- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- e2A-476-642/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08415-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- E. J.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo E. J.: 3 502,27 Eur negrąžinto kredito dalį; 375,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 873,74 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 29 procentų negautas pajamas, apskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.); 29,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 502,27 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 228 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo: 3 502,27 Eur negrąžinto kredito dalį, 375,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 873,74 Eur negautas pajamas (nuostolius), 29 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 502,27 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 228 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Legal Balance“. Likusius ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Teismas konstatavo, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo 2018 m. birželio 15 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal ją pradinė kreditorė suteikė atsakovui 3 902,34 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo iki 2023 m. balandžio 15 d. kreditą grąžinti ir sumokėti bendrą kredito kainą. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų ir nereagavo į raginimus vykdyti sutartį, todėl pradinė kreditorė 2020 m. sausio 18 d. pranešimu Sutartį nutraukė, o atsakovas liko skolingas 3502,27 Eur negrąžinto kredito dalį ir kitas iš sutartinės prievolės kylančias sumas. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ reikalavimo perleidimo Sutartimi perleido reikalavimą ieškovei, ieškovė apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorės pasikeitimą atsakovą informavo pranešimu.
3.2. Atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, teismas padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimai dėl 3 502,27 Eur negrąžinto kredito, 375,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 873,74 Eur negautų pajamų (nuostolių) yra pagrįsti, todėl tenkinami.
3.3. Teismas pažymėjo, kad Vartojimo kredito sutartyje (bendrosios dalies 6.2 punkte) numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus laiku, kredito davėjas turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų. Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis).
3.4. Kreditoriaus reikalavimas priteisti iš netinkamai vykdžiusio piniginę prievolę skolininko kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui civilinę atsakomybę. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Respublikos 6.71 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą ir nebūtų pasiekti Vartojimo kredito įstatymo, įgyvendinant Direktyvą 2008/48/EB, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme. Taigi, maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Be to, netesybos yra įskaitomos į nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-153-916/2016; Nr. e3K-3-147-690/2018). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai kreditoriui priteisiamas nuostolių atlyginimas negautų pajamų forma, tai netesybos yra įskaitytinos į tą negautų pajamų sumą, arba atvirkščiai – negautos pajamos įskaitomos į netesybas, jeigu netesybų suma yra didesnė už negautas pajamas. Šiuo atveju kreditorius prašo priteisti ir nuostolius (negautas pajamas) ir netesybas (kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas).
3.5. Esant tokioms aplinkybėms, teisniam reglamentavimui ir teismų praktikai, teismas padarė išvadą, kad ieškovei iš atsakovo turi būti priteisiami nuostoliai – 29 procentų dydžio negautos pajamos, skaičiuojant už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 502,27 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos, kuri sutampa su kreipimosi į teismą diena – 2020 m. lapkričio 27 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.), o likusius reikalavimus dėl negautų pajamų, skaičiuojamų po Sutarties termino pabaigos, atmetė kaip nepagrįstus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimo už akių dalį dėl 29 procentų negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 502,27 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo E. J. 29 procentus negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 502,27 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Likusią Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimo už akių dalį apeliantė prašo palikti nepakeistą. Taip pat apeliantė prašo priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo E. J. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Trumpai tariant, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo Sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, „Teismų praktika“, Nr. 52, p. 71).
4.2. Apeliantė nurodo, kad 2020 m. gruodžio 14 d. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktoriaus sprendime dėl Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 241-69 „Dėl vartojimo kredito teikimo gairių patvirtinimo“ pakeitimo (Nr. V 2020/(34.3.E-3400)-419-32) nurodoma, jog 37.7.2 punkte numatyta, kad „tiek, kiek vartojimo kredito davėjo nuostolių nepadengia vartojimo kredito sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), vartojimo kredito davėjas turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal vartojimo kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai vartojimo kredito sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; jeigu vartojimo kredito davėjas reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai vartojimo kredito sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti“. Taigi, apeliantė pabrėžia, kad net Lietuvos banko finansų priežiūros institucijos yra išaiškinta, jog apeliantė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po Sutarties termino pasibaigimo, ir joms netaikytini jokie Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies ribojimai. Apeliantė mano, kad ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus ir skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po Sutarties termino pasibaigimo dienos.
4.3. Apeliantė pažymėjo, kad teismas sprendime nepagrįstai Sutarties termino pabaigos datą kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su Sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu Sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai joks stebuklas neįvyksta. Apeliantė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi ir laisvai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka galimybės atsakovo valdomus pinigus perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realias pajamas. Apeliantės nuomone, ieškovei turi būti priteistos negautos pajamos, apskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo Sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška.
4.4. Apeliantė nurodo, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 29 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Kitaip tariant, pradinio kreditoriaus, kurio teises perėmė apeliantas, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovas visą Sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovas tinkamai Sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovas padengs visas dėl tokio netinkamo Sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas. Kadangi Sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolių, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis.
