Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso (iš dalies per programą „Zoom“) sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, N. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turėjo įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 22 d.);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas N. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas ir laikyta, jog N. A. paskirtą bausmę atliko (įsiteisėjo 2024 m. spalio 16 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje įrodymų

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnyje įrodymų

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Dėl atviros vagystės

BK 178 straipsnio 2 dalyje atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę.

Vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo įprastos (slaptos) vagystės (BK 178 straipsnio 1 dalis), yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso.

Teismų praktikoje suformuota, kad nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-517-303/2015, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-187-895/2017). Be to, nurodoma ir tai, kad kaltininko veiksmai, kai jis akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai ar užvaldo daiktą nesiekdamas jo pasisavinti ir tokiais veiksmais nepadaro žalos nukentėjusiajam, nepripažįstami vagyste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018), arba jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslą vėliau jį grąžinti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro visų aptariamo nusikaltimo sudėties požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517-303/2015, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir vėlesnėje kasacinės instancijos teismo praktikoje (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249-(duomenys neskelbtini)2/2018, 2K-66-976/2019). Tačiau kasacinės instancijos teismas taip pat yra ne kartą pasisakęs, kad nors vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018, 2K-244-303/2018, 2K-251-495/2020, 2K-219-495/20(duomenys neskelbtini)). Vis dėlto, nors motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusikalstamos veikos sudėtyje nurodyti požymiai, tačiau jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018).???

Iš aptartų aplinkybių teismas daro išvadą, kad atitinkamus veiksmus N. A. padarė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo veiksmų pobūdį, jais sukeliamas pasekmes, ir būtent tokių pasekmių (neteisėtai pasisavinti ir disponuoti svetimu turtu) jis norėjo. Darytina išvada, kad N. A. veiksmuose yra visi būtini atviros vagystės nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jo padaryta neteisėta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog N. A., 2024 m. rugsėjo 25 d., apie 21.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas (duomenys neskelbtini) prieigose esančiame bare, adresu (duomenys neskelbtini), paprašė nukentėjusiojo V. K. parodyti mobiliojo ryšio telefoną, pastarajam ant stalo padėjus savo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Honor 8“, 100 Eur vertės, jis (N. A.) nukentėjusiajam matant, pagriebė nuo stalo mobiliojo ryšio telefoną bei pasišalino, tokiais savo veiksmais atvirai pagrobė nukentėjusiajam V. K. priklausantį 100 Eur vertės turtą.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-511/2018, Nr. 2K-160-697/2019). Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016). Įžūlus elgesys yra neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-19-511/2020, 2K-101-489/2021).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog N. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis duodamas parodymus teisme savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Paaiškino, kad nuėjęs nuo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ėjo į už baro esančią stotelę. Ėjo ten kartu su V. ir I. V. vaikščiojo prie baro. Visi nuėjo prie stotelės. Iki įvykio V. jau buvo sumuštas, jis jį matė dieną apie 16 val. ir V. jau buvo sumuštas dieną. I. nebuvo sumušta iki įvykio. Ankščiau buvo su I. sugyventiniai, viskas įvyko iš pavydo, susijaudinus. Pavydėjo I. V.. Supyko ant abiejų. Konfliktas buvo su abiem asmenimis, sumušė juos. Pirmam sudavė V. Atsimena, jog pastūmė I. N.. Savo kaltę N. A. iš esmės pripažino apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškino, kad paleistas iš suėmimo vartojo alkoholį (duomenys neskelbtini) rajone su pažįstamais. Tarp jų buvo ir V., kuris buvo sumuštas. Sutiko I. N., buvo ir V., kilo konfliktas. Atsimena, kad piktas sudavė I. Teigė, kad V. nemušė, bet neatsimena aplinkybių dėl pavartoto alkoholio, galėjo ir suduoti tiek V., tiek I.

