Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JONIŠKIO GRŪDAI“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JONIŠKIO GRŪDAI“ ieškinį atsakovei SIA EKA PAIPALAS dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės SIA EKA PAIPALAS priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „JONIŠKIO GRŪDAI“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo – AAS „BTA Baltic Insurance Company“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl skolos priteisimo ir iš dalies tenkintas priešieškinis dėl žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

35. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio atmetimo ir dalies priešieškinio reikalavimų (dėl 8 585,40 Eur tiesioginių nuostolių) tenkinimo padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių, tačiau neturtinė 20 000 Eur žala ir 2 362,05 Eur papildomos išlaidos priteista nesant tam pakankamo pagrindo.

37. Byloje nėra ginčo, kad šalys 2016 m. liepos 25 d. sudarė prekių tiekimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti prekes sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, tinkamai pristatyti ir perduoti užsakytus prekių kiekius, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė atsakovei pateikė prekių už 44 315,26 Eur pagal 12 PVM sąskaitų faktūrų, kurių atsakovė neapmokėjo, atsisakymą motyvuodama netinkama kokybe. Tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovės parduotos prekės (lesalas) atitinka kokybės reikalavimus ir atsakovei kyla pareiga atsiskaityti pagal ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras ar dėl galbūt netinkamos kokybės prekių atsakovė patyrė žalą, kurią privalo atlyginti ieškovė.

38. Nagrinėjamu atveju aktualios CK normos dėl pardavėjo pareigų, susijusių su daikto kokybei keliamais reikalavimais. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi, pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.

39. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių (iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos informacijos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės ir pan.). Aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui.

40. Sutartimi ieškovė užtikrino, kad prekių kokybė atitiks įprastus prekėms keliamus kokybės reikalavimus ir prekių gamintojui taikomus standartus bei kitus šalių atskirai aptartus kokybės reikalavimus (sutarties 3.1 punktas) bei įsipareigojo pateikti visus būtinus prekių kokybę patvirtinančius ir (arba) apibūdinančius dokumentus, t. y. atitikties sertifikatus ir deklaracijas, kokybės pažymėjimus, higieninius įvertinimus ir pan., išduotus Lietuvos Respublikoje (sutarties 3.2 punktas).

41. Pagal sutarties 5.2 punktą prekių kokybė nustatoma jų priėmimo momentu. Pretenzijas dėl kokybės pirkėjas turi teisę pareikšti per 3 dienas po prekių priėmimo.

42. Pagal 5.3 punktą jei pirkėjas pareiškia pretenziją dėl prekių kokybės, jis privalo pasirūpinti visų nekokybiškų prekių sandėliavimu ir saugojimu tokiu būdu, kad būtų išvengta jų pakuotės pažeidimo ar tolesnio kokybės blogėjimo. Teikdamas pretenziją dėl prekių kokybės pirkėjas privalo pateikti visą su pirkimo sandoriu susijusią dokumentaciją, taip pat ir prekių etiketes, kuriose nurodyta prekių pagaminimo data, partijos numeris. Pirkėjas taip pat privalo sudaryti sąlygas tiekėjui arba jo įgaliotam atstovui apžiūrėti prekes ir paimti jų mėginius. Tiekėjas įsipareigoja per kaip galima trumpesnį laiką, bet ne ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo, išnagrinėti pirkėjo pateiktą pretenziją.

43. Sutarties 5.4 punkte įtvirtinta, kad jeigu tarp šalių kyla ginčas dėl perduotų prekių kokybės, tuomet atitinkamų prekių kokybė bus tikrinama šalims pasitelkiant trečiąjį asmenį – nepriklausomą laboratoriją UAB „Labtarna“. Tokiam ekspertui kokybės patikrinimui bus pateikti ginčo prekių partijos mėginiai. Abi sutarties šalys turi teisę dalyvauti imant ekspertui skirtus ginčo prekių mėginius. Jeigu šalis nedalyvauja ginčo prekių partijos mėginių atrinkime, tuomet tokia šalis neturės teisės ginčyti eksperto išvados remdamasi ta aplinkybe, kad ji nedalyvavo mėginių atrinkime. Bet kokia šalis suabejojusi eksperto išvada turi teisę pakartoti tyrimus kitoje Lietuvos Respublikos laboratorijoje.

44. Sutarties 5.7 punktu susitarta, kad tiekėjas neprisiima visiškai jokios atsakomybės už tai, kad pirkėjas nesilaiko arba laikosi netinkamai instrukcijų ir kitų techninių reikalavimų, norminių teisės aktų ir (arba) netinkamu būdu arba ne pagal paskirtį naudoja prekes, jas perveža ir (arba) sandėliuoja nesilaikydamas nustatytų reikalavimų ir instrukcijų ir tokiu būdu prekės naudojimas pagal paskirtį tampa nebeįmanomas arba suprastėja prekės kokybė. Atsakomybė už patirtus nuostolius, atsiradusius dėl pirkėjo nesilaikymo arba netinkamo laikymosi apibrėžtų reikalavimų, prekės naudojimo ne pagal paskirtį ir (arba) kitu būdu netinkamai panaudojus, sandėliavus prekes, visiškai tenka pirkėjui.

45. Pažymėtina, kad kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Todėl parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už priešingos šalies (kontrahento) nurodytą prekės, darbų ar paslaugos trūkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019).

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas išimtinai jai perkėlė įrodinėjimo naštą ir pareigą. Nagrinėjamu atveju atsakovė lesalo netinkamą kokybę įrodinėjo, visų pirma, Latvijos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos atliktų patikrinimų metu surašytais aktais ir protokolais, atliktais tyrimais ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliktais tyrimais, teikė įrodymus apie savo tiekėjus bei apeliantės prašymu teismo reikalautus duomenis. Byloje buvo skirta ekspertizė. Surinktų įrodymų visetas bei teismo sprendimo turinys, neleidžia pritarti apeliantei dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo.

47. Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 1 d. atliko atsakovės ūkio patikrinimą, paėmė putpelių kiaušinių pavyzdžius, kuriuos ištyrus, 2019 m. rugpjūčio 20 d. ataskaitoje Nr. PV-2019-P-51244.01 nurodyta, jog kiaušiniuose esantis salinomicino kiekis (8,4 µg/kg) viršija didžiausią teisės aktų leistiną normą. Tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad kiaušiniai sudėti 2019 m. liepos 31 d., kiaušinių partijos dydis – 14 840 vienetų, realizacijos terminas – 2019 m. rugsėjo 28 d.

48. Vadovaujantis patikros ataskaita, Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 22 d. atsakovės putpelių ūkyje atliko neeilinę patikrą (gyvūnų ir laikymo vietos patikros protokolas Nr. V44-19-01279), patikros metu konstatuota, kad putpelės laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. buvo šeriamos kompleksiniu pašaru putpelėms – pp0032285, ženklinime nenurodytas Na salinomicinas. Paimtas pašaro pavyzdys iš kompleksinio putpelių pašaro – pp0032531, PA-1014800-12166, sąskaita JGB0017869, 2019 m. rugpjūčio 14 d., iš bendro kiekio 5 t. Pavyzdys paimtas per10 min, sudarant bendrą 4 kg pavyzdžio kiekį. Paraleliai paimti ir kiaušinių pavyzdžiai. Patikros protokole įrašyta, kad įmonės atstovo teigimu, paukščiai nebuvo gydomi; peržiūrėti 2019 m. registrai iki patikros dienos. Tyrimo ataskaitoje Nr. PV-2019-B-57188.01 nurodyta 70412 µg/kg salinomicino kiekis.

49. Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 30 d. atsakovės putpelių ūkyje atliko neeilinę patikrą (gyvūnų ir laikymo vietos patikros protokolas Nr. V44-19-01332), patikros metu konstatuota, kad patikra atlikta remiantis tyrimo ataskaita Nr. PV-2019-B-57188, 2019 m. rugpjūčio 30 d. pašare buvo rasta salinomicino 70412 µg/kg (70,412 mg/kg) – kompleksiniai pašarai putpelių šėrimui pp0032531; lydimieji dokumentai – atitikties deklaracija pp0032531, PA-1014800-12166, sąskaita JYB Nr. 0017869 (turėtų būti JGB0017869), 2019 m. rugpjūčio 14 d., 15 140 t. Patikros metu visas putpelių pašaras yra sušertas, pašaro atsekamumas 1. 2019 m. liepos 24 d. sąskaita JGB Nr. 0017794, partija pp0032285, 15 100 t.; 2. 2019 m. rugpjūčio 6 d. sąskaita JGB Nr. 0017835, partija pp0032438, 12 300 kg; 3. 2019 m. rugpjūčio 14 d. sąskaita JGB Nr. 0017869, partija pp0032531, 15 140 t. (paimtas pavyzdys); 4. 2019 m. rugpjūčio 28 d. sąskaita JGB Nr. 0017944, partija pp0032685, 15 100 t. Sudarytas aktas dėl ne maisto produktų platinimo sustabdymo Nr. 44-0001, 2019 m. rugpjūčio 30 d. Nurodyta, kad patikros metu visas pašaras gautas iš UAB „JONIŠKIO GRŪDAI“. Nurodyta rekomendacija – atlikti išsamią gyvūnų pašaro tiekėjo analizę, atlikti arba pareikalauti atlikti tyrimus dėl salinomicino kokcidiostatų koncentracijos, atidžiai įvertinti pašaro ženklinimą.

50. Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 30 d. surašė aktą dėl ne maisto produktų platinimo sustabdymo, kuriuo sustabdė atsakovės ūkyje laikomų 15,1 t. pašaro putpelėms dedeklėms pp0032685 platinimą.

51. Tarnyba 2019 m. rugsėjo 2 d. raštu, remdamasi 2019 m. rugpjūčio 30 d. testavimo ataskaita ir atsekamumo patikros metu gauta informacija, konstatavo, kad visa atsakovės ūkyje nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. pagaminta produkcija yra potencialiai užteršta salinomicinu ir nusprendė iš realizacijos atšaukti visą putpelių kiaušinių produkciją.

52. Atsakovei tiekiamo lesalo putpelėms užterštumą salinomicinu patvirtino ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute 2019 m. rugsėjo 5 d. ir 2019 m. spalio 28 d. atliktų tyrimų rezultatai. Buvo nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. pagamintame lesale, partijos Nr. pp0032531, salinomicino kiekis 3,44 mg/kg; 2019 m. rugpjūčio 5-6 d. pagamintame lesale partijos Nr. pp0032438, salinomicino kiekis 6,92 mg/kg; 2019 m. birželio 12 d., 2019 m. birželio 17 d., pagamintame lesale partijos Nr. pp0031800, salinomicino kiekis 3,5 mg/kg.

53. Bylos duomenimis, 2019 m. rugsėjo 4 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Joniškio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gavusi pranešimą iš Latvijos Respublikos, kad pardavėjos UAB „JONIŠKIO GRŪDAI“ parduotuose lesaluose putpelėms dedeklėms nustatytas salinomicinas, atliko įmonės patikrinimą ir sudarė Pašarų ūkio subjekto patikrinimo aktą Nr. 29PAŠ-4, kuriame pateikė nurodymus ieškovei: peržiūrėti ir pakoreguoti priemones, jog būtų užtikrintas kryžminės taršos valdymas; vadovaujantis RVASVT programa išsiaiškinti salinomicino natrio druskos visaverčiuose lesaluose putpelėms dedeklėms atsiradimo priežastis; iki 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu informuoti apie priimtas priemones.

54. Apeliantės parduodamo lesalo kokybiniai parametrai sutartyje nėra detalizuoti. Atsakovės į bylą pateiktose atitikties deklaracijose nurodyta lesalo sudėtis, galiojimo data (partijos Nr. pp0032438, pp0031800, pp0032685, pp0032285, pp0032531, pp0031609, pp0031385, pp0032039), tačiau sudėtyje salinomicino natrio druska nėra nurodyta. Pati apeliantė teigia, kad ir gamybos receptūroje ši medžiaga nėra naudojama ir įterpiama. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįsta ir teisinga laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pagrįstai tikėjosi įsigyti pašarus putpelėms be salinomicino priemaišų. Vien tai, kad pagal Europos Sąjungos Komisijos 2011 m. birželio 16 d. Reglamentą (ES) Nr. 574/2011 kombinuotuose pašaruose dedekliams paukščiams didžiausia leidžiamoji natrio salinomicino koncentracija yra 0,7 mg/kg, t. y., kad leistinas salinomicino medžiagos aptikimo ribas neviršijančios medžiagos buvimas nelaikytinas pašaro kokybės trūkumu, savaime nelemia, jog tokia medžiaga pašaruose gali (turi) būti aptinkama ir atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad parduodamuose putpelėms dedeklėms skirtuose pašaruose nebus leistinas ribas neviršijančios salinomicino medžiagos ir kad Reglamentu nustatytas leistinas salinomicino medžiagos aptikimo ribas neviršijančios medžiagos buvimas galėtų būti laikomas pašaro kokybės trūkumu.

