Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-226-516/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-04-27
Bylos Nr.: e2A-226-516/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02095-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Nijolė Piškinaitė, Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Redžius“
Atsakovas: D. V., UAB „AV SYSTEMS“, UAB „NORANA“
Trečiasis asmuo: R. K.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala

Civilinė byla Nr. e2A-226-516/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02095-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.8.1.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Redžius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Redžius“ ieškinį atsakovams D. V., UAB „AV SYSTEMS“ ir UAB „NORANA“, trečiasis asmuo – R. K., dėl nesąžiningos konkurencijos ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilo dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. V. ir UAB „NORANA“ 22 295,84 Eur ir solidariai iš atsakovų D. V., UAB „AV SYSTEMS“ ir UAB „NORANA“ 75 000 Eur bei procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Paaiškino, kad D. V. pagal 2009 m. kovo 9 d. darbo sutartį Nr. 32 dirbo UAB „Redžius“ direktoriaus pavaduotoju. Darbo sutarties 7 punkte buvo numatyta nekonkuravimo sąlyga, kad nutraukus darbo sutartį darbuotojas 3 metus negali dirbti įmonėse, užsiimančiose panašia veikla. Dėl to D. V. buvo mokamas didesnis darbo užmokestis nei UAB „Redžius“ direktoriui R. K..Atsakovas D. V. disponavo įmonės konfidencialia informacija – sudarytomis sutartimis ir jų priedais, tiekėjų kainomis ir taikomomis nuolaidų sistemomis, UAB „Redžius“ suteiktais darbuotojams el. pašto slaptažodžiais, internetinio puslapio redagavimo prieigos slaptažodžiais. Ši informacija buvo neprieinama asmenims, nedirbantiems UAB „Redžius“. Informacija buvo atskleidžiama tik darbuotojams, įgijusiems visišką pasitikėjimą ir įvertinus tikslingumą tokią informaciją atskleisti pagal darbo (veiklos) pobūdį. Informacija dėl su tiekėjais suderėtų kainų, nuolaidų sistemos yra ypatingai jautri ir vertinga, nes įmonės tarpusavyje rinkoje konkuruoja siūlomomis kainomis. D. V. 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P-140 už darbo drausmės pažeidimus buvo atleistas iš darbo nuo 2015 m. gruodžio 30 d. 2016 metais, gavus papildomus duomenis, ieškovė sužinojo, kad D. V. veikė nelojaliai jo kontroliuojamos įmonės atžvilgiu, pažeidė darbo sutartimi prisiimtą įsipareigojimą nutraukus darbo sutartį 3 metus nedirbti įmonėse, užsiimančiose panašia veikla. Su atsakovu D. V. glaudžiai susiję ieškovės konkurentai atsakovė UAB „AV SYSTEMS“ ir atsakovė UAB „NORANA“ nesąžiningai pasinaudojo ir įgijo pranašumą rinkoje ir praturtėjo ieškovės sąskaita. Apie žalą darančius atsakovų veiksmus tapo žinoma ir iš elektroninės duomenų saugyklos „Dropbox.com“, kuria naudojosi ir turinį užpildė buvęs darbuotojas atsakovas D. V.UAB „Redžius“ prekiauja šviesos, garso ir vaizdo įranga, vykdo technologinių sistemų instaliacijos ir renovacijos darbus. Įmonės specializacija – teatrų, kultūros centrų, klubų daugiafunkcinių salių elektrotechninių projektų rengimas ir jiems reikalingos įrangos pardavimas bei montavimas. Ieškovo pagrindinė veikla: žiūrovinių erdvių technologijų projektavimas ir prekyba, apšvietimas, įgarsinimas, scenos mechanika, specialūs efektai, valdymo sistemos. Įmonė savo srityje teikia konsultacines, inžinerines paslaugas. Ji yra vienintelė Vokietijos įmonės „MA Lighting International Gmbh“ įrangos platintoja Lietuvoje. Įrangai įsigyti ir darbui su šios įmonės įranga reikalinga atitinkama kompetencija. Kompetencijai įgyti ieškovės darbuotojas D. V. buvo komandiruotas į mokymus, už kuriuos buvo sumokėta 6 149,16 Eur.Lietuvos nacionalinis dramos teatras 2016 m. pradžioje organizavo „Apšvietimo įrangos ir jos programinio suderinimo paslaugų“ mažos vertės pirkimą, kuriame pasiūlymus teikė UAB „NORANA“ ir UAB „Redžius“. Pirkimo sąlygose numatyta, kad pirkimo objektas – „MA Lighting International Gmbh“ įranga, o paslaugas gali teikti tik specialistas, turintis įmonės „MA Lighting International Gmbh“ išduotą sertifikatą, leidžiantį prijungti, programuoti ir derinti esamą „MA Lighting International Gmbh“ apšvietimo įrangą. Veikdamas UAB „Redžius“ vardu ir turėdamas veikti išimtinai šios įmonės interesais D. V. organizavo įrangos tiekimą iš užsienio tiekėjo „MA Lighting International Gmbh“ užsakovui Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui, vykdė susirašinėjimą, kontroliavo užsakymo vykdymo eigą, ką patvirtina jo kontaktai elektroniniu paštu su užsienio tiekėju. Atsakovas D. V. naudojosi el. paštu (duomenys neskelbtini), šiuo pašto adresu naudojosi tik jis vienas ir tik jam buvo žinomas prisijungimo kodas. Šiuo būdu jis patvirtino užsakymą iš tiekėjo „MA Lighting International Gmbh“ produkto, skirto Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui. Jis 2015 m. vykdė susirašinėjimą su šio tiekėjo tarptautinių pardavimų atstove M. H., kuriai 2015 m. lapkričio 20 d. elektroniniu paštu pranešė, kad Nacionalinis dramos teatras patvirtino produkcijos užsakymą.D. V. panaudojo UAB „Redžius“ lėšomis įgytą kvalifikaciją, žinias kitos įmonės, UAB „Redžius“ konkurento – UAB „NORANA“, naudai, o ši tuo nesąžiningai pasinaudojo ir susikūrė sąlygas laimėti Lietuvos nacionalinio dramos teatro vykdytą apšvietimo įrangos pirkimo ir jos programinio suderinimo paslaugų mažos vertės pirkimą ir gauti 11 616 Eur pajamų. Dėl UAB „Redžius“ padarytų 3 689,20 Eur nuostolių, kas yra ieškovės negautos pajamos, kurias būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų atsakovo D. V. ir atsakovės UAB „NORANA“ suderintų veiksmų, atsakovė UAB „NORANA“ yra solidariai atsakinga. Atsakovas D. V. solidariai su atsakove UAB „NORANA“ privalo atlyginti mokymosi tikslais ieškovės išleistus viso 6 149,16 Eur, kurie buvo sumokėti D. V. už jo kvalifikacijos įgijimą „MA Lighting International Gmbh“, kuri buvo panaudota atsakovės UAB „NORANA“ naudai nesąžiningai laimint viešąjį pirkimą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.Atsakovė UAB „AV SYSTEMS“ nesąžiningai laimėjo konkursą, veikdama bendromis pastangomis prieš ieškovę su atsakovu D. V. ir atsakove UAB „NORANA“. Atsakovas D. V. susitarė su atsakove UAB „AV SYSTEMS“ ir atsakove UAB „NORANA“ suvienyti savo pastangas ir laimėti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (toliau – LNOBT) organizuojamą konkursą atsakovės UAB „AV SYSTEMS“ vardu, pasinaudojant ieškovei priklausančia ir atsakovui D. V. žinoma ieškovės informacija, turinčia esminę reikšmę šalims ir didelę komercinę vertę – apie tiekėjų pateiktas kainas ir ieškovės rengiamą pasiūlymo kainą konkursui.D. V., veikdamas ieškovės vardu iš tiekėjo ETC Ltd gavo 2015 m. lapkričio 11 d. pasiūlymą Nr. 130041534.0.2 dėl įrangos, skirtos LNOBT, tiekimo už 338 100,86 Eur. Atsakovė UAB „AV SYSTEMS“ viešajam pirkimui LNOBT laimėti nesąžiningai pasinaudojo D. V. perduota susijusiai įmonei – atsakovei UAB „NORANA“, konfidencialia informacija apie tiekėjų pasiūlymus UAB „Redžius“, taip įgydamas konkurencinį pranašumą teikti viešojo pirkimo organizatoriui LNOBT kainą, nesąžiningai suteikiančią pranašumą prieš ieškovę. UAB „Redžius“ buvo numačiusi, kad laimėjusi viešąjį pirkimą turėjo gauti pelno, tačiau jo negavo dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų pasinaudojant ieškovės konfidencialia informacija, diskredituojant prieš įrangos tiekėjus ir taip nesąžiningai konkuruojant.Atsakovių UAB „AV SYSTEMS“ ir UAB „NORANA“ sąsaja, glaudų ryšį įrodo tai, kad UAB „NORANA“ parengė 2016 m. sausio 8 d. pirkimo užsakymą iš tiekėjo Philips Vari-Lite, nurodydama pristatymo adresą Laisvės pr. 125, Vilnius, ir įmonės pavadinimą UAB „NORANA“ (UAB „AV SYSTEMS“), tai patvirtina, kad įmonės iš esmės glaudžiai susijusios, veikiančios vienu adresu, užsiimančios ta pačia veikla. Be to, D. V. dalyvavo 2016 m. gegužės 10 d. mokymuose LNOBT, kuriuose buvo mokoma dirbti su per UAB „NORANA“ į UAB „AV SYSTEMS“ pateikta įranga iš Philips Vari-Lite. Atsakovas akivaizdžiai veikė išvien su šiomis įmonėmis ir rūpinasi tinkamu UAB „AV SYSTEMS“ su LNOBT sudarytos sutarties įgyvendinimu. Be to, UAB „AV SYSTEMS“ vadovas V. R. taip pat prisistato kaip UAB „NORANA“ atstovas. Tai įrodo 2016 m. balandžio 5-8 d. parodoje „Prolight + Sound Frankfurt“ Vokietijoje vykusioje parodoje jo kartu su D. V. ir P. Š. platinamos vizitinės kortelės. D. V., turėdamas pakankamai profesinės ir asmeninės patirties būdamas ieškovės faktiniu vadovu toje srityje, kurioje veikė (viešieji prikimai), iš esmės valdydamas ieškovę, tyčia aktyviais veiksmais veikė taip, kad UAB „Redžius“ patyrė žalą, o atsakovai nepagrįstai įgijo konkurencinį pranašumą ir praturtėjo.Atsakovė UAB „AV SYSTEMS“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ieškovė UAB „Redžius“ dalyvavo LNOBT paskelbtame viešajame konkurse, kurio sąlygose buvo numatytas kvalifikacinis reikalavimas „Tiekėjo per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo registracijos dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) tinkamai ir laiku įvykdyta bent viena sutartis (technologinio apšvietimo įrangos, modernizavimo ir įdiegimo veikloje), kurios vertė ne mažesnė kaip 2 100 000 Eur“. Ieškovė šio kvalifikacinio reikalavimo neatitiko, todėl buvo numačiusi pagrįsti šį reikalavimą pasitelkiant jungtiniam pasiūlymui teikti UAB „Audiotonas“. Tačiau UAB „Audiotonas“ konkurse dalyvavo su atsakove UAB „AV SYSTEMS“. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovai kaip nors paveikė UAB „Audiotonas“ apsisprendimą nedalyvauti LNOBT skelbtame viešojo pirkimo konkurse kartu su ieškove. Ieškovė UAB „Redžius“ nepateikė įrodymų, jog ji siūlė UAB „Audiotonas“ dalyvauti viešajame konkurse kartu. Ieškovės teiginiai, jog atsakovė UAB „AV SYSTEMS“ galėjo žinoti apie laimėjimą dėl to, kad žinojo, kokią kainą siūlys ieškovė yra nelogiški ir nepagrįsti.Nors ieškovė teigia, kad ji buvo vienintelė jos nurodytų tiekėjų atstovė, tačiau pateikti dokumentai nepatvirtina, kad ji yra vienintelė atstovė ir kitos įmonės negali nusipirkti šios įrangos tiesiogiai iš tiekėjų ar iš kitų įmonių. Įrangą kiekvienas asmuo gali įsigyti ir iš Latvijos, Estijos, Lenkijos ir kitų Europos sąjungos valstybių atstovų. Pavyzdžiui, Klaipėdos teatro skelbtą viešąjį konkursą laimėjusi UAB „OGMIOS PULSAS PRO“ įrangą taip pat pirko ne iš ieškovės, o tiesiogiai iš gamintojo. Taigi, ne tik ieškovė galėjo susisiekti su užsienio tiekėjais, galinčiais pasiūlyti LNOBT viešojo pirkimo sąlygas atitinkančius dokumentus ir gauti pasiūlymą dėl prekių įsigijimo.Ieškovė kaltina atsakovą D. V. perdavus informaciją atsakovei UAB „AV SYSTEMS“ apie ieškovės pasiūlymo LNOBT organizuotam viešajam pirkimui kainą, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Ieškovės pasiūlyta kaina buvo daugiau nei puse milijono eurų didesnė nei atsakovės UAB „AV SYSTEMS“ pasiūlyta kaina. Be to, konkurse buvo ir daugiau dalyvaujančių asmenų, todėl atsakovė UAB „AV SYSTEMS“ negalėjo būti garantuota dėl būsimo laimėjimo. Atsakovių UAB „AV SYSTEMS“ ir UAB „NORANA“ sąsajumą ieškovė įrodinėja tuo, kad bendrovės veikia vienu adresu, užsiima tapačia veikla. Tačiau Laisvės pr. 125 yra registruota eilė įmonių. Tai, kad atsakovė UAB „AV SYSTEMS“ ir atsakovė UAB „NORANA“ užsiima panašia veikla dar nereiškia, kad jie veikia siekdami pakenkti ieškovei.Tai, kad D. V. dalyvavo mokymuose LNOBT, mokantis dirbti su LNOBT patiekta įranga niekaip nepatvirtina, kad jis veikė išvien su šiomis įmonėmis ir rūpinasi tinkamu UAB „AV SYSTEMS“ ir LNOBT sudarytos