Be N. A. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Nukentėjusioji I. N. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad su N. A. atėjo į stotelę. Į šią stotelę atėjo ir jų bendras pažįstamas V. S.. V. nebuvo sumuštas. N. A. pradėjo abiejų rankų kumščiais mušti V. Sudavė daug smūgių. Kai V. atsisuko, jo veidas buvo visas ištinęs ir labai smarkiai sumuštas. V. atgal jokių smūgių N. nesudavė, atsistojo ir nuėjo. Tuomet N. priėjęs jai rankos kumščiu, vieną kartą jai sudavė į veido sritį. Nuo smūgio ji nugriuvo ant grindinio. Pajautė, kad nubrozdino rankas. Tada ji atsikėlė. Tik jai atsikėlus, N. vėl jai rankos kumščiu, kurios negali pasakyti, jai vieną kartą sudavė į veido sritį. Ji vėl nuo smūgio nugriuvo ant grindinio. Atsikėlė vėl, bet daugiau jos N. A. nemušė, nes žmonės iškvietė policiją.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. S. parodė, kad stotelėje prie (duomenys neskelbtini) sutiko I. N.. Jie su I. sėdėjo ant suoliuko ir kalbėjo. Tada nežino iš kur atėjo ir prie jų priėjo N. N. buvo labai agresyvus. Pastarasis nieko nesakęs pradėjo jį daužyti abiejų rankų kumščiais į galvos ir veido sritį. Kiek smūgių jam buvo suduota, pasakyti negali, tačiau tikrai ne mažiau 10 smūgių, kadangi jam buvo sumuštas visas veidas, galva, prakirstos lūpos, sumuštos ausys. Jis nieko nespėjo padaryti, nei užsidengti galvos rankomis, nes viskas vyko greitai. Su N. nebuvo nei konflikto, nieko, jis tiesiog pradėjo mušti.

Panašias aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K.. Paaiškino, kad su sužadėtine laukė minėtoje stotelėje ir pastebėjo, kad ateina viena moteris ir du vyrai. Vėliau paaiškėjo, kad I., N. ir V. Pastebėjo, kad N. pradėjo mušti V. V. sėdėjo ant stotelės suoliuko, o N. pradėjo rėkti ir po rėkimo pradėjo jį abiejų rankų kumščiais smūgiuoti V. į galvos sritį. V. nieko mušimo metu nesakė ir nieko nedarė. N. V. mušė su pertraukomis. V. mušimas trūko apie maždaug penkias minutes. N. nustojus jį mušti, V. atsistojo ir pradėjo eiti nuo stotelės link senamiesčio. Tuomet N., pradėjo konfliktuoti su buvusia toje pačioje stotelėje I., konflikto metu jai abejomis rankomis sugriebė už kaklo, I. jį stūmė nuo savęs gindamasi, tada toliau vyko žodinis konfliktas ir N. atrodė, kad vėl du kartus kairės rankos kumščiu trenkė į I. veidą. Po to, atvyko policijos pareigūnai. Liudytoja R. T. nurodė, kad ji ir jos sužadėtinis stovėjo šalia stotelės. Tuomet į stotelę atėjo moteris ir vyras apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, atrodė, kad jie pora. Jie tarpusavyje konfliktavo, buvo neblaivūs. Tuomet prie stotelės atėjo apie (duomenys neskelbtini) metų neblaivus vyriškis, jis atsisėdo ant suoliuko stotelėje, atsisėdo kampe. Nepasirodė, kad vyriškis būtų sumuštas. Tuomet vyriškis, kuris atėjo su moterimi, be jokios priežasties, pradėjo daužyti tą vyrą apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vyresnį vyrą, jaunesnis vyriškis mušė apie 5 minutes. Vyresnio vyriškio galva vis trankėsi į stotelės stiklą. Vyresnis vyriškis nesidengė nuo smūgių, nieko nedarė. Vyresnis vyriškis vienu metu sukniubo, o po to atsistojo ir nuėjo. Vyresniam vyrui pasišalinus, tęsėsi konfliktas su moterimi. Ji tiksliai nematė, kas tarp jų vyksta, nes jai vaizdą užstojo stotelės reklama, tačiau ji tiksliai girdėjo kaip 4 kartus moteris atsitrenkė galva į stotelės stiklą. Vyriškis abejomis rankomis pastūmė moterį į kaklo sritį. Nesmaugė jos. Tuomet konflikto metu dar kartą delnu trenkė į veido sritį.

Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai iš esmės sutampa tarpusavyje, dalyje atitinka ir kaltinamojo teisme duotus parodymus – dėl stotelėje panaudoto smurto prieš V. S. ir I. N. Aplinkybes apie N. A. panaudotą smurtą nukentėjusieji ir liudytojai nurodė atvykusiems pareigūnams. Tai užfiksuota pareigūnų „body“ kamerų įrašuose, šių įrašų turinys užfiksuotas 2024 m. spalio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad iki įvykio V. S. nebuvo sumuštas (I. N. ir R. T. parodymai), V. S. buvo suduota daug smūgių (ne mažiau 10) į galvos sritį, smurtas prieš jį buvo naudojamas pakankamai ilgai. I. N. taip pat buvo suduoti smūgiai (ne mažiau kaip 4) į veido sritį jai sėdint ant suoliuko, ji buvo stumdoma, atsistojus jai suduoti ne mažiau kaip du smūgiai į veido sritį.

Kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus taip pat patvirtina 2024 m. spalio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti vaizdo įrašai pateikti liudytojo D. K. Vaizdo įraše pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip autobusų stotelėje stovi įtariamasis (apsirengęs tamsios spalvos striukę, mėlynos spalvos džinsines kelnes), ant suoliuko sėdi nukentėjusioji (tamsių plaukų, apsirengusi tamsios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos kelnes), nukentėjusysis (apsirengęs pilkos spalvos megztinį, tamsios spalvos kelnes) ant suoliuko yra pusiau gulimoje pozicijoje. Vaizdo įraše pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip autobusų stotelėje įtariamasis N. A. bendrauja su nukentėjusiąja I. N., tarp jų vyksta konfliktas. Įtariamasis N. A. su dešine ranka bando trenkti nukentėjusiajai I. N. į galvos sritį, nukentėjusioji I. N. su kaire ranka sulaiko smūgį. Nukentėjusioji pradeda eiti, įtariamasis su abejomis rankomis suimdamas už nukentėjusiosios kaklo srities, ją pastumia, nesmaugia jos, nukentėjusioji su abejomis rankomis įtariamąjį pastumia atgal. Toliau įraše nukentėjusioji vėl pradeda eiti, įtariamasis su dešine ranka ją pastumia. Nukentėjusioji pradeda eiti link įtariamojo, įtariamasis su kairės rankos alkūnės sritimi pastumia nukentėjusiąją. Toliau nukentėjusioji ištiesia dešinę ranką, įtariamasis su kaire ranka trenkia į nukentėjusiosios kaklo sritį. Toliau įtariamasis su dešine ranka trenkia nukentėjusiajai į kairės pusės galvos sritį, iš įrašo girdimas smūgio/antausio garsas. Teismui peržiūrėjus vaizdo įrašą papildomai užfiksuotos aplinkybės, kad šio konflikto stotelėje metu aplink yra kitų žmonių, važiuoja viešasis transportas. Laikas, kada pradėtas daryti vaizdo įrašas atsispindi įrašo pavadinime – 21.53.54 val. Atkreiptinas dėmesys į vaizdo įraše matomą, su įvykiu nesusijusį vyrą, kuris yra su šviesiu megztiniu ir ruda odine rankine. Šio vyro buvimas vaizdo įraše (kaip atskaitos taškas) turi reikšmės vertinant vaizdo įrašą pavadinimu „ ((duomenys neskelbtini)“.

