- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-14
- Bylos Nr.
- 2S-961-1041/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11111-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- L.L. S.
- Skolininkas
- L. L. S.
- Kreditorius
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L.L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys skolininkė L. L. S., išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis pareiškimu prašė skolininkei skirti baudą iki 300 Eur už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną. Pareiškime nurodoma, kad 2021 m. kovo 2 d. ir 2023 m. birželio 2 d. skolininkei išsiųstas raginimas įvykdyti privalomąjį nurodymą per 10 d. 2021 m. kovo 23 d., 2023 m. birželio 2 d. ir 2025 m. birželio 19 d. tikrindamas sprendimo įvykdymą, antstolis nustatė, kad skolininkė nei per išieškotojos nustatytą terminą – iki 2018 m. liepos 5 d., nei per antstolio nustatytą papildomą 10 d. terminą privalomojo nurodymo neįvykdė, t. y. neišardė savavališkai rekonstruoto gyvenamosios paskirties pastato. Skolininkė ir toliau išieškotojos privalomojo nurodymo nevykdo.
Atsiliepimas
2. Skolininkė atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad sprendimo vykdymas objektyviai neįmanomas dėl valstybės institucijų klaidų, dokumentų trūkumų ir priešingų duomenų. Tarp kadastrinėje byloje esančių duomenų ir nekilnojamojo turto registro informacijos nėra teisinės sąsajos, todėl neįmanoma tiksliai identifikuoti, kuris konkretus butas atitinka tam tikrą kadastrinę patalpą ar su kokiu statinio elementu jis susijęs. Dėl šios priežasties neįmanoma patikimai nustatyti ribos tarp teisėtų ir galimai neteisėtų statinio dalių bei konkretaus savininko atsakomybės apimties. Privalomasis nurodymas yra neaiškus, neindividualizuotas ir faktiškai nevykdytinas, todėl negali būti laikomas teisėtu vykdomuoju dokumentu. Pastatas, kuriame yra pareiškėjai priklausantys butai, yra ginčo objektas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1034-959/2026, nagrinėjamoje nuo 2014 m. Iki kol teismas galutinai nustatys pastato teisinį statusą ir įvykdys nuosavybės padalijimą, skolininkė negali teisėtai gauti statybą leidžiančių dokumentų, t. y. kol vyksta teismo procesas, nėra teisinės galimybės nei įteisinti, nei pašalinti statinio dalių. Skolininkė kreipėsi į kelias statybos ir griovimo paslaugų įmones, prašydama pateikti pasiūlymus dėl darbų atlikimo, tačiau įmonės atsisakė imtis griovimo, motyvuodamos tuo, kad nėra aiškiai nustatyta neteisėtos statybos riba, todėl kyla rizika pažeisti teisėtą pastato dalį, be projekto neįmanoma užtikrinti konstrukcinio stabilumo, darbai galėtų sukelti pavojų statinio vientisumui ir aplinkinių asmenų saugumui. Sprendimo neįvykdymą lėmė objektyvios kliūtys, t. y. tebevykstantys teisiniai ginčai dėl pastato. Pakartotinės baudos taikymas už tą patį tariamą pažeidimą pažeistų draudimo bausti du kartus už tą patį principą bei kaltės principą, t. y. šiuo atveju pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatyta dar 2018 m., o nuo to laiko faktinė situacija nepasikeitė – nebuvo naujų veiksmų ar statybų.
3. Išieškotoja atsiliepimu prašė pareiškimą tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad skolininkė iki šiol neįvykdė dar 2018 m. sausio 8 d. surašyto privalomojo nurodymo, kuriuo nustatytas terminas iki 2018 m. liepos 5 d. jį įvykdyti, todėl išieškotojos nuomone, yra pagrindas taikyti sankciją ir skirti skolininkei padidintą periodinę baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2026 m. vasario 5 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino iš dalies – paskyrė skolininkei vienkartinę 1 000 Eur baudą valstybės naudai.
5. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas iki šiol. Teismas vertino, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog skolininkė daugiau nei metus laiko veiksmų, siekiant įvykdyti privalomąjį nurodymą, nesiėmė ir tik pakartotinai sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo formaliai kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Registrų centras“ dėl kadastrinių bylų gavimo, t. y. iš anksčiau pateiktų VĮ „Registrų centras“ atsakymų žinodama, kad prašomų duomenų ir dokumentų registro tvarkytojas pateikti negali. Skolininkė per privalomajame nurodyme nustatytą terminą nesiėmė operatyviai spręsti savavališkos statybos padarinių įteisinimo ar privalomojo nurodymo įvykdymo klausimo. Byloje nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo konstatuoti, kad privalomojo nurodymo skolininkė neįvykdė dėl objektyvių (pateisinamų) priežasčių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė (skolininkė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą atmesti arba sumažinti paskirtos baudos dydį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas neįvertino kaltės ir realios įvykdymo galimybės, t. y. nenustatė, ar apeliantė (skolininkė) realiai turėjo galimybę sprendimą įvykdyti ir sąmoningai to nedarė. Nesant aiškių duomenų apie butų ribas ir jų apimtį, neįmanoma tiksliai nustatyti ardytinos dalies ir atskirti teisėtą statinio dalį nuo galimai savavališkos. Tokiu atveju negalima nei teisėtai parengti projekto, nei saugiai organizuoti griovimo darbų, nepažeidžiant teisėtos nuosavybės, todėl vien nevykdymo fakto konstatavimas negalėjo būti pakankamas pagrindas baudai skirti.
6.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantė (skolininkė) yra pasyvi. Apeliantė (skolininkė) išnaudojo ne tik teismo, bet ir administracinės kontrolės bei parlamentinės kontrolės mechanizmus, siekdama atkurti dokumentinį pagrindą, būtina vykdymo sąlygą. Apeliantė (skolininkė) taip pat kreipėsi į statybos ir griovimo darbus vykdančias organizacijas, tačiau buvo informuota, kad be projekto ir aiškių objekto ribų darbai negali būti atliekami dėl konstrukcinio saugumo ir atsakomybės rizikos. Teismas šių veiksmų neįvertino kompleksiškai ir nepaaiškino, kokių papildomų, realiai įmanomų veiksmų apeliantė (skolininkė) turėjo imtis esant dokumentų nebuvimui, rangovų atsisakymams ir objektyvioms kliūtims. Todėl išvada apie pasyvumą yra nepagrįsta nei faktiniais duomenimis, nei teisine logika ir neatitinka byloje esančių įrodymų visumos.
6.3. Teismas netinkamai įvertino, kad apeliantės (skolininkės) pozicija yra gynybinė. Skundžiamoje nutartyje pirmos instancijos teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2672-560/2024, kurioje buvo nurodyta, kad apeliantės (skolininkės) teiginiai apie dokumentų trūkumą laikytini tik gynybine pozicija. Toks vertinimas šioje byloje perkeltas ir pritaikytas tik mechaniškai, neanalizuojant konkrečių faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Teismas neįvertino, ar nagrinėjamu atveju dokumentų nebuvimas yra formalus, ar esminis ir lemiantis vykdymo galimybę. Nepriklausomi specialistai (ekspertai ir architektas) patvirtino, kad be šių duomenų sprendimo įvykdymas objektyviai neįmanomas, tačiau teismas šių išvadų nei įvertino, nei paneigė. Todėl dokumentų nebuvimas šioje byloje nėra gynybinė pozicija, o objektyvi, institucijų atsakymais patvirtinta kliūtis.
