Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys: antstolis S. U., Kauno miesto apylinkės teismas, teisėjas L. B., Lietuvos Respublikos prezidentė D. G., Lietuvos Respublikos Seimas, Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, Kauno apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 28 100 Eur turtinės žalos, 10 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas 2018 m. spalio 29 d. prašė prijungti prie bylos naujus įrodymus.

2. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo pateiktus papildomus įrodymus ir pašalino iš bylos trečiuosius asmenis.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

3. Teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo 2018 m. spalio 29 d. pateiktus papildomus įrodymus, pašalino iš bylos trečiuosius asmenis antstolį S. U., Kauno miesto apylinkės teismą, teisėją L. B., Lietuvos Respublikos prezidentę D. G., Lietuvos Respublikos Seimą, Teisėjų tarybą, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, Kauno apygardos teismą, Lietuvos apeliacinį teismą.

4. Teismas vertino, kad ieškovas nenurodė, kokias konkrečias faktines aplinkybes pateiktais įrodymais siekė patvirtinti arba paneigti, neatskleidė teikiamų įrodymų sąsajumo, jų teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai (CPK 180 straipsnis). Teismas taip pat nurodė, kad pateikti įrodymai padriki, dalis jų byloje (antstolio S. U. atsiliepimas).

5. Teismas pažymėjo, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo valstybei atstovauja Teisingumo ministerija, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu, todėl pašalino iš proceso trečiuosius asmenis Kauno apylinkės teismą, teisėją L. B., Kauno apygardos teismą, Lietuvos apeliacinį teismą.

6. Teismas vertino, kad ieškinio dalykas neturi jokio ryšio su Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Seimo įgaliojimais Konstitucijoje nustatyta tvarka atleisti apylinkės teismų teisėjus, niekaip nepaveikia jų vykdymo. Dėl to padarė išvadą, kad teismo sprendimas šioje byloje neturės įtakos nurodytų asmenų teisėms ir pareigoms.

7. Teismas nurodė, kad antstolio dalyvavimas trečiuoju asmeniu šioje byloje neatitinka CPK 47 straipsnio paskirties, kurios esmė yra suteikti trečiajam asmeniui galimybę apsiginti nuo galimo regresinio ieškinio ar kitokio savo teisinės padėties pablogėjimo, šio asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nėra pakankamas (artimas) byloje nagrinėjamam teisiniam santykiui, todėl antstolį S. U. pašalino iš bylos.

8. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su Teisėjų tarybos atsiliepime nurodytais argumentais, kad nei Teisėjų taryba, nei Teisėjų etikos ir drausmės komisija neturi teisės vertinti ieškovo netenkinančių teisėjo priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, negali taikyti teisėjui drausminės atsakomybės už šių sprendimų priėmimą, nes tai reikštų kišimąsi į teisingumo vykdymą ir pažeistų teisėjo ir teismų nepriklausomybės principą. Jos neturi teisės daryti įtaką bylą nagrinėjančiam teismui, nes tai būtų tiesioginis kišimasis į teisingumo vykdymą. Klausimo dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui L. B. sprendimas nesudaro pagrindo laikyti nurodytų asmenų trečiaisiais asmenimis, kadangi nėra ryšio tarp šių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (t. y. teisėjo drausminės atsakomybės) ir šioje byloje nagrinėjamo teisinio santykio (dėl žalos atlyginimo).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

9. Ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį dalyje dėl trečiųjų asmenų pašalinimo ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai naudoja duomenis iš teismų informacinės sistemos, kitų informacinių sistemų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog tretieji asmenys pašalintini iš bylos.

4.2. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, sprendimas gali turėti trečiųjų asmenų teisėms, bet nebūtinai pareigoms ir atvirkščiai.

4.3. Kauno miesto apylinkės teismo, teisėjo L. B., Kauno apygardos teismo procesinė padėtis nepažeidžia jų imuniteto nuo civilinės atsakomybės.

4.4. Teisingumo ministerijos atstovavimas valstybei nereiškia, kad negalioja CPK 47 straipsnio 1 dalis. Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1054 nepanaikino nei CPK 47 straipsnio 1 dalis, nei ieškovo teisės kreiptis į teismą, nustatant trečiuosius asmenis, teisės į teisminę gynybą bei teisės ieškovui laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis.

4.5. Ieškovas prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ne Lietuvos apeliacinį teismą, o šio teismo pirmininką. Šis prašymas neišspręstas, teismas į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas neteisėtai.