Minėtas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas 2024 m. spalio 4 d., o 2024 m. spalio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo kamera yra per toli, iš įrašo nesimato, kas vyksta. Kaip minėta, (duomenys neskelbtini)vaizdo įrašo grotuvas turi vaizdo priartinimo funkciją. Teismas peržiūrėjo aptariamą vaizdo įrašą ir nustatė, kad priartinus vaizdą prie stotelės (esančios prie transporto žiedo) ir tokiu būdu atliekant priartinto vaizdo įrašo peržiūrą, atskaitos momentu pasirinkus 21.53 – laiką, kai anksčiau aptartame vaizdo įraše matomas vyras šviesiu megztiniu stovintis už stotelės, nustatyta, kad fiksuojamas vaizdas ir laikas iš esmės sutampa. Vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) 21.53 val. matomas už stotelės stovintis vyras baltu megztiniu turintis tamsios spalvos rankinę. Naudojant (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo grotuvo vaizdo atsukimo atgal funkciją nustatyta, kad 21.45.23 val. stotelėje sėdi juodai apsirengęs asmuo (nėra galimybės identifikuoti, bet remiantis kitais byloje surinktais įrodymais tai yra I. N.). Vaizdo įraše 21.45.35 val. prie stotelėje sėdinčios I. N. prieina juodai apsirengęs asmuo (nėra galimybės identifikuoti, bet remiantis kitais byloje surinktais įrodymais tai yra N. A.). 21.46.40 val. stotelėje ant suoliuko sėdėjusi I. N. atsistoja ir nueina nuo stotelės arčiau važiuojamosios dalies, paskui ją nueina N. A.. 21.47.39 val. prie stotelės prieina šviesiai apsirengęs asmuo (nėra galimybės identifikuoti, bet remiantis kitais byloje surinktais įrodymais tai yra V. S.). Prie kelio stovėję I. N. ir N. A. tuo pačiu metu grįžta į stotelę. I. N. 21.47.47 val. atsisėda ant suoliuko, V. S. 21.47.52 val. prieina prie I. N., o 21.47.55 val. N. A. pastumdamas pasodina V. S. ant suoliuko. 21.48.09 val. matyti, kad V. S. yra suduodami smūgiai, N. A. užsimoja, pasvyra link V. S.. 21.48.17 val. matyti, kad N. A. pakelia koją, kaip spirdamas. 21.48.33 val. matyti, kad N. A. prieina prie V. S. ir galimai suduoda smūgius rankomis. 21.48.42 val. – 21.48.55 val., matyti, kad smūgiai rankomis suduodami vienas po kito. 21.49.00 N. A. atsitraukia, bet 21.49.04 – 21.49.20 val. vėl suduoda smūgius rankomis. 21.49.15 val. V. S. palinksta į priekį, bet jam N. A. toliau suduoda smūgius rankomis į galvą. Po šių veiksmų V. S. suklumpa prie suoliuko matosi, kad tuo metu pravažiuoja autobusas, o tokios aplinkybės užfiksuotos ir ,, (duomenys neskelbtini)“ vaizdo įraše. Po to, 21.49.27 val. V. S. atsistoja ir nueina nuo stotelės. Stotelė lieka stovėti N. A. ir sėdėti I. N.. 21.51.20 val. N. A. prieina prie sėdinčios I. N., tačiau tiksliai nesimato, ką daro. I. N. atsistoja, 21.51.43 – 21.51.50 val., matyti N. A. staigūs judesiai panašūs į smūgius I. N. 21.51.20 val. I. N. bando nueiti nuo N. A., bet jis patraukia ją atgal link stotelėje esančio suoliuko. Kontaktas tarp asmenų matyti ir 21.53.36 val., 21.54.44 val., 21.55.00 val., 21.55.17 val. (šios konflikto detalės užfiksuotos ir liudytojo D. K. pateiktame vaizdo įraše). Pažymėtina ir tai, kad užfiksuotu laikotarpiu aplinkui nuolatos yra pašalinių asmenų. Taigi priešingai nei nustatyta ikiteisminio tyrimo metu vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota pakankamai reikšmingų įvykio aplinkybių ir remiantis šiuo vaizdo įrašu gali būti patikrinti kiti byloje surinkti įrodymai. Vaizdo įrašas patvirtina, kad prieš V. S. ir I. N. N. A. naudojo smurtą viešoje vietoje aplinkui esant pašaliniams asmenims.

Atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo įraše neužfiksuota, kad dėl N. A. suduotų smūgių I. N. būtų nukritusi ant grindinio, tokių aplinkybių nenurodė ir liudytojai D. K. ir R. T., todėl pareikštas kaltinimas tikslinamas ir aplinkybės dėl I. N. nukritimo po N. A. suduotų smūgių šalintinos iš pareikšto kaltinimo. Šių aplinkybių pašalinimas iš N. A. pareikšto kaltinimo neturi įtakos jo veiksmų kvalifikavimui.

Byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados patvirtina I. N. ir V. S. kaltinamojo neteisėtais veiksmais sukeltus padarinius – padarytus sužalojimus ir sukeltą fizinį skausmą. Nustatyta, kad I. N. sužalojimai padaryti ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais, o V. S. sužalojimai, išskyrus daugybines poodines kraujosruvas veide, padaryti dviem trauminiais poveikiais.

Kaltinamasis nusikalstamai veikė viešoje vietoje – gatvėje prie viešojo transporto stotelės, kai aplinkui buvo pašalinių asmenų. Šioje byloje nustatyta, kad tuo metu, kai N. A. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, kaltinamojo neteisėtus veiksmus matė ir filmavo šalia stovėję liudytojai D. K. ir R. T.. Akivaizdu, kad toks elgesys sukrėtė įvykį mačiusius asmenis, sukėlė jiems neigiamas emocijas (jie detaliai nupasakojo apie prieš nukentėjusiuosius naudotą smurtą, akcentavo aplinkybę, kad nukentėjusysis V. S. buvo mušamas „kaip guminis“, įvykį filmavo, dėl N. A. veiksmų liudytojas D. K. kvietė policiją). Nustatyta, kad be minėtų liudytojų, įvykio vietoje buvo ir N. A. neteisėtus veiksmus matė ir daugiau asmenų, tai matyti byloje esančiuose vaizdo įrašuose. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-278-511/2015). Tokiose situacijose, kai dėl asmenų veiksmų atsiranda poreikis kviesti specialiąsias tarnybas, jų iškvietimas vertintinas kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018). Visa tai neleidžia abejoti, kad N. A. savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Remiantis surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog N. A. veikė tiesiogine tyčia, kuri yra neapibrėžta – veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog N. A., 2024 m. rugsėjo 25 d., apie 21.50 val., viešoje vietoje – stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliais, neleistinais, moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, pašalinių žmonių akivaizdoje, be jokios priežasties, tyčia, ne mažiau kaip dešimt kartų abiejų rankų kumščiais sudavė ant suoliuko sėdėjusiam nukentėjusiajam V. S. į galvos ir veido sritį, tokiais savo tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. S. fizinį skausmą ir padarė daugybines poodines kraujosruvas veide bei dvi muštines žaizdas kaktoje (dešinėje), viršutinėje lūpoje (kairėje), tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą, po ko, toje pačioje vietoje, ant suoliuko sėdėjusiai nukentėjusiajai I. N. rankomis sudavė ne mažiau kaip keturis kartus į galvos sritį, o nukentėjusiajai atsistojus stumdė ją, ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė jai į veido sritį, tokiais savo tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. N. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, kaktos dešinėje, kairės akies viršutiniame voke, nosies nugarėlėje, kaklo kairėje pusėje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairiame dilbyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. N. sveikatą ir tokiu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę N. A., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – N. A. padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kuri priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo išnykęs N. A. teistumas už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Galutinę bausmę jis atliko 2024 m. rugsėjo 25 d. Taigi naujų nusikalstamų veikų padarymo metu (2024 m. rugsėjo 25 d. – tą pačią dieną, kai buvo paleistas atlikęs bausmę) nebuvo pasibaigęs BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje numatytas trejų metų teistumo terminas (turinčiais teistumą laikomi asmenys nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą). Konstatuojama, kad N. A. yra recidyvistas.