- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-25
- Bylos Nr.
- 1A-531-1020/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31624-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- B. D.
- Civilinis ieškovas
- G. L.
- Civilinis atsakovas
- „E. I.“, UAB „E“
- Advokatai
- Sergejus Pelšas, Ingrida Krolienė, Julius Sakalauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Stasio Punio ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. D., civilinio atsakovo UAB „E“ bei civilinio atsakovo „E. I.“ Lietuvos filialo atstovų apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo B. D. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį – 40 (keturiasdešimties) MGL (1 506,40 eurų) dydžio bauda.
Nuosprendžiu iš civilinio atsakovo „E. I.“ Lietuvos filialo civilinio ieškovo G. L. naudai priteista 1 949,88 eurų turtinės ir 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o iš civilinio atsakovo UAB „E“ civilinio ieškovo G. L. naudai priteista 7 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Taip pat šiuo nuosprendžiu, iš nuteistojo B. D. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. L. naudai priteista 700 eurų procesinėms išlaidoms už suteiktas teisines paslaugas atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
B. D. nuteistas už tai, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2015 m. birželio 5 d., apie 11.00 val., Vilniuje, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, vairuojamu automobiliu „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavęs iš šalutinio kelio, t.y. Saulėtekio alėjos pastato Nr. 9 teritorijos, į nelygiareikšmių kelių sankryžą ir atlikdamas posūkį į kairę, t. y. į Saulėtekio alėją, pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus, nedavė kelio jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės Saulėtekio alėjos važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti Plytinės gatvės kryptimi, antra eismo juosta į sankryžą įvažiavusiam G. L. vairuojamam motociklui „Suzuki SV 650“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl ko G. L. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo apgadinti G. L. priklausantis motociklas „Suzuki SV 650“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir AB „Seb bankas“ priklausantis automobilis „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais veiksmais B. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
B. D. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti nepadarius veikos, turinčios BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, o G. L. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu. Tuo atveju jei apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio dalį dėl B. D. kaltės paliktų nepakeistą, apeliantas prašo priteistinos turtinės žalos dydį sumažinti iki 974,94 eurų, o neturtinės – iki 3 000 eurų. B. D. nurodo, kad teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1-2 straipsnių, 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įrodinėjo tik jo, automobilio vairuotojo, kaltę, o motociklininko veiksmai ir jų atitikimas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimams nebuvo tinkamai įvertintas. Nors BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialaus pobūdžio, byloje nebuvo tinkamai nustatytas priežastinis ryšys tarp B. D. veikos ir jos pavojingų padarinių. Byloje tirti duomenys leidžia daryti išvadą, kad teismas nevertino ar motociklininko veiksmai atitiko KET 9 punkto nuostatas, numatančias kiekvieno eismo dalyvio pareigą kelyje imtis visų atsargumo priemonių. Apeliaciniame skunde, remiantis kasacinio teismo praktika, nurodoma, kad teismas taip pat nevertino aplinkybės, ar B. D. galėjo tikėtis, jog esant techniškai nesaugiam tarpui tarp troleibuso ir ištisinės linijos, troleibusą apvažiuos greitį viršijantis motociklas. Apelianto teigimu, šių aplinkybių nesiaiškindamas teismas pažeidė objektyvaus surinktų įrodymų vertinimo ir in dubio pro reo principus, todėl minėtų argumentų ir aptartų įrodymų pagrindu, B. D. turėjo būti išteisintas, kaip nepadaręs jam inkriminuoto nusikaltimo. B. D. manymu, apylinkės teismas priteisdamas žalos atlyginimą nukentėjusiojo naudai netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos. Nors teismas nuosprendyje konstatavo, jog nukentėjusysis kaip eismo dalyvis irgi nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, teismas visiškai tenkino G. L. civilinį ieškinį atlygintinos turtinės žalos dalyje ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas. Iš esmės remdamasis tais pačiais argumentais (nukentėjusiojo dideliu neatsargumu) ir pateikdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikos pavyzdžius, B. D., tvirtina, jog teismas G. L. priteisė neproporcingai didelį neturtinės žalos dydį, todėl šis, jei teismas nepanaikintų apkaltinamojo teismo nuosprendžio, turi būti sumažintas.
