Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „E.“ atstovui advokatui Gediminui Bukauskui,

civilinio atsakovo „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. D. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2015 m. birželio 5 d., apie 11.10 val., Vilniuje, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, kurioje Saulėtekio alėjos važiuojamoji dalis laikoma pagrindiniu keliu kelio jungiančio ją su Saulėtekio alėjos pastato Nr. 9 teritorija atžvilgiu, vairuojamu automobiliu „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalutiniu keliu išvažiavęs iš Saulėtekio alėjos pastato Nr. 9 teritorijos į sankryžą pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus, numatančius, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, tai yra, vairuojamu automobiliu šalutiniu keliu įvažiavęs į nelygiareikšmių kelių sankryžą ir atlikdamas posūkį į kairę, - į Saulėtekio alėją, sudarydamas kliūtį nedavė kelio jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės Saulėtekio alėjos važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti Plytinės gatvės kryptimi, antra eismo juosta į sankryžą įvažiavusiam G. L. vairuojamam motociklui „Suzuki SV 650“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl ko G. L. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo sugadinti G. L. priklausantis motociklas „Suzuki SV 650“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir AB „SEB bankas“ priklausantis automobilis „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais B. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis B. D. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015 m. birželio 5 d., apie 11.15 val., įsikrovęs medžiagas objekte prie bibliotekos, išvažinėjo iš objekto Saulėtekio al. 9, į Saulėtekio al. Priekyje jo liudytojas T. G. negalėdamas apsisukti važiavo atbulas, todėl jis lėtai privažiavo iki Saulėtekio al. Sustojęs prie išsukimo į pagrindinį kelią ir norėdamas sukti į kairę pradėjo dairytis. Matė, kad viešojo transporto juostoje, maždaug 50-60 cm nuo šaligatvio, stovi vilkikas, jei jo plotis 2,55 m, tai iki punktyrinės kelio linijos, skiriančios pirmąją ir antrąją eismo juostas, buvo likę apie 1-1,20 m. Taip pat matė, kaip už vilkiko nuo Nemenčinės plento atvažiavo troleibusas, išleido stotelėje keleivius, o po to bandė apvažiuoti vilkiką. Jis stovėjo, kadangi matė, kaip antra eismo juosta važiuoja kitos transporto priemonės. Kai troleibusas apvažinėdamas vilkiką išvažiavo į antrą eismo juostą, dar nebuvo pilnai susilyginęs su vilkiku, jis pradėjo judėti link sankryžos. Kadangi troleibusas važiavo lėtai, buvo užėmęs antrą juostą, jo dešinieji ratai buvo ant juostos, todėl jis tęsė judėjimą darydamas posūkį į kairę. Jis buvo įsitikinęs, kad be troleibuso daugiau jokių transporto priemonių nevažiuoja, kas važiavo paskui autobusą jis nematė. Troleibuso vairuotoja jam jokių ženklų, rodančių, kad jį praleidžia nerodė. Kai ties viduriu sankryžos jis jau suko vairą į savo eismo juostą, kai automobilio priekis jau buvo kirtęs ištisinę liniją pajuto smūgį. Motociklas atsitrenkė į jo automobilį už vairuotojo durelių, už statramsčio. Jis iki susidūrimo motociklisto nematė. Mano, kad dėl įvykusio eismo įvykio kaltas ir G. L., kadangi jis prisivijęs troleibusą, išvažiavusį į antrą eismo juostą, turėjo pristabdyti ir palaukti, kol atsilaisvins antra eismo juosta, o ne didinti greitį ir jį lenkti.

