- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- 2A-171-513/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01085-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- N. I.
- Atsakovas
- K. I.
Teisėjas Egidijus Mockaitis Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01085-2014-6
2015 m. vasario 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo N. I. ir atsakovės K. I. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-09-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. I. ieškinį atsakovei K. I. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas teismo prašė: nutraukti santuoką su atsakove dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti atsakovei santuokinę pavardę – I.; nepilnametės dukters P. I. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti iš ieškovo dukters išlaikymui po 200 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki dukters pilnametystės, išlaikymą uzufrukto teise mokant ieškovei, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 500 Lt vertės.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad ieškovas po santuokos sudarymo išlaikė ją ir vėliau gimusią dukrą apie vienerius metus, tačiau vėliau jų santykiai pašlijo, nes jis norėjo jai nuolatos nurodinėti, laikyti „po padu“. Jau daugiau kaip pusę metų ieškovas yra išvykęs į Prancūziją, ten užsiima automobilių verslu. Nuo išvykimo momento jis jokio išlaikymo dukrai neteikia, nors pats yra tėvystės atostogose ir už tai gauna tėvystės pašalpą. Ieškovas jai draudė samdyti advokatą, teikti atsiliepimą į ieškinį, be to, ji neturi lėšų advokatui samdytis. Sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ji pati dėmesio sutuoktiniui skyrė nepakankamai, visą dėmesį dukrai gimus skyrė jai. Sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį išleidžia 1 000 ir daugiau litų. Pinigų neturi, jų gauna iš giminių ir artimųjų, nes nedirba, viena augina vaiką. Atsakovas uždirba apie 10 000 Lt kiekvieną mėnesį. Prašė palikti santuokinę pavardę I.
Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad vaiko motina K. I. tinkamai prižiūri dukrą, todėl nėra kliūčių dukters gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Ieškovas gauna pajamų, tačiau išlaikymo dukrai neteikia, tai jį charakterizuoja neigiamai. Ieškovo siūlomą dukrai 250 Lt išlaikymo sumą mėnesiui laiko per maža.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-09-16 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokoje turėtas pavardes. Nustatė nepilnametės P. I. gyvenamąją vietą su jos motina K. I. pagal jos gyvenamąją vietą. Priteisė iš ieškovo nepilnametės dukros išlaikymui po 500 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymą uzufrukto teise mokant atsakovei, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Dukrai išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė K. I.. Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3500 Lt vertės. Iš ieškovo priteisė atsakovei 1 750 Lt piniginę kompensaciją už jam priteistą turtą. Priteisė iš ieškovo valstybei 110,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovės valstybei 25 Lt žyminį mokestį.
Teismas remdamasis rašytinais bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatė, kad N. I. ir K. S. santuoka įregistruota 2011-11-19 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 224 (b. l. 5). Sprendė, jog šalių santuoka faktiškai iširo ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 str. 1 d., 2 d.). Ieškovas su atsakove daugiau kaip pusę metų nebegyvena santuokinio gyvenimo ir netvarko bendro ūkio, jie taikytis ir atkurti santuokos ryšių nenori (CK 3.54 str. 4 d.). Ieškovas daugiau kaip pusmetį nerėmė šeimos nei moraliai, nei materialiai, gyvena atskirai užsienyje, su šeima ryšių nepalaiko, per šį laiką nė karto neaplankė dukters. Motyvavo CK 3.27 str., 3.28 str., 3.30 str. normomis ir įvertinęs aplinkybes, jog šalių santykiai ėmė blogėti dėl ieškovo noro vadovauti atsakovei, šalių nenoro ieškoti kompromiso, ieškoti būdų išsaugoti santuoką, sprendė, jog dėl abiejų sutuoktinių esminio santuokinių pareigų pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes (CK 3.69 str. 1 d.).
Nustatė, kad šalių duktė P. I., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė (b. l. 8). Duktė gyvena su atsakove, kuri tinkamai rūpinasi vaiko buitiniais poreikiais, sveikata. Institucija, teikianti išvadą, nurodė, kad sutinka su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šalys sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nepilnametės gyvenamąją vietą nustatė su jos motina K. I. pagal jos gyvenamąją vietą (CK 2.14 str. 2 d., 3.168 str. 1 d., 3.169 str. 2 d.).