4.6. Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškinio pagrindas ir dalykas neturi jokio ryšio su Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Seimo įgaliojimais. Teismas nusprendė, kad iš anksto negalioja Konstitucijos 109-115 straipsniai, t. y., kad Lietuvos Respublikos Prezidentė ir Seimas negalės suvaržyti teisėjo L. B. laisvės.

4.7. Lietuvos Respublikos Prezidentė teigia, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, t. y. ji atsisako vykdyti savo pareigas. Jos atsiliepimas patvirtina, kad yra pagrįstai įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Atsiliepime nutylima, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė bylos baigtis gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms – kreiptis į Teisėjų tarybą, gauti jos patarimus, jais naudotis, traukiant teisėją L. B. drausminėn atsakomybėn ir šalinant jį iš teisėjo pareigų.

4.8. Nelogiškas teismo argumentas, kad CPK 47 straipsnio paskirtis, esmė yra suteikti trečiajam asmeniui galimybę apsiginti nuo galimo regresinio ieškinio ar kitokio savo padėties pablogėjimo.

4.9. Bylos išsprendimas turės tiesioginę įtaką antstolio S. U. teisėms ir pareigoms, nes suteiks galimybę L. B. užkirsti kelią vilkinti vykdomąją bylą, iš skolininko M. M. greičiau išieškoti skolą bei netesybas, procesines palūkanas, pareikšti regresinį ieškinį dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos.

4.10. Teismo sprendimas turės įtakos Teisėjų tarybos ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos teisėms ir pareigoms, nes teisėjas L. B. savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, jam gali būti iškelta drausmės byla, jis kenkia teismo autoritetui, aplaidžiai atlieka teisėjo pareigą teisingai ir nešališkai nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-28892-920/2017.

4.11. Teismas, atsisakydamas priimti rašytinius įrodymus, trukdė grįsti trijų asmenų įtraukimo teisėtumą.

4.12. Bylos baigtis ir sprendimas gali sukelti pasekmės teisėjui L. B. – Teisingumo ministerija gali pareikšti ieškinį regreso tvarka

4.13. Sprendimas gali turėti įtakos Kauno apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui, panaikinant Kauno apylinkės teismo sprendimus civilinėje byloje Nr. e2-28892-920/2017 (civilinė byla Nr. e2-2555-920/2018)

2. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno apygardos teismas prašo apelianto (ieškovo) atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

5.1. CK 6.272 straipsnis įtvirtina teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės jam einant teisėjo pareigas. Pareikštu ieškiniu prašoma iš valstybės priteisti turtinės ir neturtinės žalos, kuri, ieškovo įsitikinimu, kilo dėl neteisėtų teisėjo/teismų veiksmų, atlyginimą. Civilinėse bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (CK 6.272 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 punktas). Bylą nagrinėjantis teismas, skundžiama nutartimi nutardamas trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų byloje nelaikyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo L. B., Kauno apygardos teismo bei kitų ieškovo (apelianto) nurodytų teisminių institucijų ėmėsi procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties.

5.2. Susipažinus su skundu kyla klausimas, ar ieškovas iš tiesų siekia žalos atlyginimo, ar įtraukdamas didelį skaičių asmenų ir institucijų siekia, kad būtų gaišinamas jų laikas rengiant dokumentus ir susirašinėjant tarpusavyje. Todėl teismas teisingai ir pagrįstai užkirto tam kelią.

5.3. Teismo procesinis sprendimas pašalinti iš bylos trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, t. y. teisėją ir teismo institucijas, dėl kurių veiksmų ieškovas tvirtina patyręs žalos, ne tik neprieštarauja civilinio proceso dispozityvumo principui, tačiau ir neturi jokios įtakos ieškovui. Jei teismas sprendimu konstatuotų, kad žala kilo dėl vykdant teisėjo pareigas tyčia atliktų neteisėtų veiksmų/priimtų sprendimų, atgręžtinio reikalavimo teisę į teisėją/teismą įgytų valstybė, prieš tai atlyginusi žalą ieškovui. Taigi pirmiau nurodytų trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų pašalinimas iš bylos nedaro įtakos/nesiaurina apelianto galimybių gauti žalos atlyginimą, jeigu jo reikalavimus teismas pripažintų esant pagrįstus.