Apklaustas nukentėjusysis G. L. teismo posėdyje parodė, kad 2015 m. birželio mėnesį, dienos metu, apie 11 val., važiavo motociklu apie 50 km/h greičiu nuo Nemenčinės Saulėtekio gatve, antra eismo juosta, nes pirma yra skirta viešajam transportui. Sunkumų važiuoti dėl oro sąlygų nebuvo. Maždaug 100 metrų nuo susidūrimo vietos jis ketino sukti į dešinę. Tačiau tuo metu troleibusas, pajudėjęs iš stotelės ir norėdamas apvažiuoti pirmoje eismo juostoje stovintį vilkiką, pradėjo daryti manevrą į jo važiavimo eismo juostą. Kadangi jis jau buvo 10-15 metrų atstumu nuo troleibuso, norėdamas išvengti avarinės situacijos jis padidino važiavimo greitį, galimai iki 65 km/h greičio, ir apvažiavo troleibusą. Apvažiuodamas autobusą jis šiek tiek pasislinko į kairę, tačiau į priešpriešinę eismo juostą neįvažiavo. Prieš pradėdamas akseleruoti, jis jokios kliūties priešais jį nematė. Tuomet priešais jį iš dešinės pusės atsirado automobilis, jis išvažiavo iš šalutinio kelio ir suko į kairę. Pamatęs kliūtį jis pradėjo stabdyti, tačiau nespėjo ir atsitrenkė į automobilio statramstį, tarp priekinių ir galinių automobilio durelių. Jis nukrito nuo motociklo, daugiau nieko nepamena, nes neteko sąmonės. Eismo įvykio metu jis buvo sunkiai sužalotas, patyrė daugybinius lūžius, buvo išsilieję kaulų čiulpai, užkimšo smegenis ir plaučius, 3 savaites buvo komoje, jam buvo atliktos iš viso 6 operacijos.

Apklausta liudytoja I. L. teismo posėdyje parodė, kad tuo metu ji privažiavo prie stotelės „Saulėtekis“, išleido keleivius ir pradėjo judėti toliau. Kadangi už stotelės, jos eismo juostoje stovėjo vilkikas, ji praleidusi kitas transporto priemones pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą. Matė, kad priekyje mikroautobusas nori važiuoti iš šalutinio kelio, bet jis stovėjo ir praleido kitus automobilius. Jai susilyginus su vilkiku, pamatė troleibusą apvažinėjantį motociklą, kuris, jei gerai pamena, jau buvo susilyginęs su autobuso galu. Tuo metu troleibusas jau buvo antroje eismo juostoje, maždaug 1 metras iki vilkiko, o motociklas buvo šalia krašto, jos važiavimo greitis buvo 25-30 km/h, motociklininko greitis galėjo būti 60-70 km/h. Tuomet, kai ji dar apvažinėjo vilkiką, o motociklininkas jau buvo ją pilnai apvažiavęs, tarp iš šalutinio kelio išvažiavusio automobilio ir motociklo ties kelio kraštu įvyko susidūrimas. Mano, kad šių transporto priemonių vairuotojai vienas kito nematė, jai atrodo, kad nei vienas, nei kitas nestabdė.

Apklausta 2017 m. balandžio 12 d. posėdyje liudytoja I. L. taip pat parodė, kad troleibusas nenutraukdamas ūsų gali pavažiuoti į šoną apie 3,5 metro. Pradėjus apvažinėti vilkiką iki jo jai dar buvo likę 4-6 metrai, pats vilkikas buvo priparkuotas maždaug 0,5 metro atstumu nuo kelkraščio. Ji pradėjo rikiuotis į antrą juostą, kai dar nebuvo privažiavusi vilkiko, susilyginimo metu ji buvo įvažiavusi į antrą eismo juostą. Kai pamatė pro galinio vaizdo veidrodėlį motociklą, jis jau buvo susilyginęs su troleibuso galu. Jai susilyginus su vilkiku buvo likęs apie 1 metro atstumas tarp transporto priemonių. Tarp jos ir ištisinės linijos buvo likę apie 1-1,5 metro atstumas. Mano, kad tarpas tarp motociklo ir troleibuso buvo apie 0,5 metro. Ji negali šiuo metu pasakyti, ar troleibuso ratai apvažinėjimo metu buvo visais keturiais ratais išvažiavę į antrą juostą.

