba buvo darbe nepilną darbo dieną, pasisavino atsakovo materialines vertybes, padarė žalą, dalyvaudamas parduodant prekes kitiems asmenims žemesne nei rinkos kaina (T. 1, b. l. 66); kad S. S., dalyvaudamas UAB „Sparus“ veikloje, pažeidė atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklių 9.2 p. bei 2008-04-11 - 28 d. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą, pasisavino atsakovo materialines vertybes, padarė žalą, dalyvaudamas parduodant prekes kitiems asmenims žemesne nei rinkos kaina (T. 1, b. l. 67). 2008-04-29 atsakovas surašė aktą dėl atsisakymo susipažinti su įsakymais, kuriame nurodė, kad ieškovai atsisakė pasirašytinai susipažinti su 2008-04-28 įsakymais, aktą pasirašė generalinis direktorius I. O. (O.), jo pavaduotojas V. J., prekių žinovė G. Č. (T. 1, b. l. 68). Kadangi ieškovai per atsakovo nustatytą terminą pasiaiškinimų nepateikė, atsakovo generalinio direktoriaus V. J. 2008-05-13 įsakymais ieškovams V. Š. (Š.), S. S. buvo skirtos drausminės nuobaudos už padarytus darbo drausmės pažeidimus – neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną, atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklių 9.2 p. pažeidimą, dalyvaujant UAB „Sparus“ veikloje – atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. pagrindu (T. 1, b. l. 69, 72); ieškovams S. S., J. P. (P.) buvo skirtos drausminės nuobaudos už padarytus darbo drausmės pažeidimus – neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną - atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. pagrindu (T. 1, b. l. 70, 71). Darbo sutartys su ieškovais nutrauktos nuo 2008-05-13 DK 136 str. 3 d. pagrindu (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas).
2008-05-13 ieškovai Valstybinei darbo inspekcijai pateikė skundą, kuriame nurodė, kad jie yra pareiškę prašymus nutraukti darbo sutartis darbuotojų iniciatyva, 2008-04-28 darbo sutartys, sudarytos tarp jų ir atsakovo turėjo būti nutrauktos ir su jais visiškai atsiskaityta, tačiau atsakovas darbo sutarčių su jais nenutraukė, jiems iki šios nėra sumokėtas darbo užmokestis už 2008 m. balandžio mėn., su jais nėra atsiskaityta, nėra įformintas darbo sutarčių nutraukimas (T. 1, b. l. 18). Valstybinė darbo inspekcija, išnagrinėjusi ieškovų skundą, nustatė, kad atsakovo generalinio direktoriaus 2008-05-13 įsakymais ieškovams buvo skirtos drausminės nuobaudos – atleidimas iš darbo, darbo sutartys nutrauktos DK 136 str. 3 d. pagrindu, darbo sutarties nutraukimas darbo sutartyje nėra įformintas, nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad su drausmine nuobauda – atleidimu iš darbo – ieškovai buvo tinkamai supažindinti. Valstybinė darbo inspekcija nurodė, jog pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėta, kad V. Š. 2008 m. balandžio 9 d., 14-17 d. buvo nedarbingas, balandžio 18-30 d. – pravaikšta, gegužės 6-13 d. – neatvyko į darbą „kitais norminių teisės aktų nustatytais laikotarpiais“; kad ieškovas S. S. buvo nedarbingas 2008 m. balandžio 11, 14, 16-28 d., balandžio 15, 29-30 d. – pravaikšta, gegužės 6-13 d. – „neatvyko į darbą kitais norminių teisės aktų nustatytais laikotarpiais“; kad ieškovui J. P. 2008 m. balandžio 7-14 ir 17-18 d. pažymėtos 8 darbo valandos, kad jis buvo nedarbingas 2008 m. balandžio 21-25 d., balandžio 15-16, 28-30 d. – pravaikšta, gegužės 6-13 d. – neatvyko į darbą „kitais norminių teisės aktų nustatytais laikotarpiais“; kad ieškovui S. S. 2008 m. balandžio 7-10 pažymėtos 8 darbo valandos, kad jis buvo nedarbingas balandžio 11-25 d., balandžio 28-30 d. – pravaikšta, gegužės 6-13 d. – „neatvyko į darbą kitais norminių teisės aktų nustatytais laikotarpiais“. Taip pat Valstybinė darbo inspekcija nustatė, kad atleidimo iš darbo dieną atsakovas visiškai su ieškovais atsiskaitė, t. y. 2008-05-13 pervedė galutinį atsiskaitymą: ieškovui V. Š. (Š.) išmokėjo 1679,84 Lt darbo užmokestį už balandžio mėn., 27470,55 Lt darbo užmokestį už gegužės mėn. ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, ieškovui S. S. - 1310,08 Lt darbo užmokestį už balandžio mėn., 9680,40 Lt darbo užmokestį už gegužės mėn. ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, ieškovui J. P. (P.) – 1404,51 Lt darbo užmokestį už balandžio mėn., 5509,27 Lt darbo užmokestį už gegužės mėn. ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, ieškovui S. S. – 1040,56 Lt darbo užmokestį už balandžio mėn., 6122,39 Lt darbo užmokestį už gegužės mėn. ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas (T. 1, b. l. 19-20, 22-23, 25-26, 28-29).
Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų apie ieškovų nedarbingumo laikotarpius matyti, kad ieškovas V. Š. buvo laikinai nedarbingas nuo 2008-04-14 iki 2008-04-17 (T. 1, b. l. 100, 105), ieškovas S. S. buvo laikinai nedarbingas nuo 2008-04-15 iki 2008-04-18 ir nuo 2008-04-21 iki 2008-04-25 (T. 1, b. l. 101, 102, 106), ieškovas J. P. buvo laikinai nedarbingas nuo 2008-04-21 iki 2008-04-25 (T. 1, b. l. 103, 106), ieškovas S. S. buvo laikinai nedarbingas nuo 2008-04-16 iki 2008-04-28 (T. 1, b. l. 104, 105).
Ieškovai V. Š., S. S., J. P., S. S. 2008-07-10 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančiais atsakovo UAB „Eksparas“ generalinio direktoriaus 2008-05-13 įsakymus, kuriais jiems paskirtos drausminės nuobaudos, pripažinti jų atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu ir negaliojančiu, pakeisti jų atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindą į atleidimą iš darbo pagal DK 127 str. 1 d., t. y. darbuotojo pareiškimu; įpareigoti atsakovą įforminti jų atleidimą iš darbo darbuotojo pareiškimu DK nustatyta tvarka, nurodant, kad darbo sutartis nutraukta 2008-04-28, priteisti jiems iš atsakovo jų vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2008-04-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Savo reikalavimus ieškovai grindė tuo, kad jiems 2008-04-14 pateikus atsakovui prašymus nutraukti darbo sutartis darbuotojų pareiškimu, atsakovas privalėjo įstatymo nustatytu laiku nutraukti darbo sutartis pagal DK 127 str. 1 d. ir su jais atsiskaityti DK nustatyta tvarka. Atsakovas drausmines nuobaudas paskyrė, kai buvo pasibaigusios darbo sutartys, drausminės nuobaudos paskirtos pažeidžiant DK įtvirtintą drausminių nuobaudų skyrimo procedūrą, numatytą DK 240 str. Ieškovai prašė pripažinti, kad darbo santykiai tarp jų ir atsakovo nutrūko 2008-04-28 DK 127 str. 1 d. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nepripažino ieškovo nurodytų aplinkybių pagrįstomis, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai, laikydamasis DK nuostatų, 2008-05-13 nutraukė darbo sutartis su ieškovais DK 136 str. 3 d. pagrindu dėl to, kad ieškovai padarė šiukščius darbo pareigų pažeidimus. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta. Byloje nepriimti ir nevertintini ieškovų teikiami įrodymai, kad iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. buvo atleisti UAB „Eksparas“ darbuotojai A. D., R. J., kad iš darbo buvo atleistas V. L. (Lovčik), nes šie asmenys byloje nedalyvauja, jie nėra pareiškę reikalavimų atsakovui, todėl teismas negali ir neturi faktinio ir teisinio pagrindo vertinti, ar jie pagrįstai ir teisėtai buvo atleisti iš darbo, dėl kokių konkrečių aplinkybių jie buvo atleisti. Teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 str.). Šioje byloje nagrinėjami individualūs darbo santykiai, susiklostę tarp kiekvieno iš ieškovų ir atsakovo. Kiekvienas iš ieškovų yra atleistas iš darbo už konkrečius darbo pareigų pažeidimus, ieškovai prašo pripažinti atleidimus iš darbo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais, todėl šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai paskyrė ieškovams drausmines nuobaudas – atleidimą iš darbo.