4.5. Ieškovė pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad apeliantė negauna pajamų (patiria nuostolių) tol, kol atsakovas negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos, tačiau apeliantė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės apskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu ir du negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus formuluoja procentine išraiška. Apeliantė nurodo, kad apeliantės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti ir tenkintini visa apimtimi.
5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
8. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas nusprendė netenkinti apeliantės reikalavimo dėl 29 procentų negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 502,27 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis. Be to, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi teisę peržengti skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 37, 38 p.).
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito teisinių santykių. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta apie teisėjų kolegijos ketinimą dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengti apeliacinio skundo ribas ir svarstyti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei buvo priteista 29 procento negautų pajamų, skaičiuojamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 502,27 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.), taip pat 873,74 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, jas apskaičiuojant nuo visos negrąžinto kredito sumos, pagrįstumo (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių (ne)teisėtumo
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškovei, be kita ko, priteisė 29 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 502,27 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.). Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė ieškovei 873,74 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, jas apskaičiuodamas nuo visos negrąžinto kredito sumos (3 502,27 Eur x 29 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus x 314 dienų nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos). Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo ieškovės negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimu. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengia apeliacinio skundo ribas ir pasisako dėl anksčiau paminėtų sumų priteisimo pagrįstumo (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
13. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
15. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
16. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakovu, pastarajam nevykdant savo sutartinių prievolių, buvo nutraukta 2020 m. sausio 18 d. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
17. Konkrečiu atveju spręstina, jog faktas, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito Sutartį, iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, o sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas).
18. Kaip matyti iš Sutarties specialiųjų sąlygų, Sutartimi šalys susitarė, kad 3 502,27 Eur paskola atsakovui suteikiama už 29 proc. metinę palūkanų normą. Tokio dydžio palūkanų pradinė kreditorė galėjo tikėtis gauti iš atsakovo, jam sudarytą vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-100-826/2021).
19. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks buvo apeliantės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų apeliantė tikėjosi gauti (o nutraukusi Sutartį neteko šios galimybės), nesant Sutarties pažeidimo. Reikšminga tai, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, galėjo tikėtis gauti 29 procentų metinių palūkanų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio. Taigi, apeliantė nepagrįstai prašė, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nusprendė priteisti 29 proc. negautų pajamų nuo negrąžintos kredito sumos (3 502,27 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, taip pat 873,74 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 18 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.), neatsižvelgdami į kredito dalies, taip pat ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo Sutarties vykdymo atveju).
20. Ieškovė pareikštu ieškiniu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 18 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.), iš viso už 314 dienų, paprašė priteisti fiksuotą 873,74 Eur sumą kaip negautas jos pajamas (nuostolius). Ieškovė palūkanas apskaičiavo tokiu būdu: 3 502,27 Eur (negrąžinta kredito dalis) x (29 proc. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 314 dienų (nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip jau minėta, ieškovė už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 18 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) galėjo tikėtis gauti 29 proc. pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis.
21. Šalys, sudariusios vartojimo kredito sutartį, suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, o tai savo ruožtu reiškia, kad šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinės kreditorės paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti pradinei kreditorei, t. y. aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog pradinė kreditorė, o vėliau – reikalavimo teisių perėmėja ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.
22. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bylos duomenimis, vartojimo kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas keturis kartus, tačiau ieškovės pateiktame šalių sudarytos Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies mokėjimo grafike numatyta Sutarties termino pabaiga – 2022 m. gruodžio 15 d. ir nėra nurodyta tiksli kiekvieną mėnesį po kredito grąžinimo termino pratęsimo likusi negrąžinto kredito dalis, grąžinama dalis, palūkanos, visa mokėtina suma iki naujo sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.).
23. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesant patikslinto Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)specialiosios dalies mokėjimo grafiko, t. y. teismui nenustačius ir neįvertinus, kokia yra reali kiekvieną mėnesį po kredito grąžinimo termino pratęsimo likusi negrąžinto kredito dalis, grąžinama dalis, palūkanos, visa mokėtina suma iki naujo sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.), nebuvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, leidžiančios teisingai priteisti ieškovei jos negautas pajamas.
24. Nors apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
25. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „Legal Balance“ 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, pateikti patikslintą (po kredito grąžinimo termino pratęsimo) paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimų grafiką, tačiau apeliantė per teismo nustatytą terminą apeliacinės instancijos teismo nurodytų reikalavimų neįvykdė.
26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje būtina užtikrinti viešojo intereso (vartotojų teisių) gynimą, o byloje keliamus reikalavimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes būtina įvertinti šalių sudarytos Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies patikslintą mokėjimo grafiką, t. y. turi būti renkami papildomi įrodymai, kuriuose būtų fiksuota tiksli kiekvieną mėnesį po kredito grąžinimo termino pratęsimo likusi negrąžinto kredito dalis, grąžinama dalis, palūkanos, visa mokėtina suma iki naujo sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.). Todėl byla iš esmės turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, neįvertinus sudarytos Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies patikslinto mokėjimo grafiko, kuriuo remiantis ir turėtų būti apskaičiuojamos ieškovės negautos pajamos, sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi šioje situacijoje jie praranda savo aktualumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimą už akių ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.