sutarties įgyvendinimu. LNOBT buvo organizuoti mokymai, kurių metu teatro darbuotojai buvo mokomi dirbti su naujai sumontuota įranga. UAB „AV SYSTEMS“ žiniomis, D. V. dirba Technikos koordinatoriumi VšĮ „Teatras MENO FORTAS“, t. y. E. N. teatre. Atsakovė UAB „NORANA“ atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Atsakovas D. V. jokios ieškovei priklausančios konfidencialios ar komercinę paslaptį sudarančios informacijos atsakovei UAB „NORANA“ niekada neperdavė, juo labiau, informacijos, kuri padėtų laimėti viešojo pirkimo konkursą. Atsakovės supratimu, abejotina, kad D. V. galėjo apskritai žinoti ieškovės pasiūlyme nurodytą galutinę kainą, nes jau tris mėnesius nebedirbo pas Ieškovę.Ieškovė neteisėtai deklaruoja save kaip vienintelę „MA Lighting International GmbH“ atstovę Lietuvoje. Ieškovė vienareikšmiškai nėra vienintelė šios įmonės prekių tiekėja Lietuvoje. Vien aplinkybė, kad atsakovė UAB „NORANA“ prekiauja su šia įmone savaime paneigia bet kokį ieškovės išskirtinumą.Atsakovas D. V. yra rinkoje gerai žinomas asmuo, kurio rekomendacijų, konsultacijų ar patarimų teiraujasi ne vienas asmuo ir įmonė. Jis dirba technikos direktoriumi viešojoje įstaigoje, kuri užsiima režisieriaus E. N. spektaklių kūrimu bei pristatymu Lietuvos ir užsienio publikai. Aplinkybė, kad atsakovai bendradarbiavo viešajame konkurse, nesudaro pagrindo daryti išvadai, jog ieškovės atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai. Atsakovas D. V., niekada nedirbo ir nedirba atsakovei UAB „NORANA“. Ieškovė teigia, kad atsakovė UAB „AV SYSTEMS“ viešajam pirkimui laimėti nesąžiningai pasinaudojo UAB „NORANA“ turima ieškovei priklausančia konfidencialia informacija. UAB „NORANA“ apskritai aptariamame viešojo pirkimo konkurse nedalyvavo, todėl atsakovei nėra suprantama kokiu pagrindu ieškovė laiko atsakovę solidariai atsakingu už tariamai sukeltą žalą. Atsakovas D. V. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas iš esmė nurodė panašius argumentus, kaip ir atsakovai UAB „AV SYSTEMS“ ir UAB „NORANA“. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis buvo IĮ „Redžius“ savininkas ir 2009 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą pertvarkyti IĮ „Redžius“ iš individualios įmonės į UAB „Redžius“, kurios vieninteliu akcininku buvo iki 2009 m. kovo 5 d. Atsakovas 1998 m. gruodžio 1 d. priėmė į darbą trečiąjį asmenį R. K. vadybininko pareigoms. Tikėdamas, kad R. K. pareigingai veikia išskirtinai bendrovės interesais ir geriausiomis bendrovei sąlygomis, 2008 m. sausio 3 d. paskyrė jį bendrovės vadovu. Pasitikėdamas vadovu R. K. ir vadybininku L. Ž., ir tikėdamas, kad bendras dalyvavimas bendrovėje sustiprins bendrovę, atsakovas pertvarkė įmonę ir nutarė perleisti R. K. ir L. Ž. (kuris 2015 m. šias akcijas perleido R. K. dovanojimo sutartimi) dalį akcijų.2012 m. spalio 10 d. R. K. ir L. Ž. sutuoktinės įsteigė bendrovę UAB „Arisava“, kurios direktoriumi buvo paskirtas L. Ž., kuris bendrovėje dirbo vadybininku bei nuosavybės teise valdė 9 proc. bendrovės akcijų. UAB „Arisava“ vykdoma ūkinė – komercinė veikla yra analogiška veiklai, kurią vykdo ieškovė (garso, šviesos įrangos pardavimas, instaliavimas ir kt.). Atsakovui sužinojus, kad R. K. ir L. Ž. įsteigė konkuruojantį juridinį asmenį UAB „Arisava“ ir tokiais veiksmais iš esmės atliko nesąžiningą bei neteisėtą bendrovės turto perėmimą –perkėlimą į su R. K. ir L. Ž. susijusią įmonę, atsakovas Kauno apygardos teisme R. K., L. Ž. ir UAB „Arisava“ veikdamas bendrovės vardu pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Atsakovui ėmus aktyviai domėtis R. K. ir L. Ž. užsiimama konkuruojančia veikla per UAB „Arisava“ bei ėmus reikšti jiems pretenzijas, ieškovė atleido atsakovą iš direktoriaus pavaduotojo pareigų nuo 2015 m. gruodžio 30 d.Ieškovei atleidus atsakovą jo vienintelė darbovietė liko viešoji įstaiga „Teatras MENO FORTAS“, kurioje jis dirba nuo 2003 metų technikos direktoriumi ir jokiose kitose įmonėse, įstaigose ir (ar) organizacijose po atleidimo nedirbo ir (ar) nebuvo įsidarbinęs.Atsakovas, dirbdamas ieškovei, neturėjo priėjimo prie visos ieškovės informacijos, o juo labiau – prie visos komercinę paslaptį sudarančios informacijos. Jam buvo pateikiama tik tiek informacijos, kiek reikia jo funkcijoms vykdyti bei tik tiek informacijos, kiek ji nekenkė trečiajam asmeniui R. K. ir L. Ž. vykdyti konkuruojančią veiklą per UAB „Arisava“. Be to, UAB „Redžius“ nepateikė jokių konkrečių duomenų, kokią komercinę paslaptį sudarančią informaciją atsakovas žinojo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų bent minimalias ieškovės pastangas apsaugoti jos nurodytą komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Teismo vertinimu, pagal byloje pateikiamus duomenis nėra aišku, kas įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi, kokia yra susipažinimo su komercinėmis paslaptimis tvarka, kokie konkrečiai asmenys gali su šia informacija susipažinti, taip pat kada konkretus asmuo susipažino su informacija, kuri sudaro komercinę paslaptį. Teismas darė išvadą, kad informacija apie „MA Lighting International GmbH“ negali būti laikoma ieškovės komercine paslaptimi ir tokios informacijos naudojimas nėra įstatymuose numatytų draudžiamų veiksmų atlikimas. Be to, ieškovės pateikta D. V. darbo sutartis nenumatė pareigos saugoti konfidencialią įmonės informaciją, nors teismų praktikoje aiškiai nurodoma, kad pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016)Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką turi būti numatytas aiškus ir konkretus kompensacijos dydis, tačiau analizuojamas nekonkuravimo susitarimas tokios aiškios ir konkrečios kompensacijos nenumato. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad šalys nesusitarė dėl kompensacijos dydžio. Nė viena atsakovo D. V. darbo sutarties sąlyga nenustato, kad atitinkama darbo užmokesčio dalis yra kompensacija už nekonkuravimo sutarties pažeidimą.Teismo vertinimu, atsakovas D. V. buvo atleistas iš darbo, tokiu atveju darbo sutartis nelaikytina nutraukta darbuotojo prašymu be svarbios priežasties, o byloje esanti pažyma apie patirtas UAB „Redžius“ sąnaudas D. V. kvalifikacijai kelti patvirtina, kad 2015 m., t. y. paskutiniaisiais atsakovo D. V. darbo metais, UAB „Redžius“ išlaidų atsakovo D. V. mokslui nepatyrė, todėl jokio pagrindo reikalauti priteisti iš jo 3 6 149,16 Eur nėra.Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, apie tai, jog atsakovas D. V., kada nors dirbo UAB „NORANA“. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė, jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius. UAB „NORANA“ nėra nekonkuravimo susitarimo šalis ir neturi jokio kito įsipareigojimo nekonkuruoti prieš ieškovę. Teismas darė išvadą, kad UAB „NORANA“ negali būti solidariai atsakinga už nekonkuravimo susitarimo pažeidimą.Teismo vertinimu, net jei ieškovė ir būtų turėjusi reikiamą kvalifikaciją ji galėjo nelaimėti LNOBT konkurso dėl kitų asmenų pasiūlytos mažesnės kainos, nes konkursas buvo atviras ir jame galėjo ir dalyvavo ne tik ieškovė ir UAB „AV SYSTEMS“. Teismas taip pat darė išvadą, kad net jei atsakovei UAB „NORANA“ būtų žinoma konkreti ieškovės prekių užsakymo kaina, ši informacija neturėjo jokios Lietuvos nacionalinio dramos teatro viešojo pirkimo konkurso laimėjimą lemiančios įtakos. Užsakomų prekių suma (5 557,80 Eur) sudarė tik maždaug pusę pasiūlyme nurodytos kainos (10 259 Eur). Teismo vertinimu, ieškovė byloje ne tik neįrodė atsakovės UAB „NORANA“ neteisėtų veiksmų, bet taip pat neįrodė ir savo reikalavimo dydžio. Ieškovė nepateikė jokio skaičiavimo ar dokumentų, kurių pagrindu teismas galėtų nustatyti kokiu būdu buvo pasiektas 75 000 Eur dydžio reikalavimas. Taip pat teismui liko neaišku, ar ieškovės nurodyta suma yra tikėtinas grynasis pelnas ar tik tikėtinos piniginės įplaukos.Teismo vertinimu, informacija iš D. V. paskyros „Dropbox“ negali būti pripažinta patikima, nes vartotojas, galintis prieiti prie minėtos paskiros, o šiuo atveju ir ieškovė, informaciją gali papildyti arba pakeisti, ar kaip nors kitaip ją nulemti. Ieškovė taip pat prašė prie nagrinėjamos bylos prijungti keturias momentinių kompiuterio ekrano kopijas (angl. screenshot), kuriose atitinkamai pavaizduoti keturi dokumentai. Teismo vertinimu, šie įrodymai yra nepatikimi, nes visų keturių dokumentų kilmė yra neaiški, dokumentų turinys uždengtas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, kad šios kategorijos bylose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Be to, teismas nepagrįstai apribojo jos teisę į gynybą, nes atsisakė išreikalauti prašomus įrodymus.Pirmosios instancijos teismas dėl pareigos saugoti konfidencialią įmonės informaciją atsakovo darbo sutartį vertino pernelyg formaliai ir neatsižvelgė į pareiginius nuostatus. Informacija jam ypatingai gerai buvo žinoma ir prieinama dėl jo ilgalaikio darbo bendrovėje ir dėl užimamų pareigų pobūdžio bei jo, kaip akcininko, statuso. Atsakovui visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį buvo mokama kompensacija dėl nekonkuravimo – padidintas darbo užmokestis. Apeliantės teigimu, teismas nevertino, koks pagrindas buvo atsakovui mokėti didesnį atlyginimą nei direktoriui. Teismas taip pat neįvertino, kad atsakovas dėl įgytos patirties UAB „Redžius“ tapo UAB „NORANA“ atstovu. Tai įrodo nurodomi jo kontaktiniai duomenys UAB „NORANA“ pasiūlymuose ar užsakymuose. Nors atsakovas nebuvo įformintas kaip UAB „NORANA“ darbuotojas, tačiau atliko darbo funkcijasKaip matyti iš pirmosios instancijos teisme pateiktų įrodymų, D. V. neužilgo po atleidimo pristatytas UAB „NORANA“ atsakingu asmeniu Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui teiktame 2016 m. kovo 14 d. UAB „NORANA“ „Pasiūlyme apšvietimo įrangos pirkimo ir jos programinio suderinimo paslaugų mažos vertės pirkimui apklausos būdu“. Atsakovo direktoriaus D. K. pasirašytame pasiūlyme D. V. nurodytas kaip už pasiūlymą atsakingas asmuo. Svarbu pažymėti, kad kontaktas nurodytas (duomenys neskelbtini).Aplinkybę, kad atsakovai paveikė UAB „Audiotonas“ apsisprendimą nedalyvauti LNOBT skelbtame viešojo pirkimo konkurse kartu su ieškove įrodo faktas, jog vykstant LNOBT viešajam pirkimui pasiūlymą teikiančių įmonių atstovai (kartu su ieškovės atstovu dalyvavo ir UAB „Audiotonas“ atstovas) buvo atvykę į LNOBT aptarti įvairių klausimų ir apžiūrėti objektą, todėl pagrįstai tikėjosi bendradarbiavimo su UAB „Audiotonas“.Ieškovė sutinka su teismo pozicija, kad negautų pajamų dydis nėra pakankamai pagrįstas. Tačiau pažymi, kad dėl ieškovės padėties nebuvo galimybės tiksliai apskaičiuoti negautų pajamų dydį. Ieškovė ieškinyje teigė, jog ji numato galimybę tikslinti negautų pajamų dydį, kai taps prieinami su LNOBT sudarytų sandorių ir jų vykdymo dokumentai, kurių pagrindu galima būtų nustatyti, kokio dydžio nuostoliai negautu pajamų ir pelno pavidalu padaryti ieškovei. Pirmosios instancijos teismas šiuos dokumentus išreikalauti atsisakė ir taip ieškovei atėmė galimybę patikslinti reikalavimą.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:Atsakovas negalėjo atskleisti jokios konfidencialios informacijos, kuri jam nebuvo žinoma ir (ar) kuri realiai nebuvo ir negalėjo būti laikoma konfidencialia informacija. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės argumentai, kad atsakovas atskleidė konfidencialią informaciją, kurios realiai ieškovė nenurodo, kas ji ir kokia ji yra, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.Visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį atsakovui niekuomet nebuvo mokama jokia kompensacija dėl nekonkuravimo, visą laiką jam buvo mokamas šalių darbo užmokestis, kuris darbo sutartyje buvo įvardintas konkrečiu dydžiu.Teismas pagrįstai atsisakė priteisti bendrovės naudai jos neva patirtą 75 000 Eur žalą dėl Bendrovės nelaimėto Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro organizuoto viešojo pirkimo.Ieškovė iš viso neįrodė, kad realiai galėjo tikėtis kokių nors pajamų iš Ieškinyje minimų viešųjų pirkimų. Juo labiau, Ieškovė neįrodė ir nepagrindė, kad Ieškovė turėjo realias galimybes gauti 75 000 Eur dydžio pelną.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „NORANA“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:Ieškovė byloje neįrodė, kad UAB „NORANA“ žinojo ir pasinaudojo ieškovės konfidencialia ar komercine paslaptį sudarančią informacija, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė UAB „NORANA“ padarė draudžiamus nesąžiningos konkurencijos veiksmus.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D. V. darbo sutartyje esanti nekonkuravimo sąlyga negalioja, nes nebuvo susitarta dėl aiškiai apibrėžtos, mokamos kompensacijos. Nėra aišku, koks ryšys sieja D. V. nekonkuravimo susitarimą ir skirtumą tarp jo ir ieškovės vadovo darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 75 000 Eur negautų pajamų priteisimo pralaimėjus LNOBT organizuotą viešojo pirkimo konkursą. Pati ieškovė patvirtino, kad neturėjo reikiamos kvalifikacijos dalyvauti viešojo pirkimo konkurse. Nors Ieškovė teigia, kad tikėjosi dalyvauti konkurse kartu su UAB „Audiotonas“, tačiau nepateikė įrodymų patvirtinančių šiuos teiginius. Pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytas aplinkybes pagrįstai vertino pagal komercinei paslapčiai taikomus reikalavimus. Nepaisant to, ieškovės nurodytos informacijos pobūdis nėra teisiškai reikšmingas šios bylos nagrinėjime, kadangi ieškovė neįrodė, kad informacija apie ieškovės sudarytas sutartas, tiekėjų kainas ir taikomas nuolaidų sistemas buvo perduota atsakovei UAB „NORANA“ ir šia informacija buvo pasinaudota siekiant nesąžiningai konkuruoti.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „AV SYSTEMS“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė siūlė UAB „Audiotonas“ dalyvauti konkurse kartu su ja ir įrodymų, jog atsakovai kaip nors paveikė UAB „Audiotonas“ apsisprendimą nedalyvauti LNOBT skelbtame viešojo pirkimo konkurse kartu su ieškove. Dėl šių priežasčių pagrindo nuspręsti, kad atsakovai yra kalti dėl to, jog ieškovė nelaimėjo viešojo pirkimo konkurso, ir dėl to turi atlyginti žalą, nebuvo.Ieškovės pareiga įrodyti, kad ji yra išimtinė jos nurodytų gamintojų atstovė negali būti perkelta atsakovams, todėl ieškovei nepateikus sutarčių ar susitarimų su gamintojais, kuriuose būtų aiškiai nurodyta, kad ji yra išimtinė atstovė ir gamintojas tiesiogiai prekių tretiesiems asmenims negali parduoti, teismas pagrįstai nusprendė, jog byloje nėra įrodymų, jog ieškovė yra vienintelė atstovė ir Lietuvos įmonės negali nusipirkti šios įrangos tiesiogiai iš šių bendrovių ar iš kitų įmonių.Ieškovės dalyvavimas konkurse žinant, kad ji neatitinka kvalifikacijos reikalavimų ir negali konkurso laimėti, ieškinio dėl negauto pelno pareiškimas, netgi nepateikiant savo planuoto gauti pelno paskaičiavimą ir pagrindimą bei reikalavimas išreikalauti daugybę konfidencialių konkurentų dokumentų, nesusijusių su byla, verčia manyti, kad tikrasis ieškinio tikslas buvo informacijos gavimas, todėl esant tokiai situacijai teismas, pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės pareikštus prašymus dėl įrodymų išreikalavimo.Akivaizdu, kad šioje byloje ginčas kilo ne dėl suderintų veiksmų viešajame pirkime, todėl remtis ieškovės apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika ir joje įtvirtintomis taisyklėmis, taip pat ir prezumpcija, kad laikoma, jog ūkio subjektas pasinaudojo atskleista informacija ar perkelti įrodinėjimo naštą dėl ieškovės išimtinio atstovavimo gamintojams atsakovams nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas D. V., UAB „Redžius“ direktoriaus pavaduotojas, atskleidė UAB „Redžius“ konkurentėms UAB „AV SYSTEMS“ ir UAB „NORANA“ konfidencialią informaciją ir kartu su šiomis įmonėmis konkuravo su UAB „Redžius“ LNOBT ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro viešuosiuose pirkimuose.Kaip nurodo ir pati apeliantė, ji atsakovo atsakomybę kildina iš sutarties – pareigos saugoti konfidencialią informaciją ir nekonkuravimo susitarimo pažeidimų, o atsakovių atsakomybę kildina deliktiniais pagrindais.Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti <...> ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus.Ūkio subjekto konkurencinis elgesys rinkoje, taip pat konkurencijos teisės pažeidimai, yra pagrįsti ekonomine logika – konkurencijos teisės pažeidimu siekiama tam tikro konkretaus rezultato (pvz. gauti pelno, padidinti pardavimus, išstumti konkurentus, apsunkinti naujų subjektų patekimą į rinką ir kt.). Tokio pobūdžio pažeidimai suteikia juos padariusiam subjektui nepagrįstą konkurencinį pranašumą, padaro žalos kitiems ūkio subjektams ir (arba) vartotojams, todėl yra draudžiami, juos pažeidusiems asmenims nustatyta teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-421/2017).Atitinkamai, šioje byloje įrodinėjimo ir vertinimo dalyką sudaro atsakovo sutartinė atsakomybė ir atsakovių deliktinė atsakomybė, kuriai turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 1.116 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, ieškovė jame kelia tinkamo įrodymų vertinimo ir išreikalavimo klausimus, o nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo esmės grindžia dviem epizodais – LNOBT ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro viešaisiais pirkimais, kurių, jos teigimu, ji nelaimėjo dėl to, kad atsakovas veikė kartu su atsakovėmis ir / ar atskleidė joms ieškovės specifinę konfidencialią informaciją.

