- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-09
- Bylos Nr.
- 1-313-311/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31458-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- K. D.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs keturis nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. D. 2016-08-09, ne vėliau kaip iki 12.26 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, prie VĮ „Regitra“, esančios (duomenys neskelbtini), būnant automobilyje MERCEDES BENZ A 150, kėbulo Nr. W(duomenys neskelbtini) pagamino ir realizavo netikrą dokumentą– t. y. būdamas automobilio MERCEDES BENZ A 150, kėbulo Nr. W(duomenys neskelbtini) tikruoju pardavėju, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio metu, automobilio pirkėjui A. M. už sutartą 2000 € kainą pardavė transporto priemonę MERCEDES BENZ A 150, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), o ant 2016-08-09 transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutarties savo ranka įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad transporto priemonės MERCEDES BENZ A 150, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas – (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pirkėjai A. M., 2016-08-09 parduoda transporto priemonę MERCEDES BENZ A 150, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), po ko už pardavėją įrašė J. S. W. ir šį netikrą dokumentą realizavo - 2016-08-09, ne vėliau kaip iki 12.26 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, prie VĮ „Regitra“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), būnant automobilyje MERCEDES BENZ A 150, kėbulo Nr. WDD1690311J375749, perdavė A. M., kuri 2016-08-09, šį netikrą dokumentą pateikė VĮ ,,Regitra“ (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), specialistams, tam, kad iš K. D. nusipirktas automobilis MERCEDES BENZ A 150, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) būtų įregistruotas. Tokiu būdu neteisėtai pagamino ir realizavo žinomai netikrą dokumentą - transporto priemonės prikimo-pardavimo sutartį, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Be to, K. D. 2016-11-21, ne vėliau kaip iki 15.00 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, prie VĮ „Regitra“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), būnant automobilyje VOLVO V70, kėbulo VIN (duomenys neskelbtini) pagamino ir realizavo netikrą dokumentą– t. y. būdamas automobilio VOLVO V70, kėbulo (duomenys neskelbtini), tikruoju pardavėju, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio metu, automobilio pirkėjui J. M. už sutartą 6200 € kainą pardavė transporto priemonę VOLVO V70, kėbulo VIN (duomenys neskelbtini), o ant švedų kalba pagaminto blanko – pirkimo sutarties (,,Köpekontrakt Bil“) savo ranka įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad transporto priemonės VOLVO V70, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas (duomenys neskelbtini), pirkėjai J. M., gyv. (duomenys neskelbtini), 2016-11-16 parduoda transporto priemonę VOLVO V70, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį netikrą dokumentą realizavo - 2016-11-21, ne vėliau kaip iki 15.00 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, prie VĮ „Regitra“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), būnant automobilyje VOLVO V70, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė J. M., kuri 2016-11-21, šį netikrą dokumentą pateikė VĮ ,,Regitra“ Kauno filialo, esančio (duomenys neskelbtini), specialistams, tam, kad iš K. D. nusipirktas automobilis VOLVO V70, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) būtų įregistruotas. Tokiu būdu neteisėtai pagamino ir realizavo žinomai netikrą dokumentą - transporto priemonės prikimo-pardavimo sutartį, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Be to, K. D. 2017-08-18, apie 12.00 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, šalia Prekybos centro „(duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pagamino ir realizavo netikrą dokumentą– t. y. būdamas automobilio MERCEDES-BENZ ML 270CDI, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) tikruoju pardavėju, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio metu, automobilio pirkėjui O. S. už sutartą, tiksliau tyrimo metu nenustatytą, bet ne didesnę kaip 1500 € kainą, pardavė transporto priemonę MERCEDES-BENZ ML 270CDI, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), o ant 2017-08-18 transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutarties savo ranka įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad transporto priemonės MERCEDES-BENZ ML 270CDI, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas – D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pirkėjai O. S., gyv. (duomenys neskelbtini), 2017-08-08 parduoda transporto priemonę MERCEDES-BENZ ML 270CDI, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), po ko pasirašė už pardavėją ir šį netikrą dokumentą realizavo - 2017-08-18, apie 12.00 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, šalia Prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė O. S., kuri 2017-08-18, šį netikrą dokumentą pateikė VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialo, esančio (duomenys neskelbtini), specialistams, tam, kad iš K. D. nusipirktas automobilis MERCEDES-BENZ ML 270CDI, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) būtų įregistruotas. Tokiu būdu neteisėtai pagamino ir realizavo žinomai netikrą dokumentą - transporto priemonės prikimo-pardavimo sutartį, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Be to, K. D. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2017-10-13, 11.48 val. pagamino ir realizavo netikrą dokumentą – t. y. būdamas automobilio VOLVO V70, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) tikruoju pardavėju, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio metu, automobilio pirkėjui G. B. už sutartą 3000 € kainą pardavė transporto priemonę VOLVO V70, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), o ant 2017-10-11 transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutarties savo ranka įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad transporto priemonės VOLVO V70, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas – E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirkėjai G. B., gyv. (duomenys neskelbtini), 2017-10-11 parduoda transporto priemonę VOLVO V70, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), po ko už pardavėją pasirašė ir šį netikrą dokumentą realizavo - tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2017-10-13, 11.48 val. būnant automobilyje VOLVO V70, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė G. B., kuri 2017-10-13, šį netikrą dokumentą pateikė VĮ ,,Regitra“ (duomenys neskelbtini) specialistams, tam, kad iš K. D. nusipirktas automobilis VOLVO V70, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) būtų įregistruotas. Tokiu būdu neteisėtai pagamino ir realizavo žinomai netikrą dokumentą - transporto priemonės prikimo-pardavimo sutartį, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis K. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta 2016-08-09 epizodą, pats naudojo automobilį „Mersedes Benz“. Šį automobilį jis įsigijo (duomenys neskelbtini). Sutarčių nebuvo. Automobilis buvo su Švediškais dokumentais ir numeriais. Juo jis važinėjosi Lietuvoje. Po to įdėjo skelbimą, kuriame nurodė, kad parduoda automobilį. Atvažiavo moteris, jie susitiko Kaune ir ji tą automobilį nupirko. Pirkimo- pardavimo sutartyje K. D. įrašė duomenis iš automobilio dokumentų, t.y. įrašė automobilio duomenis, o savininką nurodė, kuris buvo įrašytas automobilio dokumentuose. Dokumentai buvo išduoti ne K. D. vardu, jis įrašė pardavėją tą, kuris buvo įrašytas automobilio dokumentuose. Nesuprato, kad įrašė neteisingus duomenis. Automobilis buvo įsigytas teisėtai. Į sutartį kaip pardavėją jis įrašė savo ranka. Po to pirkėjai pateikė tą sutartį „Regitroje“, o jam buvo sumokėta apie 2000 €.