6.4. Teismas paskyrė pakartotinę sankciją be proporcingumo ir tikslo įvertinimo. Net ir esant teisiniam pakartotinumo leistinumui, teismas privalėjo įvertinti, ar nuo ankstesnių sankcijų pasikeitė faktinės aplinkybės, ar papildoma bauda realiai padidins sprendimo įvykdymo tikimybę ir ar jos dydis yra proporcingas. Šiuo atveju objektyvios kliūtys – pirminių kadastro duomenų nebuvimas ir dėl to neįmanomas teisėtas projektavimas ar griovimas – nėra pašalintos. Todėl papildoma 1 000 Eur bauda nesukuria vykdymo galimybės. Tokiomis aplinkybėmis sankcija netenka skatinamojo tikslo ir tampa formaliu pakartotiniu poveikiu, neatitinkančiu CPK 771 straipsnio paskirties ir proporcingumo principo.
6.5. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad tuo atveju, jei nepavyksta gauti reikalingų butų kadastro bylų, apeliantė (skolininkė) galėjo kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, prašydama įpareigoti institucijas pateikti dokumentus. Toks argumentas nepagrįstas ir grindžiamas klaidinga prielaida, kad dokumentai egzistuoja, tačiau nėra pateikiami. Byloje pateikti VĮ „Registrų centras“ atsakymai patvirtina priešingai – pirminės butų kadastro bylos archyve neegzistuoja, o dalis duomenų apskritai nebuvo suformuoti. Ginčo teisenos tvarka negalėtų būti įpareigota pateikti tai, ko institucija objektyviai neturi. Šiuo atveju kalbama ne apie atsisakymą pateikti dokumentus, bet apie situaciją, kai pati institucija konstatuoja, kad pirminių kadastro bylų neturi, jų faktinį nebuvimą.
6.6. Teismas neįvertino ankstesnių taikytų sankcijų konteksto ir fakto, kad baudos jau buvo skiriamos viena iš jų tęstinė, tęsiama ir didėja kiekvieną dieną bei vykdomas išieškojimas. Nepagrįsta, kuo papildoma 1 000 Eur bauda iš esmės pakeis situaciją, jei faktinės aplinkybės nepasikeitė. Apeliantės (skolininkės) atsiliepime buvo nurodyta ribotų pajamų aplinkybė (senatvės ir našlės pensijos), o tęstinės baudos dydis jau ir taip viršija visas mėnesines pajamas. Šiems argumentams nutartyje nepateikta motyvuoto paaiškinimo, kokiu būdu apeliantė (skolininkė) objektyviai galėtų vykdyti paskirtas dar vienas finansines sankcijas.
6.7. Teismas nepagrįstai nusprendė dėl bendradarbiavimo nebuvimo. Byloje buvo pateikta, kad apeliantė (skolininkė) kreipėsi ir į pačios išieškotojos vadovą, prašydama padėti spręsti susidariusią situaciją dėl dokumentų ir vykdymo kliūčių. Tai patvirtina aktyvią iniciatyvą, o ne pasyvumą. Aplinkybė, kad prašymas direktoriaus nepasiekė, o atsakymas buvo pateiktas formaliai, neanalizuojant susidariusios problemos iš esmės, negali būti vertinama kaip bendradarbiavimo nebuvimas iš pareiškėjos pusės. Bendradarbiavimas negali būti suprantamas kaip pareiga periodiškai kartoti tuos pačius prašymus, kai faktinės kliūtys nepasikeitusios ir institucijų pozicija jau yra išreikšta.
6.8. Teismas neįvertino rangovų atsakymų. Byloje buvo pateikta, kad statybos ir griovimo darbus vykdančios organizacijos atsisakė imtis darbų dėl neaiškių butų ribų ir vietos pastate, kadastro bylų nebuvimo, projekto būtinybės bei konstrukcinio saugumo rizikų. Rangovų atsisakymas šiuo atveju rodo ne subjektyvų nenorą vykdyti sprendimą, o objektyvų techninį barjerą – be projekto ir aiškių ribų teisėtas bei saugus ardymas negalimas. Pirmos instancijos teismas nepateikė motyvuoto atsakymo, kaip, jo vertinimu, turėtų būti teisėtai ir saugiai atlikti ardymo darbai esant šioms kliūtims. Šis argumentas nutartyje liko neatsakytas.
