Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo K. D. pripažintas kaltu padarius keturis nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2016 m. rugpjūčio 9 d.) –70 MGL, t. y. 2 636,20 eurų, bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2016 m. lapkričio 21 d.) – 100 MGL, t. y. 3 766 eurų, bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2017 m. rugpjūčio 18 d.) – 70 MGL, t. y. 2 636,20 eurų, bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2017 m. spalio 13 d.) – 70 MGL, t. y. 2 636,20 eurų, bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir K. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 240 MGL, t. y. 9 038,40 eurų, bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (4 epizodai) nuteistas už tai, kad:

1.1. 2016 m. rugpjūčio 9 d., ne vėliau kaip iki 12.26 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, prie VĮ „Regitra“, esančios (duomenys neskelbtini), būnant automobilyje „MERCEDES BENZ A 150“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagamino ir realizavo netikrą dokumentą - t. y., būdamas automobilio „MERCEDES BENZ A 150“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) tikruoju pardavėju, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio metu automobilio pirkėjui A. M. už sutartą 2 000 eurų kainą pardavė transporto priemonę „MERCEDES BENZ A 150“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), o ant 2016 m. rugpjūčio 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties savo ranka įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad transporto priemonės „MERCEDES BENZ A 150“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas – (duomenys neskelbtini) AB, asmens kodas (duomenys neskelbtini), pirkėjai A. M., 2016 m. rugpjūčio 9 d. parduoda transporto priemonę „MERCEDES BENZ A 150“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), po ko už pardavėją įrašė J. S. W. ir šį netikrą dokumentą realizavo – 2016 m. rugpjūčio 9 d., ne vėliau kaip iki 12.26 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, prie VĮ „Regitra“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), būnant automobilyje „MERCEDES BENZ A 150“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė A. M., kuri 2016 m. rugpjūčio 9 d., šį netikrą dokumentą pateikė VĮ ,,Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), specialistams, tam, kad iš K. D. nusipirktas automobilis „MERCEDES BENZ A 150“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), būtų įregistruotas. Tokiu būdu neteisėtai pagamino ir realizavo žinomai netikrą dokumentą – transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį.

1.2. 2016 m. lapkričio 21 d., ne vėliau kaip iki 15.00 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, prie VĮ „Regitra“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), būnant automobilyje „VOLVO V70“, kėbulo VIN (duomenys neskelbtini), pagamino ir realizavo netikrą dokumentą – t. y. būdamas automobilio „VOLVO V70“, kėbulo VIN (duomenys neskelbtini), tikruoju pardavėju, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio metu automobilio pirkėjui J. M. už sutartą 6 200 eurų kainą pardavė transporto priemonę „VOLVO V70“, kėbulo VIN (duomenys neskelbtini), o ant švedų kalba pagaminto blanko – pirkimo sutarties (,,Köpekontrakt Bil“) savo ranka įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad transporto priemonės „VOLVO V70“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas Q. Y., gyv. (duomenys neskelbtini), pirkėjai J. M., gyv. (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 16 d. parduoda transporto priemonę „VOLVO V70“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį netikrą dokumentą realizavo – 2016 m. lapkričio 21 d., ne vėliau kaip iki 15.00 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, prie VĮ „Regitra“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), būnant automobilyje „VOLVO V70“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė J. M., kuri 2016 m. lapkričio 21 d., šį netikrą dokumentą pateikė VĮ ,,Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), specialistams, tam, kad iš K. D. nusipirktas automobilis „VOLVO V70“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), būtų įregistruotas. Tokiu būdu neteisėtai pagamino ir realizavo žinomai netikrą dokumentą – transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį.