5.4. Trečiasis asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada šalinti iš bylos nagrinėjimo ieškovo ieškinyje kaip trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, nurodytus teisėjų skyrimo ir atleidimo į/iš pareigas/pareigų klausimus sprendžiančią Respublikos Prezidentę, jai šiais klausimais patariančią vykdomąją teismų savivaldos instituciją – Teisėjų tarybą bei teisėjų drausmės bylų iškėlimo klausimus svarstančią Teisėjų etikos ir drausmės komisiją. Dalyvavimas/nedalyvavimas byloje dėl galimai teisėjo/teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo neriboja nei Lietuvos Respublikos Prezidentės diskrecijos teisės kreiptis į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti teisėją iš pareigų, jeigu tampa žinomos aplinkybės apie netinkamą teisėjo pareigų atlikimą ar jų neatlikimą be pateisinamos priežasties ir teisėjo vardo pažeminimą, nei Teisėjų tarybos ar Teisėjų etikos ir drausmės komisijos diskrecijos inicijuojant drausmės bylos teisėjui iškėlimą bei sprendžiant bylos iškėlimo klausimą.

5.5. Apeliantas nenurodė, kaip nagrinėjama byla gali būti susijusi su Lietuvos Respublikos Seimo, kaip įstatymų leidžiamosios institucijomis, teisėmis ir pareigomis.

5.6. Neaišku ir, kaip teismo sprendimas byloje galėtų paveikti antstolio, atliekančio teismo procesinių sprendimo vykdymo funkcijas, teises ir pareigas, nes byloje apeliantas (ieškovas) tvirtina patyręs žalos dėl neteisėtų teisėjo/teismo veiksmų/sprendimų, kurią atlyginti privalo valstybė, o ne dėl kokių nors antstolio veiksmų, atliktų vykdant teismo priimtus sprendimus.

5.7. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad antstolis, kaip teismo sprendimus vykdantis pareigūnas, nėra įgaliotas vertinti teismo sprendimų ar teismo veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo, jis nėra atsakingas už teismo veiksmais (sprendimais) sukeltą asmeniui žalą.

3. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Teisėjų taryba prašo ieškovo 2018 m. lapkričio 7 d. atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-15009-862/2018 atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties dalį dėl trečiųjų asmenų pašalinimo iš civilinės bylos palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1. Tai, kad ieškovas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties dalyje dėl trečiųjų asmenų pašalinimo iš civilinės bylos išdėstytais motyvais ir minėtų subjektų dalyvavimo trečiaisiais asmenimis svarbą grindžia savais, jo nuomone, reikšmingais motyvais, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiama nutarties dalis yra nepagrįsta, neteisėta ir dėl to naikintina.

6.2. Teisėjų taryba, kaip ir Teisėjų etikos ir drausmės komisija, ar bet kuri kita teismų savivaldos institucija neturi teisės vertinti ieškovo netenkinančių teisėjo priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei negali taikyti teisėjui drausminės atsakomybės už šių sprendimų priėmimą, nes tai reikštų kišimąsi į teisingumo vykdymą ir pažeistų konstitucinį teisėjo ir teismų nepriklausomumo principą.

6.3. Teisėjų taryba visiškai sutinka su 2018 m. spalio 31 d. nutartyje išdėstytais argumentais, susijusiais su materialinio teisinio santykio, siejančio ieškovą ir Teisėjų tarybą bei materialiosios teisės normos, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės Teisėjų tarybos teisėms ir pareigoms, identifikavimu. Pritardama skundžiamos nutarties motyvams dėl Teisėjų tarybos pašalinimo iš bylos trečiųjų asmenų, pažymi, kad nagrinėjamu atveju bylos išsprendimas neturės įtakos šios teismų savivaldos institucijos teisėms ir pareigoms, todėl teismas, naudodamasis CPK 47 straipsnio 5 dalyje jam suteikta teise, Teisėjų tarybą pagrįstai pašalino iš bylos trečiųjų asmenų.

6.4. Nurodė, kad dėl kitų trečiųjų asmenų, kuriuos teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi nutarė pašalinti iš bylos, procesinio statuso pripažinimo Teisėjų taryba palieka spręsti teismo nuožiūra.

4. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos Prezidentė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. Ieškovas savo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, o tik dėsto teisinio reglamentavimo nuostatų neatitinkančią nuomonę ir klaidingą Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimų vertinimą. Ieškovas savo atskirajame skunde nepagrindė savo reikalavimo, jog trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Prezidentė D. G. nebūtų pašalinta iš bylos.