Remdamasis Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d., CK 3.192–3.203 str., 3.155 str. 1 d., 3.156 str., 3.192 str. 2 d., kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010), įvertinęs aplinkybes, jog ieškovas paskutinius pusę metų neteikia išlaikymo dukrai (įrodymų, jog yra priešingai, ieškovas nepateikė), jog vaiko būtiniems poreikiams (maistui, aprangai, sveikatai) reikalinga apie 1 000 Lt suma kas mėnesį, jog ieškovas dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-12-01 yra tėvystės atostogose, kiekvieną mėnesį gauna 466,24 Lt tėvystės pašalpą ir duomenų apie kitas ieškovo gaunamas pajamas nėra (atsakovė nepateikė įrodymų, jog ieškovas dirba Prancūzijoje ir gauna ne mažiau nei 10 000 Lt pajamas), jog atsakovė yra nedirbanti, augina mažametę dukrą ir jokių pajamų neturi, nusprendė dukters išlaikymui priteisti po 500 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2014-03-01 iki vaiko pilnametystės (CK 3.208 str.). Dukrai išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skyrė atsakovę (CK 3.190 str.).
Spręsdamas šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, nustatė, kad šalys gyvendamos santuokoje įgijo turtą – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38), 3500 Lt vertės. Nekilnojamasis turtas: 2484/5549 dalys 0,5549 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgytas ir registruotas ieškovo vardu 2009-12-23 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 6552 pagrindu (b. l. 39–46), t. y. įgytas iki santuokos sudarymo, todėl yra asmeninė ieškovo nuosavybė, todėl į dalytino turto balansą netraukiami. Nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis 0,1095 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis pastato – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 2012-11-23 dovanojimo sutarties pagrindu priklauso atsakovei ir yra jos asmeninė nuosavybė (b. l. 59–62). Dovanojimo sandoryje nėra nurodyta, kad šis turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, todėl jis į dalytino turto balansą netraukiamas (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).
Vadovavosi CK 1.5 str. 4 d., 3.117 str. 1, 2 d., 3.118 str. 4 d., 3.119 str., 3.123 str., CPK 376 str. 1 d. ir nustatęs, jog atsakovė prieštaravimų dėl minėto automobilio vertės nepateikė, automobiliu naudojasi ieškovas, automobilį priteisė jam ir iš ieškovo atsakovei priteisė 1/2 dalies automobilio vertės kompensaciją pinigais – 1 750 Lt.
Nustatęs, jog žyminio mokesčio dydis už ieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo sudaro 144 Lt, dalį dėl santuokinio turto padalijimo – 105 Lt, dalį dėl išlaikymo priteisimo – 180 Lt, iš viso – 429 Lt, ieškovo reikalavimai patenkinti 50 proc., žyminio mokesčio dalis dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo padalijo po lygiai tarp šalių, o už dalį dėl išlaikymo priteisimo priteisė iš ieškovo. Iš ieškovo valstybei priteisė 110,50 Lt (72 + 52,50 + 180 - 194) žyminio mokesčio bei 11,64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių sprendimų įteikimu (b. l. 1), iš atsakovės valstybei priteisė 124,50 Lt (72 + 52,50) žyminio mokesčio. Įvertinęs atsakovės turtinę padėtį, taip pat priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas sumažino atsakovės mokėtiną valstybei žyminio mokesčio dalį iki 25 Lt.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-16 sprendimo dalį dėl 500 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir priteisti dukros išlaikymui iš ieškovo po 250 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį iki dukters pilnametystės, išlaikymą uzufrukto teise mokant atsakovei. Teigia, kad išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, dydis sprendime grindžiamas atsakovės žodiniais paaiškinimais ir nurodytomis aplinkybėmis, jog vien vaiko maitinimui per mėnesį reikia 600 Lt, taigi išlaikymo dydis turi būti dalijamas lygiomis dalis – po 300 Lt. Ieškovas teismo posėdyje siūlė ir sutiko mokėti dukters išlaikymui 250 Lt. Be to, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog sutinka su dar mažesne, t. y. 200 Lt, išlaikymo suma vaikui.