Civilinio atsakovo UAB „E“ atstovas, šios įmonės generalinis direktorius, apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir B. D. išteisinti nepadarius veikos, turinčios BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, o G. L. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu. Tuo atveju, jei B. D. nebūtų išteisintas, prašoma ieškinį dėl neturtinės žalos jos atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas dėl B. D. išteisinimo nepadarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo ir turtinės žalos atlyginimo, grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kurie buvo nurodyti B. D. apeliaciniame skunde (išskyrus tai, jog civilinė atsakovė pasisako tik dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimo). Apelianto įsitikinimu, net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nepakeistų išvados dėl B. D. nusikaltimo padarymo, bendras neturtinės žalos dydis turi būti mažintinas iki 3 000 eurų ir turėtų būti paliktas draudimo bendrovei, o UAB „E“ atžvilgiu ieškinys turėtų būti atmestas.
Civilinio atsakovo „E. I.“ Lietuvos filialo (toliau - E. I.) atstovas advokatas Julius Sakalauskas apeliaciniu skundu prašo nukentėjusiajam G. L. priteistą turtinės žalos atlyginimą sumažinti nuo 1 949,88 eurų iki 796,07 eurų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas turėjo remtis apelianto pateikta asmens žalų ekspertės sudaryta nuostolių suvestine, kurioje buvo pateikiamas detalus turtinės žalos apskaičiavimas, o ne vien remtis nuomone, kad civilinio ieškovo prašomas priteisti turtinės žalos atlyginimas yra realus. Civilinis atsakovas atkreipia dėmesį, kad prie civilinio ieškinio nebuvo pridėti eismo įvykio metu sugadintų daiktų įsigijimo dokumentai, o kadangi jie nebuvo nauji, civilinis ieškovas nustatė jų vertę pagal tai, jog jie dėvėti; taip pat skunde pažymima, jog tam tikrų medikamentų kvitų kopijų lapai kartojasi. Dėl minėtų aplinkybių, civilinis atsakovas mano, kad teismas turėjo konstatuoti, jog G. L. patyrė 1 592,13 eurų, o ne 1 949,88 eurų dydžio turtinę žalą. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog, remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. sausio 21 d. išvada Nr. 11-2017 (15)) bei CK 6.282 straipsniu, nukentėjusysis veikė vedamas didelio neatsargumo, todėl nukentėjusiajam priteistina turtinė žala, turėjo būti mažinama bent 50%, taigi, iš E. I. nukentėjusiojo naudai priteistinas 796,07 (1 592,13 / 2) eurų turtinės žalos atlyginimas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja, civilinio atsakovo E. I. atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras bei nukentėjusysis ir jo atstovas - apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Civilinio atsakovo E. I. atstovo skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistojo B. D. ir civilinio atsakovo UAB „E“ atstovo apeliaciniai skundai atmestini.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus bei teismo nuosprendyje aptartus argumentus, taip pat apeliantų argumentus, konstatuoja, kad byloje priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, B. D. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį bei paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šioje dalyje jo keisti ar naikinti nėra pagrindo, tačiau iš civilinio atsakovo E. I. nukentėjusiajam G. L. priteistas turtinės žalos dydis nustatytas netinkamai ir yra mažintinas, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.
Dėl B. D. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį
Pasak apeliantų, B. D. išteisintinas dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, nes nėra jo kaltės – dėl nukentėjusiojo G. L. padarytų KET pažeidimų, automobilio vairuotojas negalėjo numatyti, jog pagrindiniu keliu, dviejose eismo juostose esant vilkikui ir troleibusui, tarp troleibuso ir ištisinės linijos važiuos dar ir motociklas, kurio veiksmai, apeliantų įsitikinimu, taip pat turi būti vertinami kaip pažeidžiantys KET.
