Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui L. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. B. prašė padidinti nepilnametei dukrai V. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą iš tėvo L. P. mokamomis periodinėmis išmokomis iki 500,00 Eur kas mėnesį, pradedant nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad vaikui skirtas išlaikymas turi būti mokamas už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d.; priteisti iš atsakovo L. P. ieškovei R. B. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą V. P., gim. (duomenys neskelbtini), Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15-645/2012 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria ieškovė ir atsakovas susitarė, kad nepilnametės dukros V. P. išlaikymui jos tėvas L. P. mokės po 101,37 Eur (350 Lt) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki V. P. pilnametystės. V. P. išlaikymui skirto turto tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirta jos motina R. B. Dublino miesto apygardos apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimu dėl alimentų priteisimo iš atsakovo L. P. dukros V. P. išlaikymui priteista po 50,00 Eur per savaitę nuo 2016 m. spalio 21 d. iki vaikas sulauks aštuoniolikos metų amžiaus. Šio sprendimo atsakovas geria valia nevykdo. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų atlikusi procedūras dėl šio sprendimo vykdymo priverstinai. Iš viso iš atsakovo dukros V. P. išlaikymui yra priteista 318,04 Eur (101,37 Eur + ((50 Eur x 52 sav.)):12 mėn.). Šalių nepilnametė dukra yra (duomenys neskelbtini) metų, gyvena kartu su apeliante (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) koledže, (duomenys neskelbtini) klasėje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

16. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

17. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

18. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019, 18 punktas).

19. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-37-687/2018 22, 23 punktus).

20. Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, jog vaikas paaugo, savaime nepagrindžia padidėjusių vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant, ar vaiko poreikiai padidėjo, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pvz., dėl ligos reikalingos papildomos sveikatos paslaugos, būtinos papildomos išlaidos ugdymui, pomėgiams ir pan.).

23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nepilnametės šalių dukters poreikių, atsižvelgė į vaiko amžių, kad mergaitė gyvena (duomenys neskelbtini) ir mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Teismas pripažino, kad šalių nepilnametės dukros poreikiai nuo 2012 m. padidėjo, jog per tą laiką padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, todėl padarė išvadą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės spręsti klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skundė nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šalių nepilnametės dukros poreikiai nuo Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimo priėmimo ir nuo Dublino miesto apygardos apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo priėmimo, kuriais buvo priteistas šalių nepilnametei dukrai išlaikymas, padidėjo, todėl sprendė klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

24. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu vaiko poreikių dydžiu iš esmės dėl to, kad vaikui gyvenant (duomenys neskelbtini) yra patiriamos didesnės išlaidos, nei vaikas gyventų Lietuvoje. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaiko poreikių, neatsižvelgė į išlaidas, patiriamas vaikui gyvenant (duomenys neskelbtini).

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atliko išsamų apeliantės patiriamų išlaidų nepilnametės dukros išlaikymui vertinimą. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas patiriamų išlaidų nepilnametės dukros išlaikymui vertinimą, pripažino pagrįstomis apeliantės nurodytas nepilnametės dukros išlaikymui išlaidas, kuras sudaro 500,00 Eur per metus arba 41,67 Eur per mėnesį administravimo mokestis mokyklai; 200,00 Eur per metus arba 16,67 Eur per mėnesį išlaidos lavinimo priemonėms (knygoms, kanceliarinėms priemonėms ir kt.); 160,00 Eur per metus arba 13,33 Eur per mėnesį už priemones egzaminams; 250,00 Eur per metus arba 20,83 Eur per mėnesį matematikų stovyklai; 50,00 Eur per metus arba 4,17 Eur per mėnesį už papildomas pamokas; 835,00 Eur per metus arba 69,58 Eur per mėnesį už pietus mokykloje; 334,00 Eur per metus arba 27,83 Eur per mėnesį transporto išlaidoms, susijusioms su nuvykimu mokyklą; 201,00 Eur per metus arba 16,75 Eur per mėnesį už krepšinio, muzikos ir plaukimo pamokas; 2 400,00 Eur per metus arba 200,00 Eur per mėnesį maistui; 500,00 Eur per metus arba 41,67 Eur per mėnesį už keliones atostogų metu, dalyvavimą stovyklose; 15,00 Eur per metus arba 1,25 Eur per mėnesį mokyklinei uniformai ir avalynei; 600,00 Eur per metus arba 50,00 Eur per mėnesį laisvalaikiui ir pramogoms; 600,00 Eur per metus arba 50,00 Eur per mėnesį higienos prekėms ir vitaminams; 600,00 Eur per metus arba 50,00 Eur per mėnesį rūbams ir avalynei; 300,00 Eur per metus arba 25,00 Eur per mėnesį nekompensuojamo sveikatos gerinimo išlaidoms padengti.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nesant byloje duomenų apie apeliantės nurodytus kitus mokesčius, kurie sudaro 200,00 Eur per metus arba 16,67 Eur per mėnesį, bei šių mokesčių detalizacijos, pagrįstai vertino, jog apeliantė šių mokesčių neįrodė.