Atsiliepimas
2. Išieškotoja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Didžiąją dalį atskirojo skundo apeliantė (skolininkė) grindžia motyvais, kad negalinti įvykdyti privalomojo nurodymo ir kvestionuojanti galiojantį ir nenuginčytą privalomąjį nurodymą bei tariamai teismas, nagrinėdamas antstolio pareiškimą, nevertino šių aplinkybių. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas visapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus.
7.2. Nesutikdami su apeliantės (skolininkės) argumentais dėl paskirtos baudos ir jos skaičiavimo, pažymime, kad teismas, priėmęs skundžiamą teismo nutartį, nenukrypo nuo teismų praktikos, o parinktos baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą dydį teismas motyvavo bei atsižvelgė į visas esamas faktines bylos aplinkybes.
7.3. Atsižvelgiant į tai, kad išieškotojai teisės aktai nesuteikia teisės kitaip šalinti savavališkos statybos pažeidimus (ne griaunant statinį), šiuo atveju įvykdyti privalomąjį nurodymą ir pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius gali tik pati apeliantė (skolininkė), privalomojo nurodymo vykdymo tvarkos pakeitimas CPK 771 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka nėra galimas, o privalomajame nurodyme nurodytus pažeidimus gali pašalinti tik pati skolininkė.
7.4. Nagrinėjamu atveju, privalomasis nurodymas per nustatytą terminą, t. y. iki 2018 m. liepos 5 d., nebuvo įvykdytas ir nevykdomas toliau, todėl atsirado pagrindas taikyti privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmes ir skirti skolininkei baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą. Privalomojo nurodymo, kuriuo skolininkė įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio ir tai reiškia, jog pagrindas skirti skolininkei CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo.
7.5. Išieškotojos nuomone, atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl tariamo skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo, dėl neva nebuvimo galimybės įteisinimo ar teisėto ardymo dėl dokumentų nebuvimo, nėra susiję su bylos dalyku, t. y. privalomasis nurodymas yra galiojantis, jo įvykdymo terminas suėjo 2018 m. liepos 5 d. ir duomenų, jog apeliantė (skolininkė) būtų jį įvykdžiusi, nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pati apeliantė (skolininkė).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
3. Apeliantė (skolininkė) teismui pateikė papildomus paaiškinimus prie atskirojo skundo.
4. Remiantis CPK 335 straipsnio nuostatomis, šalys turi teisę pateikti atskirąjį skundą ir atsiliepimą į jį. Tokie procesiniai dokumentai, kaip papildomi paaiškinimai, prašymai priimti papildomus rašytinius įrodymus, kuriais iš esmės yra išplečiamas atskirasis skundas ir (ar) jis papildomas naujais argumentais, CPK nėra numatyti. Taigi, remiantis CPK nuostatomis, apeliantė (skolininkė) turėjo suformuoti savo argumentus ir poziciją dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės (skolininkės) rašytinių paaiškinimų teikimas po atskirojo skundo pateikimo ir atsiliepimo į jį gavimo akivaizdžiai nėra savalaikis, todėl atsisako juos priimti.
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme
5. Išieškotoja ir antstolis 2017 m. gruodžio 7 d. atliko patikrinimą valstybinėje žemėje, o 2017 m. gruodžio 13 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat skolininkei 2018 m. sausio 8 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji įpareigota iki 2018 m. liepos 5 d. išardyti savavališkai rekonstruoto gyvenamosios paskirties pastato priestatus. Išardyti savavališkai rekonstruoto gyvenamosios paskirties pastato – bendrabučio, vakarinėje pastato pusėje pirmame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~ 5,90 m, plotis ~ 2,60 m, ant jo antrame aukšte pristatyto priestato, kurio ilgis ~ 5,90 m, plotis ~ 3,66 m; pietvakarinėje pusėje pirmame aukšte pristatyto priestato, kurio ilgis ~ 6,70 m, plotis ~ 2,40 m, ant jo antrame aukšte pristatyto priestato, kurio ilgis ~ 6,70 m, plotis ~ 2,40 m; rytinėje pusėje ant įėjimo stogelio antrame aukšte pristatyto priestato, kurio ilgis ~ 6,70 m, plotis ~ 2,40 m, ant jo trečiame aukšte pristatyto priestato, kurio ilgis - 6,70 m, plotis ~ 4,20 m.
6. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-182-615/2019 buvo atmestas ieškovių – apeliantės (skolininkės) ir bendraieškovės – ieškinys dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo. Minėto sprendimo 12 pastraipoje yra išnagrinėtas klausimas dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ir objektyvios galimybės jį įvykdyti. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-68-254/2020 Kauno apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimas ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis yra įsiteisėję.
7. 2021 m. sausio 15 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. 2021 m. vasario 26 d. raštu Nr. 2D-3055 „Dėl 2018-01-08 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini)“ priverstinio vykdymo privalomasis nurodymas perduotas priverstinai vykdyti antstoliui. Antstolis 2021 m. kovo 25 d. surašė sprendimų, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir konstatavo, jog privalomasis nurodymas nėra įvykdytas.
8. Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta antstolio pareiškimą tenkinti ir skirti apeliantei (skolininkei) 2 Eur baudą už išieškotojos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą išieškotojos Lietuvos Respublikos naudai, skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 25 d. ir baudos dydį kas du mėnesius po šios nutarties priėmimo dienos (t. y. nuo 2022 m. balandžio 16 d., 2022 m. birželio 16 d., 2022 m. rugpjūčio 16 d. ir t. t.) padidinant 1 Eur. Bauda skaičiuojama iki nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo arba savavališkos statybos, nustatytos nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), įteisinimo. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-660-343/2022 Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį paliko nepakeistą.
9. Išieškotoja 2023 m. birželio 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į antstolį, prašydama pakartotinai apeliantės (skolininkės) atžvilgiu taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodytas privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes. Antstolis 2023 m. birželio 2 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas.
10. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-12628-1126/2023 skundą tenkino iš dalies ir paskyrė apeliantei (skolininkei) vienkartinę 600 Eur baudą valstybės naudai. Išaiškino, kad baudos sumokėjimas neatleidžia skolininkės nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus bei vykdyti 2022 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-704-435/2022. Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-144-1043/2024 panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir perdavė antstolio pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-10026-1191/2024 skundą tenkino iš dalies ir paskyrė apeliantei (skolininkei) vienkartinę 600 Eur baudą valstybės naudai. Išaiškino, kad baudos sumokėjimas neatleidžia skolininkės nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus bei vykdyti 2022 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-704-435/2022. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2672-560/2024 Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį paliko nepakeistą.
12. Išieškotoja 2025 m. birželio 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į antstolį, prašydama pakartotinai skolininkės atžvilgiu taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodytas privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes. Antstolis 2025 m. birželio 23 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas.
13. Apeliantė (skolininkė) byloje pateikusi 2022 m. e. laiškus su atsisakymu griauti sprendime nurodytus savavališkos statybos padarinius, VĮ „Registrų centras“ raštus dėl informacijos pateikimo (paskutinis 2024 m. sausio 16 d.), 2015 m. lapkričio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus raštą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų, 2016 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus raštą dėl parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo (dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą).
14. Apeliantė (skolininkė) teismui pateikė VĮ „Registrų centras“ atsakymą į apeliantės (skolininkės) 2025 m. lapkričio 17 d. prašymą dėl duomenų ir kadastro bylų kopijų pateikimo bei 2025 m. gruodžio 23 d. skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai dėl VĮ „Registrų centras“ neveikimo atkurti kadastro bylą ir ištaisyti nekilnojamojo turto registro duomenis. VĮ „Registrų centras“ 2025 m. lapkričio 25 d. atsakyme iš esmės nurodyta, kad butų kadastro duomenų bylų kopijų pateikti negali, nes archyvinėse kadastro ir registro dokumentų bylose šių butų kadastro duomenų nėra.