Teisėjų kolegija pastebi, jog teismų praktikoje nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas ir sprendžiant nukentėjusiojo ir kaltininko, kaip eismo dalyvių, veiksmus, tam tikri nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai ne visada eliminuoja kaltininko kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą vienoje iš BK 281 straipsnio dalių. LAT taip pat nurodęs, kad įpareigojimas laikytis KET, taip pat visų būtinų atsargumo priemonių, nustatytas nepriklausomai nuo to, ar kiti eismo dalyviai jas pažeidė ir sukėlė grėsmę eismo saugumui. Todėl teismas tokius pažeidimus turi vertinti kaip visumą kartu su kitomis eismo įvykio aplinkybėmis. Taigi, nustatant asmens kaltę tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, be kitų aplinkybių, būtina įvertinti ir tai, ar kito eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti (LAT 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 30. Teismų praktika. 2009, 30).
Pabrėžtina, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų išvada, kad motociklininko veiksmai niekaip nebuvo vertinami – kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jame vertinta aplinkybė, jog G. L. viršijo leistiną greitį 12 km/h, o nepakankamas jo atidumas bei rūpestingumas teismo buvo įvardinti kaip svarbūs sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje situacijoje ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas išaiškinti eismo įvykio aplinkybes (taip pat ir G. L. veiksmus įvykio metu) neapsiribojo tik ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų analize, bet ir teisminio nagrinėjimo metu nuodugniai, rungtyniškame ir lygiateisiame procese, atsižvelgdamas į visų proceso dalyvių argumentus bei išsakytas abejones, tyrė bylai svarbias aplinkybes bei vertino surinktus naujus duomenis. 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi teismas pavedė prokurorui atlikti parodymų patikrinimą vietoje – be kita ko, siekiant atsakyti į klausimą ar G. L., vairuodamas motociklą toje pačioje eismo juostoje kaip ir troleibusas, išlaikė saugų atstumą nuo ištisinės linijos ir troleibuso, ar tai buvo saugu ir ar tai laikytina KET pažeidimu (t. 2, b. l. 136-139). Pavedimo pagrindu buvo atliktas kompleksas procesinių veiksmų (t. 2, b. l. 146-190). Iš šių veiksmų rezultatų ir vėlesnių specialistės paaiškinimų teisme, matyti, jog G. L. pasirinkdamas važiuoti motociklu ta pačia juosta, kaip ir troleibusas, išlaikė saugų atstumą tarp jo ir ištisinės linijos, kartu pabrėžiant, jog reikalavimo viena eismo juosta važiuoti tik vienai transporto priemonei KET nėra numatyta (t. 3, b. l. 3-5, 7). Apylinkės teismas tenkino proceso dalyvių prašymą dėl papildomų procesinių veiksmų atlikimo, pavedė atlikti veiksmus, kurie savo pobūdžiu iš esmės buvo panašūs į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 197 straipsnyje numatytą eksperimentą, ir tokiu būdu atliko visapusę abiejų eismo dalyvių veiksmų analizę. Taigi, kolegija nesutinka su pozicija, kad G. L. veiksmai nebuvo tinkamai įvertinti.