Ieškovai nurodo, kad darbo sutartys su jais privalėjo būti nutrauktos DK 127 str. 1 d. pagrindu 2008-04-28, todėl atsakovas negalėjo ieškovams skirti drausminių nuobaudų, pasibaigus šiam terminui. Su šiais ieškovų argumentais nesutiktina, nes darbo sutartis pasibaigia šalių susitarimu arba kai viena šalis savo valia nutraukia darbo sutartį. DK 127 str. įtvirtinta subjektinė darbuotojo teisė savo valia nutraukti darbo sutartį bei šios teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Darbuotojas, siekdamas nutraukti darbo sutartį, privalo apie tokį savo ketinimą įspėti kitą šalį – darbdavį. Šis įstatymo reikalavimas nustatytas darbdavio interesais, todėl nutraukti darbo santykius, nepraėjus nustatytam įspėjimo terminui galima tik darbuotojui ir darbdaviui susitarus. Įspėjimo darbdaviui termino pagrindinė paskirtis – sudaryti jam galimybę surasti į darbo santykius nutraukiančio darbuotojo vietą kitą darbuotoją, užtikrinti proceso nepertraukiamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). DK 127 str. 1 d. reglamentuojamas darbo sutarties nutraukimas darbuotojo prašymu, nesant jokių svarbių priežasčių. Darbo sutartis pagal DK 127 str. 1 d. nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos, kuri turėtų būti ne ankstesnė kaip 14 dienų nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu darbuotojas su darbdaviu nesusitarė kitaip. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai 2008-04-14 prašė nutraukti darbo sutartį nuo 2008-04-15. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovai su darbdaviu buvo susitarę dėl to, kad darbo sutartis su jais bus nutraukta nuo 2008-04-15, kad darbdavys sutiko, jog darbo sutartys būtų nutrauktos 2008-04-15, nurodė, kad ieškovai nebeturi vykdyti savo darbo funkcijų. Taigi ieškovai, pateikdami prašymą nutraukti darbo sutartį nuo 2008-04-15, pažeidė DK 127 str. 1 d. nustatytą darbdavio įspėjimo terminą. Kaip jau buvo minėta, ieškovai V. Š., J. P., S. S. prašymuose net nenurodė, dėl kokių priežasčių ir kokiu pagrindu prašo nutraukti darbo sutartis, o darbo sutartys yra nutraukiamos ne tik pagal DK 127 str. 1 d. DK 127 str. 2 d. numato atleidimą iš darbo dėl svarbių priežasčių, kiti DK straipsniai numato kitus darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog darbdavys privalėjo aiškintis aplinkybes, susijusias su ieškovų prašymais. Kadangi ieškovai su darbdaviu nebuvo sutarę, kad jie bus atleisti iš darbo 2008-04-15, iš bylos medžiagos matyti, kad darbdavys nesutiko atleisti ieškovų iš darbo 2008-04-15, ir ieškovams tai buvo žinoma, todėl ieškovai privalėjo iki 2008-04-28 (įskaitytinai) atvykti į darbą ir atlikti darbines funkcijas, pareigas, numatytas darbo sutartyje, darbuotojų pareiginėse instrukcijose. Ieškovų neatvykimą į darbą minėtu laikotarpiu nenutraukus darbo santykių darbdavys turėjo pagrindą vertinti kaip pravaikštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-644/2004) ir