1.3. 2017 m. rugpjūčio 18 d. apie 12.00 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, šalia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pagamino ir realizavo netikrą dokumentą – t. y., būdamas automobilio „MERCEDES-BENZ ML 270CDI“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), tikruoju pardavėju, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio metu automobilio pirkėjui O. S. už sutartą, tiksliau tyrimo metu nenustatytą, bet ne didesnę kaip 1 500 eurų kainą, pardavė transporto priemonę „MERCEDES-BENZ ML 270CDI“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), o ant 2017 m. rugpjūčio 18 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties savo ranka įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad transporto priemonės „MERCEDES-BENZ ML 270CDI“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas – D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pirkėjai O. S., gyv. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 8 d. parduoda transporto priemonę MERCEDES-BENZ ML 270CDI, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), po ko pasirašė už pardavėją ir šį netikrą dokumentą realizavo – 2017 m. rugpjūčio 18 d., apie 12.00 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, šalia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė O. S., kuri 2017 m. rugpjūčio 18 d., šį netikrą dokumentą pateikė VĮ ,,Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), specialistams, tam, kad iš K. D. nusipirktas automobilis „MERCEDES-BENZ ML 270CDI“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), būtų įregistruotas. Tokiu būdu neteisėtai pagamino ir realizavo žinomai netikrą dokumentą – transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį.

1.4. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 13 d. 11.48 val. pagamino ir realizavo netikrą dokumentą – t. y., būdamas automobilio „VOLVO V70“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), tikruoju pardavėju, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio metu automobilio pirkėjui G. B. už sutartą 3 000 eurų kainą pardavė transporto priemonę „VOLVO V70“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), o ant 2017 m. spalio 11 d. transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutarties savo ranka įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad transporto priemonės „VOLVO V70“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas – E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirkėjai G. B., gyv. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 11 d. parduoda transporto priemonę „VOLVO V70“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), po ko už pardavėją pasirašė ir šį netikrą dokumentą realizavo - tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 13 d. 11.48 val., būnant automobilyje „VOLVO V70“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė G. B., kuri 2017 m. spalio 13 d., šį netikrą dokumentą pateikė VĮ ,,Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) grupės, esančios (duomenys neskelbtini), specialistams, tam, kad iš K. D. nusipirktas automobilis „VOLVO V70“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), būtų įregistruotas. Tokiu būdu neteisėtai pagamino ir realizavo žinomai netikrą dokumentą - transporto priemonės prikimo-pardavimo sutartį.

3.2. Skunde K. D. pažymi, kad byloje nenustatyta, jog kažkokiu būdu buvo pažeisti buvusių automobilių savininkų interesai, jokių pretenzijų dėl pasirašytų pirkimo pardavimo sutarčių nereiškė ir automobilių pirkėjai. Todėl pripažintina, kad nusikalstamos veikos sudėties požymiai jo veikose egzistuoja tik formaliai, dėl ko teismas turėjo įvertinti galimybę atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, taip pat išsiaiškinti, ar jo veikos apskritai gali būti pripažįstamos nusikaltimais.

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. D. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. D. buvo pripažintas kaltu dėl keturių atskirų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. 2016 m. rugpjūčio 9 d. jis, būdamas tikruoju automobiliu pardavėju, suklastojo transporto priemonės „MERCEDEZ BENZ A 150“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, įrašydamas joje netikrus duomenis, kad transporto priemonę parduoda (duomenys neskelbtini) AB, asmens kodas (duomenys neskelbtini), po ko pardavėju įrašė J. S. W., o vėliau šį netikrą dokumentą realizavo, perduodamas jį transporto priemonės pirkėjai, kuri netikrą transporto priemonės „MERCEDEZ BENZ A 150“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį tą pačią dieną pateikė „VĮ Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo specialistams, tam, kad iš K. D. nusipirktas automobilis būtų įregistruotas. Analogišku būdu K. D. įvykdė ir kitas tris jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

6.1. 2016 m. lapkričio 21 d. jis, būdamas tikruoju automobilio „Volvo V70“, kėbulo VIN (duomenys neskelbtini), pardavėju, ant švedų kalba pagaminto blanko – pirkimo sutarties, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad šios transporto priemonės pardavėjas yra Q. Y., ir šį netikrą dokumentą realizavo tą pačią dieną perduodamas J. M., kuri jį pateikė VĮ ,,Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo specialistams, tam, kad nupirktas automobilis būtų įregistruotas.

