- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-18
- Bylos Nr.
- 2-721-912/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00307-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos
- Trečiasis asmuo
- V. B., L. K., R. B., V. G., A. K., D. B., A. Ž., E. L., S. G., J. J., Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. J. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys: V. B., L. K., R. B., V. G., A. K., D. B., A. Ž., E. L., S. G., J. J., Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Teisėjų taryba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos 46 9956,86 Eur turtinės žalos, 50 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
3. Teismas nustatė, kad ieškovas nesuformulavo ieškinio faktinio pagrindo, kuriame būtų detalizuotas teismo veiksmų neteisėtumas, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teisėjų, prokurorų ir kitų pareigūnų veiksmų neteisėtumą.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas kvestionuoja kitose bylose teismų nustatytus teisinius santykius bei faktus, siekia kitokio jų teisinio vertinimo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, taip pat visiems fiziniams bei juridiniams asmenim. Draudžiama kitoje (naujoje) byloje ginčyti teismo jau nustatytus faktus ir (ar) teisinius santykius. Dėl to toks ieškinys teisme nenagrinėtinas.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas sistemingai teikia įvairaus pobūdžio procesinius dokumentus, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1516-236/2017, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1712-370/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5475-910/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1731-555/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1918-657/2018, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2030-254/2018, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1140-601/2019, 2019 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019, 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-205-619/2019, Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3767-285/2020, 2020 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4085-775/2020 ir t.t.), reikšdamas nepagrįstus nušalinimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 2KT-13-943/2019, 2019 m. sausio 2 d. nutartys bylose Nr. 2KT-2-943/2019, 2KT-1-943/2019 ir t. t.).
6. Teismas nurodė, kad ieškovui ne kartą išaiškinta, kad, jis turi pateikti teismui tiek procesinių dokumentų ir jų priedų egzempliorių, kad po vieną tektų teismui ir kiekvienam dalyvaujančiam byloje asmeniui, bet ieškovas šio reikalavimo neįvykdė.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, kurias gali patvirtinti ar paneigti ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, nepagrindė trečiųjų asmenų Teisėjų tarybos, Lietuvos Respublikos Prezidento suinteresuotumo bylos baigtimi.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinyje nurodyti nekorektiški, įžeidžiančio turinio teiginiai („Įgyvendindama Molotov–Ribbentrp pakto nuostatas Lietuvos valstybė V. J. nepalieka jokių minimalių lėšų pragyvenimui ir būtiniausių poreikių tenkinimui“ „KMAT teisėjais įdarbinti asmenys (L. B., A. K.)“; „Kauno chunta ir prookupacinis režimas toliau neteisėtai konfiskuoja V. J. turtą, savavališkai bolševikiniu principu“). Ieškinys grindžiamas teiginiais, įžeidžiančiais Lietuvos valstybę, institucijas ir jose dirbančius asmenis.
9. Teismas nustatė, kad kitose civilinėse bylose ieškovui ne kartą išaiškinti ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai, civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, bet jis jų nevykdo. Teismas nusprendė, kad netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, konstatavo netinkamą ieškovo procesinį elgesį, prilygino jį sąmoningam piktnaudžiavimui teise.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – TĮ) 6, 34, 43, 59 straipsnius, nes nesivadovavo įstatymais, teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2575-275/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-212-XX/2022).
10.2. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 1 dalį 263 straipsnį, nes nesivadovavo procesinėmis ieškovo teisėmis, protingumo, teisingumo principais.
10.3. Teismo atsisakymas atlikti veiksmus – neteisėti veiksmai. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.248, 6.272, 6.250, 6.251, 6.271, 6.273, CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
10.4. Teismas netinkamai taikė CPK 279 straipsnio 4 dalį, nes ginčas neišnagrinėtas teisme. Ginčas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.
10.5. Ieškinys kildinamas ne iš Lietuvos teismų sprendimų, bet iš neteisėtų teisėjų veiksmų iki sprendimų (nutarčių) priėmimo.
10.6. Teismas neišsprendė ieškovo prašymo leisti nepateikti ieškinio priedų byloje dalyvaujantiems asmenims dėl didelės jų apimties.
10.7. Ieškovas pasirašė ieškinį elektroniniu parašu, tinkamai pagrindė bylos išsprendimo įtaką trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms.
10.8. Ieškovas turi išimtinę teisę suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 5, 6, 18, 30 straipsnius. Ieškinys aiškus, reikalavimo esmė, pagrindas, ribos suprantami, netikslumų pašalinimas nebūtų esminis.
10.9. Teismas nenustatė ieškinio trūkumų, nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teismas nenurodė, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį, jeigu jų būtų (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kurio teisės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Besikreipiantis į teismą asmuo teisę kreiptis į teismą turi įgyvendinti ne bet kaip, bet laikydamasis specialiuose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Teismas nagrinėja bylas, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, atitinka ieškinys CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus ar ne. Jeigu pateiktas ieškinys turi trūkumų, teismas nustato terminą jiems pašalinti (CPK 138 straipsnis). CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teismo teisė atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
12. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-2011; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 75 punktas; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.6 punktas; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021, 19 punktas).