Dėl 2016-11-21 epizodo K. D. nurodė, kad automobilis „Volvo“ jam nepriklausė, o priklausė A., kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jis buvo nusipirkęs tą automobilį. A.- jo bičiulis. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jo adreso K. D. nežino. A. atvarydavo pas jį prie namų (duomenys neskelbtini), kur gyveno jo tėvai, palaikyti automobilius kelias dienas. Todėl ir automobilis „Volvo“ stovėjo tėvų sklype. A. pardavinėjo tą automobilį. Dėl šio automobilio pardavimo skelbimą įdėjo arba K. D., arba A. Sutinka, kad gal A. negalėjo sumokėti už skelbimą, nes jis negalėjo sumokėti iš ukrainietiško telefono. Skelbime buvo nurodytas K. D. telefono numeris.
Po kiek laiko jam paskambino pirkėjas, jie susitarė apžiūrėti automobilį „Volvo“. K. D. pasakė, kad automobilis priklauso A., su kuriuo jie vėliau atsiskaitė už tą automobilį.
Susitiko su pirkėjais (duomenys neskelbtini) mieste, kažkur (duomenys neskelbtini) parodyti automobilį. Pirmą dieną jis atvažiavo automobiliu „Volvo“ su A. Savininkas viską papasakojo apie automobilį. K. D. buvo šalia, girdėjo kalbą apie automobilį. Pirkėjai J. M. ir R. M. nuvarė automobilį į servisą, esantį (duomenys neskelbtini), ten nuvažiavo ir K. D. su A. Servise pasakė, kas negerai automobiliui. Automobilis praėjo techninę apžiūrą. Po to A. pakeitė automobilio stiklą. Dėl stiklo pakeitimo su pirkėju tarėsi A. ir kažkurią tai dieną jis pakeitė stiklą. Po to gal K. D. paskambino pirkėjui, pasakė, kad stiklas sutvarkytas. Jo paprašė nuvaryti automobilį iki „Regitros“. A. važiavo savo automobiliu, o K. D.-parduodamu automobiliu „Volvo“. Po to J. ir R. M. atėjo pas K. D. į automobilį „Volvo“, tačiau, K. D. nuomone, kaip į savo automobilį, nes jis stovėjo eilėje prie „Regitros“. K. D. sėdėjo už automobilio vairo. Jam padavė dokumentus, nes gal galvojo, kad jis-A. draugas, nes kartu pardavinėjo. K. D. pamatė, kad neteisingai užpildyta sutartis. Jie man padavė dokumentus, Prie „Regitros“ pirkėjai sėdo į A. mašiną, surašė sutartį. K. D. pasakė, kad negerai užpildyta sutartis, todėl M. paprašė, kad užpildyčiau teisingai sutartį. Po to parodė tą sutartį. M. paprašė, kad K. D. ją perrašytų. K. D. atsisakė pasirašyti sutartyje. A. kažkur pavažiavo, K. D. liko vienas. Jis užpildė teisingai pirkimo sutartį, bet jos nepasirašė. Ar nuo dokumentų, ar nuo jų sutarties įrašė duomenis sutartyje. Jam atrodo, kad duomenis nurašė nuo pirkėjų sutarties.
Šalies argumentai
K. D. nurodė, kad A. telefono numerio neturi, jo nematė du metus.
K. D. teigimu, yra įprasta, kad parduodant automobilį, duomenys nurašomi nuo jo dokumentų, nes „Regitra“ nepriima kitų duomenų. Todėl K. D. įrašė duomenis, kuriuos buvo įrašę sutartyje pirkėjai.
Dėl 2017-08-18 epizodo K. D. nurodė, kad viskas buvo analogiškai ankstesniems atvejams. Jis turėjo automobilį „Mercedes Benz“ daugiau nei metus laiko. Jį pirko Kaune. Pravarė techninę apžiūrą, ketino jį įregistruoti. Po to padavė skalbimą, kad parduoda tą automobilį. Po kiek laiko jam paskambino pirkėjas. Vėliau jis susitiko su vyru ir žmona, aptarė kainą, jiems patiko automobilis. Pirkimo-pardavimo sutartyje K. D. įrašė automobilio savininką pagal automobilio dokumentus, nes „Regitra“ kitokių dokumentų nepriima. Suprato, kad įrašė ne savo pavardę dokumentuose. Už tą automobilį gavo apie 1000 €.
Dėl 2017-10-13 epizodo K. D. nurodė, kad automobilį „Volvo“ pardavė savo bičiuliui S., kuris buvo jam skolingas pinigų. Tą automobilį jis buvo davęs K. D. kaip užstatą. Jie sutarė, kad parduos automobilį. Jis turėjo žodinį S. įgaliojimą parduoti automobilį. Už automobilį jis gavo 3000 €, kuriuos pasiėmė sau. Pardavėją dokumentuose K. D. įrašė S. Šiuo metu S. gyvena (duomenys neskelbtini).