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-16 sprendimą: šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; priteisti iš ieškovo nepilnametės dukros P. I. išlaikymui po 1 200 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymą uzufrukto teise mokant atsakovei, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išeiti už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir priteisti iš ieškovo atsakovei išlaikymą po 1 000 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos, iki kol dukrai sueis treji metai, priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Argumentuoja, jog teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles nuspręsdamas šalių santuoką nutraukti dėl abejų sutuoktinių kaltės. Dėl santuokos iširimo kaltas tik ieškovas, kuris iš esmės pažeidė CK 3.26–3.30, 3.35, 3.92 straipsniuose įtvirtintas sutuoktinio pareigas. Byloje yra įrodyta, kad ieškovas daugiau kaip pusmetį nerėmė šeimos nei moraliai, nei materialiai, gyvena atskirai užsienyje, su šeima ryšių nepalaiko, per šį laiką nė karto neaplankė dukters. Šalių santykiai pašlijo po vaiko gimimo – ieškovas nustojo domėtis atsakove, nesidomėjo dukros gyvenimu, pradėjo girtauti. Gera atmosfera šeimoje išsilaikydavo apie savaitę. Ieškovas kartodavo, kad jam reikia moters meilužės, o ne namų šeimininkės, priekaištavo, jog neva atsakovė jam skiria mažai dėmesio, kaltino ją neištikimybe, o, kaip išaiškėjo vėliau, ieškovas pats turėjo meilužę. Ieškovas byloje pats patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes dėl jo nelojalumo šeimai, todėl būtų teisinga nustatyti, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės. Teismas, spręsdamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimą, pažeidė materialiosios teisės normas (CK 3.192 str. 2, 3 d.), nukrypo nuo šiais klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, sprendime išlaikymo dydžio neargumentavo. Atsakovė nurodė teismui, kad pati neturi galimybės teismui pateikti informacijos apie ieškovo darbovietę Prancūzijoje bei jo gaunamas pajamas iš prekybos automobiliais, prašė teismo šiuos duomenis išreikalauti iš ieškovo, tačiau teismas nesutiko su atsakovės prašymu, nurodydamas, kad atsakove tiki ir nemato pagrindo atsakovei padėti tokius įrodymus surinkti. Atsakovė prižiūri mažametę šalių dukrą (1,5 metų amžiaus), galimybės dirbti neturi. Ieškovas nuo 2014 m. vasario mėn. dukros net nėra matęs ar pasidomėjęs jos gyvenimu, tačiau yra tėvystės atostogose, gauna 466 Lt dydžio tėvystės pašalpą. Ieškovas turi visas galimybės maksimaliai prisidėti prie dukros poreikių patenkinimo, tačiau šios savo pareigos nevykdo. Mano, jog ieškovui skiriant dukters išlaikymui po 1 200 Lt per mėnesį bei atsakovei pagal galimybes skiriant lėšų dukters išlaikymui, dukrai bus sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kokių reikia jos visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Remdamasi CK 3.72 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011 pateiktais išaiškinimais dėl išlaikymo priteisimo vienam iš sutuoktinių, nurodydama, jog atsakovė pajamų negauna, negali užtikrinti net minimalaus pragyvenimo lygio, o dirbdama ir auklės paslaugoms dukrai prižiūrėti turėtų didesnių išlaidų, nei pati uždirbtų, teigia, kad iš ieškovo priteisus atsakovei laikiną išlaikymą jis neatsidurtų sunkesnėje finansinėje padėtyje nei atsakovė, nes gauna dideles pajamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas su juo nesutinka. Nurodo, kad apeliantė teisme aiškino sutinkanti, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o apeliaciniu skundu prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Toks apeliantės reikalavimas pripažintinas nauju. Teikti priešieškinį ir reikalauti santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, teikti pagrindžiančius įrodymus atsakovė turėjo galimybę pirmosios instancijos teisme. Atsakovė pati nevykdė sutuoktinės pareigų, nesiekė sutarimo ir santarvės šeimoje, teisme patvirtino, jog dėmesio sutuoktiniui skyrė nepakankamai, visą dėmesį gimus dukrai skyrė jai. Taip pat nauju pripažintinas apeliantės reikalavimas priteisti jai 1 000 Lt išlaikymą, nors pirmosios instancijos teisme šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalavo. Nors ieškovas ir gyvena užsienyje, tačiau nesutinka su apeliantės teiginiais, jog su šeima ryšių nepalaiko. Grįžęs į Lietuvą, susisiekia su apeliante, kad galėtų pamatyti dukrą. Iki santuokos iširimo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje padarė remontą, rūpinosi šeimos