Apklaustas liudytojas T. G. parodė, kad įvykio dieną jis į universitetą nuvežė savo draugę, kadangi jam nebuvo galimybės apsisukti norėdamas išvažiuoti jis stūmėsi atbulomis link Saulėtekio gatvės, tuomet prieš jį atvažiavo kaltinamojo vairuojamas mikroautobusas „Citroen“. Pavažiavęs dar šiek tiek jis sustojo šonu, kad jie galėtų prasilenkti. Kiek pamena, apsilenkęs mikroautobusas rodė kairio posūkio signalą. Maždaug už kelių sekundžių jis išgirdo smūgio garsą, atsisukęs pamatė, kad autobusiukas buvo sustojęs gatvėje. Išlipęs iš automobilio jis nuėjo į įvykio vietą, iškvietė pagalbą ir pradėjo filmuoti. Matė, kad antroje eismo juostoje gulėjo nukentėjusysis, viešojo transporto eismo juostoje stovėjo vilkikas, o šalia jo, apžergęs dalį antros juostos, buvo sustojęs troleibusas. Mano, kad atstumas tarp troleibuso ir ištisinės linijos galėjo būti apie 1-1,5 metro. Dėl vilkiko kitiems eismo įvykio dalyviams matomumas buvo apsunkintas.

Transporto priemonių apžiūrų metu buvo nustatyta 2015 m. birželio 5 d. eismo įvykio metu susidūrusios transporto priemonės buvo apgadintos. Automobilio „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – AB „SEB bankas“; naudotojas – UAB „E.“; techninė apžiūra atlikta; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filiale, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinimai: deformuotos kairės pusės priekinės (vairuotojo) durys ir statramstis bei kairysis šonas ties šiomis durimis (tikėtina kontakto su motociklu vieta) (t. 1, b. l. 21-26, 29).

Motociklo „Suzuki SV 650“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – G. L.) pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi jo priekinėje dalyje (tikėtina kontakto su automobiliu vieta) (t. 1, b. l. 27- 28, 30, 31).

UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ savo rašte nurodė, kad naujos standartinės Schmitz tentinės puspriekabės išorinis plotis yra 2,550 mm (t. 1, b. l. 46-47).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Darydamas išvadas ir priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi liudytojų I. L., T. G., T. J., nukentėjusiojo G. L., specialistės L. L. parodymais, kurie iš esmės atitinka vieni kitus, yra aiškūs, nuoseklūs ir logiški, yra patvirtinti kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Kaltinamojo B. D. parodymais teismas remiasi tiek, kiek jie atitinka liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus. Teismas remiasi ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, kadangi jie gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų.

Viena iš sąlygų atsakomybei pagal BK 281 straipsnį kilti yra kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl būtina nustatyti, ar kaltinamasis pažeidė kaltinamajame akte nurodytus kelių eismo taisyklių punktus. Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės (toliau – KET), patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950. B. D. yra kaltinamas pažeidęs KET kelio ženklo Nr. 154 punkto reikalavimus. Kelio ženklas Nr. 154 yra nurodomasis nustatantis, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Pagal KET reikalavimus „duoti kelią (nekliudyti)“ reiškia eismo dalyvio pareigą sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.

Apklaustas teisme kaltinamasis B. D. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015 m. birželio 5 d., dienos metu, privažiavo iki Saulėtekio al. Sustojęs prie išsukimo į pagrindinį kelią ir norėdamas sukti į kairę pradėjo dairytis. Matė, kad viešojo transporto juostoje, iš kairės pusės maždaug 50-60 cm nuo šaligatvio, stovi vilkikas, kuris jam iš kairės pusės pagal jo judėjimą kryptį užstojo matomumą. Taip pat matė, kaip už vilkiko nuo Nemenčinės plento atvažiavo troleibusas, išleido stotelėje keleivius, o po to bandė apvažiuoti vilkiką. Jis stovėjo, kadangi matė, kaip antra eismo juosta važiuoja kitos transporto priemonės. Kai troleibusas apvažinėdamas vilkiką išvažiavo į antrą eismo juostą, dar nebuvo pilnai susilyginęs su vilkiku, jis pradėjo judėti link sankryžos. Kadangi troleibusas važiavo lėtai, buvo užėmęs antrą juostą, jo dešinieji ratai buvo ant juostos, todėl jis tęsė judėjimą darydamas posūkį į kairę. Kaltinamojo teigimu jis buvo įsitikinęs, kad be troleibuso ta pačia kryptimi daugiau jokios transporto priemonės nevažiuoja, kas važiavo paskui autobusą jis nematė. Troleibuso vairuotoja jam jokių ženklų, rodančių, kad jį praleidžia nerodė. Kai ties viduriu sankryžos jis jau suko vairą į savo eismo juostą, kai automobilio priekis jau buvo kirtęs ištisinę liniją pajuto smūgį, motociklas atsitrenkė į jo automobilį už vairuotojo durelių, už statramsčio. Jis iki susidūrimo motociklisto nematė. Mano, kad dėl įvykusio eismo įvykio kaltas ir G. L., kadangi jis prisivijęs troleibusą, išvažiavusį į antrą eismo juostą, turėjo pristabdyti ir palaukti, kol atsilaisvins antra eismo juosta, o ne didinti greitį ir jį lenkti.

