Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – antstolis S. U., Kauno miesto apylinkės teismas, teisėjas L. B., Lietuvos Respublikos prezidentė D. G., Lietuvos Respublikos Seimas, Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, Kauno apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 28 100 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – antstolio veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo – civilinėje byloje Nr. e2-2555-920/2018, kurioje ieškovas buvo atsakovu, ieškovas prarado galimybę atgauti 28 100 Eur skolą su 0,02 proc. delspinigiais.

2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, uždrausti Kauno miesto apylinkės teismui ir teisėjui L. B. leisti nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-2555-920/2018 ir įpareigoti nusišalinti nuo civilinės bylos Nr. e2-2555-920/2018 nagrinėjimo, įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimą ir Prezidentę panaikinti teisinį teisėjo L. B. imunitetą, sustabdyti civilinės bylos Nr. e2-2555-920/2018 nagrinėjimą, įpareigoti Teisėjų tarybą pradėti teisėjui L. B. drausmės bylą.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą prašymo trūkumams pašalinti – sumokėti 50 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovui pateikus atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, tai yra sumokėti 50 Eur dydžio žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi pripažino nepaduotu ir grąžino ieškovui V. J. 2018 m. lapkričio 30 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5. Teismas nustatė, jog neturi jokių duomenų apie tai, jog ieškovui buvo įteikta ar neįteikta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. užklausė Vilniaus apygardos teismą apie turimus duomenis apie 2019 m. sausio 4 d. nutarties ieškovui įteikimą arba neįteikimą. Nustatytu laiku į teismo paklausimą nebuvo gautas joks atsakymas. Kadangi į bylą nėra grįžusi ieškovui neįteikta 2019 m. sausio 4 d. nutartis ir nėra duomenų, kad ji grįžo į Vilniaus apygardos teismą, ieškovas nepašalino teismo jam nustatytų trūkumų, teismas pripažino, jog 2019 m. sausio 4 d. nutartis ieškovui buvo įteikta ir ieškovas jam nustatytų trūkumų nepašalino. Todėl ieškovo 2018 m. lapkričio 30 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pripažino nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

II. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškovas 2019 m. kovo 29 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį, todėl klausimas nagrinėtinas iš naujo. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimas neleidžia ieškovui mokėti žyminio mokesčio, nes atsakovas tyčia padidino ieškovui padarytą žalą, nepriteisė lėšų. Teismas pažeidė CPK 42 straipsnio 1 dalies, 178, 183, 185, 202, 203 straipsnių nuostatas, nes nepareikalavo iš atsakovo paaiškinimų, iš anksto atėmė teisę įrodinėti patirtą žalą.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pripažintas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje buvo pareiškęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nesumokėjęs CPK 80 straipsnio 5 dalyje nurodyto 50 Eur dydžio žyminio mokesčio už tokio prašymo pateikimą. Todėl pirmos instancijos teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo nustatęs ieškovui terminą prašymo trūkumams pašalinti. Šią nutartį paliko nepakeistą ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi. Pastarosios nutarties rezoliucinėje dalyje ieškovui buvo taip pat nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos prašymo trūkumams pašalinti. Nutartis ieškovui buvo išsiųsta 2019 m. sausio 25 d.

9. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

10. Kadangi ieškovas nei per pirmos, nei per apeliacinės instancijos teismo nutartimis nustatytą terminą nepašalino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumų, tai yra nesumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, pripažintina, jog skundžiama nutartimi jo prašymas pagrįstai buvo pripažintas nepaduotu ir grąžintas ieškovui. Atskirajame skunde ieškovas nenurodo jokių aplinkybių bei nepateikia jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti pirmos instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą.

11. Ieškovas patikslintą ieškinį pirmos instancijos teismui pateikė 2019 m. kovo 29 d., tai yra jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Pirmos instancijos teismas šį patikslintą ieškinį priėmė 2019 m. kovo 5 d. Duomenų, ar jame ieškovas pakartotinai pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei ar sumokėjo nustatyto dydžio žyminį mokestį, apeliacinės instancijos teismas neturi. Pažymėtina, jog ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal CPK 144 straipsnio 2 dalį turi teisę pareikšti bet kokioje civilinio proceso stadijoje, todėl skundžiama nutartis jam neužkerta kelio pakartotinai, sumokėjus žyminį mokestį, prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimas jam kliudo mokėti žyminį mokestį, nes atsakovas tyčia padidino ieškovui padarytą žalą, nepriteisė lėšų. Tačiau šiame Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 (buvęs Nr. e2-2555-920/2018) buvo pripažinta, jog ieškovo M. M. skolinis įsipareigojimas atsakovui V. J. (nagrinėjamoje byloje ieškovui) pagal 2015 m. sausio 8 d. paskolos sutartį susideda iš 31 100 Eur skolos ir 0,02 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas nei iki skundžiamos nutarties priėmimo, nei kartu su atskiruoju skundu nebuvo pareiškęs jokio prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti šio mokesčio mokėjimą, neteikė jokių duomenų apie jo turtinę padėtį, todėl apeliacinės instancijos teismas negali daryti jokių išvadų dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo įtakos ieškovo finansinei padėčiai bei jo galėjimui mokėti 50 Eur žyminį mokestį.

13. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

14. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.