Apygardos teismas pažymi, jog specialistė L. L., po papildomų veiksmų atlikimo, teisme patvirtino 2016 m. sausio 21 d. specialisto išvadą Nr. 11-2007 (15), kurioje be kita nurodyta, jog „automobilio „Citroen Jumper“ vairuotojo B. D. veiksmai, - įvažiuodamas į kelią ir jame atlikdamas kairiojo posūkio manevrą sudarė kliūtį ir nedavė kelio kertamuoju keliu jam iš kairės pagrindiniu keliu judėjusiam motociklui „Suzuki SV 650“, kurį vairavo G. L., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui“ (t. 1, b. l. 126-132). Šiomis išvadomis apygardos teismas pagrindo abejoti neįžvelgia, nes jos pasitvirtino – atlikti papildomi proceso veiksmai paneigia gynybos argumentus, kuriais pernelyg sureikšminami G. L. veiksmai ir jo padaryti KET pažeidimai. Priešingai nei siekė įrodyti gynyba, G. L. vairuodamas motociklą, nepažeidė KET 126 punkto reikalavimo palikti tokį tarpą, kad eismas būtų saugus, kartu visgi pažymint, kad byloje nustatyta, jog G. L. viršijo greitį, pažeisdamas KET 129 punkto reikalavimus.
Dėl to kas minėta, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teisme prokuroro baigiamojoje kalboje nurodyta pozicija, kad jei B. D. būtų vykdęs KET reikalavimus, numatęs visas rizikas ir galimybes, eismo įvykio būtų išvengta (t. 3, b. l. 7-8) – t. y. B. D. veiksmai, pažeidžiantys KET 154 punkto reikalavimus, sudarė būtinąsias sąlygas eismo įvykiui kilti, o nukentėjusiojo veiksmai, nors ir rizikingi, nebuvo pagrindine eismo įvykį sąlygojusia priežastimi. Visgi, apeliantai tikina, kad motociklininko veiksmai apribojo B. D. galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti, todėl negalima konstatuoti jo kaltės, ir šią poziciją grindžia LAT nutartimi, kurioje, pasak jų, buvo susiklosčiusi analogiška situacija, kurioje automobilio vairuotojas buvo išteisintas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su tuo, jog žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų tų kategorijų bylose, pabrėžia, jog minėta LAT nutartis priimta tik iš dalies panašių faktinių aplinkybių pagrindu. Pažymėtina, jog iš nutarties Nr. 2K-658/2012 matyti, kad pirmiausia motociklo vairuotojas greitį viršijo net 33 km/h (83 km/h), kas, lyginant su G. L. veiksmais (greitis viršytas 12 km/h), yra laikytina žymiai pavojingesniu veikimu. Kitos aplinkybės taip pat rodo, kad byloje, kurią siekiama pritaikyti nagrinėjamai bylai, motociklininko veiksmai buvo žymiai pavojingesni – jis dideliu greičiu prisivijo jo važiavimo kryptimi 2-ąja juosta važiavusį automobilį, persirikiavo į 1-ąją eismo juostą, po ko aplenkė automobilį iš dešinės pusės ir trenkėsi į automobilį, kuris važiavo lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi ir atlikinėjo posūkį kairėn. Dėl šių aplinkybių teismai konstatavo, jog automobilio vairuotojas negalėjo numatyti tokių motociklininko veiksmų (lenkimo dešine puse dideliu greičiu). Šioje byloje, kaltininkas išsukinėjo iš šalutinio kelio, motociklininkas važiavo pakankamai plačiu pagrindiniu keliu, ta pačia eismo juosta kaip ir troleibusas, neišvažiavo į priešpriešinį eismą, greitį viršijo, bet tą darė ne taip pavojingai ir žymiai, neatliko aiškiai pavojingo ir draudžiamo lenkimo veiksmo. Taigi, aptariamos situacijos nėra identiškos ar panašios tiek, kad šis teismo sprendimas galėtų būti taikomas B. D. atžvilgiu.