6.2. 2017 m. rugpjūčio 18 d. jis, būdamas tikruoju automobilio „MERCEDES-BENZ ML 270CDI“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėju, šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog transporto priemonės „MERCEDES-BENZ ML 270CDI“ pardavėjas yra D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), imituodamas parašą, pasirašė už šį pardavėją, ir šį suklastotą dokumentą perdavė transporto priemonės pirkėjai O. S., kuri jį 2017 m. rugpjūčio 18 d. pateikė VĮ ,,Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo specialistams, tam, kad iš K. D. nusipirktas automobilis būtų įregistruotas.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų visumą bei teismų praktiką, formuojamą bylose dėl BK 300 straipsnio taikymo, konstatuoja, jog apylinkės teismas, pripažindamas K. D. kaltu padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus (4 veikos), tinkamai įvertino visus įrodymus ir teisės taikymo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

9. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008, 2K-7-175-303/2015 ir kt.). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Teismų praktika baudžiamosiose bylose pripažįsta ir kur kas platesnę dokumento sampratą. Dokumentu gali būti pripažintas ir tekstas be parašo ir be antspaudo. Svarbu, kad tas panaudotas įrašas sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-355/2009, 2K-426/ 2010, 2K-263/2010, 2K-235/2014, 2K-7-175-303/2015). Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, t. y. kad jis suvokia, jog disponuoja suklastotu ar žinomai netikru dokumentu, ir nori taip veikti.

10. Teismų praktikoje nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Teismai yra pasisakę, jog tais atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.). Taigi tokiais atvejais nusikalstama veika nepadaroma, nes veikoje nėra visų būtinųjų objektyviųjų ir (ar) subjektyviųjų sudėties požymių.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta šios nutarties ankstesniame punkte, apygardos teismas daro išvadą, jog išteisinti K. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2016 m. rugpjūčio 21 d. epizodo, ir atitinkamai 2016 m. rugpjūčio 9 d. epizodo, vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytu argumentu nėra pagrindo. Tiek švedų kalba pagamintas blankas – 2016 m. rugpjūčio 21 d. automobilio „Volvo V70“, kėbulo VIN (duomenys neskelbtini), pirkimo sutartis, tiek 2016 m. rugpjūčio 9 d. transporto priemonės „MERCEDEZ BENZ A 150“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, nors ir be pardavėjo parašo, sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius, todėl šie dokumentai pripažintini dokumentais BK 300 straipsnio prasme.

13. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo išteisinti K. D. dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir kokiais tai kitais motyvais. Teismo vertinimu, visuose jam inkriminuotuose nusikalstamų veikų epizoduose yra visi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Visais atvejais transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys buvo suklastotos įrašant į jas tikrovės neatitinkančius duomenis bei realizuotos jas perduodant transporto priemonių pirkėjams. Suklastotų transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių panaudojimas teisinėje apyvartoje sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius, kadangi būtent šių dokumentų pagrindu kelių transporto priemonių duomenis kaupiančiame valstybės registre – VĮ „Regitra“ – buvo įregistruoti nauji transporto priemonės savininkai Lietuvos Respublikoje, įregistruotos transporto priemonės galėjo dalyvauti viešajame eisme. Be to, nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis apie vieną iš sandorio šalių, kitai šaliai kilo grėsmė, kad nebus tinkamai įgyvendintos jos iš sandorio atsirandančios civilinės teisės.

