- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- 2-300/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria nutarta ieškovo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos, padarytos Lietuvos Respublikos valstybės valdžią vykdančių institucijų veiksmais, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prašydamas: pripažinti Lietuvos Respublikos valstybės valdžią vykdančių instancijų veiksmus, pradėtus 1993 m. gruodžio 15 d., prieštaraujančiais Europos teisinės demokratinės valstybės principams, teisei ir teisingumui; priteisti 36 630 781,93 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimą ir pagrindą, susisteminti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, sudarančias reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio pagrindu, t. y. aiškiai ir glaustai nurodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžiami turtiniai reikalavimai atsakovui, įvardinti tik konkrečius neteistus teismo ar teisėjo veiksmus nagrinėjant konkrečią bylą, kuriais ir buvo padaryta ieškovui žala, pagrįsti žalos atsiradimą ir jos dydį, nurodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios žalos. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas prašo priteisti 14 668 700 Lt negautų pajamų, nes negalėjo verstis verslu ir gauti iš individualios įmonės „Nida“ pajamų, tačiau ieškovas nepateikė aiškių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių prašomos priteisti žalos dydį, nenurodė kokiu būdu ši suma susiformavo, kaip ji paskaičiuota.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui procesinį dokumentą, pavadintą ieškinio trūkumu pašalinimu, kuriuo prašė priimti teisminiam nagrinėjimui ankščiau teismui pateiktą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nutarė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, motyvuodamas iš esmės tuo, kad ieškovas nepašalino teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir grąžinti ieškinį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, taip pat pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai Liuda Uckienė bei Virginijus Kairevičius sąmoningai tyčia atsisako vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos įpareigojimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, siekia neleisti ieškovui kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Nurodo, kad ieškinyje nuosekliai suformuluoti pagrindai dėl žalos atlyginimo, pateikta išsami dokumentinė medžiaga įrodo priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Vilniaus apygardos teismo teisėjų Liudos Uckienės ir Virginijaus Kairevičiaus reikalavimas, nepradėjus nagrinėti civilinės bylos, glaustai ir konkrečiai susisteminti ieškinio pareikšimą, vertintinas kaip advokatavimas atsakovui ir eilinis sąmoningai tyčinis žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, siekiant bet kokiais būdais ir priemonėmis atimti iš ieškovo teisę kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas iš esmės analogišką ieškinį (nagrinėjamu atveju padidėjo tik prašomos priteisti žalos dydis) buvo pateikęs Vilniaus apygardos teismui dar 2007 m. Teismas ieškovui buvo nustatęs iš esmės analogiškus pateikto ieškinio trūkumus, o ieškovui šių trūkumui neištaisius laikė ieškinį nepaduotu. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-486/2007), kuria buvo išnagrinėtas ieškovo atskirasis skundas, aiškiai ir išsamiai išaiškino ieškovui teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realizavimo tvarką, pažymėjo, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, sprendžia, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, todėl teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovas, pats to nesugebėdamas padaryti, gali kreiptis teisinės pagalbos advokato ar kito asmens. Tačiau ieškovas, pareikšdamas teismui naują ieškinį, į Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje nurodytus argumentus neatsižvelgė.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje nurodyti ieškovo ieškinio trūkumai yra nustatyti pagrįstai. Ieškovas, prašydamas priteisti žalą dėl Lietuvos Respublikos valstybės valdžią vykdančių institucijų veiksmų, nenurodė, kokių konkrečių pareigūnų neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, nepagrindė žalos atsiradimo ir jos dydžio, nenurodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir žalos. Akivaizdu, kad ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio pagrindą, nes nenuoseklius daugelio faktinių aplinkybių išdėstymas savaime nereiškia, kad yra tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą. Pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, nėra.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija – tai pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumui ir pagrįstumui neperžengiant apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apelianto atskirąjį skundą, neturi kompetencijos pasisakyti dėl atskirajame skunde išdėstytų aplinkybių, susijusių su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, priėmusios teisėjos Liudos Uckienės ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartį priėmusio teisėjo Virginijaus Kairevičiaus veiksmų, kuriais, apelianto teigimu, teisėjai tyčia siekia neleisti ieškovui kreiptis į teismą, vertinimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.