55. Kaip matyti iš minėto Reglamento 5 punkto nuostatų, kokcidiostatų ir histomonostatų gali patekti iš vienos gamybos partijos į kitą tais atvejais, kai šias medžiagas leidžiama naudoti kaip pašarų priedus. Po tokio šių medžiagų patekimo jų techniškai neišvengiamais pėdsakais gali būti užteršti vėliau gaminami pašarai; toks pašarų, kuriuose draudžiama naudoti kokcidiostatus arba histomonostatus, (tikslinių pašarų) užteršimas vadinamas neišvengiama pernaša arba kryžminiu užteršimu.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė, kad nors ieškovė teigia, jog putpelėms gaminamo lesalo receptūroje salinomicinas nenaudojamas, salinomicino medžiagos trūkumo nei ieškovės apskaitoje, nei sandėliuose nėra, kas reiškia, kad salinomicino medžiaga nebuvo ir negalėjo būti įterpta atsitiktinai ir (ar) juo labiau – sąmoningai, pati apeliantė iš principo pripažįsta tokią medžiagą turinti ir ją naudojanti kitų pašarų gamyboje, taigi, kryžminės taršos tikimybė gali būti. Be to, šiame kontekste atsakovė teisingai pastebi, jog minėtame Pašarų ūko subjekto patikrinimo akte Nr. 29PAŠ-4 nurodyta, kad UAB „JONIŠKIO GRŪDAI“ patikrinimas buvo pradėtas gavus ne tik pranešimą iš Latvijos Respublikos dėl SIA EKA PAIPALAS pristatytoje produkcijoje rasto salinomicino, tačiau ir todėl, kad tas pats draudžiamas priedas buvo aptiktas ir visaverčiame pašare jaunikliams ir suaugusiems triušiams, kuris buvo parduotas ir pristatytas pirkėjui į Kretingos raj. Ši aplinkybė taipogi patvirtina kryžminės taršos tikimybę, dėl kurios atsakovei tiektoje produkcijoje nustatytas leistinas normas viršijantis salinomicino kiekis, nors pateiktame akte Nr. 29PAŠ-4 ir nurodyta, kad salinomicino medžiagos trūkumas nenustatytas ir prieš putpelių lesalo partijos Nr. pp0032531 gamybą buvo gaminti pašarai paršeliams, į kuriuos kokcidiostatikas nebuvo terpiamas, jog salinomicino atsiradimo priežastis lesale putpelėms nenustatyta. Be to pažymėtina, kad šis tyrimas atliktas tik remiantis kompiuterine ataskaita.

57. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės pateiktas išrašas iš įmonės buhalterinės apskaitos, kuriame užfiksuoti visi SIA EKA PAIPALAS tiekėjai, patvirtina, jog pašarus ginčo laikotarpiu SIA EKA PAIPALAS pirko tik iš vieno tiekėjo – apeliantės UAB „JONIŠKIO GRŪDAI“ ir atskirai salinomicino medžiagos neįsigijo. Atsakovės teigimu, tarp atsakovės tiekėjų subjektų, kurie prekiautų salinomicinu ar produktais su tokiu priedu, nėra, o apeliantė nenurodė, kad būtų priešingai. Nepagrįsta apeliantės kritika atsakovės pateikto išrašo įrodomajai vertei, kadangi pagal CPK 114 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai su procesinio dokumento turiniu susijusi tik dalis dokumento, teismui gali būti pateikiamos atitinkamos dokumentų dalys (išrašai, ištraukos). Taigi, pagal civilinio proceso įstatymą dokumentų išrašai yra teisėta ir leistina įrodinėjimo priemonė.

58. Atsižvelgiant į nurodytą, t. y., jog atsakovės pateikti duomenys rodo, kad atsakovė salinomicino medžiagos nebuvo įsigijusi, kaip deklaratyvūs atmestini apeliantės teiginiai, jog atsakovei salinomicinas naudingas kaip gydomoji ar profilaktinė priemonė. Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 22 d. patikros protokole yra konstatuota, kad įmonės (atsakovės) atstovo teigimu, paukščiai nebuvo gydomi, veikiami profilaktiškai. Peržiūrėti 2019 m. registrai iki patikros dienos. Teisėjų kolegija pritaria atsakovei, kad toks įrašas rodo, jog putpelės nebuvo gydomos bei nebuvo imtasi profilaktinių priemonių ir kad atsakovės atstovo teiginiai buvo patikrinti registrais – konstatuojant, jog peržiūrėti 2019 m. registrai iki patikros dienos. Apeliantės kritika Tarnybos protokolui bei jo vertimui laikytina deklaratyvia, kadangi, viena vertus, teigdama, jog neturėdama prieigos prie atsakovės duomenų negalinti pateikti įrodymų, o atsakovė nepagrindė, kad jos ūkyje paukščiai nebuvo gydyti, apeliantė nekonkretizuoja, kokie tai galėtų būti įrodymai bei neprašo (-ė) teismo išreikalauti jokių su tuo susijusių įrodymų (CPK 198–199 straipsniai). Kita vertus, taip pat neprašė apklausti Tarnybos protokolą surašiusį asmenį, siekiant išsiaiškini protokole fiksuotas aplinkybes. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nurodydama, kad salinomicino medžiagos priemaiša naudinga atsakovei, o apeliantei finansiškai nenaudinga, apeliantė nenurodo, kokia jo kaina.

59. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kuriais kritikuojami Tarnybos atlikti tyrimai, teigiant, kad teismas juos turėjo vertinti kritiškai, nes Tarnybai informaciją suteikė pati atsakovė. Visų pirma, kaip matyti iš Tarnybos protokolų, atsakovės ūkyje buvo atliekamos neeilinės patikros, apie kurias atsakovė nebuvo informuojama, patikras atliko ir mėginius ėmė Tarnybos atstovas vadovaujantis inspektorius A. B., o ne atsakovės atstovai, todėl mėginiai tyrimams negalėjo būti imami vadovaujantis šalių sutarties nuostatomis. Be to, tokiu atveju objektyviai neįmanoma, kad neeilinių patikrų ir mėginių paėmimo metu kitoje šalyje veikianti apeliantė (jos atstovas) galėtų sudalyvauti ir išsakyti savo poziciją dėl duomenų teisingumo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pati apeliantė tinkamais lesalo pavyzdžiais tyrimams laiko savo pačios vienašališkai (nedalyvaujant atsakovei) ne pagal sutarties 5.3 punktą paimtus „arbitražinius mėginius“.

60. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad Tarnybos protokolai turėjo ne tik trūkumų, tačiau buvo rengiami iš informacijos, pateiktos išimtinai atsakovės, todėl jų turinys turėjo ir privalėjo būti analizuojamas ir vertinamas kritiškai, nesuteikiant jiems didesnės įrodomosios galios. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, jog nepaisant to, kad teismas nurodė, jog Tarnybos pranešimai, patikros protokolai bei tyrimo ataskaitos yra oficialūs rašytiniai įrodymai, kurie turi didesnę įrodomąją galią, teismas taip pat įvertino ir tai, kad teismo 2020 m. spalio 8 d. ir 2021 m. balandžio 29 d. nutartimis paskirtų ekspertizių, kurias atliko Eurofins WEJ Contaminants laboratorija Vokietijoje, išvados patvirtino, jog tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktuose pašarų mėginiuose buvo rasta salinomicino medžiaga, o atsakovės tyrimui pateiktuose mėginiuose nustatytas salinomicino kiekis balansuoja ant maksimalios leistinos normos ribos (0,7 mg/kg) arba žymiai ją viršija. Taigi, teismo išvados padarytos remiantis įrodymų visuma, o ne vien suteikus didesnę įrodomąją galią Tarnybos parengtiems dokumentams. Šiame kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog padarytų išvadų nepaneigia ir apeliantės akcentuojamos aplinkybės dėl tos pačios partijos skirtingų tyrimų rezultatų, t. y. Tarnybos atliktos 2019 m. rugpjūčio 22 d. patikros metu nustatytas kokcidiostatiko salinomicino kiekis yra 70,412 mg/kg, Instituto 2019 m. rugsėjo 8 d. tyrimų protokole toje pačioje partijoje Nr. pp0032531 – 3,44 mg/kg, Instituto 2019 m. rugsėjo 5 d. tyrimų protokole toje pačioje partijoje Nr. pp0032531 – 3,77 mg/kg, kadangi visi minėti tyrimai bet kokiu atveju nustatė Reglamente leidžiamą maksimalią normą viršijantį salinomicino kiekį.

61. Bylos duomenimis iš atsakovės gavusi informaciją apie rastą salinomicino medžiagą, ieškovė 2019 m. rugpjūčio 22 d. elektroniniame laiške formaliai nurodė, jog užterštumas salinomicinu rastas putpelių kiaušiniuose (t. y. ne pašare); patikino, kad putpelėms skirtuose lesaluose pagal receptūrą gamyboje kokcidiostatikas nenaudojamas. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 2 d. elektroniniu paštu nusiuntė ieškovei Tarnybos tyrimų rezultatus bei informavo, kad putpelių lesaluose esantis salinomicinas žymiai viršija teisės aktuose leistiną kiekį. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 5 d. patvirtino, kad elektroninį laišką gavo, nurodė, kad nesutinka su tyrimų rezultatais dėl kokcidiostato salinomicino normos viršijimo, nes gamyboje jo nenaudoja. Formaliai rėmėsi sutarties 5.2 punktu dėl pretenzijų dėl prekių kokybės – kad pagal 5.4 punktą ieškovės atstovas turėjo dalyvauti paimant mėginį. Tačiau, kaip jau nurodyta, kadangi tyrimus atliko Tarnyba, pastarajai sutarties nuostatos nėra taikomos; Institutui tyrimams perduota dalis Tarnybos paimtų mėginių.

62. Bylos duomenimis atsakovė apie tyrimus ir rastą salinimocino kiekį ieškovę savalaikiai informavo, tačiau pati apeliantė neteikė duomenų, kad būtų vykusi pas atsakovę siekdama išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, t. y. buvo pasyvi. Šiuo atveju nurodytų aplinkybių dėl pasyvumo nepaneigia apeliantės argumentai, kad, gavusi informaciją apie patikras, ji atliko savikontrolės patikrinimą, kadangi tokiam patikrinimui mėginiai paimti vienašališkai, „arbitražinis tyrimas“ pateiktas ne sutartyje nurodytai laboratorijai, o apeliantės pasirinkimu – AGROLAB LUFA (Vokietija). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, nors kritikuoja atsakovės atliktus tyrimus ir kreipimąsi į Institutą, nesilaikant sutarties nuostatų, tačiau pati apeliantė taip pat tyrimus atliko nesilaikydama minėtų nuostatų.

63. Pasisakant dėl apeliantės kritikos pateiktų lesalų maišeliams (popieriniai maišeliai, užklijuoti lipnia juosta), pažymėtina, kad mėginiai, kaip teigia ir pati apeliantė, paimti Tarnybos atstovų, todėl ieškovė objektyviai dalyvauti šioje procedūroje negalėjo, o Tarnybos atstovų suinteresuotumo galimais tyrimų rezultatais ir dėl to netinkama mėginių paėmimo procedūra ar pan., apeliantė neįrodinėja; visa kritika nukreipta atsakovei, kuri, kaip matyti, mėginių paėmimo nevykdė. Aplinkybė, kad teismo ekspertizei apeliantės pateikti mėginiai paimti gamybos proceso metu, specialia tvarka, specifiškai saugomi ir užplombuoti, nesuteikia šiems mėginiams didesnės įrodomosios galios, kadangi viena vertus, kaip jau minėta, jie neatitinka sutarties reikalavimų, kita vertus, kaip nustatyta byloje, užteršimas galėjo įvykti ir vėlesnėje stadijoje – t. y. apeliantei pagal sutartį pristatant produkciją atsakovei. Taip pat šiame kontekste teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pagal 2019 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitą faktūrą JGB Nr. 0017869 lesalo partijoje pp0032531 net ir pačios apeliantės pateiktame „arbitražiniame mėginyje“ Eurofins WEJ Contaminants laboratorija Vokietijoje nustatė net 0,69 +/- 019 mg/kg salinomicino.

65. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantei, kad nepagrįsti teismo motyvai, jog atsakovė neturi pareigos atsiskaityti pagal visas sąskaitas faktūras, tuo labiau pagal sąskaitas faktūras, kuriomis buvo perduotos net netirtos partijos. Bylos duomenys rodo, kad atsakovės savikontrolės tikslais užsakyto ir BIOR laboratorijoje (kurioje tyrimus atliko ir Tarnyba) atlikto 2019 m. gegužės 29 d. tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad ieškovės 2019 m. sausio 28 d. pagamintoje putpelių pašaro partijoje nustatytas salinomicino kiekis 0,61 mg/kg. Nors šis kiekis ir neviršijo teisės aktuose didžiausio leidžiamo 0,7 mg/kg salinomicino kiekio, tačiau nurodytas tyrimas patvirtina, jog apeliantės tiekiamame putpelių pašare jau 2019 m. sausio 28 d. buvo salinomicino, kurio kiekis beveik siekė maksimalią teisės aktų leidžiamo kiekio ribą. Instituto atliktame tyrime Nr. 1-19/23586/1 CH nurodyta, kad atsakovei parduota 2019 m. birželio 12 d. bei 17 d. pašaro partija yra užteršta salinomicino kiekiu 3,5 mg/kg, kuris viršija leidžiamas normas. Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 22 d. atsakovės putpelių ūkyje atliktos patikros metu konstatuota, kad putpelės laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. buvo šeriamos kompleksiniu pašaru putpelėms – pp0032285; Tyrimo ataskaitoje Nr. PV-2019-B-57188.01 nurodyta 70412 µg/kg salinomicino kiekis. Instituto tyrimai rodo, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. pagamintame lesale, partijos Nr. pp0032531, salinomicino kiekis 3,44 mg/kg; 2019 m. rugpjūčio 5-6 d. pagamintame lesale partijos Nr. pp0032438, salinomicino kiekis 6,92 mg/kg. Teisėjų kolegijos vertinimu, surinktų byloje įrodymų visetas, t. y. nustatytas atskirų pašaro partijų užterštumas salinomicinu ir tai, kad į silosą (saugyklą/grūdainį) buvo pilamas skirtingų ieškovės vežimų lesalas, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog visos apeliantės nuo 2019 gegužės 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. atsakovei pristatytos lesalo partijos, už kurias mokėti sutartyje numatytą kainą atsakovė atsisako, dėl kryžminės taršos neatitiko sutartyje numatytų kokybės reikalavimų.

66. Kaip nurodyta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, pardavėjui neigiant savo atsakomybę dėl netinkamos parduotų daiktų kokybės, CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta jo pareiga įrodyti ne tik daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimo, trečiųjų asmenų veiksmų arba nenugalimos jėgos veikimo faktus, bet ir tai, kad jo parduotų daiktų trūkumai atsirado būtent dėl išvardytų veiksnių, t. y. būtina įrodyti priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015). Nagrinėjamu atveju nurodytų aplinkybių visetas leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog atlikti tyrimai patvirtina netinkamą ieškovės tiektos produkcijos kokybę, apeliantė neįrodė, kad produkcijos trūkumai atsirado ne dėl jos kaltės, todėl ieškinys atmestas pagrįstai.

67. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams dėl pašarų kokybės ir dėl to atsakovei nekylančios pareigos atsiskaityti už netinkamos kokybės prekes, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų šiuo aspektu plačiau nepasisako.

Dėl prašomų priteisti nuostolių atlyginimo

68. Sutartinė civilinė atsakomybė pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį tai – turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

69. Byloje nustačius, kad apeliantės atsakovei parduota produkcija – putpelių dedeklių lesalas neatitinka sutartyje įtvirtintų kokybės reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė atliko neteisėtus veiksmus sutartinės civilinės atsakomybės prasme ir sprendė dėl atsakovei kaip nukentėjusiai sutarties šaliai priteistinų nuostolių, kurie susiję su ieškovės neteisėtais veiksmais priežastiniu ryšiu, dydžio. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei 8 585,40 Eur turtinę žalą, patirtą dėl nurašytų ir utilizuotų 143 090 vnt. netinkamų pardavimui putpelių kiaušinių ir 2 362,05 Eur papildomų išlaidų, taip pat 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantė nesutinka su priteistomis sumomis teigdama, kad atsakovė neįrodė patirtos žalos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies pritaria apeliantei.

70. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y., kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnio nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

71. Pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši įstatymo nuostata reiškia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio; sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

72. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018).

73. Kaip minėta, CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, pagal CK tiesioginiai nuostoliai yra asmens turto netekimas arba sužalojimas bei turėtos išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje tiesioginiai nuostoliai yra suprantami kaip realiai patirti nuostoliai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-1075/2019).

74. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 8 585,40 Eur turtinę žalą, patirtą dėl nurašytų ir utilizuotų 143 090 vnt. netinkamų pardavimui putpelių kiaušinių. Bylos duomenimis 2019 m. rugsėjo 11 d. aktu atsakovė, vykdydama Latvijos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymą, surašė putpelių kiaušinių, pagamintų 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki rugsėjo 3 d., nurašymo aktą dėl 143 090 vnt. netinkamų pardavimui putpelių kiaušinių, kurių buhalterinė vertė – 8 585,40 Eur. Apeliantė nesutinka su nurodyta buhalterine kiaušinių verte. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pritaria atsakovei – kad jos nurodyta buhalterinė kiaušinių vertė pagrįsta, o jų kaina mažmeninėje prekyboje būtų buvusi beveik dvigubai didesnė (15 733 Eur), ką patvirtina tuo metu prekybos tinkle RIMI atsakovo pagamintų kiaušinių pardavimo kaina. Kadangi kiaušiniai buvo nurašyti, o ne realizuoti, priešingai nei teigia apeliantė, šiuo atveju buhalterinės vertės nurodymas utilizavimo akte yra pakankamas tam, jog nuostolių suma būtų laikoma įrodyta. Šiame kontekste nurodytina, kad atsakovė, kaip kiaušinių gamintoja, turi diskrecijos teisę pati nustatyti savo produkcijos vertę bei kainą, tuo tarpu kritikuodama nurašymo akte nurodytą kiaušinių vertę apeliantė neteikia jokių duomenų, jog pastaroji vertė nurodyta aiškiai neteisingai, neatitinka panašios produkcijos vertės, kainos ar pan. Esant šioms aplinkybėms spręstina, kad šioje dalyje priešieškinio reikalavimai tenkinti pagrįstai ir teisingai.

75. Nagrinėjamu atveju atsakovė taip pat prašė priteisti ir teismas priteisė tiesioginius 2 362,05 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro 207,77 Eur SIA RENETA už netinkamų pardavimui putpelių kiaušinių utilizavimą, 593,47 Eur SIA RIMI LATVIA pritaikytų baudų už putpelių kiaušinių tiekimo šiam prekybos tinklui sustabdymą, 187,78 Eur ŽŪB „Sparnai“ pritaikytų baudų už putpelių kiaušinių kokybės reikalavimų pažeidimą dėl užterštumo salinomicinu, 407,93 Eur išlaidų už Tarnybos atliktus tyrimus ir 965,10 Eur išlaidų už Instituto atliktus tyrimus. Pirmosios instancijos teismas pakankamais šių išlaidų įrodymais laikė atsakovės pateiktas jai išrašytas sąskaitas.

76. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje tiesioginiai nuostoliai yra suprantami kaip realiai patirti nuostoliai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-1075/2019). Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria apeliantei, kad atsakovė tinkamai neįrodė 2 362,05 Eur dydžio nuostolių realaus patyrimo fakto, nes byloje nėra pateikta duomenų, jog šiai sumai išrašytas sąskaitas atsakovė būtų apmokėjusi.

77. Bylos duomenimis 593,47 Eur sumą dėl SIA RIMI LATVIA pritaikytų baudų atsakovė grindė sutarties išrašu bei sąskaitomis faktūromis. Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau yra nurodžiusi, kad išrašas yra tinkamas įrodymas CPK 114 straipsnio 3 dalies prasme, tačiau pateiktame sutarties su minėtu kontrahentu išraše duomenų apie taikytiną atsakomybę (baudas), paskaičiavimo sąlygas, kriterijus ir kt. nėra pateikta, todėl negalima spręsti dėl jų pagrįstumo. Taip pat atsakovė šį reikalavimą grindė 2018 m. rugsėjo 26 d. sąskaita faktūra 72,91 Eur sumai, 2019 m. rugsėjo 27 d. sąskaita 209,52 Eur sumai, 2019 m. rugsėjo 27 d. 209,52 Eur sumai ir 2019 m. rugsėjo 28 d. sąskaita 101,52 Eur sumai, tačiau duomenų, kad jos apmokėtos, t. y. tokie nuostoliai faktiškai patirti – nepateikė. Kaip teisingai pastebėjo apeliantė, viena sąskaita išrašyta 2018 m., tačiau ginčas dėl prekių kokybės kilo tik 2019 m. rugpjūčio mėn., taigi, objektyviai 2018 m. rugsėjo 26 d. sąskaitoje nurodyta suma negali būti laikoma susijusia su nagrinėjamu ginču.

78. Bylos duomenys rodo, kad 2019 m. spalio 29 d. UAB „Rivona“ sutarties 2019-010 pagrindu ŽŪB „Sparnai“ paskyrė 187,78 Eur baudą ir išrašė sąskaitą šiai sumai, o ŽŪB „Sparnai“ analogiško dydžio 187,78 Eur baudą atsakovei skyrė 2020 m. vasario 26 d. sąskaita, jos nedetalizuojant. Taigi, pateikti duomenys nėra pakankami išvadai dėl patirtų atsakovės nuostolių, nes iš jų nėra visiškai aišku, už ką ir kokiomis sąlygomis bauda skirta, taip pat nėra jos apmokėjimo duomenų.

79. Atsakovės teigimu, ji patyrė 207,77 Eur išlaidas SIA RENETA už netinkamų pardavimui putpelių kiaušinių utilizavimo paslaugas. Bylos duomenimis 2019 m. rugsėjo 11 d. šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų produktų lydimasis dokumentas Nr. B-000047-09-19 rodo, kad siuntėjas SIA EKA PAIPALAS perdavė vežėjui SIA RENETA 3 kategorijos 1717,08 kg putpelių kiaušinių, gavėjas UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. SIA RENETA 2019 m. rugsėjo 11 d. išrašė atsakovei pardavimų sąskaitą, kurioje nurodyta Paukščių 3 kategorijos šalutiniai produktai, kiekis 1,71708, mato vienetas – tona, suma iš viso 207,77 Eur. Tačiau nepateikti duomenys, kad šią sąskaitą atsakovė apmokėjo – t. y. patyrė realias išlaidas.

80. Taip pat bylos duomenys rodo, kad atsakovė teigia, turėjusi 407,93 Eur išlaidų už Latvijos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos atliktus tyrimus ir 965,10 Eur išlaidų už Lietuvos Respublikos nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atliktus tyrimus, tačiau pateikusi sąskaitas atsakovė nepateikė jų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų.