Taigi, apygardos teismas daro išvadą, jog B. D. veikoje egzistuoja BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Jis nebuvo pakankamai atsargus ir apdairus išvažiuodamas iš šalutinio kelio – pasuko iš jo neįvertindamas kelyje buvusių stambių gabaritų transporto priemonių, galimai užstojančių kitas mažesnes transporto priemones, padėties ir manevrų, taigi, atlikdamas manevrą neįsitikino visišku savo manevro saugumu, o kliovėsi iš esmės tik tikimybe, jog jo manevras bus saugus. Nuteistojo B. D., kaip vairuotojo, kuris neturėjo pirmenybės atlikti manevro, veiksmai vertintini kaip veikimas nusikalstamai nerūpestingai, todėl apylinkės teismas jį pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Teismo vertinimu, nors aptariamoje situacijoje motociklo vairuotojas taip pat pažeidė KET, jų 129 punkto reikalavimus, jo veikimas nebuvo lemtingu eismo įvykiui kilti, lyginant su B. D. veikimu nesilaikant pagrindinės ir pirmosios KET XVIII skyriaus „Važiavimas per sankryžas“ taisyklės, numatytos KET 154 punkte („lygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“). Kita vertus motociklininko veiksmais padaryto jau minėto KET pažeidimo, kuris gali būti vertinamas kaip užtraukiantis administracinę atsakomybę, faktas šioje baudžiamojoje byloje taip pat teisiškai svarbus ir reikšmingas sprendžiant padarytos žalos dydžio klausimą.
Dėl neturtinės žalos dydžio
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Apygardos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir priteisdamas jo atlyginimą byloje laikėsi BPK ir CK reikalavimų, todėl nuosprendis šioje dalyje nekeistinas dėl žemiau nurodytų aplinkybių.
Nuosprendžiu iš civilinių atsakovų E. I. ir UAB „E“ atitinkamai priteista 5 000 ir 7 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo naudai. E. I. šios nuosprendžio dalies neskundžia, tuo tarpu UAB „E“ ir nuteistasis įsitikinę, jog neturtinės žalos dydis visoje apimtyje, pabrėžiant G. L. pavojingą veikimą, turi būti mažinamas iki 3 000 eurų ir priteistinas išimtinai iš E. I.. Nors skunduose neginčijama, kad teismas sumažino neturtinės žalos atlyginimą, apeliantų manymu, šis dydis vis dar yra neteisingas ir neproporcingas. Apeliantai kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl vidutinio priteistino neturtinės žalos dydžio, nes ji grįsta teismine praktika, kuri neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių, o viename iš pavyzdžių neturtinės žalos suma apskritai sumažinta iki 5 000 eurų. Apeliantai remiasi ir kasacinio teismo nutartimi, jog priteista 8 000 eurų suma pagal formuojamą praktiką šios kategorijos bylose nėra laikytina maža, todėl 12 000 eurų neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis.
Apygardos teismas pirmiausia pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė tik kai kurias kasacinio teismo nutartis, priimtas bylose, kuriose asmenys buvo kaltinami pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, o ne būtent šiai bylai analogiškų ar panašių faktinių aplinkybių atveju. Apygardos teismas pažymi, jog vertinant visų teismų praktiką, ar to paties LAT praktiką per ilgesnį laiko tarpą galima rasti ir dar platesnes priteisiamos neturtinės žalos dydžių ribas (pvz. vienoje iš bylų tiesiogiai nuo eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui buvo priteista 2 396,20 eurų (LAT nutartis Nr. 2K-50/2010), o štai kitoje - 34 501,40 eurų neturtinės žalos (LAT nutartis Nr. 2K-204/2009)). Vertinant naujausią LAT praktiką aptariamos kategorijos bylose, t. y. LAT nutartis priimtas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. kovo mėn., galima paminėti tokius tiesiogiai nuo eismo įvykio nukentėjusiems asmenims priteistos neturtinės žalos dydžius: 5 000, 10 000, 18 459, 22, 23 692 eurų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016). Teisėjų kolegija kartu pabrėžia, jog LAT vienoje iš šių nutarčių nurodė, kad „analogiškose eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013 ir kt.).” (LAT 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016). Taigi, remiantis kasacinio teismo praktika, apylinkės teismo nurodyta pozicija dėl nurodytų priteisiamų žalos dydžių ir konkrečiai nagrinėjamoje byloje nustatytas 12 000 eurų neturtinės žalos dydis negali būti laikomas kaip neteisingas ar visiškai neatitinkantis teismų praktikos.
Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste visgi atkreipia dėmesį, kad kiekviena situacija yra individuali bei savita, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Apeliantų įsitikinimu, vienoje iš pirmosios instancijos teismo minėtų nutarčių (Nr. 2K-25-489/2017), nukentėjusiajam priteistinos žalos dydis nuo 30 000 eurų buvo sumažintas iki 5 000 eurų, ir ja turėtų būti vadovaujamasi ir šioje byloje. Tačiau kaip matyti iš minėtos nutarties, nukentėjusiojo pėsčiojo veiksmai buvo itin pavojingi ir neatsargūs. Jis tamsiu paros metu, esant ribotam matomumui ir jam neturint šviesą atspindinčios liemenės ar atšvaito, būdamas neblaivus ėjo per kelią tam nenumatytoje vietoje. Taigi, šios bylos aplinkybės (eismo įvykio pobūdis) visiškai kitokios nei šioje byloje aptariamos, o pėsčiojo veiksmai pažeidžiant KET reikalavimus vertintini kaip žymiai pavojingesni nei G. L., dėl ko neturtinės žalos dydis ir buvo sumažintas net 6 kartus.
UAB „E“ ir nuteistasis, remdamiesi konkrečiai neįvardinta kasacinio teismo praktika nurodo, kad 8 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti nėra maža. Su tuo galima iš dalies sutikti, toks kasacinio teismo argumentas iš tiesų nurodytas LAT 2017 m. sausio 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-696/2017, tačiau šiame sprendime LAT nenurodė, kad šis dydis yra maksimalus, o pabrėžė tik tokios sumos atitiktį teismų praktikai. Be to, ir ši byla nėra visiškai analogiška nagrinėjamai bylai. Kaip jau minėta, priteistinas žalos dydis priklauso nuo konkrečios situacijos ir konkrečioje byloje patirtos neturtinės žalos turinio.
Nagrinėjamo klausimo aspektu teismas pastebi, kad G. L. patirta ir iš esmės tebepatiriama neturtinė žala, visiškai pagrįstai įvertinta 12 000 eurų pinigine išraiška. Baudžiamojoje byloje yra daugybė medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad G. L. po įvykio tam tikrą laiką buvo komos būsenoje, gydėsi sanatorijoje, jam taikytas medicininių priemonių kompleksas, atliktos operacijos, dėl padarytų sužalojimų jis negali pats atlikti kai kurių būtinųjų veiksmų. Be to, po įvykio jam buvo konstatuota - ne vienas lūžis, šlaplės plyšimas, kraujo sankaupa krūtinės ertmėje, kvėpavimo nepakankamumas, ūmi embolija į plaučius ir galvos smegenis, plaučių uždegimas ir kt. (t. 1, b. l. 67-104). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, teismas siekdamas įvertinti apeliantų akcentuojamų argumentų pagrįstumą, dar kartą apklausė nukentėjusįjį, kuris detaliai ir įtikinamai papasakojo apie patirtus išgyvenimus, iki šiol jaučiamus ir ateityje išliksiančius įvykio padarinius: dėl įvykio jam teko atsisakyti ankstesnio darbo ir imtis visiškai kitokios veiklos, mokytis tam tikrus buities veiksmus atlikti kaire ranka (dešinės rankos riešo pažeidimas itin stiprus, dėl to buvo pašalintas sąnarys); tam tikrus veiksmus jis gali atlikti tik su aplinkinių pagalba; jog jam sunkiai pažeistos smegenys, suprastėjo atmintis, viena koja liko trumpesnė už kitą ir kt. Nors gynyba minėtame teismo posėdyje teigė, kad šios aplinkybės nėra pagrįstos medicininiais dokumentais, apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka ir neįžvelgia pagrindo abejoti tokiais G. L. parodymais. Iš byloje esančių medicininių dokumentų akivaizdu, kad G. L. traumos pasekmės buvo ir yra sunkios – jos turi ir visą gyvenimą turės sunkius išliekamuosius padarinius, kurie ribos G. L. galimybes gyventi visavertį gyvenimą, todėl net ir esant būtinybei priteistinos neturtinės žalos dydį mažinti, 12 000 eurų suma, LAT formuojamos praktikos kontekste, nėra neprotinga, neracionali bei neproporcinga.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su proceso dalyvių pozicija, jog teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį gali prieš jį sumažindamas, nurodyti realų jos dydį, o vėliau tiksliai įvardinti kokia apimtimi bei dėl kokių aplinkybių jį mažina. Visgi, teisėjų kolegija pabrėžia, kad šiuo atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog neturtinės žalos dydis byloje buvo sumažintas, kad jis yra teisingas, kad kiti byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog dar labiau jį mažinant būtų pažeisti nukentėjusiojo interesai.