Liudytojas R. M. parodė, kad 2016 metais pirko iš kaltinamojo automobilį. „Auto plius“ skelbimų portale rado pranešimą, kad parduodamas automobilis „Volvo V70“. Paskambino asmeniui, prisistačiusiam K., sutarė susitikti su juo (duomenys neskelbtini). Pardavėjas sakė, kad automobilio rida- 215 000 km. Sutarė, kad nuvažiuos į techninės apžiūros centrą. Susitiko su kaltinamuoju. Techninės apžiūros centre jiems pasakė, kad automobiliui šiek tiek trūksta, kad praeitų apžiūrą-buvo įskilęs stiklas, galinis žibintas sugedę. K. sakė, kad automobilio kaina- 6200 €. K. pasakojo, kad pardavinėja pagrinde iš (duomenys neskelbtini) gautus automobilius, sakė, kad per mėnesį jam yra tekę parduoti 30 automobilių. K. pažadėjo sutvarkyti trūkumus. Po to R. M. atvyko pirkti automobilį, paskambino K. Šis pasakė, kad stiklas jau pakeistas, o žibintas bus sutvarkytas pirmadienį. Tarėsi, kad už 6200 € parduos automobilį. Susitiko prie techninės apžiūros centro. Automobilio stiklas buvo pakeistas. Techninės apžiūros centras išdavė tinkamumo eksploatuoti viešajame eisme dokumentą, kadangi jau techninės apžiūros lape pažymėti automobilio trūkumai buvo pašalinti. Kaltinamasis pasakė, kad jis- K. Jie atvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ji jau buvo uždaryta. K. peršoko per užtvarą ir atsistojo į eilės galą. Kaltinamasis paklausė žmonos duomenis, jis surašė sutartį. K. kartu su žmona ėjo registruoti automobilį. Kai baigėsi visa procedūra, žmona pasakė, kad sutartyje neįrašytas K. vardas, ten buvo įrašytas J. Sutartyje nebuvo parašo. K. pasirašė už J. Jie nebandė aiškintis su „Regitros“ darbuotoju, kodėl ne Kęstučio parašas buvo sutartyje. Po to jis su žmona atvežė K. iki jo namų, sumokėjo jam 6200 €. R. M. pasakė, kad gal galima būtų suapvalinti sumą iki 6000, bet nesutiko kaltinamasis. Po to R. M. su žmona išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Automobilis nebuvo tvarkingas. Meistras pasakė, kad tikrai negali būti tokia jo rida. Tuomet vėliau jie susitiko su kaltinamuoju, pasakė, kad šis pasiimtų automobilį. Tačiau K. D. atsakė, kad tokiu atvejus lai jie grąžina jam automobilį su švediškais numeriais. Kęstutis sakė, kad negeri R. M. meistrai. R. M. kreipėsi į autorizuotą servisą, gavo atsakymą, kad 2011 metais šio automobilio, kuris buvo taksi automobilis, rida buvo 311000 km.
Vėliau jis ir žmona parašė pareiškimą, kad sukčius juos apgavo, tačiau tyrimas buvo sustabdytas. Prie tos bylos likę jų pateikti garso įrašai.
Liudytoja J. M. parodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį kaltinamasis apgavo ją ir jos vyrą, įkišdamas jiems automobilį su suklastota rida, iš jų biudžeto išplėšdamas 6200 €.
2016 m. spalio mėnesį ji su vyru patyrė avariją, todėl ieškojo kito automobilio „Volvo“. Automobilis jiems labai reikalingas darbe. Vyras rado skelbimą, kad parduodamas automobilis „Volvo V 70“, 2008 metų. Vyras važiavo apžiūrėti automobilio. Automobilį nuvežė į (duomenys neskelbtini) TEC. Ten pasakė, kad reikia pakeisti priekinį stiklą ir užpakalinį žibintą. Automobilio pardavėjas K. pasakė, kad tai sutvarkys ir pirmadienį jie galės forminti sandorį. Šeštadienį jie paskambino K., paklausė, į kokią sąskaitą reikia pervesti pinigus. Šis pasakė, kad ima tik grynais. Tuomet jie susitiko su K. prie (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros centro, K. atvyko gerokai pavėlavęs. Gavus techninės apžiūros centro apžiūros lapą, K. pasakė, kad reikia važiuoti į „Regitrą“. Jie ten nuvažiavo. Vyras pasakė, kad automobilis bus perkama jos, t.y. J. M. vardu. Ji kaltinamajam padiktavo savo duomenis. Šis stabtelėjo, po to liepė jai kažką pasirašyti. Ji pasikliovė kaltinamuoju ir pasirašė. Kaltinamasis jai nedavė į rankas jokio dokumento. Pasirašė sutartį automobilyje, kuriame buvo tamsu, nors ji matė, kur jai reikia pasirašyti. Tačiau tuo metu ji nematė, kad sutartis- ne lietuvių kalba. Kai padavė dokumentus „Regitros“ darbuotojui, tik tada ji pamatė, kad sutartis- ne lietuvių kalba.
Po to jie įvažiavo į „Regitros“ teritoriją per ženklą, draudžiantį įvažiuoti, nes jau buvo baigęsis darbo laikas. K. visą laiką laikė popierius. Kai ji su Kęstučiu atsisėdo priešais „Regitros“ darbuotoją, šis pasakė, kad nėra pardavėjo parašo. Kaltinamasis pasakė, kad pamiršo pasirašyti. „Regitros“ darbuotojas pasakė, kad galima išspręsti šį klausimą, t.y. kad J. M. ant balto popieriaus lapo turi parašyti, kad pardavėjas pamiršo pasirašyti. Ji taip ir padarė. Kai vėliau ji nuėjo prie vyro, jam pasakė, kad Kęstutis nėra automobilio pardavėjas.