atleisti ieškovus iš darbo ne pagal DK 127 str. 2 d., o pradėti rengti drausminės atsakomybės bylas ir skirti ieškovams drausmines nuobaudas. Apeliantai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas ieškovams drausmines nuobaudas turėjo paskirti įspėjimo galiojimo laikotarpiu, t. y. iki 2008-04-28, nes atsakovas to padaryti negalėjo nei teisiškai, nei faktiškai. Ieškovai, išskyrus S. S., pravaikštą padarė ir 2008-04-28, ieškovai sirgo įspėjimo laikotarpiu, todėl atsakovui buvo apribotos galimybės spręsti drausminių nuobaudų paskyrimo klausimus. Pažymėtina, kad į laikotarpį, per kurį turi būti paskirta nuobauda, neįskaitomas laikas, kai darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos (DK 241 str. 2 d.).
Atsakovas įsakymuose dėl drausminių nuobaudų ieškovams paskyrimo nenurodė konkrečių dienų, kurios yra pravaikštos, šios dienos buvo nurodytos įsakymuose, kuriais buvo prašoma pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą tomis dienomis. Ieškovai neteikė atsakovui paaiškinimų, dėl kokių priežasčių jie neatvyko į darbą: V. Š. - 2008-04-09, 17 - 28 d., S. S. - , 2008-04-07 - 28 d., J. P. - 2008-04-07 - 28 d., S. S. - 2008-04-11 - 28 d. Pagal bylos duomenis ieškovai atsakovui po 2008-04-28 pateikė nedarbingumo pažymėjimus, kurie nepateisino šių visų jų neatvykimo į darbą dienų. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas V. Š. be pateisinamų priežasčių neatvyko į darbą 2008-04-09, 17 - 28 d., S. S. - 2008-04-07 – 14 ir 28 d., J. P. - 2008-04-07 – 18 ir 28 d., S. S. - 2008-04-11 - 15 d. (T. 1 b. l. 33-39).
Pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad nustatant, ar darbuotojas padarė pravaikštą, t. y. nebuvo darbe be svarbių priežasčių visą darbo dieną, negalima vien remtis darbdavio surašytu darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, būtina vertinti visus byloje pateiktus įrodymus. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Valstybinės darbo komisijos atlikto tyrimo duomenis, byloje pateiktus duomenis apie ieškovų nedarbingumo laikotarpius, atsakovo pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, ieškovų ir atsakovo paaiškinimus, daro išvadą, kad be pateisinamų priežasčių neatvyko į darbą - ieškovas V. Š. 2008 m. balandžio 18 - 28 d., S. S. - 2008 m. balandžio 15 d., J. P. – 2008 m. balandžio 15 – 16, 28 d., S. S. – 2008 m. balandžio 28 d. Pagal bylos duomenis visi ieškovai po 2008-04-28 iki atleidimo iš darbo 2008-05-13 nedirbo. V. Š. (Š.) darbo laiko apskaitos žiniaraštyje 2008-04-09 pažymėta raidė „N“, kuri reiškia neapmokamą nedarbingumą, todėl nepripažintina, kad tą šis ieškovas padarė pravaikštą. S. S., S. S. 2008-04-11, 14 d. pažymėtos kaip pravaikštos, bet esant duomenų, kad darbdavys jas buvo pažymėjęs kaip neapmokamą nedarbingumą (Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo duomenys), šios dienos nepripažintinos pravaikštomis.