13. Ieškovas pareiškė reikalavimus valstybei, nes, jo nuomone, teisėjai, nagrinėdami civilines bylas, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas patyrė turtinės ir neturtinės žalos (civilinės bylos Nr. 2-2891-886/2018, 2-758-528/2015). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme ir atsisakė jį priimti.
14. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims.
15. Apeliantas teigia, kad ieškinio reikalavimus kildina ne iš Lietuvos teismų sprendimų, bet iš neteisėtų teisėjų veiksmų iki sprendimų (nutarčių) priėmimo. Iš ieškinio turinio matyti, kad apeliantas siekia dar kartą įvertinti teismų įsiteisėjusiuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, teisinius santykius. Iš ieškinio turinio matyti, kad apeliantas siekia kitaip įvertinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytą faktą, kad jis – Ž. V. skolininkas, taip pat faktus susijusius su netesybų, palūkanų dydžiu. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo įvertinimu, nėra pagrindas inicijuoti naują civilinę bylą. Apeliantas, manydamas kad teismai neteisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, teisinius santykius, turi teisę siekti, kad teismų procesiniai sprendimai būtų patikrinti instancine tvarka, bet ne naujoje byloje. Dėl to apeliantas turi atsižvelgti į įstatymų leidėjo nustatytą draudimą, teismo procesiniam sprendimui įsiteisėjus, ginčyti kitoje byloje teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Apeliantas nurodė, kad prašomą priteisti turtinę žalą sudaro: antstolio išieškota suma, pagal teismo sprendimus sumokėtos bylinėjimosi išlaidos. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, taip pat visiems fiziniams bei juridiniams asmenims (CPK 18 straipsnis).
16. Ieškovas kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjų ir teismų neteisėtų veiksmų, klausimą. Tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Vis dėlto pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes apeliantas siekia paneigti įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes ir jam nepalankų teisinių santykių įvertinimą. Nagrinėjamu atveju ieškinio priėmimas reikštų pakartotinį bylinėjimąsi, jau išnagrinėtų aplinkybių įvertinimą ir įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrą.
17. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesivadovavo teismų praktika. (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2575-275/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-212-403/2022). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartyje sprendė, pagrįstai Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį ar ne. Vienas iš trūkumų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, buvo tas, kad ieškovas pateikė teismui elektroniniu paštu ieškinį, pasirašytą elektroniniu parašu (civilinė byla Nr. 2S-2575-275/2018). Šioje byloje ieškovas pateikė teismui ranka pasirašytą popierinį ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ieškinio pasirašymo tinkamumo klausimo. Taigi apelianto nurodyta nutartis ieškinio priėmimo stadijoje neaktuali. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas neišnagrinėjo civilinės bylos Nr. 3K-3-212-403/2022, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo joje priimtu procesiniu sprendimu. Taip pat neaktualus skundo argumentas, kad apeliantas pateikė ieškinį, tinkamai pasirašytą elektroniniu parašu.
18. Atskirojo skundo argumentas, kad Kauno apygardos teismas piktnaudžiauja teismine valdžia, nes nenustatė ieškinio trūkumų, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad CPK nustatytas draudimas naujoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus faktus, su kuriais apeliantas nesutinka ir kuriais remiasi, reikalaudamas atlyginti žalą. Dėl to ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas savaime nereikštų, kad toks ieškinys, pašalinus jo turinio trūkumus (CPK 135 straipsnis), galėtų būti priimtas nagrinėti.
19. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantas sistemingai teikia įvairaus pobūdžio procesinius dokumentus, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų, nors teismai ne kartą yra išaiškinę kreipimosi į teismą sąlygas, procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Skundžiamoje nutartyje teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, taip pat apeliantui nurodė pateikto procesinio dokumento trūkumus (CPK 111 ir 135 straipsniai). Akcentuotina tai, kad kreipimosi į teismą teisė nėra absoliuti, todėl apeliantas turi laikytis įstatyme nustatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas nesuformulavo ieškinio faktinio pagrindo, neįvardijo teisėjų, kitų pareigūnų, valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, nepagrindė trečiųjų asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi. Kituose teismo sprendimuose nustatytos aplinkybės šiuo atveju nėra teisinė prielaida pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.
20. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas ieškinio atsisakymo pagrindas sietinas su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba jos netinkamu įgyvendinimu. Apeliantas negali tikėtis, kad bus ginamos jo teisės, jeigu jis nesilaikys įstatymuose nustatytų taisyklių ir tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškinyje yra nekorektiško ir įžeidžiančio turinio teiginių, kurie nuolat kartojasi apelianto procesiniuose dokumentuose. Pirmiau nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia, kad apelianto procesinis elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas kreipimosi į teismą teise.
21. Apibendrinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK nuostatas, kuriose reglamentuotas teismo atsisakymas priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.