išlaikymu, pagal finansines galimybes teikė išlaikymą dukrai pervesdamas įvairias sumas, mokėjo komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius ir tai patvirtina su atsiliepimu pateikiami duomenys. Pateikti įrodymai paneigia apeliantės argumentus ir parodo atsakovės norą pasipelnyti ieškovo sąskaita bei jos nesąžiningumą. Aplinkybė, kad apeliantė augina bendrą šalių vaiką, savaime neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti dukrą. Apeliantė yra darbingo amžiaus, turi galimybę užsidirbti ir prisidėti prie vaiko išlaikymo, tačiau nedirba. Šiuo metu ieškovo gaunamos mėnesinės pajamos neleidžia mokėti priteisto 500 Lt išlaikymo dukrai. Ieškovas nuo 2013-01-01 gauna 466,24 Lt tėvystės pašalpą ir jokių papildomų pajamų negauna. Apeliantė, teigdama, kad ieškovas per mėnesį uždirba 10 000 Lt, tokios savo pozicijos nepagrindžia jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų bandžiusi ieškoti darbo, yra įsiregistravusi darbo biržoje ar bandė suderinti darbą ir vaiko priežiūrą, vesdama vaiką į darželį. Tikėtina, kad apeliantė, norėdama išlaikymo iš buvusio sutuoktinio, piktnaudžiauja sutuoktinių tarpusavio išlaikymo institutu, nededa pastangų išlaikyti savęs. Ieškovas, priteisus iš jo išlaikymą, neturėtų minimalių lėšų pragyvenimui, nes paties turtinė padėtis yra sunki.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi šalių pozicijas pirmosios instancijos teisme bei jų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų ir reikalavimų pobūdį, atsižvelgdama į ginčo pobūdį ir teismo pareigą šeimos bylose veikti ex officio (savo iniciatyva) renkant įrodymus, priima ieškovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pridėtus įrodymus (bankinius pavedimus, sąskaitų apmokėjimus, pirkimo kvitus, namo fotonuotraukas) (b. l. 106–152, 155–164) (CPK 314 str., CPK 376 str. 1 d.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
CK 3.192 str., reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas bylose vienodą praktiką ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.).
Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kuria iš jo šalių nepilnametei dukrai priteista kas mėnesį mokėti po 500 Lt išlaikymą, ir sutinka bei prašo priteisti iš jo dukros išlaikymui 250 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį iki dukters pilnametystės, išlaikymą uzufrukto teise mokant atsakovei. Atsakovė skunde teigia, jog ieškovas gauna dideles – apie 10 000 Lt pajamas kas mėnesį, nes dirba užsienyje, verčiasi automobilių prekyba, todėl turi galimybę mokėti išlaikymą, ir prašo iš jo priteisti dukters išlaikymui 1 200 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 500 Lt išlaikymą nepilnametei dukrai, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).
Bylos nagrinėjimo dieną pirmosios instancijos teisme minimali mėnesinė alga buvo 1 000 Lt (nuo 2014-10-01 – 1 035 Lt, nuo 2015-01-01 – 300 Eur), tačiau išlaikymas vaikui nustatytas tik 500 Lt, tai, apeliacinės instancijos teismo manymu, gali užtikrinti minimalius būtinus vaiko poreikius. Abejoti tokio dydžio išlaidų pagrįstumu nėra jokio pagrindo. Atsakovės argumentai, jog iš esmės ieškovas užsienyje uždirba pakankamai daug (o atsakovė nedirba ir augina vaiką), todėl turi mokėti išlaikymą vaikui, per se nepaneigia atsakovės pareigos išlaikyti vaiką, užtikrinti vaiko pilnavertį gyvenimą ir šiai pareigai tinkamai realizuoti ieškotis darbo arba mokytis, siekti įgyti norimą profesiją ir pradėti dirbti. Ieškovas skunde nurodydamas, jog vaiko išlaikymui reikalinga pinigų suma turėtų būti dalijama lygiomis dalimis, pusiau dalija tik 600 Lt sumą, t. y. vien sumą, reikalingą vaiko maitinimui, ir neatsižvelgia į kitiems vaiko poreikiams (rūbams, sauskelnėms, maitinimo priemonėms, kelionėms pas gydytoją ir kt.) tenkinti per mėnesį reikalingas pinigų sumas, kurios objektyviai sudaro apie 500 Lt (šalių vaikas dar mažametis, jam reikalinga tinkama priežiūra (sveikas maistas, patogūs rūbai, sveika ir saugi gyvenamoji vieta) ir kt.). Ieškovo argumentai, jog jo turtinė padėtis sunki, jog jis gali mokėti tik 250 Lt išlaikymą dukrai, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog ieškovas tiek būdamas santuokoje faktiškai dirbo, tiek ir nutrūkus šalių santuokiniam gyvenimui dirbo bei gyveno ir gyvena užsienio valstybėje, ten dirba ir gauna pajamų (pakankamą ieškovo turimų pajamų dydį rodo ieškovo išlaidos, jo turėtos sumokant už namo remonto darbus, maisto, rūbų ir kt. daiktų įsigijimą, vaiko išlaikymui pervedamų lėšų dydis ir kt. (b. l. 106–152).