DK 235 str. 2 d. 9 p. įtvirtintas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, kuris konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. DK nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertintina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą, tenka darbuotojui (ieškovui) (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005).
Ieškovai byloje turėjo pateikti įrodymus, kad dėl svarbių priežasčių jie aukščiau nurodytomis dienomis nedirbo, nevykdė savo darbinių funkcijų. Ieškovai ieškinyje nebuvo nurodę priežasčių, dėl kurių jie nedirbo aukščiau nurodytomis dienomis, t. y. dienomis, kurių nepateisina nedarbingumo pažymėjimai. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija remiasi pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ieškovų nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovas N. Š. apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad teismo posėdžių protokolai neteisingai surašyti, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai pastabų dėl teismo posėdžių protokolų CPK 171 str. nustatyta tvarka neteikė, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo nesiremti teismo posėdžių protokolais. Pirmosios instancijos teismui ieškovas V. Š. nurodė, kad jis į darbą neatvyko, darbe įvyko toks incidentas, dėl kurio vienas žmogus buvo paruošęs pareiškimą tardytojui, nes jam buvo daromas spaudimas, grasinta, kitiems pasipylė grasinimai, jis (ieškovas) laukė atsakymo, į UAB „Eksparas“ buvo nuvykęs 2008-04-29 (T. 1, b. l. 199-200). Ieškovas S. S. nurodė, kad 2008-04-15 buvo darbe, vyko susitikimai, buvo parduotuvėj, vertino grindis, kalbėjosi su V. J., kuris sakė, kad ieškovas gali dirbti, kad ieškovas neitų į V. Š. (Š.) firmą, jam grasino, sakė, kad paduos į teismą, kad stebės jo šeimą, ir tai sukėlė jam stresą, prasidėjo astmos priepuoliai ir jis paminėjo, kad važiuoja į polikliniką (T. 1, b. l. 200-201). Taip pat nurodė, kad 2008-04-15 su J. P. (P.) važiavo į Akropolį (T. 1, b. l. 253). Ieškovas S. S. nurodė, kad darbe buvo 2008-04-14, su S. S. buvo objekte, jie vyko į Akropolį (T. 1, b. l. 253). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. Š. balandžio 18-30 d. atsakovo buveinėje nebuvo dėl svarbių priežasčių, t. y. psichologinio smurto, grasinimų, nenormalios darbo aplinkos, tačiau tai nereiškia, kad jis nevykdė darbo funkcijų ne atsakovo patalpose. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kokias funkcijas šis ieškovas vykdė ne atsakovo patalpose. Ieškovas byloje neteikė įrodymų, kad darbdavys naudojo psichologinį smurtą, šiam ieškovui grasino, nesudarė sąlygų dirbti įspėjimo laikotarpiu, t. y. kad ieškovas į darbą neatvyko dėl darbdavio įtakos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. S. vykdė savo pareigas 2008-04-15, važiavo su J. P. (P.) į Akropolį dėl įrangos ir naudojimo patikrinimo, tačiau šios aplinkybės byloje neįrodytos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas J. P. 2008-04-15 dirbo kartu su S. S., tačiau konkretūs įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, nebuvo pateikti. Ieškovai, išskyrus S. S., kuris sirgo, byloje neteikė jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių neatvyko į darbą 2008-04-28.
