Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 229948,66 Eur turtinės žalos atlyginimą, 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartimi byloje buvo paskirti posėdžiai: 2019 m. rugsėjo 11 d., 13.00 val., numatant pertraukas iki 2019 m. rugsėjo 12 d. 9.00 val. ir iki 2019 m. rugsėjo 13 d. 13.00 val.

4. Į 2019 m. rugsėjo 11 d., 13.00 val. vykusį teismo posėdį ieškovas neatvyko. Teismo šaukimas ieškovui buvo įteiktas 2019 m. liepos 26 d. Atsakovės atstovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi ieškovo V. J. ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, paliko nenagrinėtą.

6. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui apie 2019 m. rugsėjo 11 d., 13.00 val. vyksiantį teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, tačiau į minėtą teismo posėdį ieškovas neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą neteikė. Teismui neatvykimo į teismo posėdį priežastys nėra žinomos.

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog į teismo posėdį atvykusi atsakovės atstovė prašė palikti ieškinį nenagrinėtą ir neprašė priimti sprendimo už akių, sprendė, kad yra įstatyme nustatytas pagrindas ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį, kaip nepagrįstą, pažeidžiančią apelianto procesines, pilietines ir žmogaus teises į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą, teisminę gynybą.

9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo šaukimas ieškovui buvo įteiktas 2019 m. liepos 26 d., bet jokie prašymai nebuvo pateikti. Ieškovas neatvyko į teismo posėdį, apie kurį buvo tinkamai informuotas, o atsakovei prašant palikti ieškinį nenagrinėtu, buvo visos CPK 246 straipsnyje numatytos sąlygos ieškinio palikimui nenagrinėtu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą ieškovui neatvykus į teismo posėdį, apie kurį ieškovui buvo tinkamai pranešta.

11. Ieškinio palikimas nenagrinėtu yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

12. CPK 246 straipsnyje numatytų neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir kuo greičiau atkurti tarp jų teisinę taiką (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis). Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis yra tokia pati, t. y. jos tikslas yra užkirsti galimybes vilkinti procesą. Vadinasi, tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas procesą inicijavusiai šaliai (ieškovui) galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesąžiningas procesinis elgesys ir kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėto institutą nepaneigiama civilinio proceso paskirtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui už neatvykimą į teismo posėdį nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Kaip minėta, ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą.

14. Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Į pirmą vietą iškėlus materialiosios tiesos nustatymo tikslą, proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai (CPK 2 straipsnis), pirmenybė turi būti suteikiama tiesos nustatymo tikslui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-303/2008). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Todėl nustačius, jog neatvykimas į teismo posėdį nereiškia ieškovo siekio ar noro vilkinti bylą arba galutinio teismo procesinio sprendimo joje priėmimą, ieškinys neturėtų būti paliktas nenagrinėtas.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi Civilinio proceso įstatymo nuostatomis, įpareigojančiomis proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, bendradarbiauti su teismu ir sprendė, kad yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą.

16. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste negali pritarti. Palikdamas ieškinį nenagrinėtu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad šios bylos nagrinėjimas tęsėsi jau ilgą laiką – ieškinys teisme gautas 2018 m. kovo 26 d., byloje buvo paskirti du parengiamieji teismo posėdžiai, į kuriuos ieškovas atvyko. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 23 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2019 m. rugsėjo 11 d. 13.30 val., 2019 m. rugsėjo 12 d. 9.00 val., 2019 m. rugsėjo 13 d. 13.00 val. (tomas VI, b. l. 132). Nėra ginčo, kad apie posėdžio laiką ir vietą apeliantui buvo pranešta tinkamai – teismo šaukimas į 2019 m. rugsėjo 11 d. 13.30 val. teismo posėdį apeliantui V. J. įteiktas asmeniškai 2019 m. liepos 26 d. (tomas VI, b. l. 135). Ieškovas, kuriam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į 2019 m. rugsėjo 11 d. 13.30 val. vykusį teismo posėdį neatvyko. Iš ieškovo negauta prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, iki teismo posėdžio pradžios jis nepateikė dokumentų, pateisinančių neatvykimą į teismo posėdį. Atsakovė byloje teismo sprendimo už akių institutu nesinaudojo, neprašė bylą nagrinėti iš esmės.

17. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą sprendžia, kad didelės apimties (6 tomų) civilinėje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nėra pagrindo išvadai, kad bylos iš esmės negalima išnagrinėti ieškovui nedalyvaujant. Taip pat nėra pagrindo vertinti ieškovo veiksmų, kaip nesiekiančių greito bylos išnagrinėjimo.

18. Taigi įvertinus bylos faktines aplinkybes ir ginčo pobūdį, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus ir aukščiau aptartą teismų praktiką, yra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria nebuvo išspręstas bylos šalių ginčas iš esmės, neįvertino bylos nagrinėjimo trukmės, jos stadijos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, be pagrindo neatsižvelgė ir į tai, kad apeliantas viso proceso metu buvo aktyvus, leidžia spręsti, kad nebuvo siekiama nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir apeliantas buvo suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl nurodytų aplinkybių, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo trukmę, teismas turėjo padaryti išvadą, kad egzistuoja pakankamas pagrindas nagrinėti bylą iš esmės, o ne palikti ieškinį nenagrinėtą.

19. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą ir šitaip išspręsdamas apelianto neatvykimo į teismo posėdį klausimą, kai bylos procesas jau vyko tokį ilgą laiką, neišnaudojo kitų įstatyme nustatytų teisinių pasekmių už neatvykimą į teismo posėdį, jeigu sprendė, kad tai padaryta be svarbios priežasties pavyzdžiui, baudos paskyrimo.

20. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtą ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, dėl ieškinio palikimo nenagrinėto gali nepagrįstai pailgėti konkretaus ginčo išnagrinėjimo trukmė, nes ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, kas nebūtų suderinama su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012; 2013-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013; 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1931/2014; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-29-183/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015). Tokia situacija prieštarautų vienam iš pamatinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.

21. Nagrinėjamos bylos atveju šis principas itin aktualus bei svarbus dar ir tuo aspektu, kad šis šalių ginčas vyksta nuo 2018 m. kovo 26 d. Todėl ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų apie tai, kad apeliantas nebesuinteresuotas bylinėtis, dėl kreipimosi į teismą pakartotinai nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista apelianto teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką, apie tai jau buvo taip pat pasisakyta teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).

22. Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas apelianto atžvilgiu dėl jo neatvykimo į teismo posėdį šiuo konkrečiu atveju neatitiko ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 8 straipsnis, 159 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto (ieškovo) V. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.