Dėl ginčo esmės
15. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023).
16. Nagrinėjamu atveju apeliantė (skolininkė) iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, nes privalomasis nurodymas negali būti įvykdytas ne nuo jos priklausančių aplinkybių. Atskirajame skunde teigiama, kad neįmanoma tiksliai nustatyti ardytinos dalies, o įteisinimo procedūros objektyviai negali būti tęsiamos, nesant aiškių duomenų apie butų ribas ir jų apimtį, neįmanoma tiksliai nustatyti ardytinos dalies ir atskirti teisėtą statinio dalį nuo galimai savavališkos, todėl vien nevykdymo fakto konstatavimas negali būti pakankamas pagrindas baudai skirti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės (skolininkės) argumentais nesutinka.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iš naujo vertinti privalomojo nurodymo įvykdymo galimybės. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-182-615/2019 (žr. nutarties 11 punktą) jau buvo konstatuota, kad ginčo aktų reikalavimus įvykdyti yra techniškai įmanoma, o vien tai, jog jų įvykdymas gali būti sudėtingas, nesudaro pagrindo jų nevykdyti. Šios aplinkybės turi prejudicinę reikšmę ir iš naujo neįrodinėjamos. Apeliantės (skolininkės) nurodomos aplinkybės dėl kadastrinių duomenų trūkumo, projekto parengimo ar rangovų atsisakymo atlikti darbus savaime neįrodo objektyvaus privalomojo nurodymo neįvykdomumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateikti duomenys patvirtina tam tikrų administracinių ir techninių kliūčių egzistavimą, tačiau neleidžia daryti išvados, jog šios kliūtys yra neįveikiamos ar kad po 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo priėmimo būtų susiklosčiusios naujos aplinkybės, iš esmės paneigiančios ankstesnes teismo išvadas dėl nurodymo įvykdomumo. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad privalomasis nurodymas nėra vykdomas ilgą laiką, o apeliantės (skolininkės) argumentai dėl kadastrinių bylų gavimo ar rekonstrukcijos plano parengimo jau buvo vertinti ankstesniuose teismų sprendimuose, įskaitant Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-660-343/2022 ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2672-560/2024, kuriais jie pripažinti nepaneigiančiais pareigos vykdyti nurodymą. Todėl nėra pagrindo nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos šioje byloje.
18. Apeliantė (skolininkė) ginčija, kad privalomojo nurodymo įvykdyti negali, nes priešingai nei nustatyta kitose bylose, VĮ „Registrų centras“ pateikė 2025 m. lapkričio 25 d. atsakymą, kad pirminės butų kadastro bylos archyve neegzistuoja. Viena vertus, iš byloje pateikto VĮ „Registrų centras“ 2025 m. lapkričio 25 d. atsakymo matyti, kad butų kadastrinių matavimų bylų archyvuose nėra. Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė (skolininkė) daugiau nei metus laiko veiksmų, siekiant įvykdyti privalomąjį nurodymą, nesiėmė. Kreipimasis į VĮ „Registrų centrą“ 2025 m. lapkričio mėnesį, t. y. gerokai vėliau nei buvo nustatytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas ir tik pakartotinai sprendžiant baudos skyrimo klausimą, rodo ne nuoseklų ir aktyvų problemos sprendimą, o formalų veiksmą, siekiant išvengti atsakomybės. Apeliantė (skolininkė), kaip nurodyta, iš anksčiau pateiktų VĮ „Registrų centras“ atsakymų žinojo, kad prašomų duomenų ir dokumentų registro tvarkytojas pateikti negali. Tai reiškia, kad apie šią kliūtį apeliantė (skolininkė) žinojo jau ilgą laiką. Todėl darytina išvada, kad privalomojo nurodymo nevykdymas nagrinėjamu atveju yra nulemtas ne vien objektyvių kliūčių, kaip apeliantė (skolininkė) nurodo, bet ir pačios apeliantės (skolininkės) pasyvaus elgesio, kas sudaro pagrindą