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, jog gailisi dėl įvykdytų veikų. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-49/2014, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Teisiamojo posėdžio metu N. A. pripažino kaltę padaręs nusikalstamas veikas, tačiau laikėsi pozicijos, kad nukentėjusiojo V. K. mobilųjį telefoną paėmė neturėdamas tikslo jo pagrobti. Ši kaltinamojo versija buvo paneigta byloje esančiais įrodymais. Nors kaltinamasis nurodė, kad apgailestauja dėl savo veiksmų ir atsiprašė I. N., tačiau neišreiškė gailesčio dėl veiksmų prieš V. S., tvirtino, kad nukentėjusysis buvo sumuštas ir iki įvykio (nors tokias aplinkybes paneigė nukentėjusioji I. N. ir liudytoja R. T.). N. A. gailėjimasis laikomas formaliu ir deklaratyviu, nulemtas ne nuoširdaus gailesčio, bet siekio sušvelninti savo atsakomybę. Todėl nėra pagrindo pripažinti N. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaltinamojo N. A. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. N. A. teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, žmogaus sveikatai, daug kartų teistas užsienyje (3 t., b. l. 33-64). Baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, už važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, nedidelius viešos tvarkos pažeidimus, statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, baudos nesumokėtos (3 t., b. l. 13-32), kaltinamasis niekur nedirba (3 t., b. l. 66). Duomenų apie N. A. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekti kaltinamajam N. A. už įvykdytus nusikaltimus paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra pagrindo skirti švelnesnių, sankcijoje numatytų, bausmės rūšių. N. A. nėra pagrindo skirti baudos bausmės, nes kaltinamasis niekur nedirba, jo finansinė padėtis sunki. Ankstesniais teismų sprendimais kaltinamajam buvo skirtos griežtesnės bausmės rūšis (laisvės apribojimas paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu ir areštas paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu) teigiamos įtakos jam neturėjo, nes jis po to vėl nusikalto (nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė tą pačią dieną, kai buvo paleistas iš suėmimo, kaip atlikęs arešto bausmę). Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju laisvės apribojimo ar arešto bausmės neužtikrintų jomis siekiamų tikslų ir būtų nepakankama valstybės reakcija į kaltinamojo elgesį. Kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal visuotinai pripažintas visuomenės elgesio normas, jo socialinės nuostatos susiformavusios neigiama linkme. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs bausmės skyrimo pagrindus, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 284 straipsnyje, paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurių dydžiai nustatytini didesni už sankcijoje numatytą bausmės minimumą. Taigi N. A., už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (už apysunkį nusikaltimą skirtina bausmė artimesnė sankcijoje numatytam bausmės minimumui, kadangi veikos pavojingumas yra mažesnis už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas), o už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė (už nesunkų nusikaltimą skirtina bausmė artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, nes šios nusikalstamos veikos rūšinis pavojingumas yra didesnis už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežtos, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