81. Taigi, byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad atsakovė nėra tinkamai pagrindusi 2 362,05 Eur savo tiesioginių nuostolių. Pastebėtina ir tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė abstrakčiai nurodo tokius nuostolius patyrusi ir nekonkretizuoja, kokie byloje esantys įrodymai patvirtintų realų jų patyrimo (t. y. sąskaitų apmokėjimo) faktą. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir atsakovės reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

82. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo konstatavęs, kad Tarnybos atliktų patikrinimų duomenys, surašyti aktai ir nurodymai stabdyti putpelių kiaušinių realizaciją, įmonės veiklos sustabdymas, RASFF paskelbta informacija neabejotinai turėjo neigiamos įtakos atsakovės dalykinei reputacijai; dėl paskleistos neigiamos informacijos žymiai sumenko atsakovės derybinės pozicijos su MAXIMA LATVIA, SIA dėl putpelių kiaušinių pirkimo, buvo sustabdyta ūkio plėtra. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apeliantės argumentus, kuriais ji pagrindo neturtinei žalai atlyginti nebuvimą argumentuoja CK 2.24 straipsnio ir jį aiškinančios kasacinio teismo praktikos taikymu, tačiau sutinka su apeliantės argumentais, kad neturtinė žala atsakovei priteista nepagrįstai.

83. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad straipsnio taisyklės taip pat taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

84. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. Europos Sąjungos Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje (RASFF) buvo viešai paskelbta apie draudžiamą salinomiciną, rastą atsakovės gaminamuose kiaušiniuose. 2019 m. rugsėjo 3 d. RASFF sistemoje viešai paskelbta apie draudžiamą salinomiciną, rastą ieškovės gaminamuose lesaluose kiaušinius dedančioms putpelėms. Kaip jau byloje nustatyta, ši informacija yra teisinga. Tačiau, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovė, ji nereikalauja žalos atlyginimo iš RASFF pranešimus skelbiančio subjekto.

85. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės teisės ir interesai, kaip ir turtinės teisės bei interesai, gali būti ginami įvairiais asmens teisių gynimo būdais. Atitinkami civilinių teisių gynimo būdai taikomi pagal įstatymuose nustatytas šių teisių gynimo būdų taikymo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019, 39 punktą). Asmens neturtinės teisės ir interesai, įskaitant asmens garbę ir orumą, gali būti ginami ir kitais teisiniais pagrindais, pvz., pagal CK 2.23 straipsnį arba taikant civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, kitais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019, 32, 39 punktai; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020). Atsakovės reikalavimas nukreiptas apeliantei, nurodant, kad neturtinė žala patirta dėl apeliantės neteisėtų veiksmų tiekiant nekokybišką produkciją, dėl to buvo paskelbta informacija apie atsakovę, kaip nepatikimą ir draudžiamus priedus naudojantį putpelių kiaušinių produkcijos gamintoją bei tokia informacija sukėlė žalą.

86. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl jos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio aiškindamasis ir vertindamas individualias tai konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

87. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019).

88. Kaip nurodė pati atsakovė, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui aspektu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012; 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014). Nors šiose bylose buvo nagrinėjami klausimai dėl paskleistos informacijos poveikio dalykinei reputacijai taikant CK 2.24 straipsnio nuostatas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktas išaiškinimas tuo aspektu, jog dalykinė reputacija ginama, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, kad teismas turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala, aktualus ir nagrinėjamai bylai.

89. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kad Tarnybos atliktų patikrinimų duomenys, surašyti aktai ir nurodymai stabdyti putpelių kiaušinių realizaciją, įmonės veiklos sustabdymas neabejotinai turėjo neigiamos įtakos atsakovės dalykinei reputacijai kaip ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. RASFF pranešimas, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, kad dėl tokių aplinkybių ji patyrė nurodomą 20 000 Eur neturtinę žalą. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir ginčo apeliacine tvarka dėl to nebekyla, bendradarbiavimas su MAXIMA LATVIA, SIA buvo tik pasiruošimo stadijoje; atsakovės valdybos narys B. M., teikdamas paaiškinimus 2021 m. liepos 27 d. teismo posėdyje nurodė, kad derybos su šiuo prekybos tinklu tęsėsi dvejus metus ir galutinis susitarimas dėl produkcijos tiekimo kiekių nebuvo pasiektas. Taigi, nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog sutarčiai su MAXIMA LATVIA, SIA esminę reikšmę turėjo netinkama apeliantės patiektos produkcijos kokybė ir dėl to nukentėjusi atsakovės reputacija. Taip pat pačios atsakovės teiginiais nustatyta, kad ji putpelių kiaušinių tiekimą buvo priversta stabdyti nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir tiekimas buvo atnaujintas 2019 m. rugsėjo 14 d., t. y. maždaug tik pusę mėnesio atsakovė netiekė savo produkcijos. Duomenų, kad kiti kontrahentai dėl paaiškėjusios informacijos būtų nutraukę sutartis, nėra pateikta. Pati atsakovė nurodė, kad tik du jos kontrahentai (SIA RIMI LATVIA, ŽŪB „Sparnai“) taikė baudas (ir šie byloje tiesioginiai nuostoliai pripažinti neįrodytais). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios nustatytos aplinkybės neleidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl atsakovės patirtos neturtinės 20 000 Eur žalos pakenkus jos dalykinei reputacijai, todėl šis atsakovės reikalavimas tenkintas nepagrįstai; jis atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

90. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, todėl neteisingai sprendė dėl dalies atsakovės įrodinėtų tiesioginių nuostolių ir neturtinės žalos patyrimo ir tai atitinkamai lėmė neteisingo teismo sprendimo šioje dalyje priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovei priteista 2 362,05 Eur dydžio nuostoliai bei 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas šioje dalyje priešieškinį atmetant ir perskirstant bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje sprendimą paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija patikslina ir pažymi, kad 6 proc. dydžio procesinės palūkanos priteistinos už patenkintą 8 585,40 Eur priešieškinio dalį nuo priešieškinio priėmimo dienos – 2020 m. kovo 12 d. (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

91. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Byloje nesant ginčo dėl sumokėtų sumų paskaičiavimo teisingumo, teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų jų dydžio prasme neperskaičiuoja, o tik paskirsto atsižvelgdama į pakeitus sprendimą pasikeitusią tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją (CPK 93, 98 straipsniai).

92. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas visiškai, priešieškinis tenkinamas iš dalies, todėl šalys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atlyginimą. Nustatant šalių patenkintų (atmestų) reikalavimų proporciją atsižvelgtina į bendrą ginčo sumą. Nagrinėjamu atveju bendra ginčo suma sudaro 169 697,33 Eur (ieškovės ieškinio reikalavimų suma 45 890,32 Eur + atsakovės priešieškinio reikalavimų suma 123 807,01 Eur). Ieškovės patenkintų ir atsakovės atmestų reikalavimų suma sudaro 115 221,61 Eur (pagal ieškovės ieškinį patenkinta 0 Eur + pagal atsakovės priešieškinį atmesta 115 221,61 Eur). Atitinkamai ieškovės laimėta bylos dalis sudaro 67,9 proc. nuo bendros ginčo sumos (115 221,61 x 100 / 169 697,33). Atsakovės patenkintų ir ieškovės atmestų reikalavimų suma sudaro 54 475,72 Eur (pagal atsakovės priešieškinį patenkinta 8 585,40 Eur + pagal ieškovės ieškinį atmesta 45 890,32 Eur). Atitinkamai atsakovės laimėta bylos dalis sudaro 32,1 proc. nuo bendros ginčo sumos (54 475,72 x 100 / 169 697,33). Pagal nustatytą proporciją paskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

93. Bylos duomenimis ieškovė UAB „JONIŠKIO GRŪDAI“ už elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 940 Eur žyminį mokestį. Pagal nustatytą proporciją ieškovei iš atsakovės priteistina 67,9 proc. jos patirtų žyminio mokesčio išlaidų – 657,06 Eur. Ieškovė pateikė teismui penkis prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo: 2020 m. kovo 20 d., 2020 m. rugsėjo 7 d., 2021 m. liepos 26 d., 2021 m. rugpjūčio 24 d. ir 2021 m. spalio 11 d., kuriuose pateikė patirtų atstovavimo išlaidų paskaičiavimą, jas pagrindžiančius dokumentus, ir nurodė, kad patyrė iš viso 13 842,71 Eur atstovavimo išlaidų. Pagal nustatytą proporciją ieškovei priteistina 67,9 proc. išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti – 9 399,20 Eur. Taigi, iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 10 056,26 Eur bylinėjimosi išlaidų (657,06 Eur + 9 399,20 Eur).

94. Atsakovė SIA EKA PAIPALAS už byloje elektroninėmis ryšių priemonėmis pareikštą priešieškinį sumokėjo 1 904 Eur žyminį mokestį ir nurodė, kad patyrė 12 462,64 Eur atstovavimo išlaidų. Pagal nustatytą proporciją 32,1 proc., atsakovei atlygintinos 611,18 Eur žyminio mokesčio išlaidos ir 4 000,50 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš viso 4 611,68 Eur (611,18 Eur + 4 000,50 Eur).

95. Bylos duomenimis ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 2 300 Eur, o atsakovė – 1 500 Eur avansą už teismo ekspertizę. Šiaulių apygardos teismas Eurofins WEJ Contaminants laboratorijai Vokietijoje už atliktus tyrimus sumokėjo 3 466,35 Eur. Be to, 274,14 Eur IĮ „Ad Balticum“ už vertimo paslaugas. Atsižvelgiant į nurodytas ieškinio atmetimo ir priešieškinio tenkinimo proporcijas, į teismo depozitinėje sąskaitoje esantį likutį, kuris grąžintinas ieškovei, iš atsakovės ieškovei priteistina – 180,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ekspertinio tyrimo atlikimu.

96. Atlikus pirmojoje instancijoje patirtų šalių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 5 624,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas (10 056,26 Eur – 4 611,68 Eur + 180,28 Eur).

97. Ieškovė UAB „JONIŠKIO GRŪDAI“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašydama priteisti iš atsakovės už apeliacinį skundą sumokėtą 1 591 Eur žyminį mokestį bei 2 293,47 Eur išlaidas teisinei pagalbai, nors pateikė įrodymus apie kitokio dydžio patirtas atstovavimo išlaidas: 2021 m. lapkričio 30 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą bei tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą 2 412,62 Eur sumai ir banko išrašą, rodantį 2021 m. gruodžio 9 d. atliktą mokėjimą.

98. Atsakovė SIA EKA PAIPALAS apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl 2 520 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo bei išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą, ataskaitą bei 2022 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymą 2 577,96 Eur sumai. Nurodytos prašomos priteisti 2 520 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatytą maksimalų dydį, kurio maksimali suma pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus 2022 m. balandžio 29 d. (išlaidų apmokėjimo datai) sudaro 2 183,09 Eur, todėl mažintina iki šios sumos.

99. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, proporcingai paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai). Laikytina, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 72,25 proc. (22 362,05 x 100 / 30 947,45). Atitinkamai ji įgijo teisę į 72,25 proc. apeliacinėje instancijoje patirtų išlaidų atlyginimą, o atsakovė į 27,75 proc. Todėl ieškovei priteistina suma sudarytų 2 806,52 Eur (1 149,49 + 1 657,03 Eur ((1 591 x 72,25 proc.) + (2 293,47 x 72,25 proc.)). Atitinkamai atsakovei – 605,81 Eur (2 183,09 x 27,75 proc.). Atlikus apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei priteisiamas 2 200,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (2 806,52 Eur – 605,81 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JONIŠKIO GRŪDAI“ ieškinį atsakovei SIA EKA PAIPALAS dėl skolos ir delspinigių priteisimo atmesti.

Atsakovės SIA EKA PAIPALAS priešieškinį tenkinti iš dalies – priteisti atsakovei SIA EKA PAIPALAS (juridinio asmens kodas 41503058722) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JONIŠKIO GRŪDAI“ (juridinio asmens kodas 157602461) 8 585,40 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 40 euro centų) turtinės žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 8 585,40 Eur sumą nuo bylos pagal priešieškinį teisme iškėlimo dienos (2020 m. kovo 12 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „JONIŠKIO GRŪDAI“ (juridinio asmens kodas 157602461) iš atsakovės SIA EKA PAIPALAS (juridinio asmens kodas 41503058722) 5 624,86 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt keturis eurus 86 euro centus) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „JONIŠKIO GRŪDAI“ (juridinio asmens kodas 157602461) iš atsakovės SIA EKA PAIPALAS (juridinio asmens kodas 41503058722) 2 200,71 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų 71 euro centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.