7.2. Ieškovas trečiojo asmens įtraukimo į bylą pagrindu laiko Respublikos Prezidento įgaliojimus atleisti apylinkės teismų teisėjus iš pareigų Konstitucijoje nurodytais pagrindais. Ieškovas nepateikė argumentų, kuriais pagrįstų savo vertinimą apie tai, kad ieškinio dalyko – reikalavimo atlyginti žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų – tenkinimas paveiks trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos Prezidentės teises ir pareigas.

7.3. Ieškinio dalykas neturi jokio teisinio ryšio su Lietuvos Respublikos Prezidentės įgaliojimais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta tvarka ir pagrindais atleisti apylinkės teismų teisėjus, niekaip nepaveikia jų vykdymo ir Lietuvos Respublikos Prezidentės teisių ir pareigų įgyvendinimo apskritai. Bylos išsprendimas neturės įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.

7.4. Ieškovas, įtraukdamas į bylą trečiąjį asmenį iš esmės nepagrindė jo suinteresuotumo bylos baigtimi, t. y. kokius materialinius teisinius padarinius šiam asmeniui sukels bylos išnagrinėjimas, kaip nagrinėjamoje byloje priimtu teismo sprendimu gali būti paveikta jo teisinė padėtis.

5. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos Seimas prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia jo konstitucine teise į teisinę gynybą ir CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris suteikia teisę šalims ir kitiems proceso dalyviams, laikantis kodekso nuostatų laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Pažymi, kad jokių konkrečių argumentų, kodėl Lietuvos Respublikos Seimas turėtų būti trečiuoju asmeniu šioje civilinėje byloje, ieškovas nepateikia.

8.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 5¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimas, kaip Tautos suverenitetą įgyvendinanti valstybės institucija, atsižvelgiant į jos konstitucinę prigimtį, atliekamų funkcijų esmę, pobūdį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas nėra juridinis asmuo, negali būti laikomas tinkamu valstybės atstovu teisme.

8.3. Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas: leidžia įstatymus (įstatymų leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus) parlamentinę kontrolę (kontrolės funkcija), steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės pareigūnus (steigiamoji funkcija), tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (biudžetinė funkcija), ir kt.

8.4. CK 6.273 str. 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą atlyginti privalo valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Šalių ginčas kilo dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš bylos pagrįstumo.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

13. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

14. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 47 straipsnio 5 dalis).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturės. Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 6.272 straipsnio nuostatos įtvirtina teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Dėl to valstybė, bet ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Dėl šios priežasties teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612/2012, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2014 ir kt.)

17. Ieškovas kildina ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo iš galbūt neteisėtų teisėjo L. B. veiksmų. CK 6.272 straipsnyje įtvirtinta, kad turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl teisėjo pareigų vykdymo, atlygina valstybė. Taigi įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į teismų ir teisėjų vykdomas funkcijas, suteikė teisėjams ir teismams imunitetą, užtikrinantį jų nepriklausomumą ir galimybę tinkamai atlikti savo pareigas bei įstatyme nustatytas funkcijas. Jeigu teisėjas, vykdydamas teisėjo pareigas, padaro žalos tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis).

18. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo valstybei atstovauja Teisingumo ministerija (CK 6.272 straipsnio 2 dalis; Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos dalyką ir pagrindą, tai, kad patirtą žalą dėl teisėjo veiksmų visais atvejais atlygina valstybė, užtikrindamas teisėjo L. B., Kauno apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo, Lietuvos apeliacinį teismą turimą imunitetą nuo civilinės atsakomybės, pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju šie asmenys negali būti trečiaisiais asmenimis, todėl pašalino juos iš proceso.

19. Teismui nustačius, kad teisėjas, vykdydamas teisėjo pareigas, žalos padarė tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę išsiieškoti ją iš teisėjo. Įstatyme nustatyta, kad ne teisėjas, bet valstybė atlygintų žalą jos patyrusiam asmeniui. Dėl to trečiųjų asmenų teisėjo ir teismų pašalinimas neturės įtakos sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo ieškovui.

20. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad sprendimas gali turėti įtakos Kauno apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui, panaikinant Kauno apylinkės teismo sprendimus civilinėje byloje Nr. e2-28892-920/2017 (bylos Nr. e2-2555-920/2018). Byloje dėl žalos atlyginimo negali būti kvestionuojami kitoje byloje priimti teismo procesiniai sprendimai. Ieškovas, nesutikdamas su teismo priimtais sprendimais, gali skųsti juos aukštesnės instancijos teismui. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog asmeniui priimtas nepalankus teismo sprendimas, savaime nereiškia, kad tokiais veiksmai buvo padaryta žala teisėjo veiksmais.