N. A. paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis – dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės – 3 mėnesius (pridedama minimali galimos bausmės dalis pagal bausmės rūšį) ir N. A. skirtina subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, N. A. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą teismas gali skirti asmeniui įvairias baudžiamojo poveikio priemones ar įpareigojimus.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo N. A. atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Kaltinamasis N. A. iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 2 kartus. Praeityje buvo paskirtos laisvės apribojimo ir arešto bausmės, kaip minėta reikšmingo teigiamo poveikio kaltinamajam neturėjo ir jis iš karto paleistas iš suėmimo (atlikęs arešto bausmę) vėl padarė dvi naujas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, teigiamai apibūdinančių N. A. asmenybę. Šioje byloje analizuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir nedidelis laiko tarpas tarp nusikalstamų veikų padarymo rodo, kad N. A. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į bausmę įskaitytinas N. A. laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. iki bausmės vykdymo pradžios išbūtas laikas, vieną suėmimo ir laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų išrašo matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 22 d., o 2024 m. rugpjūčio 28 d. N. A. buvo įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą. Duomenų apie laisvės apribojimo bausmės vykdymą nėra. Kaltinamasis nuo 2024 m. birželio 26 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d. buvo suimtas kitoje byloje, o nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. jam buvo taikomas suėmimas nagrinėjamoje byloje, todėl vykdyti paskirtos laisvės apribojimo bausmės negalėjo. Taip pat nenustatyta, jog ši bausmė buvo subendrinta ir laisvės apribojimo bausmės laikas įskaitytas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nenustatyta, kokia laisvės apribojimo bausmės dalis buvo atlikta, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinama su įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. baudžiamuoju įsakymu, siekiant išvengti galimų bausmių bendrinimo klaidų, dvigubo bendrinimo. Todėl bausmių bendrinimo klausimas esant poreikiui galės būti išspręstas ateityje, nuosprendžio vykdymo procese pagal atitinkamos institucijos teikimą.

V. Civilinio ieškinio išsprendimas ir kiti klausimai

Baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė 184,51 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Žalą PSDF biudžetui už nukentėjusiojo V. S. gydymą prašė priteisti iš kaltininko (1 t., b. l. 114-120).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytas turtinės žalos dydis atitinka (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos patirtas išlaidas ir civilinis ieškovas pateikė padarytą žalą patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 91). Teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys (dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos sukeltų sužalojimų, nukentėjusiajam buvo būtinas gydymas), kaltinamasis neginčijo civilinės ieškovės pareikšto civilinio ieškinio dydžio, sutiko jį atlyginti, todėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui minėta 184,51 Eur suma priteistina iš kaltinamojo N. A.

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa prašo priteisti penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai iš N. A. priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

2024 m. rugsėjo 25 d., (duomenys neskelbtini).30 val., N. A. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka (1 t., b. l. 152-153). N. A. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 27 d. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuriuos taikymas buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis. Pagal BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatą kardomosios priemonės baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Šiuo metu yra neišnykę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi konstatuoti suėmimo pagrindai (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), kadangi, teismo vertinimu, egzistuoja pakankamai reali grėsmė, kad N. A., būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Todėl kaltinamajam N. A. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – pratęstina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo N. A. parinkimo, kadangi N. A. bylos nagrinėjimo metu yra suimtas. Teismas sprendė, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas, o kaltinamojo galimybė susirasti gynėją yra apsunkinta. Teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi paskyrė N. A. gynėją advokatę V. R.. Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 30 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad N. A. gynusios advokatės V. R. darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 229,17 Eur. 2024 m. gruodžio 31 d. pateikta pažyma (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies reguliavimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamajam buvo suvaržyta laisvė (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir jo galimybės susirasti gynėją savarankiškai buvo apribotos, todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog bylos duomenimis, N. A. finansinė padėtis sunki, kaltinamasis nedirba, nemoka administracinių baudų, iki suėmimo gyveno (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas. Teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš N. A. nepriteistinos. Be to, baigiamųjų kalbų metu antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo prašė nepriteisti ir jo gynėja V. R..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esantys vokai su 3 laikmenomis (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

N. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

N. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prieš griežtesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir N. A. paskirti subendrintą – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. A. paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į bausmę įskaityti N. A. laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. iki bausmės vykdymo pradžios išbūtą laiką, vieną suėmimo ir laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

N. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios, kadangi šiuo metu yra neišnykę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi nustatyti suėmimo pagrindai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Pradėjus vykdyti bausmę kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi nustatyti, kad N. A. yra recidyvistas.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi ir civilinei ieškovei iš N. A. priteisti 184,51 Eur (šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus, 51 euro centą) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų, už priteistą sumą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Iš N. A. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 31 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esantį vokus su 3 laikmenomis (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.