B. D. argumentus, kad jis į nelygiareikšmių kelių sankryžą įvažiavo būdamas pakankamai įsitikinęs savo manevravimo į kairę saugumu, todėl troleibusą lenkiančio motociklininko veiksmai, važiuojant viršijant leistiną greitį buvo irgi priežastiniame ryšyje su šiuo įvykiu, iš dalies paneigia liudytojos I. L. parodymai. Apklausta teisme liudytoja parodė, kad byloje aptariamu laiku ir vietoje ji troleibusu išvažiuodama iš visuomeninio transporto sustojimo, pažiūrėdama į kairįjį veidrodėlį, įsitikino manevro saugumu, pradėjo judėti iš sustojimo bei apvažinėti stovėjusi vilkiką, jai susilyginus su vilkiku, pamatė troleibusą apvažinėjantį motociklą, kuris jau buvo susilyginęs su autobuso galu. Tuo metu troleibusas jau buvo antroje eismo juostoje, maždaug 1 metras iki vilkiko, o motociklas buvo šalia ištisinės kelio linijos, kai staiga priešais save pamatė iš šalutinio kelio į kairę sukantį mikroautobusą, netrukus įvyko susidūrimas, kai motociklas važiuodamas tiesiai antra eismo juostą arčiau kelio vidurio atsitrenkė į sukančio mikroautobuso kairį šoną bei nukrito. Analizuojant susidariusią eismo situaciją, būtina įvertinti eismo dalyvių veiksmus dėl eismo įvykio kilimo priežasties nustatymo, jeigu B. D. būtų laikęsis KET 154 punkto reikalavimo, t. y. būtų laikęsis visų atsargumo priemonių, pasirinkęs saugų važiavimo greitį bei būtų atidus sukant į kairę, jis būtų laiku pastebėjęs kliūtį, sustabdęs automobilį ir taip išvengęs susidūrimo su motociklu. Pažymėtina, kad pats B. D. duodamas teismui parodymus nurodė, kad sukant sankryžoje į kairę jis matė tiesiai antra eismo juosta važiuojantį troleibusą, kurio vairuotoja jokiais ženklais (pvz. rankų mostu, garsiniu signalu arba žibintų šviesomis) neparodė B. D. praleidžianti jį išvažiuoti iš šalutinio kelio. Esamoje eismo situacijoje, B. D. matė pirmoje eismo juostoje stovinti vilkiką, o antroje juostoje tiesiai važiuojantį troleibusą, šių transporto priemonių dydis ir jų padėtis kelio važiuojamosios dalies atžvilgiu, kai transporto priemonės faktiškai pilnai užstojo B. D. matomumą, pastarasis elgdamasis neatsakingai įvažiavo į antrą eismo juostą, ją faktiškai kirto, tačiau ties kelio vidurine linija į jo vairuojamą mikroautobusą atsitrenkė G. L. vairuojamas motociklas. Teismas kritiškai vertina B. D. parodymus dalyje, kad ėmėsi visų atsargumo priemonių bei manevravimo metu suko į kairę tik pilnai įsitikinęs eismo saugumu. Antai liudytoja I. L. parodė (t. 2, b. l. 115), kad jai jau lenkiant stovintį vilkiką, jį buvo beveik su juo susiliginusi, mikroautobusas pradėjo judėti (prieš tai jis stovėjo ties įvažiavimu į sankryžą), ir tokie liudytojos parodymai tik patvirtiną kaltinamojo neatsakingą elgesį, nes matant tiesiai antra eismo juostą važiuojantį troleibusą bei esant blogam matomumui, B. D. pajudėjo iš stovinčios padėties ir tokie jo veiksmai įtakojo nagrinėjamo eismo įvykio kilimą. Teismo vertinimu, jis įvertinęs eismo situaciją turėjo techninę galimybę išvengti įvykio, leisti užbaigti troleibusui lenkimo manevrą ir tik tada sukti į kairę. Tai, jog šio įvykio kilimą įtakojo B. D. neteisėti veiksmai patvirtina baudžiamojoje byloje atliktos specialisto išvados duomenys bei teismo posėdyje apklaustos specialistės L. L. paaiškinimas. Specialistė L. L. paaiškino, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo būtent automobilio „Citroen“ vairuotojo veiksmai, nes jo važiavimo kryptimi buvo kelio ženklas „duoti kelią“, jis išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį sudarė kliūtį pagrindiniu keliu judančiai transporto priemonei, šiuo atveju motociklui „Suzuki“. Specialistė nurodė, kad atlikus byloje papildomus tyrimo veiksmus jos duota išvada (t. 1, b. l. 126-132) nesikeičia, nes techniniu požiūriu atlikus skaičiavimus dėl saugaus tarpo, jei priimant tą aplinkybę, kad prieš eismo įvykį troleibusas, imant nepalankiausiomis sąlygomis motociklo vairuotojui, stovėjo, saugus atstumas nuo motociklo gabarito dešinės pusės rankenos iki troleibuso kairės pusės gabarito, motociklui važiuojant 62 km/h greičiu, gaunasi 0,61 metras. Prie šio atstumo pridėjus motociklo gabaritus, t. y. 0,75 metro, saugus atstumas gaunasi – 1,36 metro. Techniniu požiūriu laikytina, kad minimalus atstumas judant troleibusui link ištisinės linijos yra 1,4 metro, todėl specialistės manymu, 1,36 metro atstumas laikytinas saugiu. L. L. teigimu nėra pagrindo teigti, kad motociklas negalėjo važiuoti susidariusiame tarpe, tuo tarpu vairuotojas, judantis iš šalutinio kelio, privalėjo įsitikinti, kad įvažiuodamas į kertamąjį kelią nesudarys kliūties pagrindiniu keliu judančioms transporto priemonėms. Iš šalutinio kelio išvažiavęs vairuotojas privalo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms, nes pradėjimas manevruoti bei važiavimas galimas tik įsitikinus, kad nesudarai kliūties kitiems eismo dalyviams. Tuo pačiu specialistė pažymėjo, jog esamoje situacijoje motociklą vairavęs G. L., sprendžiant iš eismo įvykio vietoje palikto motociklo stabdymo pėdsako (apie 18 metrų), taip pat įvertinus motociklo deformaciją, važiavo nemažesniu kaip 62,4 km/h greičiu. Važiuojant tokiu greičiu sustabdyti reikia apie 41 metro, o važiuojant leistinu – apie 29 metrų, paskaičiavus motociklo vairuotojo reakcijos laiką bei kitus objektyvius duomenis, darytina išvada, jog G. L. viršijo eismo įvykio atkarpoje leistiną 50 km/h greitį, ko pasėkoje neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su iš šalutinio kelio kairėn pusėn judančiu automobiliu. Taip pat, specialistės teigimu, šiuo konkrečiu atveju saugus atstumas pravažiuoti kitą transporto priemonę turėjo būti ne mažiau kaip 0,61 metro tarp motociklo gabarito ir troleibuso gabarito ir plius motociklo plotis, gaunasi 1,36 metro. Kadangi stabdymo pėdsakas formuojasi, t. y. jo pradžia yra 0,4 metro nuo ištisinės linijos, o gale 0,9 metro (pagal parodymų patikrinimo vietoje metu gautus duomenis), tikėtina, kad motociklas spaudėsi šalia troleibuso tuo momentu, kai atstumas (tarpas) iki ištisinės linijos buvo didesnis. Specialistės teigimu, jei motociklas pagal savo gabaritus įsiterpė į atstumą tarp troleibuso dešinio šono ir dvigubos ištisinės linijos, o pagal motociklo paliktą stabdymo pėdsaką toks saugus atstumas buvo pakankamas motociklui apvažiuoti troleibusą, pažymėtina, kad kontaktas tarp šių transporto priemonių nebuvo konstatuotas, todėl G. L. veiksmai techniniu požiūriu buvo priimtini. Duomenų, pagal kuriuos motociklas negalėjo važiuoti šioje eismo situacijoje, nėra. Tai, jog atstumas buvo pakankamai didelis bei saugus patvirtino ir liudytojas T. G. (t. 2, b. l. 124), nurodydamas, jog atstumas tarp troleibuso ir dvigubos ištisinės linijos buvo apie 1,0 – 1,5 metro. O pasak liudytojo T. J. (t. 2, b. l. 126-127), važiuojantis troleibusas, kuris tuo metu lenkė stovintį vilkiką, trukdė automobilio „Citroen“ matomumui. Pažymėtina, kad B. D. duodamas parodymus teismo posėdyje nurodė, kad „...jei nebūtų troleibuso, būtų viskas atvira, viską matyčiau ir nebūčiau važiavęs“ (t. 2, b. l. 128).