taikyti atsakomybę. Be to, privalomojo nurodymo, įskaitant jo turinį ir išieškotojos įpareigojimą apeliantei (skolininkei), teisėtumo klausimas išnagrinėtas Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismų, todėl atskirojo skundo teiginiai dėl tariamo negalimumo įvykdyti privalomąjį nurodymą yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vien apeliantės (skolininkės) pakartotinio kreipimosi į VĮ „Registrų centras“ nepakanka pripažinti, jog ji tinkamai ir laiku vykdė pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vertinant bylos duomenis, nustatyta, kad tokie veiksmai buvo pradėti pavėluotai, nebuvo nuoseklūs ir nepatvirtina pakankamo aktyvumo siekiant įvykdyti privalomąjį nurodymą. Todėl, net ir egzistuojant tam tikroms vykdymą apsunkinančioms aplinkybėms, apeliantės (skolininkės) elgesys nelaikytinas pakankamai rūpestingu ir operatyviu, kad būtų galima konstatuoti objektyvų pagrindą netaikyti atsakomybės už privalomojo nurodymo nevykdymą.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstais laiko apeliantės (skolininkės) argumentus dėl paskirtos baudos neproporcingumo. Pažymėtina, kad bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą atlieka ne tik sankcijos, bet ir skatinamąją (prevencinę) funkciją, siekiant užtikrinti teisėtų reikalavimų vykdymą. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad privalomasis nurodymas nėra vykdomas ilgą laiką, nepaisant to, kad jo įvykdymo galimybė buvo konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o apeliantės (skolininkės) pateikiami argumentai dėl vykdymo jau ne kartą buvo vertinti teismų ir pripažinti nepaneigiančiais pareigos vykdyti nurodymą. Priešingai nei teigia apeliantė (skolininkė) atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas skirdamas baudą atsižvelgė į apeliantės (skolininkės) amžių, gaunamas pajamas, be kita ko, kad ji toliau nesiima reikiamų veiksmų privalomajam nurodymui įvykdyti bei neieško efektyvių sprendimų. Paskirta bauda yra vienkartinio dydžio ir gerokai mažesnė, nei įstatyme įtvirtintas maksimalus baudos dydis (300 Eur už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną), todėl spręstina, kad apeliantei (skolininkei) paskirta bauda yra adekvati ir atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakartotinis baudų skyrimas tokiomis aplinkybėmis yra nukreiptas į tęstinio pažeidimo nutraukimą ir negali būti vertinamas kaip perteklinis, kai asmuo sistemingai nevykdo teisėto ir vykdytino privalomojo nurodymo. Apeliantė (skolininkė) nepateikė duomenų, leidžiančių spręsti, kad paskirta bauda būtų akivaizdžiai per didelė ar neadekvati siekiamam tikslui, todėl nėra pagrindo ją mažinti ar panaikinti.
20. Be to, apeliantė (skolininkė) atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvuoto atsakymo, kaip, jo vertinimu, turėtų būti teisėtai ir saugiai atlikti ardymo darbai esant šioms kliūtims. CPK 21 straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų praktikoje, aiškinant CPK įtvirtintus teisminio proceso principus pažymima, kad, teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti procesinio dokumento reikalavimus (pvz. ieškinio) dalyką ir pagrindą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-300/2011). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neprivalėjo aiškinti apeliantei (skolininkei) konkrečių privalomojo nurodymo įvykdymo būdų ar nurodyti, kaip turi būti organizuojami ardymo darbai, kadangi pareiga pasirinkti tinkamas teisines ir faktines priemones nurodymui įvykdyti tenka pačiai apeliantei (skolininkei).
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2026 m. vasario 5 d. nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.