27. Apeliantė skunde iškraipydama pirmosios instancijos teismo motyvus, susijusius su realiai patiriamų išlaidų mokyklos aprangai ir avalynei vertinimu, nurodė, kad teismas nepagrįstai, vertindamas Lietuvoje esančiomis kainomis, sprendė, kad mokyklinei aprangai ir avalynei užtenka per mėnesį 15,00 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaidų mokyklinei aprangai ir avalynei, atsižvelgė, jog į bylą yra pateikti duomenys, kad yra išmokama 385,00 Eur per metus išmoka mokyklinei uniformai ir avalynei, jog apeliantė pateikė įrodymus apie realiai išleistą 136,78 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės nurodytą 400,00 Eur išlaidų sumą mažino gaunamos 385,00 Eur per metus išmokos mokyklinei uniformai ir avalynei suma.

28. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs, kad šalių dukra didžiąją dalį laiko praleidžia koledže, dėvėdama mokyklos uniformą ir avalynę, bei nesant pateiktiems įrodymams, jog apeliantė vaikui per mėnesį rūbams ir avalinei išleidžia 1 200,00 Eur per metus arba 100,00 Eur per mėnesį, pagrįstai sprendė, kad pusė šios sumos, t. y. 50,00 Eur per mėnesį arba 600,00 Eur per metus yra protingas išlaidų dydis nepilnamečio vaiko rūbams ir avalynei. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad kompiuterinė įranga vaikui nėra perkama kas metai, pagrįstai vertino, kad 25,00 Eur per mėnesį arba 300,00 Eur per metus išlaidos kompiuterinės įrangos atnaujinimui, antivirusinių ar kitokių programų įsigijimui, draudimui yra pakankamos. Apeliantė skunde nepateikė jokių argumentų, jog išlaidos nepilnametės dukters pramogoms ir už telefoną būtų didesnės, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. 600,0 Eur per metus arba 50,00 Eur per mėnesį, taip pat, jog patiria didesnes išlaidas higienos prekėms ir vitaminams, t. y. 600,00 Eur per metus arba 50,00 Eur per mėnesį.

29. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, jog nepilnametei šalių dukrai per mėnesį būtų būtina didesnė nei 25,00 Eur per mėnesį arba 300,00 Eur per metus suma nekompensuojamoms nepilnamečio vaiko sveikatos gerinimo išlaidoms. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tai, kad apeliantė dėl dukters patirtos traumos už fizioterapijos paslaugas sumokėjo 600,00 Eur, nesant duomenų, jog dėl patirtos traumos būtų būtinas nuolatinis gydymas, neįrodo, jog tokios išlaidos yra būtinos kiekvienais metais. Apeliantei apskritai nepateikus duomenų, kad ji už dukrą moka sveikatos draudimą ir dėl to patiria išlaidas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė šias išlaidas neįrodytomis.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės nurodytų 7 800,00 Eur per metus arba 650,00 Eur per mėnesį, 1/2 dalį būsto nuomos ir komunalinių mokesčių 200,00 Eur per mėnesį, pagrįstai atsižvelgė, kad už 2022 metus ieškovei buvo išmokėtas 11 676,60 Eur (arba 973,05 Eur per mėnesį) nuomos priedas, vertino, kad realiai apeliantė patyria 126,95 Eur išlaidas per mėnesį už būsto nuomą, pusė šios sumos sudaro 63,47 Eur per mėnesį arba 761,64 Eur per metus, o ne 550,00 Eur per mėnesį, kaip ieškinyje nurodė apeliantė, šildymo sezonu kiekvieną mėnesį apeliantė gauna kompensacijas už šildymą, byloje nėra įrodymų apie sumokėtus komunalinius mokesčius. Atsižvelgiant į tai, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad apeliantė išlaidų, tenkančių nepilnamečiui vaikui už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius, neįrodė.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 25–30 punktuose nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šalių nepilnametės dukros išlaikymui per metus yra reikalinga 8 606,64 Eur per metus arba 717,22 Eur per mėnesį suma.

32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 35 punktas).

33. Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovei per metus buvo išmokėta 1 820,00 Eur (arba 151,67 Eur per mėnesį) vaiko pašalpa, pagrįstai šia suma sumažino nepilnamečio vaiko išlaikymo sumą, ir teisingai sprendė, kad šalių nepilnametės dukters būtinųjų poreikių, ugdymo ir laisvalaikio užtikrinimui per metus reikia 6 786,64 Eur arba 565,55 Eur per mėnesį.