21. Ieškovas klaidingai aiškina Konstitucijoje įtvirtintas Prezidento ir Seimo teises, susijusias su teisėjų paskyrimu ir atleidimu iš teisėjų pareigų. Pirmosios instancijos teismo nagrinėjama byla dėl žalos, galbūt patirtos dėl teisėjo veiksmų, atlyginimo neturės įtakos Prezidento ir Seimo Konstitucijoje įtvirtintoms teisėms dėl teisėjų atleidimo iš pareigų.

22. Lietuvos Respublikos Prezidentas yra svarbus teisminės valdžios garantas. Prezidentas teikia Seimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, paskyrus visus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti šio teismo pirmininką; skiria Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus, iš jų – šio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas; skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas; įstatyme nustatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus (Konstitucijos 84 straipsnio 11 dalis). Priimtas sprendimas byloje dėl žalos atlyginimo nepaveiks Prezidento teisių ir pareigų skiriant ar atleidžiant teisėjus, kreipiantis dėl patarimo į Teisėjų tarybą.

23. Seimą sudaro Tautos atstovai (Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalis), jis neturi juridinio asmens statuso, todėl negali atstovauti valstybės civiliniame procese. Seimo funkcijos įtvirtintos Konstitucijos 67 straipsnyje.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškinio dalykas neturi jokio ryšio su Prezidento ir Seimo įgaliojimais Konstitucijoje nustatyta tvarka atleisti apylinkės teismų teisėjus, nepaveikia jų.

25. Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus.

26. Atskirajame skunde ieškovas nepagrįstai nurodo, kad teismo sprendimas turės įtakos Teisėjų tarybos ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos teisėms ir pareigoms, nes teisėjas L. B. savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, jam gali būti iškelta drausmės byla, jis kenkia teismo autoritetui, aplaidžiai atlieka teisėjo pareigą teisingai ir nešališkai nagrinėti konkrečią civilinę bylą. Pažymėtina, kad teisiniai santykiai, kai sprendžiamas žalos, patirtos dėl teisėjo neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimas (deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai) ir to teisėjo drausminės atsakomybės teisiniai santykiai yra atskiri, reglamentuojami skirtingų teisės šakų normose. Dėl to bylos dėl deliktinės civilinės atsakomybės išsprendimas neturės įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms.

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad nei Teisėjų taryba, nei Teisėjų etikos ir drausmės komisija neturi teisės vertinti ieškovo netenkinančių teisėjo priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, negali taikyti teisėjui drausminės atsakomybės už šių sprendimų priėmimą. Tai reikštų kišimąsi į teisingumo vykdymą, pažeistų teisėjo ir teismų nepriklausomumo principą. Teismų sprendimai konkrečiose bylose peržiūrimi instancine tvarka, reglamentuota CPK. Teismų savivaldos institucijos neturi teisės daryti įtakos bylą nagrinėjančiam teismui. Tai būtų tiesioginis kišimasis į teisingumo vykdymą konkrečioje byloje. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai trečiuosius asmenis pašalino iš bylos.

28. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Byloje dėl žalos, kuri grindžiama teisėjo neteisėtais veiksmais, nesprendžiami klausimai susiję su skolos išieškojimu. Išieškojimą vykdo antstolis S. U.. Antstolis vykdo teismo sprendimus, bet neturi teisės vertinti vykdomų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Antstolis neatsakingas už žalą, kurios patirta dėl teismo ar teisėjo veiksmų. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad teismo sprendimas turės įtakos antstolio S. U. teisėms ir pareigoms.

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad Teisingumo ministerijos atstovavimas valstybei nereiškia, kad ieškovas prarado teisę kreiptis į teismą, nustatyti trečiuosius asmenis, teisę į teisminę gynybą ar teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis. Pažymėtina tai, kad ieškovas, įgyvendindamas savo teises, negali įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas neturės įtakos. Nepagrįstai į bylą įtraukus trečiuosius asmenis, ne tik taptų bylą nagrinėti sunkiau, bet taip pat ir būtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Dėl to byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis). Trečiųjų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms priimtas teismo sprendimas neturės įtakos, pašalinimas iš bylos nereiškia, kad pažeistas CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

31. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

2019 m. kovo 7 d.