Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – antstolis S. U., Kauno miesto apylinkės teismas, teisėjas L. B., Lietuvos Respublikos prezidentė D. G., Lietuvos Respublikos Seimas, Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, Kauno apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 28 100 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – antstolio veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo – civilinėje byloje Nr. e2-2555-920/2018, kurioje ieškovas buvo atsakovu, ieškovas prarado galimybę atgauti 28 100 Eur skolą su 0,02 proc. delspinigiais.

2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, uždrausti Kauno miesto apylinkės teismui ir teisėjui L. B. leisti nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-2555-920/2018 ir įpareigoti nusišalinti nuo civilinės bylos Nr. e2-2555-920/2018 nagrinėjimo, įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimą ir Prezidentę panaikinti teisinį teisėjo L. B. imunitetą, sustabdyti civilinės bylos Nr. e2-2555-920/2018 nagrinėjimą, įpareigoti Teisėjų tarybą pradėti teisėjui L. B. drausmės bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatė ieškovui V. J. 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nurodytiems trūkumams pašalinti.

4. Teismas nurodė, jog pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas byloje prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau už šį prašymą nesumokėjo 50 Eur dydžio žyminio mokesčio, todėl teismas įpareigojo ieškovą sumokėti už šį prašymą 50 Eur dydžio žyminį mokestį.

II. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas nepagrįstai ieškovo prašymui taikė CPK 80 straipsnio 5 dalį, bet netaikė CPK 80 straipsnio 7 dalies, pagal kurią ieškovas turėtų mokėti 37,50 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį jis turi mokėti tik 75 procentus už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

6. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovas buvo įpareigotas sumokėti 50 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

7. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentu, jog pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, tačiau pagal šio straipsnio 7 dalį nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Tačiau ieškovas nepagrįstai teigia, jog jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateiktas pirmos instancijos teismui elektroninių ryšių priemonėmis.

8. Nagrinėjamos bylos duomenys, esantys informacinėje teismų sistemoje LITEKO, patvirtina, jog tiek ieškovo ieškinys, tiek visi kiti procesiniai dokumentai, taip pat ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo teismui pateikti elektroninių ryšių priemonėmis pagal CPK 175¹ straipsnio ir Lietuvos Respublikos teismų (toliau – Teismų įstatymas) įstatymo nustatytą tvarką, o buvo išsiųsti į Vilniaus miesto apylinkės teismo elektroninį paštą. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

9. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 punktas).

10. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu nėra nustatyta, todėl ieškovas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paštu. Teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau jie taip pat turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu (Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019).

11. Sistemiškai aiškinant aptartas CPK ir kitų įstatymų nuostatas, reglamentuojančias dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką, ir CPK 80 straipsnio 7 dalį, pripažintina, jog proceso šalis tik tada moka sumažintą 75 proc. žyminį mokestį, kada procesinius dokumentus ir jų priedus pateikia teismui per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsdami teismui elektroniniu paštu. Todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovą įpareigojo mokėti 50 Eur dydžio žyminį mokestį.

12. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti pasibaigė iki buvo išnagrinėtas jo pateiktas atskirasis skundas, apeliantui nustatytinas naujas 7 dienų terminas nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, tai yra sumokėti 50 Eur dydžio žyminį mokestį. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad to nepadarius per nustatytą terminą, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip ir buvo nurodyta skundžiamoje nutartyje, bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

13. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui V. J. 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartyje, pašalinti.