Kita vertus, aplinkybė, ar nukentėjusysis G. L. minėtoje eismo situacijoje važiavo antra eismo juosta ne arčiau jos dešinio krašto, o šalia ištisinės dvigubos linijos, nagrinėjamoje byloje esminės reikšmės neturi. Nors KET įpareigoja vairuotojus važiuoti savo eismo juosta kuo arčiau jos dešinio krašto, tačiau atsižvelgiant į tai, jog tuo metu troleibusas lenkė stovinti vilkiką bei savo buvimo vieta važiavo ties punktyrine linija, skiriančią eismo juostas, o galiojančios taisyklės nedraudžia toje pačioje eismo juostoje važiuoti kelioms transporto priemonėms, todėl net ir nustačius, kad G. L. motociklu važiavo viršydamas leistiną 50 km/h greitį nepaneigia B. D. iš KET 154 punkto kylančios pareigos, numatančios, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. KET pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms suteikia prioritetą kertant nelygiareikšmių kelių sankryžą, todėl šalutiniu keliu važiuojantys vairuotojai privalo sustoti ir juos praleisti.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. Specialisto išvada nustatyta, kad eismo įvykio metu G. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, autoavarijos priežastis yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalga). Remiantis šia priežastinio ryšio nustatymo taisykle, eliminavus iš įvykių sekos nustatytą B. D. pažeidimą, t. y. kad sukdamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje į kairę ir nebūdamas įsitikinęs, kad kertamojoje sankryžoje nėra kitų transporto priemonių, kuriems jis galėjo sutrukdyti važiuoti tiesiai, įvažiavo į sankryžą, akivaizdi išvada, kad tokiu atveju eismo įvykis įvykęs nebūtų. Tai leidžia teismui konstatuoti, kad B. D. veiksmai buvo kilusių pasekmių priežastis.