Pažymėtina, kad ginčo atveju šalims neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo (padidinimo), kartu pateikiant įrodymus, patvirtinančius, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.).
Dėl santuokos nutraukimo
CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 d.); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 d.); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką bendru sutikimu (3 d.). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, teismas turi įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).
Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010).
Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išspręstais santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio klausimais ir prašo priteisti išlaikymą ir jai bei priteisti iš ieškovo 1 200 Lt išlaikymą dukrai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo atveju santuoka nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės. Šalių paaiškinimai, ginčo situacijos faktinių aplinkybių visetas leidžia teigti, jog šalys nevykdė CK 3.27 str. nustatytų pareigų būti viena kita lojalios ir viena kitą gerbti bei moraliai remti, pažeisdamos šias pareigas, nesugebėjo suderinti savo asmeninių poreikių, nepaisė viena kitos nuomonės, nesistengė išsaugoti šeimos ir taikytis nenorėjo. Be to, prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėti mokėjimo dokumentai netiesiogiai patvirtina ieškovo teiginius, jog iki bylos išnagrinėjimo pildė atsakovei sąskaitą, pervedinėjo lėšas vaiko išlaikymui, pirko vaiko poreikius tenkinančias prekes ir maisto produktus, statybines medžiagas ir pan. atsakovei buvo pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą ir papildomi įrodymai, ji nepateikė prieštaravimų dėl jame išdėstytų faktų ir pateiktų mokėjimo dokumentų (b. l. 106–152, 155–164). Taigi darytina išvada, kad atsakovė be pagrindo teigia, kad ieškovas visiškai nusišalino nuo pareigos rūpintis vaiku bei yra vienas kaltas dėl santuokos nutraukimo. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas abiejų šalių elgesį, kurį apibūdina ne vien ieškovo išvykimo dirbti ir gyventi į užsienį faktai, bet ir atsakovės veiksmai, kuriais buvo priešinami asmeniniai interesai su kito sutuoktinio interesais, pagrįstai nustatė abipusę šalių kaltę dėl šeimos iširimo ir tokia teismo išvada atitinka CK 3.60, 3.61 straipsnių nuostatas. Konstatuotina, jog santuoka yra faktiškai iširusi ir tolesnis šalių gyvenimas kartu ir vienoje gyvenamojoje patalpoje yra faktiškai neįmanomas.
Pažymėtina, kad pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus šalys privalo suformuluoti savo reikalavimus pasirengimo teisminiam nagrinėjimui pirmosios instancijos metu. Be to, apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartotinai išnagrinėti bylą, o patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl apeliacinės instancijos teisme galima analizuoti ir vertinti tik tai, ką analizavo ir vertino pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), todėl dėl atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų priteisti jai išlaikymą iš ieškovo bei 1 200 Lt išlaikymą dukrai teisėjų kolegija nepasisako.
Šeimos bylose teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas neperžengė byloje pareikštų reikalavimų ribų pagrįstai. Šalių vaikui yra 2 metai ir 2 mėnesiai, atsakovė yra darbinga, gali pasirūpinti savimi ir vaiku, taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė teisinių pagrindų peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas ir pritaria pirmos instancijos motyvams ir išvadoms.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šalių apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas (CK 1.5 str., 3.26 str., 3.27 str., 3.117 str.; CPK 80 str., 93 str., 177–179 str., 185 str., 270 str., 276 str., 312–314 str., 320 str., 328 str., 376 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Atmetus šalių apeliacinius skundus, joms nėra atlyginamos patirtos bylinėjimosi išlaidos – šalių sumokėti žyminiai mokesčiai už paduodamus apeliacinius skundus. Tačiau atsakovė įgijo pareigą atlyginti 425,74 Eur (1 470 Lt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui, nes šis atsikrisdamas į jos skundą sumokėjo 1 400 Lt advokatui už atsiliepimo į skundą parengimą ir turėjo 70 Lt dokumentų vertimo iš prancūzų į lietuvių kalbą išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 4 d., 98 str., Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti ieškovo N. I. ir atsakovės K. I. apeliacinius skundus ir palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą.
Priteisti ieškovui N. I. iš atsakovės K. I. 425,74 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.