34. Apeliantė nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaidų vaiko poreikiams rėmėsi Lietuvoje esančiu minimalios mėnesinės algos vidurkiu, nes nepilnametė dukra gyvena ne Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini), kur vaiko išlaikymo išlaidos yra ženkliai didesnės.

35. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

36. Nagrinėjamu atveju apeliantė vaikui išlaikyti didesnį skiriamų lėšų poreikį grindžia aplinkybe, kad ji su nepilnamete dukra gyvena užsienio valstybėje, kurioje kainos aukštesnės, nei Lietuvoje. Tokiu atveju sprendžiant dėl priteistino iš tėvo (motinos), gyvenančio Lietuvoje, išlaikymo vaikui dydžio, greta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaikymo dydžio kriterijų (vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties), atsižvelgtina į aplinkybę, kieno iniciatyva vaikas gyvena užsienio valstybėje.

37. Kasacinis teismas yra suformulavęs taisyklę, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

38. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad šalių nepilnametė dukra į užsienį būtų išvykusi gyventi atsakovo iniciatyva, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė turi prisiimti dėl nurodytos priežasties atitinkama dalimi padidėjusias išlaidas, tenkinant šalių dukters poreikius.

39. Nors apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaikui priteistino išlaikymo, neteisingai įvertino jos turtinę padėtį, kadangi ji jokio turto neturi, tačiau byloje esantys pačios apeliantės pateikti duomenys prieštarauja apeliantės nurodytiems argumentams. Iš byloje esančios Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugpjūčio 29 d. išrašo nustatyta, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Sutiktina su apeliante, kad ji nedirbdama negauna pajamų iš darbo santykių, kai tokias pajamas gauna atsakovas, tačiau apeliantė gauna pajamas, kurias sudaro (duomenys neskelbtini) valstybės mokamos įvairios išmokos. Atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pati apeliantė akcentavo, kad jai netikslinga dirbti, nes jei (duomenys neskelbtini) dirbtų, ji sumokėtų daugiau mokesčių ir gautų mažiau pajamų, negu niekur nedirbdama ir augindama vaiką.

40. Iš byloje esančios išmokų, kurias gavo apeliantė santraukos, nustatyta, kad apeliantė gauna kas mėnesį apie 2 000,00 Eur įvairių socialinių išmokų, iš kurių bedarbio pašalpa sudaro per metus 14 519,00 Eur. Atsakovas pateikė duomenis, kad iš žemės ūkio veiklos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna 604,42 Eur per mėnesį. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. gruodžio 20 d. išrašo nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, ½ gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, kitų inžinerinių statinių-šulinys, bei kiti pastatai adresu (duomenys neskelbtini), bei 2 ha žemės ūkio paskirties sklypas adresu (duomenys neskelbtini).

41. Apibendrinant šalių turtinės padėties duomenis, teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad atsakovo turtinė padėtis sudaro pagrindą teikti dukrai išlaikymą didesne dalimi. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalys savo nepilnametei dukrai turi teikti išlaikymą lygiomis dalimis – po 282,78 Eur per mėnesį. Papildomai paminėtina ir tai, kad netgi nustačius, jog išlaikymą abu tėvai teikia po lygiai, akivaizdu, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikai, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

42. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad apeliantė ir atsakovas nepilnametei dukrai turėtų teikti išlaikymą po 282,78 Eur per mėnesį ir įvertinęs, kad Dublino miesto apygardos apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimu dėl alimentų priteisimo iš atsakovo dukros V. P. išlaikymui buvo priteista po 50,00 Eur per savaitę, t. y. 216,67 Eur per mėnesį, šią priteistą 216,67 Eur išlaikymo sumą atėmė iš vaikui skundžiamu sprendimu nustatytos būtino išlaikymo dydžio dalies, kurią turi teikti atsakovas (282,78 Eur), ir įvertinęs, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu buvo priteistas 101,37 Eur išlaikymas, paskaičiavo, kad iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui bendra priteista suma – 318,04 Eur (101,37 Eur + ((50 Eur X 52 sav.)):12 mėn.). Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog ji yra pateikusi vykdymui Dublino miesto apygardos apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą, sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, jei atsakovas gera valia vykdytų ne tik Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą, bet ir Dublino miesto apygardos apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą, tai iš atsakovo gaunama bendra 318,00 Eur išlaikymo suma būtų pakankama patenkinti šalių nepilnametės dukros poreikius.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio padarytos tiek atsižvelgiant į vaiko poreikius, tiek ir įvertinus šalių turtinę padėtį, byloje pateiktų įrodymų visumą, išanalizavus byloje esančią medžiagą, šalių nurodytas aplinkybes. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad, skundžiamu sprendimu teismui nepakeitus priteisto išlaikymo dydžio (padidinus), būtų pažeista nepilnamečio vaiko teisė gauti iš tėvų tinkamą išlaikymą, juo labiau, kad bendra, pagal du galiojančius skirtingų valstybių teismų sprendimus, mokėtina priteisto išlaikymo suma yra pakankama šalių nepilnametės dukters poreikių patenkinimui. Pažymėtina, kad pati apeliantė turi dėti pastangas ir kreiptis dėl teisinės pagalbos, kad būtų pateiktas vykdyti Dublino miesto apygardos apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimas.

