Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

1.1.8.1.1; 1.1.8.11; 1.1.10.1; 1.2.23.1.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

2024 m. gegužės 9 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. ir jo gynėjos advokatės S. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. P. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir G. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas G. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 11 d. 7.10 val. iki 2022 m. spalio 11 d. 22.54 val., tai yra viena para, ir nuspręsta laikyti, kad G. P. yra atlikęs vieną dieną laisvės atėmimo bausmės; laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo G. P. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Nuteistasis G. P. ir jo gynėja apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, G. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, G. P. paskirtos bausmės rūšies, tačiau prašo teisingai subendrinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir atidėti galutinės subendrintos bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl G. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas ir už ją skirdamas G. P. bausmę, esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam G. P. paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020). Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam G. P. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

9. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas G. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, nubaudė sankcijoje numatyta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Skirdamas bausmę nuteistajam G. P. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad G. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad G. P. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. P. anksčiau teistas 5 kartus (2 t., b. l. 7-21), tarp jų ir už sunkų nusikaltimą (BK 147 straipsnio 1 dalis) bei už tokios pat rūšies nusikaltimą (BK 259 straipsnio 1 dalis), teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 23-28), dirba (2 t., b. l. 30), naują nusikalstamą veiką padarė praėjus dviem savaitėms po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis už tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo G. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), ir viena nuteistojo G. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)).

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo G. P. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant šiek tiek didesnį už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, nuteistajam G. P. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam G. P. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė (laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams), kuri (kaip jau buvo minėta) dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki laisvės atėmimo 1 metams), nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam G. P. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos tiek švelnesnės bausmės (areštas, mažesnės laisvės atėmimo bausmės), tiek griežtesnės bausmės (didesnės laisvės atėmimo bausmės) teigiamo poveikio nepadarė. G. P., būdamas anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už analogišką veiką, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Taigi skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam G. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl bausmių bendrinimo

11. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, G. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

12. Bausmių bendrinimo tvarką reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. BK 63 straipsnyje nustatyta, kad pagal jame reglamentuotas taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis) arba kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nusikalstamos veikos padarymo laikas ir pirmojo nuosprendžio priėmimo laikas yra tos aplinkybės, kurios lemia, pagal kurio straipsnio taisykles teismas turi subendrinti bausmes. Visas bausmes, paskirtas už nusikaltimus, padarytus iki pirmojo nuosprendžio paskelbimo, teismai turi bendrinti pagal BK 63 straipsnio taisykles, priklausomai nuo to, ar bausmės paskirtos vienoje, ar skirtingose bylose. Jeigu nustatoma, kad nusikaltimas yra padarytas po pirmojo nuosprendžio priėmimo ir asmuo nėra atlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės arba nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismai bausmes turi bendrinti remdamiesi BK 64 straipsnio taisyklėmis.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis 2022 m. spalio 11 d., kai G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti, kad G. P. 2022 m. spalio 11 d. padarė naują nusikalstamą veiką, neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m rugsėjo 27 d nuosprendžiu paskirtos bausmės, kaip tai numatyta BK 64 straipsnyje. Apeliantų nuomone, G. P. skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, nors dar nėra įsiteisėjęs ir nėra vykdomas, yra labai svarbus procesinis dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės (BPK 29 straipsnis). Juo asmuo sužino, kad jo veiksmai yra įvertinti kaip nusikalstami ir jam paskiriama bausmė, todėl naujo nusikaltimo padarymas po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir jo polinkį nesilaikyti įstatymų. Nuosprendžio įsiteisėjimas yra siejamas su jo pateikimu vykdyti ir vykdymu (BPK 335 straipsnis), bet nėra siejamas su bausmių bendrinimu. Teismų praktikoje yra paaiškinta, kad BK 64 straipsnio prasme nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, yra ir tas, kuris naują nusikalstamą veiką padarė po nuosprendžio už ankstesnes veikas paskelbimo, bet iki jo įsiteisėjimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220/2008, 2K-323/2011, 2K-233-654/2023).

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarė po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam G. P. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, pagrįstai taikė BK 64 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles.

16. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. P. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrino visiško sudėjimo būdu, visiškai nemotyvuodamas, kodėl yra parenkamas griežtesnis bausmių bendrinimo būdas. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato imperatyvių reikalavimų, kada teismas privalo bendrindamas bausmes jas sudėti pilnai, o kada tik iš dalies, tačiau teismas turi motyvuoti savo sprendimą. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus G. P. asmenybę, tai, kad skundžiamu nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu G. P. yra nuteistas už skirtingo pobūdžio veikas, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti jam palankesnį – dalinį bausmių bendrinimo būdą, tai yra prie skundžiamu nuosprendžiu G. P. paskirtos bausmės pridedant dalį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės (BK 64 straipsnio 3 dalis).

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau paminėtas G. P. ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, pobūdį, tai, kad skirtingais nuosprendžiais G. P. nuteistas už skirtingo pobūdžio nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti prie skundžiamu nuosprendžiu G. P. paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės – 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 mėnesius. Tokia pridedamos bausmės dalis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankama užtikrinti proporcingumo principo reikalavimų laikymąsi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai nuteistajam G. P. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

18. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. P. ir jo gynėja nurodo, kad yra pagrindas vadovautis BK 75 straipsnio nuostatomis ir atidėti G. P. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą.

19. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir panašiai. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

20. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į paminėtą įstatymo nuostatą akivaizdu, kad G. P. formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas atitinka.

21. Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, svarbią reikšmę turi aplinkybės, egzistuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, nes bausmė skiriama asmeniui esamuoju laiku už jo praeityje padarytą nusikalstamą veiką. Jeigu asmuo po nusikalstamos veikos padarymo ilgą laiką laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, stiprina socialinius ryšius, sukuria šeimą, dirba ar mokosi, galima pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas mažėja ir toks asmuo savo elgesiu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo įrodo, jog jis siekia pasitaisyti ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-130-648/2016).

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad G. P. visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailėjosi ir tai yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, kritiškai vertino savo elgesį, apgailestavo, tikino suvokęs neigiamas tokio savo elgesio pasekmes, pateikė duomenis, jog dirba ir darbe charakterizuojamas išimtinai teigiamai (2 t., b. l. 85), turi paskolų ir vykdo įsipareigojimus kreditoriams (2 t., b. l. 86-94), nurodė, kad atsisakė žalingų įpročių (neberūko), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, susitvarkė gyvenamąjį būstą. Šie duomenys leidžia manyti, kad G. P. siekia integruotis į visuomenę. Nors nuteistasis G. P. anksčiau ir teistas 5 kartus, kas ne itin palankiai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vienas teistumas šiuo metu išnykęs (Šiaulių apygardos teismo 1995 m. balandžio 11 d. nuosprendis), dar trys nuosprendžiai (Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendis, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendis, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendis) priimti 2010-2012 metais už nusikalstamas veikas, padarytas 2009-2011 metais. Analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, G. P. yra padaręs dar 2011 metais (prieš 13 metų), už ją teistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtintas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. spalio 13 d. nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam G. P.. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartimi, nustačius, kad G. P. tinkamai vykdė probacijos sąlygas, naujų administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) nepadarė, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema, tenkintas (duomenys neskelbtini) apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas ir nuteistojo G. P. probacijos priežiūros vykdymas nutrauktas prieš terminą. Toliau G. P. netinkamo elgesio apraiškos pasireiškė tik 2022 metais dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, už ką jis nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, ir dėl neteisėto narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) įgijimo ir laikymo, už ką nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. G. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarė 2022 m. spalio 11 d., po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio priėmimo, tačiau dar neįsiteisėjus šiam nuosprendžiui, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimo terminas dar nebuvo prasidėjęs, G. P. dar nebuvo įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą ir Probacijos tarnyba dar nevykdė jo priežiūros, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad G. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Duomenų, kad po 2022 metais padarytų nusikalstamų veikų, nuteistasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų, nėra (2 t., b. l. 99-117). Paskutiniu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistasis G. P. įvykdė tinkamai, 2023 m. gruodžio 7 d. G. P. buvo išregistruotas iš Probacijos tarnybos duomenų registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui. Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus pažyma apie G. P. elgesį priežiūros metu, kurioje nurodyta, kad G. P. naujų teisės pažeidimų nepadarė, tinkamai vykdė teismo skirtus įpareigojimus, pažeidimų neužfiksuota, dirba, iš anksto sutartu laiku atvykdavo į Probacijos tarnybą individualiam darbui (2 t., b. l. 134).

23. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis G. P. imasi priemonių savo gyvenimo būdo keitimui, kas leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju dar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas labiau neigiamai jį paveiktų, pakenktų sveiko ir darbingo amžiaus nuteistojo socialiniams ryšiams, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus, taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl G. P. yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti maksimaliam 3 metų laikotarpiui, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Būtent atidėjus bausmės vykdymą 3 metų laikotarpiui, teisėjų kolegijos vertinimu, bus užtikrinta tinkama nuteistojo resocializacija, kadangi, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį ir nuteistojo asmenybę, į tai, kad G. P. anksčiau jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jis ilgesnį laiką bus prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų, siekiant ne tik įsitikinti, kaip vykdomi paskirti įpareigojimai, bet ir užtikrinti korekcijos pokyčius teigiama linkme. Be to, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktų nuostatomis nuteistajam skirtini įpareigojimai – tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu G. P. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu gali kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Svarbu ir tai, kad G. P., būdamas laisvėje ir dirbdamas, prisidės ir prie valstybės gerovės (mokėdamas mokesčius), kai tuo tarpu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę būtų valstybės išlaikomas. Laivės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo G. P. ir jo gynėjos advokatės S. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 5 d. nuosprendį pakeisti:

pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, G. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį neatliktos laisvės atėmimo bausmės, ir G. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, G. P. paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant G. P. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai iš gyvenamosios vietos būtina išvykti dėl darbo ar į gydymo įstaigą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos;

panaikinti nuosprendžio dalį dėl laisvės atėmimo bausmės pradžios skaičiavimo;

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.