Automobilio pirkime, išskyrus kaltinamąjį ir J. M. su vyru, niekas nedalyvavo. Ji klausė pardavėjo, kaip jam pavyko gauti 2008 m. automobilį su 215 000 km. rida. Kai jie nuvežė kaltinamąjį iki jo namų, vyras prašė nuleisti kainą, tačiau kaltinamasis pasakė, kad ir taip jie gauna tokį gerą automobilį.
Vėliau paaiškėjo, kad 2011 metais automobilio, kuris buvo taksi automobilis, rida buvo virš 300000 km. Tuomet ji su vyru kreipėsi į Kauno miesto Santakos PK dėl kaltinamojo sukčiavimo. Ten J. M. parašė, kad ji reikalauja, jog būtų paimtas vaizdo įrašas iš „Regitros“, tačiau tyrėja pasakė, kad kaltinamasis niekur nesislapsto.
Po to jiems STT pranešė, kad Švedijos bazėje šio automobilio rida užfiksuota 5700000 km.
Kategoriškai patvirtina, kad perkant iš K. D. automobilį, kartu su K. nebuvo jokio kito asmens. Trečiasis asmuo – tai kaltinamojo išgalvotas.
Liudytoja O. S. parodė, kad iš kaltinamojo prieš metus ar du ji su vyru pirko mašiną. Pamatė skelbimą, kad parduodama automobilis. Susitiko su kaltinamuoju, apžiūrėjo mašiną Mašina juos tenkino. Sutarė pirkti automobilį išsimokėtinai. Vyras jai padavė sutartį ir ji ją pasirašė. Kai atvyko į „Regitrą“, esančią (duomenys neskelbtini), ji pamatė, kad yra kažkas ne taip. Tuomet paskambino kaltinamajam ir paklausė, kas yra pardavėjas, nes sutartyje įrašyta ne ta pavardė. Kaltinamasis sakė, kad jis- tik tarpininkas.
Dalį pinigų vyras sumokėjo pardavėjui. Liko sumokėti 300 €. O. S. po 50 € bankiniu pavedimu pervesdavo į sąskaitą. Dar liko skolinga 50 €. Vyras lietuviškai kalbėjo su kaltinamuoju. Vyras pasirašinėjo pakvitavimą, o ji siuntė pinigus.
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 276 straipsnio 3 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos O. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur ji nurodė, kad automobilį MERCEDES-BENZ ML 270CDI, VIN WDC1631131X726708, įsigijo Kaune, prie (duomenys neskelbtini) automobilio stovėjimo aikštelėje. Automobilio skelbimą surado internetiniame skelbimų portale www.skelbiu.lt. Automoiblį pirko iš automobilio perpardavinėtojo, tačiau automobilio dokumentai buvo nelietuviški. Kokios tiksliai valstybės automobilio dokumentai, neatsimena. Kiek už automobilį sumokėjo ji tikrai pasakyti negali, nes neatsimena, bet mokėjo grynais, ne daugiau, nei 1500 eurų. Automobilio pardavėjas buvo simpatiškas, iki 45 metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo, šviesių plaukų. Labai panašus į lietuvį. Kalbėjo rusiškai, bet rusiškai jis kalbėjo labai prastai. Automobilio pirkimo- pardavimo sutartis buvo pasirašyta vietoje, surašė pats pardavėjas, liudytoja ją tik pasirašė. Rankraštinį tekstą surašė pats pardavėjas. Ji neatkreipė kas pildė grafą „Transporto priemonę pardavė“, ji pardavėjo pavardės ir vardo nežino, jo asmens dokumentų nematė. Mano, kad galėtų pardavėją atpažinti iš veido bruožų, turi gerą atmintį, labai gerai įsidėmi veidus. Tą pačią dieną nuvyko į Regitrą (duomenys neskelbtini) kur automobilį patikrino ekspertai ir jai automobilį grąžino tik po dviejų parų. Automobilį nusipirko 2017 rugpjūčio 18 dieną, apie 10. 00 val. ryto. Papildo, kad pardavėjo vardas buvo K., nes jos vyras į pardavėją kreipėsi vardu kęstas. Automobilį pirko jau su praeitą technikine apžiūra. Patikslino, kad automoiblį pirko ne 2017-08-18 10.00 val., o 2017-8-18 apie 12.00 val. Papildė ir tai, kad automobilio pardavėjas vardu K. parodė savo vairuotojo pažymėjimą, kuriame buvo nurodytas jo vardas ir pavardė, asmens kodas. Ji dokumentą nufotografavo, tačiau nesimato paskutinių dviejų asmens kodo skaičių. Ant dokumento užrašyta – K. D., nurodytas asmens kodas (3 t., b. l. 80-81).
Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja O. S. parodė, kad jos vyras nufotografavo kaltinamojo dokumentą. Ji pati kalbėjo su policijos darbuotoju. Kartu kalbėjo su vyru telefonu per garsiakalbį, po to vyras atsiuntė dokumento nuotrauką. Vyras pildė sutartį. Jie užėjo į namus, po to išėjo ir vyras jai davė pasirašyti sutartį. Visus dokumentus tvarkė vyras. Buvo išrašyti jau numeriai. Ji kažką paklausė kaltinamojo dėl draudimo ir šis pasakė, kad 3 dienas galioja draudimas. Jai pardavėjas neaiškino, ar tai- jo automobilis.
Liudytojas G. B. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, jo niekada nėra mačiusi. Internete ji ieškojo pirkti automobilį. Rado skelbimą, kad parduodamas automobilis „Volvo V70“. Paskambino pardavėjui, po to atvažiavo su vyru apžiūrėti automobilio. Su pardavėju susitiko prie Kauno sporto halės. Apžiūrėjo kartu su vyru automobilį, kažko baisaus nebuvo. Tas automobilis jiems tiko. Kaltinamasis pasiūlė pats praeiti automobilio technikinę pažiūrą. Susitarė, kad po to susitiks dėl pirkimo. Vėliau atvažiavo į tą pačią vieta susitikti su kaltinamuoju ir įvyko sandoris- jie sumokėjo pinigus kaltinamajam ir pasiėmė automobilį. Pirkimo- pardavimo sutartį pildė kaltinamasis, o ji pasirašė sutartyje. Koks pardavėjas buvo įrašytas sutartyje, ji neatkreipė dėmesio. Nepagalvojo apie tai, kad automobilis gali būti vogtas. Vėliau bandė įregistruoti automobilį „Regitroje“. Nekilo jokių problemų tai atliekant.