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje gali būti padaroma tik kaltininkui veikiant neatsargiai (BK 281 straipsnio 7 dalis). Kaltinamasis gali veikti nusikalstamai nerūpestingai ar dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 3 dalyje, padaroma dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jei ją padaręs asmuo nesupranta daromos veikos rizikingumo ir nenumato, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos pasekmės, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Įvykio metu B. D. vairavo transporto priemonę, todėl jo pareiga veikti pagal KET ir numatyti galimas pasekmes teismui abejonių nekelia. Eismo įvykis įvyko birželio 5 d., apie 11.00 val., kuomet buvo šviesus paros metas, sausa kelio danga. Įvykio vieta yra sankryža, pats kaltinamasis nurodė, kad matė stovintį vilkiką bei šalia bevažiuojantį troleibusą, kuris pasak kaltinamojo, jam užstojo (trukdė) matomumą. Būtent automobilio vairuotojo B. D. veiksmai pasireiškę tuo, kad sukdamas minėtoje sankryžoje į kairę neįsitikino, kad toks jo manevravimas yra saugus, nors būdamas pakankamai atidus tokią galimybę turėjo, dėl ko susidūrė su tiesiai pagrindiniu keliu važiuojančiu motociklu „Suzuki“, jam padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu veikė nusikalstamai nerūpestingai.

Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad B. D., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET 154 punkto reikalavimą, dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. B. D. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis B. D. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 31), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 32-33), dirba, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (t. 2, b. l. 35), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydytas neurologijos skyriuje nuo 1980-06-25 iki 1980-12-15 ir nuo 1988-04-08 iki 1988-04-29, diagnozė: likę reiškiniai po galvos smegenų traumos, astenohipochondrinis sindromas (t. 2, b. l. 36); nuo 1981-05-18 iki 1981-06-12 gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: hipochondrinė neurozė (t. 2, b. l. 37), specialisto išvadoje Nr. 98TPK-156/2016 nurodyta, kad nėra duomenų, kad B. D. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste, byloje nagrinėjamo įvykio metu ar po jo būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (t. 2, b. l. 41).

Kaltinamojo B. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam B. D. skiriant BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. B. D. šią nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Kaltinamojo vairavimo stažas yra apie 40 metų, daugelį metų dirbo vairuotoju, tuo tarpu praeityje už kelių eismo taisyklių pažeidimus jis buvo baustas administracine tvarka tik keturis kartus, paskutinis pažeidimas padarytas 2014 m. gegužės 9 d., šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Todėl teismas mano, kad B. D. yra drausmingas vairuotojas ir šis neatsargus nusikaltimas yra daugiau atsitiktinis įvykis, nei dėsninga jo vairavimo pasekmė. Todėl teismas mano, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam neskirtina.

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinis ieškovas G. L. šioje byloje pareiškė 36 949,88 eurų civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Teismo posėdyje nukentėjusysis bei jo atstovas nurodė, jog nusikalstama veika nukentėjusiajam padaryta 1949,88 Eur dydžio turtinė žala nėra atlyginta. Civilinis ieškovas prašo teismo iš kaltinamojo priteisti išlaidas, susijusias su motociklo „Suzuki“, drabužių apgadinimais bei medikamentų išlaidas. Teismo įsitikinimu, padarytos turtinės žalos dydis yra pagrįstas byloje esančių medikamentų įsigijimo dokumentais (t. 1, b. l. 77-81), bei byloje esančiais duomenimis (t. 1, b. l. 19-20, 27-28), iš kurių matyti, jog po eismo įvykio motociklas „Suzuki“ buvo apgadintas nepataisomai. Draudiko UADB „ERGO Lietuva“ nustatyta, kad žalą sudaro 1003 Eur. Vaistų įsigijimo čekiai pristatyti UADB „ERGO Lietuva“. Autoįvykio metu buvo sugadinti ieškovo drabužiai – kelnės 150 Lt vertės (43,44 Eur), džemperis 100 Lt vertės (28,96 Eur), marškinėliai 20 Lt vertės (5,79 Eur), striukė 800 Lt vertės (231,70 Eur), batai 150 Lt vertės (43,44 Eur), šalmas 500 Lt vertės (144,81 Eur), viso 1720 Lt, arba 498,15 Eur. Drabužių įsigijimo dokumentai neišsaugoti. Teismo vertinimu ieškovo patirta turtinė žala yra reali, todėl priteistina.