Ieškovams V. Š. (Š.) ir S. S. drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo skirta ir už tai, kad jie pažeidė atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklių 9.2 p., dalyvaudami UAB „Sparus“ veikloje. Byloje buvo pateiktos 2007-01-02 atsakovo vadovo patvirtintos Darbo tvarkos taisyklės, kurių 9.2 p. numato, kad darbo sutarties galiojimo metu darbuotojai savarankiškai, kaip partneriai, įmonių valdymo organų nariai bei jų įgaliotiniai negali užsiimti jokia konkuruojančia veikla. 9.3 p. buvo numatyta, kad konkuruojanti veikla reiškia verslo, tapataus ar panašaus į darbdavio vykdymą: įsigijimą, turėjimą nuosavybės teise, valdymą, kontrolę, dalyvavimą ir (ar) investavimą į asmenį, užsiimantį konkuruojančia veikla. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo aplinkybes, susijusias su minėtu atsakovo nurodomu darbo pareigų pažeidimu, vertino šalių teikiamus įrodymus, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantų pozicija, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pasisakė dėl komercinių paslapčių atskleidimo, nes minėti ieškovai neatleisti iš darbo už komercinių paslapčių atskleidimą. Ieškovai teigia, kad jie nepadarė pažeidimo, už kurį buvo atleisti iš darbo, nes nekonkuravimo sąlyga turi būti individualiai aptarta su kiekvienu darbuotoju, kad ieškovai nebuvo supažindinti su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis bei pareiginėmis instrukcijomis, kad S. S. UAB „Sparus“ buvo įdarbintas tik nuo 2008-04-30, atsakovas neįrodė, kad V. Š., kuris buvo paskirtas UAB „Sparus“ vadovu bendrovės 2008-03-17 steigimo metu, dalyvavo UAB „Sparus“ veikloje. Šių ieškovų argumentų pagrindu nepripažintina, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai ieškovams V. Š. (Š.) ir S. S. paskyrė drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo už vidaus darbo tvarkos taisyklių 9.2 p. pažeidimą.
Darbo drausmės pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės pagrindas, yra pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234, 236 str.). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų. Darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Įstatymų leidėjas DK 235 str. 1 d. nustatė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą. Tai – pažeidimas, kuriuo darbuotojas pažeidžia įstatymuose tiesiogiai ar kituose norminiuose aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus jam atliekant darbo funkcijas arba kitaip šiurkščiai nusižengiant darbo tvarkai ar darbo pareigoms. Konkrečios šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtys yra nustatytos DK 235 str. 2 d. Pagal DK 235 str. 2 d. 3 p. šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, vidaus darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis. Darbuotojas, sudarydamas darbo sutartį su darbdaviu, įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (DK 93 str.). Darbdavys, sudarydamas darbo sutartį, įsipareigoja darbuotojui suteikti sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. DK normos imperatyviai nustato, kad darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – užtikrinti, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką, supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais ir nuostatais (DK 227 str. 1 d., 229-232 str.). Darbo teisės teorijoje darbo sutarties sąlygos pagal nustatymo būdą skirstomos į nustatomas šalių susitarimo ir norminio akto (įstatymo, kolektyvinės sutarties ir pan.). Šalių susitarimu nustatomos sąlygos skirstomos į būtinąsias ir papildomas. Būtinosios yra tokios, dėl kurių šalims nesusitarus sutartis laikoma nesudaryta. Būtinosios sąlygos yra dvejopos: privalomos visoms darbo sutartims, t. y. suprantamos tiesiogine (tikrąja) prasme, nes be jų kiekviena darbo sutartis negalioja; ir privalomos, kad galiotų tam tikra darbo sutartis, nes kitaip bus įprasta darbo sutartis. Papildomos sąlygos yra visos kitos darbo sutartyje šalių aptariamos, bet nesančios jai (sutarčiai) privalomos sąlygos. Susitartos