Dėl įrodymų vertinimo ir išreikalavimo

Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad įrodinėjimas civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, turi savą specifiką. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gauti pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013; 2014 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Kasacinio teismo pažymėta, kad, nagrinėjant tokios kategorijos bylas, būtina turėti omenyje tai, jog siekis nesąžiningai konkuruoti ir sąžiningai konkurencijai priešingų veiksmų atlikimas dažnai sąmoningai yra nukreiptas į nesąžiningos, taigi ir neteisėtos, naudos gavimą kitų asmenų sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2004; 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė apeliaciniame skunde taip pat išplečia teismų praktikoje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles cituodama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl konkurenciją ribojančių suderintų veiksmų (draudžiamų susitarimų). Atsižvelgiant į tai, kad šios bylos ginčo dalykas nėra draudžiami susitarimai (toks klausimas byloje nebuvo keltas), apeliantės nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiai bylai yra neaktuali.Vis dėlto, teisėjų kolegija pažymi, kad paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl įrodinėjimo specifikos nesąžiningos konkurencijos bylose anaiptol nedaro išimties iš bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jos prašymus išreikalauti įrodymus ir taip suvaržė jos teisę į gynybą. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu neturi pagrindo sutikti. Atmesdamas ieškovės prašymus, pirmosios instancijos teismas išdėstė prašymų netenkinimo motyvus. Apeliantė, skųsdama šiuos pirmosios instancijos teismo procesinius veiksmus ir apeliacinėje instancijoje toliau nenurodo, kaip jos prašyti išreikalauti įrodymai yra susiję su byla, ar kokias aplinkybes jie gali pagrįsti (CPK 180 straipsnis, 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymus išreikalauti papildomus įrodymus, CPK nuostatų nepažeidė.Teisėjų kolegija taip pat visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl duomenų, gautų iš D. V. paskyros „Dropbox“ duomenų saugyklos. Teismas pagrįstai akcentavo, kad šią informaciją galima papildyti arba pakeisti, ar kaip nors kitaip nulemti. Šių teismo išvadų dėl duomenų patikimumo apeliantė nepaneigė. Analogiškai teisėjų kolegija pasisako ir dėl momentinių kompiuterio ekrano kopijų (angl. screenshot). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie įrodymai yra nepatikimi, nes jų kilmė yra neaiški, o turinys uždengtas. Priešingai, nei nurodo apeliantė, dokumentų autorių duomenys yra nereikšmingi ir nesudaro pagrindo laikyti jų patikimais, nes, kaip vėlgi teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, teksto redagavimo programose dokumentų autoriai gali būti pakeisti (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl atsakovo pareigos saugoti konfidencialią informaciją ir nekonkuruoti

Prieš vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl anksčiau paminėtų viešųjų pirkimų, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovo D. V. pareigos saugoti konfidencialią informaciją ir nekonkuruoti su ieškove egzistavimu, kadangi skirtingai nuo atsakovių, kurių atsakomybė kildinama iš delikto, atsakovo civilinė atsakomybė yra kildinama iš sutarties, o su šiuo sutarties pažeidimu yra siejami ir atsakovių neteisėti veiksmai.Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, padarydamas išvadą, jog D. V. darbo sutartis nenumatė pareigos saugoti konfidencialią įmonės informaciją, darbo sutartį vertino pernelyg formaliai ir neatsižvelgė į pareiginius nuostatus. Taip pat nurodė, kad atsakovui buvo žinomos įmonės sudaromos sutartys ir jų priedai, tiekėjų kainos ir taikomos nuolaidų sistemos. Jos yra priskiriamos specifinio pobūdžio konfidencialiai informacijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė teisi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai neatribojo konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 yra išaiškinusi, kad konfidenciali informacija apima komercines paslaptis ir atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma taip:Informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių.Informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais.Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė.Komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus.Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija paminėtoje byloje pažymėjo ir tai, kad pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo. Apeliantė teisi, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovui buvo nustatyta pareiga saugoti konfidencialią informaciją pareiginiuose nuostatuose (pareiginių nuostatų 37 punktas). Su pareiginiais nuostatais atsakovas buvo supažindintas 2009 m. kovo 10 d. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovais bei pirmosios instancijos teismu, kad apeliantė savo procesiniuose dokumentuose nedetalizavo, kokią informaciją konkrečiai sužinojo ir (ar) galėjo sužinoti atsakovas D. V. ir, jog ši informacija buvo saugoma. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, kai už konfidencialios informacijos atskleidimą siekiama iš esmės analogiškos atsakomybės, kokia taikoma atskleidus komercinę paslaptį, konfidencialios informacijos identifikavimui turi būti taikomi iš esmės analogiški kriterijai kaip ir komercinėms paslaptims, t. y. įmonė turi būti aiškiai apibrėžusi, kokio pobūdžio informaciją ji laiko konfidencialia, darbuotojams turi būti aiškiai atskleista šios informacijos sudėtis ar bent jau aiškiai suformuluoti jos atpažinimo kriterijai, darbdavys turi imtis protingų pastangų tokią informaciją saugoti, o darbuotojas turi būti įsipareigojęs tokios informacijos neatskleisti. Nagrinėjamos bylos atveju egzistuoja tik vienas iš aptariamų kriterijų – atsakovui jo pareiginiuose nuostatuose buvo nustatyta pareiga saugoti konfidencialią informaciją, tačiau to, kokio turinio informacija atitinkamo ūkio subjekto laikoma komerciškai vertinga, kaip darbdavys ją nustato ar kaip darbuotojas gali ją identifikuoti, kaip tokia informacija įmonėje yra saugoma, kad netaptų žinoma tretiesiems asmenims, apeliantė neįrodinėjo, apsiribodama argumentu, kad pats atsakovas žinojo, kokia informacija yra konfidenciali, nes kai kuriuos savo rengtus dokumentus pats žymėjo konfidencialumo žyma. Apeliantė jos nurodytą informaciją – įmonės sudarytas sutartis ir jų priedus, tiekėjų kainas ir taikomas nuolaidų sistemas apibrėžia kaip specifinio pobūdžio konfidencialią informaciją, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti apeliantės teiginiai tėra abstrakcijos, kurios teismui nesudaro galimybės nei nustatyti konkretaus informacijos turinio, nei šios informacijos apsaugos ir vertės įmonei. Tuo labiau, kad, kaip išaiškinta anksčiau paminėtoje kasacinio teismo praktikoje, tokios informacijos apsauga yra vienas iš kriterijų, kurių apeliantė šioje byloje neįrodė. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė paminėtą informaciją laiko specifinio pobūdžio konfidencialia informacija vėlgi neatskleisdama, kokiu pagrindu jos nurodyta informacija turėtų būti tokia pripažįstama (būtent specifine konfidencialia informacija). Akcentuodama tiekėjų kainų konfidencialumą apeliantė nurodo, kad tai yra ypatingai jautri ir vertinga informacija, nes įmonės tarpusavyje rinkoje visų pirma konkuruoja siūlomomis kainomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai turi būti pagrįsti atitinkamais duomenimis, pavyzdžiui, kad tiekėjų kainos buvo apeliantei išskirtinės, susiformavusios dėl apeliantės ir tiekėjo ilgamečio bendradarbiavimo ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių bet kuriam kitam rinkos dalyviui tiekėjas pasiūlytų kitokią (didesnę) kainą. Tokių duomenų byloje nėra.Apeliantės pasiūlymo viešajame pirkime galutinė kaina teisėjų kolegijos vertinimu taip pat šiuo atveju nelaikytina konfidencialia informacija (specifine ar kitokia), nes dažnu atveju įmonės galutinė kaina yra vieša, o konkurencinę reikšmę turi tai, kokia yra jos struktūra. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad viešajame pirkime pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina, išskyrus jos sudedamąsias dalis, nėra laikoma konfidencialia informacija (ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantė savo kainos struktūros atskleidimo atsakovui (ir atitinkamai – atsakovėms) neįrodinėjo, jos vertės, kaip tam tikro konkurencinio pranašumo, neatskleidė.Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog atsakovui jos buvusiam darbuotojui D. V. buvo žinoma kokia nors specifinė, konkurencinį pranašumą suteikianti, konfidenciali informacija ir kad jis tokią informaciją būtų atskleidęs bylos atsakovėms (CPK 178, 185 straipsniai).Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nekonkuravimo sutarimo ir nurodo, kad atsakovui visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį buvo mokama kompensacija dėl nekonkuravimo, t. y. padidintas darbo užmokestis. Apeliantės teigimu, teismas nevertino, koks pagrindas buvo atsakovui mokėti didesnį atlyginimą nei direktoriui. Teismas taip pat neįvertino, kad atsakovas dėl įgytos patirties UAB „Redžius“ tapo UAB „NORANA“ atstovu. Tai įrodo nurodomi jo kontaktiniai duomenys UAB „NORANA“ pasiūlymuose ar užsakymuose. Nors atsakovas nebuvo UAB „NORANA“ darbuotojas, tačiau atliko darbo funkcijas.Teisėjų kolegija dėl nekonkuravimo susitarimo visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Nekonkuravimo susitarimo institutas nėra tiesiogiai reglamentuotas Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje, jam pagal įstatymo analogiją taikytinas CK 2.164 straipsnis, reglamentuojantis konkurencijos draudimą, taip pat CK šeštosios knygos II dalies „Sutarčių teisė“ normos, CK 1.5 straipsnis. Nekonkuravimo susitarimu visiškai ribojama asmens galimybė dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla, nesiejant šio ribojimo su komercinę paslaptį ir (arba) konfidencialią informaciją sudarančių duomenų naudojimu ar nenaudojimu tokio pobūdžio susitarimą pasirašiusio asmens veikloje pasibaigus darbo santykiams. Nekonkuravimo susitarimu ribojama konstitucinė asmens teisė pasirinkti darbą, todėl tokio pobūdžio ribojimas visais atvejais turi būti terminuotas ir atitinkamai nustatoma adekvati ribojimui kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016. Teismų praktika. 2016, 45, p. 68-92). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad susitarimas dėl kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimus turi būti aiškiai išreikštas apibrėžiant jos dydį ir paskirtį, taip atskiriant kompensaciją nuo sutartų kitos paskirties mokėjimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-687/2016, 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-248/2016). Kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, šalių sudarytos darbo sutarties 7 punktas numato, kad nutraukus darbo sutartį darbuotojas 3 metus negali dirbti įmonėse, užsiimančiose panašia veikla. Nepaisant to, kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, atsakovui turėjo būti nustatyta aiški ir konkreti kompensacija už nekonkuravimą. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad tokia kompensacija nustatyta nebuvo. Apeliantės argumentas dėl to, kad atsakovo darbo užmokestis buvo didesnis nei direktoriaus yra tik hipotetinis ir neįrodo, kad tai kompensacija už nekonkuravimą, nes atlyginimo skirtumas gali susidaryti ir dėl kitų priežasčių (pvz., dėl darbdaviui svarbios asmens kompetencijos; ribotos atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų pasiūlos darbo rinkoje ir pan.) (CPK 185 straipsnis). Šiuo atveju, darbo sutartyje ne tik nebuvo išskirta, kad tam tikra atsakovui mokama darbo užmokesčio dalis yra darbdavio kompensacija už nekonkuravimą, tačiau ir nagrinėjant bylą nebuvo įrodyta, kad šalys tarėsi dėl tokio pobūdžio kompensacijos mokėjimo ir darbo užmokesčio vertinė išraiška buvo nulemta būtent atsakovo įsipareigojimo nekonkuruoti su darbdaviu net trejus metus po darbo santykių pabaigos.Atitinkamai, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę aptartoje teismų praktikoje apibrėžtus kriterijus atitinkančio nekonkuravimo susitarimo, todėl atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė dėl tokio turinio susitarimo, koks buvo nustatytas darbo sutartyje, pažeidimo, net jeigu tokio pažeidimo faktas ir būtų įrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl LNOBT viešojo konkurso

Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė dalyvavo LNOBT paskelbtame viešajame konkurse, kuriame pateikė 4 379 558,70 Eur vertės su PVM pasiūlymą. Viešajame konkurse dalyvavo ir atsakovė UAB „AV SYSTEMS“, kurios pasiūlyta kaina buvo 581 235,60 Eur mažesnė. Ginčo nekilo, kad šio viešojo pirkimo konkurso sąlygose buvo numatytas kvalifikacinis reikalavimas – per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo registracijos dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) tinkamai ir laiku įvykdyta bent viena sutartis (technologinio apšvietimo įrangos, modernizavimo ir įdiegimo veikloje), kurios vertė ne mažesnė kaip 2 100 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinį atmetė, nes ji, be kita ko, nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovai kaip nors paveikė UAB „Audiotonas“ apsisprendimą nedalyvauti LNOBT skelbtame viešojo pirkimo konkurse kartu su apeliante. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl LNOBT vykdyto viešojo pirkimo ir pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, kad ji neteigė, jog atitiko kvalifikacinį reikalavimą šiam konkursui. Apeliantė buvo numačiusi pagrįsti šį reikalavimą pasitelkiant jungtiniam pasiūlymui teikti UAB „Audiotonas“.Teisėjų kolegija šiuos apeliantės teiginius atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Apeliantė nepateikė į bylą jokių konkrečių įrodymų, kad UAB „Audiotonas“ iš tiesų pareiškė valią dalyvauti viešajame pirkime būtent su apeliante. Dalykinė komunikacija tarp įmonių šiuo atveju nepatvirtina apeliantės įrodinėjamų aplinkybių. Tiesioginė tokios valios išraiška yra sutartis, pvz. jungtinės veiklos. Tokių duomenų byloje nėra, todėl ieškovės argumentai tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismui nagrinėjamu atveju yra hipotetiniai ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pati apeliantė pripažino, kad ji ab initio neatitiko konkurso reikalavimų ir galėjo dalyvauti tik kartu su UAB „Audiotonas“. Neįrodžius, kad UAB „Audiotonas“ turėjo dalyvauti viešajame pirkime kartu su apeliante, kiti jos argumentai apie atskleistas jos tiekėjų kainas ir rengiamą pasiūlymo kainą konkursui, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisiškai nereikšmingi, nes dėl tiekėjų kainų ir konfidencialios informacijos teisėjų kolegija pasisakė jau anksčiau šioje nutartyje, o rengiamo pasiūlymo kaina yra teisiškai nereikšminga sprendžiant deliktinės atsakomybės klausimą atsižvelgus į tai, kad apeliantė su UAB „AV SYSTEMS“ galėjo viešajame pirkime varžytis tik jungtinės veiklos (bendradarbiavimo) pagrindais su UAB „Audiotonas“. Atitinkamai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų dėl LNOBT vykdyto viešojo pirkimo, o pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas (CPK 185 straipsnis).

Dėl Lietuvos nacionalinio dramos teatro viešojo pirkimo

Byloje nustatyta, kad Lietuvos nacionalinis dramos teatras 2016 metais organizavo „Apšvietimo įrangos ir jos programinio suderinimo paslaugų“ mažos vertės pirkimą, kuriame pasiūlymus pateikė apeliantė ir atsakovė UAB „NORANA“.Kaip ir dėl LNOBT viešojo pirkimo, apeliantė įrodinėja, kad atsakovas D. V. atsakovei UAB „NORANA“ atskleidė galutinę apeliantės pasiūlymo kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės teiginiai yra neįrodyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pozicija šiuo klausimu visų pirma yra nenuosekli ir prieštaringa, nes ji nurodo, kad atsakovei UAB „NORANA“ buvo atskleista galutinė pasiūlymo kaina, tačiau iš esmės įrodinėja tik tai, kad atsakovei buvo žinoma ne pasiūlymo galutinė kaina, o tiekėjo kaina, apie kurios konfidencialumą teisėjų kolegija jau pasisakė anksčiau, ir neįrodinėja, kad atsakovui buvo žinoma kita galutinės pasiūlymo kainos dalis (struktūra). Tai yra aktualu, nes, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, užsakomų prekių suma sudarė tik apytiksliai pusę apeliantės pasiūlyme nurodytos kainos. Likusi galutinės pasiūlymo kainos dalis galėjo pasikeisti iš esmės, nes jos dydį nustatė apeliantė, o ne atsakovas D. V.Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl to, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pateikta įrodymų, kad UAB „NORANA“ ar kokia nors kita įmonė tuo pačiu metu kaip ir apeliantė buvo „MA Lighting International GmbH“ atstove Lietuvoje. Apeliantė iškreipia įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nes, kaip minėta anksčiau, civiliniame procese įrodinėjimo našta tenka tam, kas teigia (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju būtent apeliantei teko pareiga įrodyti, kad ji buvo vienintele ir išimtine „MA Lighting International GmbH“ atstove Lietuvoje, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės ji neįrodė ir apeliaciniame skunde teismo išvadų nepaneigė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo teisinį pagrindą ir bylos duomenis, taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantės pozicija tiek apeliaciniame skunde, tiek ir ieškinyje pirmosios instancijos teisme yra teisiškai prieštaringa. Antai apeliantė nurodo, kad UAB „NORANA“ atliko Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytus draudžiamus veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir pakenkė jos galimybėms sąžiningai konkuruoti. Teisėjų kolegija primena, kad Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas yra taikomas komercinėms paslaptims, kurių egzistavimo fakto apeliantė apeliaciniame skunde nekelia ir pirmosios instancijos teismo išvadų neginčija.

Dėl procesinės bylos baigties

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta anksčiau, kad specifinės konfidencialios informacijos suteikimo atsakovui faktas yra neįrodytas, atsakovių nesąžiningos konkurencijos veiksmai byloje nenustatyti, todėl nėra jų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir plačiau nepasisako dėl kitų apeliantės apeliacinio skundo argumentų.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, kuriomis reglamentuojama konfidencialios informacijos apsauga bei nesąžiningos konkurencijos draudimas, laikėsi šios kategorijos bylose taikomų įrodinėjimo taisyklių, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).Atsakovė UAB „AV SYSTEMS“ prašo priteisti iš apeliantės 968 Eur atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už teisines paslaugas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėta suma. Atsakovė pateikė ir šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija galioja nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą maksimalus dydis neturėtų viršyti 1,3 skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), konstatuoja, jog atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija leistino maksimalaus atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio, todėl teisėjų kolegija atsakovės UAB „AV SYSTEMS“ prašymą tenkina ir priteisia iš apeliantės 968 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.Atsakovė UAB „NORANA“ prašo priteisti iš apeliantės 1 367,30 Eur atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už teisines paslaugas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėta suma. Atsakovė pateikė ir šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais ir Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, konstatuoja, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos viršija leistiną maksimalų atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydį, todėl teisėjų kolegija atsakovės UAB „NORANA“ prašymą tenkina iš dalies ir priteisia iš apeliantės 1 031,29 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Redžius“ (juridinio asmens kodas 151228430) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AV SYSTEMS“, (juridinio asmens kodas 301531836), 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Redžius“ (juridinio asmens kodas 151228430) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NORANA“, (juridinio asmens kodas 121928850), 1 031,29 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt vieną eurą ir 29 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjos Rasa GudžiūnienėDalia KačinskienėNijolė Piškinaitė