Neturtinės žalos kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje ir detalizuoti teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus patvirtinta teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga). Be to, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Lietuvos Respublikos 2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija) 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad neturtinė eismo įvykio žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad G. L. yra padaryta neturtinė žala, kadangi jis nukentėjo nuo nusikalstamos veikos – B. D. padaryto kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, sukėlusio sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas įvertina tai, kad nusikalstama veika yra padaryta automobilio, t. y. padidinto pavojaus šaltinio, vairuotojo, kurį teisės aktai ir bendrieji moralės bei gyvenimo principai įpareigoja būti ypač atidžiam. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad po įvykio nukentėjusysis ilgą laiką buvo gydomas ligoninėje, kadangi patyrė daugybinius kaulų lūžius, vidinių organų sužalojimus, dėl smegenų pažeidimo ilgą laiką išbuvo komoje, jam buvo atliktos iš viso 6 operacijos, po kurių ilgą laiką tęsėsi reabilitacija, be to padaryti sužalojimai paliko liekamuosius reiškinius: po traumos sutrumpėjo koja, buvo pašalintas dešinės rankos sąnarys bei kaulas. G. L. dėl patirtų sužalojimų kentė fizinius skausmus, negalėjo laisvai judėti, ilgą laiką buvo priklausomas nuo aplinkinių, todėl sumažėjo jo bendravimo galimybės, be to po eismo įvykio jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą dėl savo gyvybės ir sveikatos, jo teigimu, liko ir psichologinės pasekmės, atsirado baimė automobiliams.

Kita vertus, sprendžiant neturtinės žalos dydį būtina įvertinti ir nukentėjusiojo veiksmus, kuomet jis leistiną 50 km/h greitį viršijo važiuodamas ne mažesniu nei 62 km/h greičiu. Nors teismas ir konstatavo, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo kaltinamojo veiksmai, tačiau pripažintina, kad nukentėjusysis viršydamas leistiną greitį ne mažiau nei 12 km/h greičiu prarado techninę galimybę išvengti susidūrimo. Vadinasi, nukentėjusysis kaip eismo dalyvis irgi nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl jo veiksmai būtini įvertinant ir priteistinos neturtinės žalos dydį (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-626/2015).

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis buvo blaivus, nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, taip pat jo turtinę padėtį – jis dirba.

Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu ir padarius jam sunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 10 000 eurų iki 23 962 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017) nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, formuojamą teismų praktiką, teismas mano, kad G. L. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 12 000 eurų.

CK 6.264 straipsnis nustato, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Byloje nustatyta, jog eismo įvykį, kurio metu atsirado nukentėjusiajam nurodytos sunkios pasekmės bei buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala, sukėlė B. D., kurį tuo metu siejo darbiniai santykiai su civiliniu atsakovu UAB „E.“ (jis tuo metu vykdė darbines pareigas ir vairavo civiliniam atsakovui priklausantį automobilį), todėl civiliniam atsakovui UAB „E.“ tenka pareiga atlyginti nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui padarytą neturtinę žalą tiek, kiek tai viršija pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte tenkančią iš sutartinių santykių kilusią pareigą kitam civiliniam atsakovui, t. y. draudimo bendrovei „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas“, kurioje eismo įvykio metu buvo apdrausta UAB „E.“ priklausanti transporto priemonė „Citroen Jumper“ atlyginti neturtinę žalą pagal privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma vieno eismo įvykio metu, nepaisant kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

G. L. išlaidos, sumokėtos advokatui, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu 1 kompaktinis diskas, saugomas prie baudžiamosios bylos, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 str., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,

nusprendžia:

B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 40 MGL, t. y. 1506,40 eurų (tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 euro centų) dydžio baudą.

Išaiškinti B. D., kad jam paskirta 40 MGL, t. y., 1506,40 eurų dydžio bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT 74 4010 0510 0132 4763 (visuose bankuose įmokos kodas 6801). Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

iš draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas“ 1949,88 eurus turtinei ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti;iš UAB „E.“ 7 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti G. L. iš B. D. 700 eurų proceso išlaidoms atlyginti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu 1 kompaktinį diską, saugomą baudžiamojoje byloje, palikti saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.