papildomosios sąlygos tampa šalims privalomos (kaip ir būtinosios) ir individualizuoja darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2008). Šioje nagrinėjamoje byloje yra pagrindas nustatyti, kad atsakovas ir ieškovai V. Š. ir S. S. buvo susitarę dėl papildomos darbo sąlygas, t. y. nekonkuravimo. Dėl šios sąlygos buvo susitarta, kai ieškovai susipažino su 2007-01-02 atsakovo vadovo patvirtintomis Darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose buvo nurodyta nekonkuravimo sąlyga, vykdė pareigas, paklusdami šiai nustatytai darbo tvarkai. Ieškovai sutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Atsakovas pateikė duomenis, kad ieškovai pasirašytinai susipažino su Darbo tvarkos taisyklėmis 2007-01-04 (T. 1, b. l. 93-99), su pareiginėmis instrukcijomis (T. 1, b. l. 91). Ieškovų argumentus, kad jie nebuvo susipažinę su Darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginėmis instrukcijomis, taip pat paneigia šių ieškovų darbo funkcijos, kurias jie atliko UAB ‚Eksparas“. Jų atliekamos funkcijos, darbo pareigos tvirtina, kad jie buvo susipažinę su Darbo vidaus taisyklėmis, nes priešingu atveju, nebūtų galėję atlikti savo darbo funkcijų. Ieškovas V. Š. dirbo komercijos direktoriumi, buvo padalinio vadovas, kutriam buvo pavaldūs kiti darbuotojai, turėjo dalyvauti priimant naujus darbuotojus, siūlyti darbuotojams skirti nuobaudas (T. 1, b. l. 79-82). Liudytojas O. K. parodė, kad faktiškai iki pasikeičiant įmonės savininkams UAB „Eksparas“ vadovavo V. Š. (T. 1, b. l. 242). S. S. dirbo padalinio pavaduotoju – skyriaus vadovu, kuriam taip pat buvo pavaldūs padalinio darbuotojai, jis turėjo dalyvauti priimant naujus darbuotojus, siūlyti darbuotojams skirti nuobaudas (T. 1, b. l. 86-89). Byloje buvo pateikti įrodymai, kad 2008-03-17 buvo įregistruota UAB „Sparus“ (T. 1, b. l. 115). Šios bendrovės steigėjai yra V. Š. ir S. S., turintys po 50 proc. akcijų, 2008-03-14 steigiamojo susirinkimo metu bendrovės vadovu išrinktas V. Š. (T. 1, b. l. 114). SODRA pateikusi duomenis, kad nuo 2008-03-18 V. Š. dirba UAB „Sparus“ (T. 1, b. l. 128). Pagal šios bylos duomenis atsakovo ir UAB „Sparus“ veikla yra tokia pat. Byloje buvo pateiktas 2008-04-21 UAB „Sparus“ pranešimas (T. 1, b. l. 126), 2008-04-17 Numatic International raštas (T. 1, b. l. 123-124), iš kurių matyti, kad bendrovė UAB „Sparus“ vykdė veiklą.
Darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise (DK 35 str. 1 d.), todėl darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai ieškovų V. Š. (Š.) ir S. S. nesilaikymą atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklių 9.2 p. reikalavimų vertino kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
DK 136 str. 4 d. nustatyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. DK 240 str. 1 d. nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006). Šios garantijos nepaisymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą ir drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas bei parinkti drausminę nuobaudą. Darbdavio rašte turi būti nurodytas protingas terminas darbuotojui pateikti pasiaiškinimą raštu, padaryti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių darbuotojas turi pateikti pasiaiškinimus, pasiūlymas darbuotojui pasiaiškinime nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės nuobaudos taikymui. Byloje buvo pateikti minėti 2008-04-28 atsakovo generalinio pavaduotojo V. J. įsakymai, kuriais buvo prašoma pasiaiškinti, įsakymuose nurodytos aplinkybės, dėl kurių ieškovai turi pasiaiškinti. Pagal bylos duomenis ieškovai susipažino su šiais įsakymais 2008-04-29. Liudytoja G. Č. parodė, kad ieškovai atsisakė pasirašyti, ji pati paklausė ieškovų, ar jie atsisako pasirašyti, jie atsakė, kad taip (T. 1, b. l. 204). Ieškovai nei generaliniam direktoriui I. O. (O.), nei jo pavaduotojui nepateikė paaiškinimų, neprašė, kad būtų pratęstas terminas pasiaiškinimams pateikti. Darbuotojo paaiškinimai, duoti asmenims, kurie neturi įgalinimų skirti drausminę nuobaudą, negali būti prilyginami darbuotojo pasiaiškinimas darbdaviui, rengiančiam drausminės atsakomybės bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007). Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad 2008-04-28-29 d. V. J. galėjo skirti ieškovams drausminę nuobaudą (jis generaliniu direktoriumi paskirtas 2008-04-30), tačiau byloje nepateikti ir įrodymai, kad V. J. veiksmai, reikalaujant pasiaiškinimų dėl darbo pareigų pažeidimo, nebuvo suderinti su generaliniu direktoriumi I. O. (O.). Generalinis direktorius yra pasirašęs 2008-04-29 aktą, kuriame nurodoma, kad ieškovai buvo supažindinti su pavaduotojo įsakymais. Ieškovams pasiaiškinti buvo nustatyta viena diena, tačiau iš ieškovų paaiškinimų, minėtos liudytojos parodymų matyti, kad ieškovai neteikė pasiaiškinimų ne dėl to, kad buvo nustatytas trumpas terminas pasiaiškinti. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovai nebuvo supažindinti su jiems paskirtomis drausminėmis nuobaudomis – atleidimu iš darbo. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl drausminių nuobaudų skyrimo, nepripažintina, kad drausminės nuobaudos buvo paskirtos neteisėtai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2003, 2002-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002, ir kt.). Aplinkybė, kad iš ieškovo nebuvo raštu pareikalauta pasiaiškinti ir jis pasirašytinai nebuvo supažindintas su jam paskirta drausmine nuobauda, nedaro jo atleidimo iš darbo neteisėtu ir nėra pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-11-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2004).
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu nurodoma, kad atsakovas privalėjo ieškovus iš darbo atleisti 2008-04-28 pagal DK 127 str. 1 d., nepagrįstai ir neteisėtai atleido juos iš darbo 2008-05-13 už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus. Byloje pateikti duomenys, kad su ieškovais 2008-05-13 buvo atsiskaityta, todėl pagrįstai netenkintas reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, numatytą DK 297 str. 1 d., nes šioje teisės normoje, skirtingai nei CK 1.127 str. 1 d. normoje, nustatytas objektyvus ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo kriterijus – atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo diena. Taigi pagal DK 297 str. 1 d. darbuotojui, nesutinkančiam su atleidimu iš darbo, sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas prasideda kitą dieną po tos dienos, kurią darbuotojas gavo darbo sutarties nutraukimą (atleidimą iš darbo) patvirtinantį dokumentą, pavyzdžiui, darbdavio įsakymą, socialinio draudimo pažymėjimą ar darbo sutartį su įrašais apie darbo sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2005). Pagal bylos duomenis ieškovai nebuvo gavę iš atsakovo jokio dokumento, kuriame būtų nurodyta apie jų atleidimą iš darbo. Apie atleidimą iš darbo sužinojo gavę Valstybinės darbo inspekcijos atsakymus. Be to, ieškovai prašė pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, o šiam reikalavimui taikytinas DK 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2008).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau nurodytus argumentus, daro išvadą, kad ieškovų apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Kadangi atmestas apeliacinis skundas, todėl vadovaujantis CPK 98 str. atsakovui iš ieškovų priteistinos advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (bylinėjimosi išlaidos). Atsakovas prašo priteisti 1400 Lt advokatės atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Šis prašymas tenkintinas iš dalies. Atsakovui iš ieškovų iš viso priteistina 800 Lt advokatės atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, kad nagrinėjama darbo byla, kad atsakovui pirmosios instancijos teisme atstovavo ta pati advokatė, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų V. Š. (V. Š.), S. S., J. P. (J. P.), S. S. atsakovui UAB „Eksparas“ po 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.