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 276 straipsnio 3 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos G. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur ji nurodė, kad2017 metais, rudenį jos šeima ieškojo automobilį. Tuo tikslu internete, o būtent autogidas.lt ir autoplius.lt ieškojo automobilį. Dabar jau nepamena kokiame iš paminėtų internetinių puslapių, ji rado automobilį VOLVO S+V70, pilkos spalvos, 2007 metų laidos, kaina buvo nurodyta 3000 eurų. Tuomet ji pasiskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, kokiu būtent numeriu neatsimena, išsisaugojusi neturi, atsiliepė vyras. Su atsiliepusiu vyriškiu - pardavėju, kalbėjo ji. Pirmo pokalbio metu ji paklausė jo apie automobilio išorinę būklę, važiuoklę ir panašiai. Kadangi jai viskas ką sakė pardavėjas tiko, jie susitarė susitikti dėl automobilio apžiūros. Susitiko tą pačią dieną, kokia data buvo tikrai nepamena, pamenu, kad tai galėjo būti apie 17 val. Susitiko pardavėjo pasiūlytoje vietoje - (duomenys neskelbtini). Pardavėjas buvo minėjęs, kad jis ten netoli gyvena. Į pirmą susitikimą pardavėjas atvažiavo vienas, o ji kartu su savo vyru. Pardavėjas buvo tikrai virš 30 metų, kiek tiksliai nepamena, lyg pliktelėjęs, lyg tokių šviesesnių plaukų, daugiau nelabai atsimena, pamena, kad labai jau daug kalbėjo. Pamačiusi nežino ar atpažintų, reikia pamatyti. Pirmo susitikimo metu jie apžiūrėjo automobilį, jai su vyru viskas tiko, tačiau automobilis dar buvo be techninės apžiūros. Tuomet pats pardavėjas pasiūlė, kad jis pravarys šiam automobiliui techninę apžiūrą ir jiems paskambins. Tą dieną jie išsiskirstė. Po šio pirmo susitikimo praėjus dienai ar kelioms, jai paskambino minėtas pardavėjas ir pasakė, kad automobiliui technikinė apžiūra pravaryta ir gali pirkti automobilį. Telefonu jie susitarė susitikti toje pačioje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, nes ne kaunietė. Kai paskambino, tą pačią dieną jie susitiko kur ir susitarė. Ji atvažiavo su savo vyru, o pardavėjas buvo vienas. Susitikus, ji su vyru įsėdo į perkamą automobilį VOLVO S+V70, vairavo pardavėjas ( beja, nei vardo, nei pavardės tikrai nežino, nepamena, ar jis buvo prisistatęs), ir apvažiavo ratą, kaip bandomąjį važiavimą pažiūrėti ar gerai važiuoja. Pažymėjo ir tai, kad jiems važiuojant, tas pardavėjas minėjo, kad Jonavos rajone jis turi kažkokį tai ūkį. Apvažiavus, jie sustojo, ir kadangi jiems viskas tiko, jie pasakė, kad tikrai perka automobilį. Tada pardavėjas išsitraukė transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį, kurios originalą ji pateiks prie šios bylos, ir pasakė, kad jis jau užsipildė ką reikėjo namuose, na, kad būtų greičiau. Pažymėjo tai, kad jos duomenis jis taip pat jau buvo įrašęs į šią sutartį, šiuos duomenis liudytoja jam buvo padiktavusi po pirmojo susitikimo, telefonu, nes jis jai buvo paskambinęs ir buvo prašęs šių duomenų. 2017-10-11 transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartyje, kurios originalą, kaip ir sakė, ji pateiks prie bylos, visas rankraštinis tekstas jau buvo įrašytas, taip pat grafoje „Transporto priemonę pardavė“ buvo įrašytas vardas , pavardė ir parašas. Šioje sutartyje ji tik įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė, tai įrašė būdama perkamame automobilyje, su pardavėjo jai duotu tušinuku. Vėliau, jau registruojant šį automobilį, būnant (duomenys neskelbtini) Regitros pastate, ten dirbusios darbuotojos pasakymu, kad sutartyje turi būti užpildytos visos grafos, ji dar įrašė transporto priemonės kainą- 3000, 00 EUR ir žodžiais" trys tūkstančiai eurų". Šiai dienai ji tiktai nepamena ar vieną sutartį susirašė ar dvi. Tęsiant parodė, kad už automobilį ji grynais sumokėjo pardavėjui lygiai 3000 Eurų, už mažiau nepardavė. Pardavėjas jam paduotus pinigus perskaičiavo ir jai padavė technikinės apžiūros lapą, užsienietiškus dokumentus, draudimą ir jie išsiskirstė. Pardavėjas paduodamas draudimą jai dar pasakė, kad automobilis apdraustas ir kad draudimas dar galioja apie mėnesį laiko. Pažymėjo dar ir tai, kad kai tik pinigai buvo sumokėti, pardavėjui kažkas tai paskambino, ir ji nugirdo, kaip jis telefonu kažkam pasakė: "Gali parvaryti kitą". Ji su vyru dar kažkaip ir pagalvojo, kad jis tuom verčiasi, na, kad jo darbas toksai. Daugiau ji to pardavėjo nėra mačiusi (3 t., b. l. 56-57).
Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja G. B. parodė, kad taip buvo. Kainos nebuvo sutartyje. Turbūt, vieną sutartį ji pasirašė, galvojo, kad žmogus išmano savo darbą. Pats kaltinamasi nepasakojo, kad jis užsiima automobilių pardavimu. Kokia buvo automobilio rida, ji neprisimena.
Liudytoja A. M. parodė, kad 2016 metų liepos mėnesio pabaigoje jai reikėjo automobilio. Tuo tikslu jos vyras S. M. internetiniuose puslapiuose ieškojo jai automobilio. Kažkokiame portale jis rado tinkamą automobilį-MERCEDES BENZ A 150, pilkos spalvos, susisiekė telefonu su šio automobilio pardavėju ir sutarė susitikti dėl jo apžiūros. Susitikimo vietą nurodė pardavėjas-kažkur (duomenys neskelbtini). Sutartu laiku apžiūrėti automobilio vyko ji su savo vyru.. Automobilį apžiūrinėjo, dalyvaujant jai, jos vyrui bei pardavėjui, kažkuriuo tai momentu buvo nusileidęs ir pardavėjo, kaip suprato tėtis. Apžiūrėjus minimą automobilį jis jiems tiko ir jie nusprendė jį pirkti. Tada tas pardavėjas pasakė, kad jis iš Švedijos dar negavo šio automobilio kažkokių tai dokumentų, todėl reikės apie savaitę laiko palaukti. Jie sutiko, sumokėjo jam 50 ar 100 eurų rankpinigių ir sutarė, kad kai bus automobilio dokumentai, jis paskambins jos vyrui. Po šio susitikimo praėjus savaitei ar dviems, pardavėjas paskambino jos vyrui ir pasakė, kad dokumentai jau yra, ir galima įforminti pardavimą. Tada, kiek žino, jis nufotografavęs tuos dokumentus atsiuntė jos vyrui telefonu ir pasakė, kad jie apsidraustų, na, kad būtų galima praeiti technikinę apžiūrą bei užsiregistruoti savo vardu. Šį automobilį - MERCEDES BENZ A 150 apdraudė A. M. vardu. Atsimena dar ir tai, kad jos vyras S. M. buvo sakęs pardavėjui, kad jie pirks automobilį tik tuomet, jei pardavėjas praeis technikinę apžiūrą. Kiek pamena jos vyras nuvažiavo be jos. Kiek sakė jos vyras, automobilio technikinę apžiūrą lyg praėjo ne iš pirmo karto, nes kažkas ten buvo negerai, bet tai buvo smulkmena, kurią patvarkė ten vietoje, šalia esančiame serviziuke. Kai tech.apžiūra buvo praeita, tada ir ji nuvažiavo į Regitrą (duomenys neskelbtini), kadangi, kaip ir minėjo, automobilis buvo perkamas jai. Jai nuvažiavus, tai buvo 2016-08-09, kas matosi sutartyje, kelintą valandą nepamena, buvo apie pietūs, bet tikrai ne 8 val. ryto, kaip parašyta sutartyje, jiems trims, t.y. liudytojai, jos vyrui S. M. ir pardavėjui būnant perkamame automobilyje MERCEDES BENZ A 150, pardavėjas pasiėmė tuščia transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį ir paėmęs savo tušinuką pradėjo šią sutartį pildyti.
2016-08-09 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje dėl automobilio MERCEDES BENZ A 150 įsigijimo visą rankraštinį tekstą rašė pardavėjas, o ji įrašė tik savo vardą, pavardę bei pasirašė. Kiek pamena ši sutartis buvo rašoma vienu egzemplioriumi. Pardavėjas pildė šią sutartį ir pasakė, kad jis pildo taip, kaip reikia, tai yra pagal pirkimo dokumentus, todėl jai jokių klausimų ir nekilo. Susipildžius šią sutartį jie visi trys kartu vyko ten pat identifikuoti automobilį, vėliau registruoti automobilį, visuomet pardavėjas buvo kartu. Pinigai pardavėjui buvo sumokėti ten pat, t.y. VĮ "Regitros" teritorijoje, (duomenys neskelbtini), būnant perkamame automobilyje, iš karto po sutarties surašymo, grynais pinigais paduodant jam 2000 eurų. Galiausiai, kai viskas buvo sutvarkyta, ji į darbą išvyko naujai įsigytu automobiliu, o jos vyras pardavėją parvežė į jo namus kažkur tai (duomenys neskelbtini).