Dėl turtinės žalos dydžio
Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas E. I. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendžio dalį dėl 1 949,88 eurų dydžio turtinės žalos priteisimo ir G. L. iš jo priteisti 769,07 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimą.
Pasak apelianto, jis dar 2016 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė atsiliepimą į G. L. civilinį ieškinį prie kurio pridėjo nuostolių suvestinę (toliau – Suvestinėje) (t. 2, b. l. 103-105). Anot apelianto, būtent Suvestinėje, o ne civiliniame ieškinyje, yra numatytos objektyvios už medikamentus ir sugadintus drabužius G. L. priteistinos sumos. Nors civiliniame ieškinyje numatyta, kad G. L. vaistams išleido 448,88 eurų, o jo sugadintų drabužių vertė buvo 498 eurai (t. 2, b. l. 74-81), apeliantas nurodo, kad nėra aišku kokioms prekės įsigyti yra išleisti 95 eurai, nurodyti 2015 m. liepos 24 d. UAB „P“ kvite, taip pat neįžiūrimas kvito turinys, pagal kurį už prekes sumokėti 26 eurai, be to, vieno kvitų lapo kopija kartojasi, o sugadinti drabužiai negali būti įvertinti tokia didele pinigine suma, nes jie dėvėti. Remiantis tuo, atitinkamai už gydymo išlaidas priteistina 240,13 eurų, o už drabužius 349 eurai.
Su tokiomis apelianto išvadomis teismas sutinka iš dalies. Iš tiesų pastebėtina, jog prie civilinio ieškinio pridėti 2 lapai su kvitų kopijomis yra pasikartojantys (t. 2, b. l. 77-79), dėl to, iš priteistos 448,88 eurų sumos už gydymo išlaidas būtina atimti 81,62 euro (448,88 – 1,26 – 27,97 – 19,30 – 31 – 2,09 = 367,26 EUR). Apeliacinės instancijos teisme dar kartą apklaustas nukentėjusysis, iš esmės taip pat kaip ir pirmosios instancijos teisme, negalėjo paaiškinti ką jis ar jo artimieji įsigijo E. I. apeliaciniame skunde minimais apeliantui abejones keliančiais kvitais, kurie įtraukti apskaičiuojant turtinę žalą. Sutiktina su apelianto argumentu, kad 26 eurų vertės pirkimo kvito (t. 2, b. l. 81) turinys yra neįžiūrimas, todėl esant abejonėms, jog šiame kvite nurodyta operacija yra susijusi su G. L. gydymo išlaidomis, jis atimtinas iš priteistos sumos už gydymo išlaidas (367,26 – 26 = 341,26 EUR). Lygiai taip pat byloje liko nenustatyta ir neįrodyta, kas buvo įsigyta už 95 eurus iš UAB „P“ (t. 2, b. l. 81 esanti kvito kopija). Taigi, priteista turtinė žala už gydymo išlaidas mažintina ir šia suma iki 246,26 eurų. Civilinio ieškinio dalis dėl sugadintų drabužių vertės yra pagrįsta ir ši žala priteistina visa apimtimi kaip to prašoma civiliniame ieškinyje. G. L. įvardinta drabužių ir šalmo vertė nėra neprotinga ir nereali, neįžvelgiama, jog G. L. šioje situacijoje būtų nesąžiningas (pažymėtina, jog G. L. šalmą E. I. įvertino net didesne verte, nei nurodė pat G. L. (t. 2, b. l. 75, 105)). Šių argumentų pagrindu, iš E. I. nukentėjusiojo G. L. naudai priteistas turtinės žalos dydis mažintinas nuo 1 949,88 iki 1 747,26 eurų.
Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo E. I. atstovas taip pat prašo sumažinti nustatytą turtinę žalą, atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo padarytus KET pažeidimus ir jo veiksmų įtaką eismo įvykiui. Visgi, kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka ir pastebi, kad pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kaip matyti iš pacituotos teisės normos turinio, teismas gali, bet neprivalo mažinti žalos dydį atsižvelgdamas ne į bet kokį, o į didelį nukentėjusiojo asmens neatsargumą. Be to, teismų praktikoje šia teisės norma remiamasi mažinant neturtinės, o ne turtinės žalos dydį: „pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinamas drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016).” (LAT 2017 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2017). Kolegija pastebi, kad priešingai nei neturtinės žalos atveju, turtinė žala atsiranda netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Dėl šios priežasties nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą sumažinus lygiai taip pat kaip neturtinę – nukentėjusiajam nebūtų atlyginti tiesioginiai įvykio metu jo atžvilgiu kaltininko sukelti turtiniai nuostoliai, taip nepagrįstai pabloginant jo turtinę padėtį, buvusią iki eismo įvykio, nors lemiamos įtakos žalai atsirasti turėjo būtent kaltininko veiksmai.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiojo atstovas pateikė dokumentą apie nukentėjusiojo apmokėtas procesines išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog nukentėjusiojo patirtos išlaidos teisinei pagalbai dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, pripažintinos proceso išlaidomis. Visgi, teismas atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis apeliacine tvarka nuosprendžio neskundė, atsiliepimo į apeliacinį skundą neteikė, į tai, jog apeliacinės instancijos teisme atliktas tik nedidelės apimties dalinis įrodymų tyrimas, kuris nepareikalavo didesnių laiko sąnaudų, nemato pagrindo iš nuteistojo išieškoti 340 eurų procesines išlaidas. Tokios išlaidos lyginant jas su atstovavimo išlaidomis pirmosios instancijos teisme (700 eurų) būtų nepagrįstai didelės, todėl jos mažintinos iki – 200 eurų (BPK 105 straipsnio 1 dalis) ir priteistinos iš nuteistojo.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalyje, kuria iš civilinio ieškovo E. I. nukentėjusiojo G. L. naudai priteista turtinė žala lygi 1 949,88 eurams, buvo neteisingai išspręstas nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimas, todėl ji keistina, tuo tarpu likusi nuosprendžio dalis yra teisėta bei pagrįsta ir jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nuteistojo B. D. ir civilinio atsakovo UAB „E“ apeliacinius skundus atmesti, o civilinio atsakovo „E. I.“ Lietuvos filialo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria iš draudimo bendrovės „E. I.“ Lietuvos filialo nukentėjusiojo G. L. naudai priteista 1 949,88 Eur turtinės žalos atlyginimo, pakeisti: nukentėjusiojo G. L. naudai iš civilinio atsakovo „E. I.“ Lietuvos filialo priteisti 1 747,26 EUR (tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir dvidešimt šešis centus) turtinei žalai atlyginti.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Iš nuteistojo B. D. nukentėjusiojo G. L. naudai išieškoti 200 EUR (dviejų šimtų eurų) dydžio proceso išlaidas už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.