Dėl draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus

44. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme

46. Nagrinėjamu atveju apeliantė pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl pagal Dublino miesto apygardos apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą priteisto nepilnametei šalių dukrai išlaikymo susidariusios skolos pripažinimo, todėl apeliacinio skundo reikalavimas dėl skolos pripažinimo apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamas, nes toks ieškinio reikalavimas pirmosios instancijos teisme nebuvo priimtas (CPK 312 straipsnis).

47. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas apeliantei išaiškinti, kad Išlaikymo prievolių, atsirandančių iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, nagrinėjimo procedūrą reglamentuoja 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas). Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnis taikomas teismo sprendimams, priimtiems valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas (visos ES valstybės narės, išskyrus Daniją bei Jungtinę D. B. ir Šiaurės Airijos Karalystę).

48. Reglamento IV skyriaus 1 skirsnio 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, turi būti pripažįstamas kitoje valstybėje narėje be jokios specialios procedūros ir nesuteikiant jokios galimybės ginčyti jo pripažinimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, ir kuris yra joje vykdytinas, yra vykdytinas kitoje valstybėje narėje, nereikalaujant jo paskelbti vykdytinu. Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nurodyti teismo sprendimo vykdymui skirti dokumentai, kuriuos pareiškėjas turi pateikti kompetentingoms vykdymo institucijoms. Taigi, Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnio, reglamentuojančio teismo sprendimų, priimtų valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, pripažinimą, vykdytinumą ir vykdymą, esmė ir paskirtis – exequatur procedūros panaikinimas: teismo sprendimo pripažinimas kitoje valstybėje narėje vyksta be jokios specialios procedūros ir nesuteikiant jokios galimybės ginčyti jo pripažinimą, o jo vykdymas kitoje valstybėje narėje vyksta, nereikalaujant jo paskelbti vykdytinu. Airija yra Europos Sąjungos valstybė narė, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, todėl šiuo atveju exequatur procedūra netaikoma,

49. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, Įstatymo ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką.

50. Šio Įstatymo 31⁹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, Konvencijos 6 straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funkcijas atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba jos paskirtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius.

51. Kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, Reglamento (EB) Nr. 4/2009 51 straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funkcijas atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba jos paskirtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius (Įstatymo 31⁵ straipsnio 2 dalis).

52. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba jos paskirtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius yra įpareigotos bendradarbiauti su kitose ES valstybėse narėse esančiomis centrinėmis institucijomis ir tokiu būdu padėti išlaikymo kreditoriams bei skolininkams pareikšti savo teises kitoje valstybėje narėje pateikiant prašymus dėl jau priimtų teismo sprendimų pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo, tokių sprendimų keitimo arba sprendimų priėmimo.

53. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. kovo 25 d. patvirtintą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų teikiamos paslaugos „Centrinės institucijos funkcijų vykdymas pagal 2007 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo ir Europos tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių“ aprašymą Nr. PAE-3 Centrinės institucijos funkcijas vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius.

54. Apeliantei išaiškintina, kad CPK nenumato, kad Lietuvos Respublikos teismai patys galėtų imtis priemonių įvykdyti užsienio teismų sprendimus pagal kartu su šiais sprendimais išduotus vykdytinus dokumentus, todėl atsižvelgiant, kad (duomenys neskelbtini) priimtų teismų sprendimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo Lietuvos Respublikoje vykdomi nereikalaujant jų paskelbti vykdytinais, todėl ji su prašymu dėl Dublino miesto apygardos apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje gali kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių, kuris vykdo centrinės institucijos funkcijas, paskirtas centrinei institucijai pagal 2007 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo ir Europos tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių.

55. Taip pat apeliantė dėl Dublino miesto apygardos apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo vykdymo dėl teisinės pagalbos gali kreiptis į Airijos centrinę instituciją išlaikymo išieškojimo užsienyje klausimais, kurios kontaktai skelbiami oficialioje Europos Sąjungos interneto svetainėje e-EUROPIEN JUSTICE (https://e- justice.europa.eu/47/LT/ family_maintenance?IRELAND&member=1): Department of Justice, adresas St Stephen’s Green, Dublin 2; telefono Nr. +353 (1) 602 8202; El. paštas: mainrecov@justice.ie.

Dėl bylos procesinės baigties

56. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

57. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.