Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys antstolis Saulius Užkuraitis, Kauno miesto apylinkės teismas, teisėjas Linas Baublys, Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Seimas, Teisėjų taryba Teisėjų etikos ir drausmės komisija, Kauno apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui V. J. ieškinį, konstatavus, kad ieškovas nepašalino nutartimi nustatytų trūkumų.Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Kitaip tariant, imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tuo atveju jei ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovas per nutartyje nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis c.b. Nr. e2-1082-516/2017).Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas teikdamas teismui ieškinį, kurį 2018-07-16 patikslino, siekė prisiteisti žalą dėl tariamai jo atžvilgiu Kauno apylinkės teismo teisėjo padarytų veiksmų. Teismui, 2018 m. liepos 2 d. nutartimi nustačius ieškinio trūkumus, ieškovas jį patikslino. Patikslinęs ieškinį, ieškovas iš esmės jį grindžia tuo, jog Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-28892-920/2017 (naujas bylos numeris e2-2555-920/2018), kurioje yra nagrinėjamas ieškovo M. M. ieškinys atsakovui V. J. dėl skolinio įsipareigojimo nustatymo ir delspinigių sumažinimo, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė išieškojimą antstolio Sauliaus Užkuraičio vykdomojoje byloje Nr. 0034/16/01333 bei hipoteka įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), antstolio vykdomas varžytynes, iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas. Apelianto teigimu, Kauno apylinkės teismo teisėjas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pažeidė ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus. Taip pat pažymi, jog tokie veiksmai prieštarauja apelianto interesams kuo greičiau atgauti minėtos bylos ieškovo M. M. neginčijamą paskolą. Tokie veiksmai, apelianto teigimu, padarė apeliantui žalą. Apeliantas taip pat patikslintame ieškinyje įvardina kaip pasireiškė jo turtinė bei neturtinė žala. Nurodo, kad turtinė žala pasireiškia atsakovo savavališkai iš ieškovo V. J. atimta teise atgauti 28 100 Eur skolos ir 0,02 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, taip pat pažymi, jog atsakovas pažeidė LR CK 6.263, 6.271, 6.272, 6.246 bei 6.249 straipsniu. Neturtinė žala, apelianto manymu, šiuo konkrečiu atveju turi būti nustatoma pagal LR CK 6.250 str. ir ji pasireiškė tuo, jog atsakovas trukdė ir trukdo jam gintis nuo rusų kolonisto bei diskriminuoja apeliantą civilinėje byloje Nr. 2-14171-528/2017, nurodydamas tikrovės neatitinkančius ir žeminančius ieškovo garbę ir orumą duomenis. Apeliantas taip pat patikslinęs ieškinį nurodė kokią, jo manymu, įtaką turėtų bylos išsprendimas, į bylą įtrauktiems tretiesiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su ieškovo pateiktu patikslintu ieškiniu, sprendžia, jog vadovaujantis LR CPK 111 str., 135 str. įtvirtintomis nuostatomis ieškovas tinkamai suformulavo ieškinio reikalavimą bei jį pagrindžiančias aplinkybes.Pagal teismų praktiką ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, jis įgyvendina laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą. Teismas, darydamas išvadą, kad aplinkybes ieškovas turi tikslinti, turi tuomet pareigą nurodyti, kokios aplinkybės yra netikslios, kas turi būti nurodyta, jas tikslinant. Abstraktus teigimas, kad aplinkybės yra netikslios, kad ieškovas nenurodo priežastinio ryšio, nėra trūkumų nurodymu, o abstrakčiu teiginiu, kad yra trūkumas. Kaip jau minėta, ieškovas patikslinęs ieškinį įvardija Kauno apylinkės teismo teisėjo atliktus veiksmus, kurie jo manymu, pažeidė jo teises bei teisėtus interesus, turėjo įtakos jo savijautai bei gyvenimui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovas patikslinęs ieškinį nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia teisėjo veiksmų neteisėtumą, taip pat kokie veiksmai sąlygojo ieškovo teisių pažeidimą, žalos atsiradimą ir pažymi, kad ieškovas šį teismo įpareigojimą įvykdė tinkamai, nurodydamas aplinkybes bei argumentus, kurie jo manymu, tinkamai pagrindžia jo reiškiamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl ieškovas pagrįstai prašo panaikinti nutartį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog vien visų įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes nepateikimas, t. y. galimų įrodymų nepateikimas, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje gali būti nustatoma kaip trūkumas tik tai, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes ( CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas ). Negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, jog kažkokių įrodymų ieškovas nepateikia ar pateikia nepakankamai. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų.Be to, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog ieškovo atsiųstas elektroniniu paštu patikslintas ieškinys yra nepasirašytas jį paduodančio asmens. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir pažymi, jog ieškovo elektroninio parašo teisingumas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1816-912/2018. Pažymėtina tai, jog minėtoje byloje, buvo išsiaiškinta, jog nors ieškovas atsiunčia procesinius dokumentus teismo elektroniniu paštu, tačiau, kadangi jie yra teikiami adoc formatu, tai atitinkamai reiškia, kad jie buvo pasirašyti ieškovo turimo kompiuterio viduje elektroniniu parašu ir išsiųsti teismui. Šias aplinkybes patvirtina apelianto 2018-06-04 į bylą pateikti duomenys, kuriuos įvertinęs Vilniaus apygardos teismas pripažino tinkamais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, jog ieškovas nepasirašė teismui pateikto ieškinio. Ieškovas ieškinyje dėl žalos atlyginimo trečiaisiais asmenimis nurodė antstolį Saulių Užkuraitų, Kauno miesto apylinkės teismą, teisėją Liną Baublį, Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Seimą, Teisėjų tarybą, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, Kauno apygardos teismą, Lietuvos apeliacinį teismą. Iš ieškinio argumentų matyti, kad ieškovas ieškinyje nurodo, kad tenkinus jo ieškinį, tretiesiems asmenims atsiras pagrindas atlikti atitinkamus veiksmus. CPK 47 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos, jei dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustato, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatymo leidėjas įtvirtino teismo prerogatyvą jau ieškinio priėmimo stadijoje iš ieškinio reikalavimo (dalyko) ir faktinio pagrindo ex officio nuspręsti, ar ieškinyje tam tikri asmenys nurodyti kaip trauktini į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iš tikrųjų turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas ieškovui ieškinio trūkumus, susijusius su trečiaisiais asmenimis, t. y. reikalaudamas nurodyti kaip teismo sprendimas gali įtakoti šių asmenų teises ir pareigas, ypač atsižvelgus į tai, jog dėl šių asmenų atliktų veiksmų galimai atsiradusią žalą atsako valstybė, neteisingai taikė trūkumų šalinimo institutą, o gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turėjo imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys asmenys, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, ko pasekoje nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neištaisė nustatytų trūkumų, kas sudarė teismui pagrindą, ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Dėl to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartis naikintina ir ieškovo V. J. patikslinto ieškinio atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, priėmimo klausimas, perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. J. patikslinto ieškinio atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, tretieji asmenys antstolis Saulius Užkuraitis, Kauno miesto apylinkės teismas, teisėjas Linas Baublys, Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Seimas, Teisėjų taryba Teisėjų etikos ir drausmės komisija, Kauno apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.