Liudytojas S. M. parodė, kad jis yra A. M. vyras. 2016 metais liepos pabaigoje ieškojo savo žmonai A. automobilio. Ieškojo įvairiuose internetiniuose puslapiuose, ir berods autobilis.lt rado tinkamą MERCEDES BENZ A 150 markės automobilį. Su pardavėju susisiekė telefonu ir sutarė susitikti. Su pardavėju susitiko (duomenys neskelbtini), jei neklysta (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio neatsimena (reikalui esant galėtų parodyti). Pardavėjas sakė, kad ten yra jo tėvų namas, o jis pats gyvena (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą apžiūrėti automobilį vyko vienas, be žmonos, o antrą kartą važiavo jau kartu su žmona A. M.. Su žmona kartu jau apžiūrėję jie nusprendė jį įsigyti, todėl tą dieną, kiek pamena, pardavėjui padavė 100 eurų avansą. Tą dieną pardavėjas pasakė, kad dalis šio automobilio dokumentų yra, o kita dalis, kuri yra (duomenys neskelbtini), bus po savaitės, todėl šio automobilio įforminimą galima bus sutvarkyti vėliau. Tas jiems tiko. Praėjus maždaug po pusantros savaitės jam paskambino pardavėjas ir pasakė, kad likusi dokumentų dalis jau yra ir pasiūlė savo vardu apsidrausti automobilį, nes draudimo reikės praeinant techninę apžiūrą. S. M. pardavėjui pasakė, kad jam reikia automobilio duomenų. Tada pardavėjas nufotografavęs automobilio dokumentus jam juos atsiuntė per wiber . Tą pačią dieną apdraudė automobilį žmonos vardu ir draudimą nuvežė pardavėjui į (duomenys neskelbtini) „Regitrą“, kad jis galėtų praeiti techninę apžiūrą. Per tą laiką jis pasiėmė žmoną iš darbo ir jie abu su žmona atvažiavo į Regitrą (duomenys neskelbtini). Tada pardavėjas pasakė, kad automobilis iš pirmo karto nepraėjo techninės apžiūros dėl smulkmenos, ir tuomet jis ten vietoje esančiame servise patvarkęs praėjo apžiūrą iš naujo, nes jų buvo tokia sąlyga, kad perkamas automobilis būtų su technine apžiūrą. Kai jau viskas buvo tvarkoje, jie visi trys: jis, jos žmona A. ir pardavėjas susėdo į perkamą MERCEDES BENZ A 150 automobilį ir pardavėjas, išsitraukęs transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį, ją užpildęs padavė jo žmonai taip pat ją pasirašyti. Visą sutartyje rankraštinį tekstą, išskyrus sutarties apačioje nurodytus jo žmonos duomenis bei parašą, pildė pats pardavėjas. Po sutarties užpildymo, sėdint tame pačiame automobilyje, S. M. su žmona sumokėjo pardavėjui 2000 Eurų grynais pinigais. Po pinigų sumokėjimo ėjo identifikuoti bei registruoti nupirktą automobilį. Jei gerai pamena, pardavėjas visur ėjo kartu su jais. Po visų registracijų jie išsiskirstė, ir daugiau to pardavėjo jis nėra matęs.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas S. M. atpažino K. D. kaip asmenį, kuris 2016-08-09 jiems pardavė automobilį MB A150 ir surašė rankraštinį tekstą 2016-08-09 transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartyje dėl MB A150 pirkimo pardavimo (3 t., b. l. 110-114).
Iš 2018-09-24 VĮ „Regitra“ rašto Nr. (1.12)-24-5548 matyti, kad pateikta 2016-08-09 transporto priemonės MERCEDES BENZ A 150, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo- pardavimo sutarties kopija apžiūrėta, saugoma ikiteisminio tyrimo medžiagoje (2 t., b. l. 92, 3 t., b. l. 117-120).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojai J. M. ir R. M. atpažino K. D. kaip asmenį, iš kurio 2016-11-21 įsigijo automobilį Volvo V70 Kaune (3 t., b. l. 40-41, 45-46).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas R. M. pateikė 2016-11-16 transporto priemonės VOLVO V70, kėbulo VIN (duomenys neskelbtini) pirkimo- pardavimo sutartį, kuri apžiūrėta, saugoma ikiteisminio tyrimo medžiagoje (3 t., b. l. 47, 49-53).
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja O. S. pateikė 2017-08-18 transporto priemonės MERCEDES-BENZ ML 270CDI, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo- pardavimo sutartį, kuri apžiūrėta, saugoma ikiteisminio tyrimo medžiagoje (3 t., b. l. 85-91).
Iš savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja G. B. pateikė 2017-10-11 transporto priemonės VOLVO V70, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kuri apžiūrėta, saugoma ikiteisminio tyrimo medžiagoje (3 t., b. l. 60-62, 65-69).
Iš Lietuvos draudikų asociacijos gautų duomenų matyti, kad jie patvirtina, jog K. D. yra apdraudęs eilę transporto priemonių (1 t., b. l. 73-165, 2 t., b. l. 12-24), tarp jų ir:
1. 2016-07-08 K. D., gyv. (duomenys neskelbtini), sudarė draudimo sutartį su AAS BTA Baltic Insurance Company dėl lengvojo automobilio MERCEDES BENZ A 150, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Draudėjo prašymu ši sutartis buvo nutraukta 2016-08-07 (1 t., b. l. 114);
2. 2017-06-26 K. D., gyv. (duomenys neskelbtini), sudarė draudimo sutartį su ADB Gjensidige dėl lengvojo automobilio MERCEDES-BENZ ML 270CDI, kėbulo (duomenys neskelbtini). Ši sutartis buvo nutraukta 2017-07-25 (2 t., b. l. 20-23);
3. 2017-10-12 K. D., gyv. (duomenys neskelbtini), sudarė draudimo sutartį su AB Lietuvos draudimas dėl lengvojo automobilio VOLVO V70, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Ši sutartis buvo nutraukta 2017-11-12 (1 t., b. l. 140-142).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Šioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012).
Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. D. sąmoningai, suvokdamas, kad tai daro neteisėtai, pagamino ir realizavo netikrus dokumentus, t. y. :
būdamas automobilio MERCEDES BENZ A 150, tikruoju pardavėju, šio automobilio pirkimo-pardavimo sandorio metu automobilio pirkėjui A. M. už sutartą 2000 € kainą pardavė šį automobilį, o ant pirkimo- pardavimo sutarties savo ranka įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad šio automobilio pardavėjas PS Onlineauktioner AB pirkėjai A. M. parduoda transporto priemonę MERCEDES BENZ A 150, po ko už pardavėją įrašė J. S. W. ir šį netikrą dokumentą realizavo, t.y. VĮ „Regitra“, būnant automobilyje, perdavė A. M., kuri šį netikrą dokumentą pateikė VĮ ,,Regitra“ Kauno filialo specialistams tam, kad iš K. D. nusipirktas automobilis būtų įregistruota;
analogišku būtu K. D. pagamino ir realizavo netikrą dokumentą, t. y. būdamas automobilio VOLVO V70 tikruoju pardavėju, šio automobilio pirkimo-pardavimo sandorio metu automobilio pirkėjui J. M. už sutartą 6200 € kainą pardavė šį automobilį, o ant švedų kalba pagaminto blanko – pirkimo sutarties savo ranka įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad transporto priemonės VOLVO V70 pardavėjas Q. Y. pirkėjai J. M. parduoda transporto priemonę VOLVO V70, ir šį netikrą dokumentą realizavo- perdavė J. M., kuri šį netikrą dokumentą pateikė VĮ ,,Regitra“ Kauno filialo specialistams tam, kad iš K. D. nusipirktas automobilis VOLVO V70 būtų įregistruotas;
analogišku būdu K. D. pagamino ir realizavo netikrą dokumentą, t. y. būdamas automobilio MERCEDES-BENZ ML 270CDI tikruoju pardavėju, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio metu, automobilio pirkėjui O. S. už sutartą kainą pardavė transporto priemonę MERCEDES-BENZ ML 270CDI, o ant transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutarties savo ranka įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad transporto priemonės MERCEDES-BENZ ML 270CDI pardavėjas D. A. pirkėjai O. S. parduoda transporto priemonę MERCEDES-BENZ ML 270CDI, po ko pasirašė už pardavėją ir šį netikrą dokumentą realizavo- perdavė O. S., kuri šį netikrą dokumentą pateikė VĮ ,,Regitra“ (duomenys neskelbtini)specialistams tam, kad iš K. D. nusipirktas automobilis MERCEDES-BENZ ML 270CDI, būtų įregistruotas;
analogišku būdu K. pagamino ir realizavo netikrą dokumentą, t. y. būdamas automobilio VOLVO V70 tikruoju pardavėju, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio metu automobilio pirkėjui G. B. už sutartą 3000 € kainą pardavė transporto priemonę VOLVO V70, o ant transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutarties savo ranka įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad transporto priemonės pardavėjas – E. S., pirkėjai G. B. parduoda transporto priemonę VOLVO V70, po ko už pardavėją pasirašė ir šį netikrą dokumentą realizavo- perdavė G. B., kuri šį netikrą dokumentą pateikė VĮ ,,Regitra“ (duomenys neskelbtini) specialistams tam, kad iš K. D. nusipirktas automobilis būtų įregistruotas.
Kaltinamojo K. D. parodymus, kad jis nepadarė 2016-11-21 inkriminuojamo nusikaltimo, kad automobilis, kurį pirko J.ir R. M., priklausė jo bičiuliui A. ir jis tik padėjo pastarajam parduoti šį automobilį, teismas vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.
Liudytojai R. M. ir J. M. kategoriškai paneigė, kad automobilio apžiūros, pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, automobilio registravimo VĮ „Regitra“ metu be K. D., J. M. ir R. M., būtų dalyvavęs dar vienas asmuo.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perklausytas garso įrašas, pateiktas valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro. Iš pokalbio tarp K. D., J. M. ir R. M. turinio matyti, kad kalbantis šiems asmenims apie automobilį VOLVO V70, apie jo defektus ir galimą jo grąžinimą K. D., pastarasis nesutiko priimti atgal automobilio nurodydamas, kad jis neturėtų kur jo dėti, jei ir sutiktų jį priimti atgal, tai tik su švediškais valstybiniais numeriais. Apie tai, kad šis automobilis buvo ne jo nuosavybė, o priklausė kitam asmeniui, K. D. nė žodžiu neužsiminė.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas konstatuoja, kad teisminio bylos nagrinėjimo meti visiškai įrodyta, jog visų K. D. parduotų automobilių-ir automobilio MERCEDES BENZ A 150, parduoto A. M., ir automobilio VOLVO V70, parduoto J. M., ir automobilio MERCEDES-BENZ ML 270CDI, parduoto O. S., ir automobilio VOLVO V70, parduoto G. B., tikruoju savininku ir pardavėju buvo tik K. D.. Kad visose pirkimo-pardavimo sutartyse įrašė ne savo asmens duomenis, o kitų asmenų ir pasirašė kaip šie asmenys, pripažino ir pats K. D., todėl K. D. veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamasis K. D. yra kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo K. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad visus nusikalsimus jis padarė iš savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK– bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į kaltinamojo
BK 300 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Kaltinamasis K. D. padarė keturis tyčinius baigtus nusikaltimus, visi jie padaryti iš savanaudiškų paskatų. Kaltinamasis anksčiau teistas baudžiamuoju įsakymu už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 straipsnyje, kuris neužtraukia teistumo (3 t., b. l. 155-164), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 149-150), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Alekoto sektoriuje neužregistruotas, nesigydė ir nesilankė (3 t., b. l. 167, 168), nevedęs, (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgus į aukščiau nurodytus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam K. D. už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė–baudos.
Atsižvelgiant į tai, kad K. D. padarytų nusikaltimų metu, t.y. laikotarpyje nuo 2016-08-09 iki 2017-10-13 MGL dydis buvo 37,66 EUR (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimas Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo), jam skiriamos baudos skaičiuojamos pagal dydį, galiojusį iki paminėti nutarimo įsigaliojimo.
Dėl kardomosios priemonės
Kaltinamajam K. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
K. D. pripažinti kaltu padarius keturis nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį :
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2016-08-09) –70 (septyniasdešimties) MGL, t.y. 2636,20 (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt šešių eurų 20 euro centų) bauda;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2016-11-21)-100 (vieno šimto) MGL, t.y. 3766 (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių) eurų bauda;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2017-08-18)- 70 (septyniasdešimties) MGL, t.y. 2636,20 (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt šešių eurų 20 euro centų) bauda;
pagal BKL 300 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2017-10-13)-70 (septyniasdešimties) MGL, t.y. 2636,20 (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt šešių eurų 20 euro centų) bauda.
Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti K. D. galutinę subendrintą bausmę-240 (dviejų šimtų keturiasdešimties) MGL, t.y. 9038,40 (devynių tūkstančių trisdešimt aštuonių eurų 40 euro centų) baudą.
Paskirtoji bauda privalo būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentai, patvirtinantys baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu K. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.