14. Pozicijos, jog tokio pobūdžio veikos yra laikomos pavojingomis ir todėl užtraukia baudžiamąją atsakomybę, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2020 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-648/2020, yra pasisakęs, jog Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre yra tvarkomi įvairūs duomenys, taip pat informacija apie transporto priemonės teisėto valdymo pagrindus: sandorio ar kito juridinio akto forma ir rūšis; sandorio suma, sumokėti mokesčiai (jeigu tokie priklauso), deklaruota transporto priemonės vertė; informacija apie sandorį ar kitą juridinį faktą sudariusias šalis; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ar gimimo data, gyvenamoji vieta; juridinio asmens kodas, pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas; sandorio ar kito juridinio fakto sudarymo vieta, data, laikas ir kt. (Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 (2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 287 redakcija)) 14.18 punktas). Taigi, registruojant transporto priemonę pagal suklastotą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, į Kelių transporto priemonių registrą yra įrašoma ir tvarkoma tikrovės neatitinkanti informacija, taip yra iškreipiama registro paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti išsamią ir teisingą informaciją apie registro objektus bei jų valdymą. Taip yra tiesiogiai kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką, nes teisinėje apyvartoje yra įtvirtinama netikra informacija. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija šioje byloje pažymėjo ir tai, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandoris yra nukreiptas į civilinių teisių ir pareigų sukūrimą (panaikinimą ar pakeitimą), dažnai savaime jis sukelia ir mokestines teisines pasekmes. Veiksmais, kai sutartyse nurodomi ne tikrieji automobilių pardavėjai, o pirminiai, užsienyje registruoti ar netgi neegzistuojantys automobilio savininkai, sudaromos prielaidos asmenims į mokesčių deklaracijas įrašyti neteisingus duomenis nuslepiant tikrąsias gautas pajamas, nuo kurių nesumokami gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ar kiti mokesčiai. Transporto priemonę įgijus iš perpardavinėtojo sandoryje jo nefiksuojant, visi tokio asmens sandoriai patenka į „šešėlį“, nes tyčiniais veiksmais klastojant Europos Sąjungos išduotą pirkimo-pardavimo sutartį sudaromas įspūdis, kad sandoris vyksta tarp Europos Sąjungos piliečio ir Lietuvos Respublikos piliečio.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistojo neteisėtais veiksmais nebuvo pažeistos nei sutartyse nurodytų automobilių pardavėjų, nei jų pirkėjų teisės ir teisėti interesai, šie asmenys neturėjo jokių pretenzijų K. D., tačiau šios aplinkybės veikos pavojingumo nešalina. Be to, pastebėtina, jog šis teiginys nevisiškai atitinka realybę, kadangi, kaip matyti iš liudytojų J. M. bei R. M. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, dėl K. D. veiksmų, kuomet galimai buvo atsukta automobilio rida, liudytojai kreipėsi į teisėsaugos institucijas, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo apelianto atžvilgiu.

16. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, jog realizuodamas objektyviuosius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius, K. D., kuris veikdamas tokiu būdu pardavė ne vieną transporto priemonę, suvokė, jog klastoja dokumentą, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, o vėliau ir jį realizuoja, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl to, kas išdėstyta, daroma išvada, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina visus apelianto įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl išteisinti jį, remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), nėra pagrindo.

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ir kitą apeliaciniame skunde pateiktą prašymą, t. y. taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti K. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodų.

18. BK 37 straipsnyje numatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015).

19. Kaip jau minėta aukščiau, K. D. suklastoti dokumentai pateko į teisinę apyvartą, taigi, šiuo atveju buvo tiesiogiai pasikėsinta į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Pasirašius tokias suklastotas pirkimo-pardavimo sutartis automobilių pirkėjams kilo realus pavojus, jog, paaiškėjus, kad transporto priemonės turi paslėptų defektų (kas, kaip jau aptarta aukščiau, nagrinėjamu atveju ir nutiko, po to, kai automobilį „Volvo V70“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo J. M.), ar kilus kokių tai kitų klausimų, susijusių su sudarytu sandoriu, jiems bus apsunkinta ar taps neįmanoma galimybė savo pažeistas teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Be to, neidentifikavęs savęs kaip transporto priemonių pardavėjo, gavęs pajamas iš jų pardavimo, K. D. išvengė privalomų mokesčių į valstybės biudžetą mokėjimo. Atsižvelgdama į tai, kiek teisinių santykių rūšių ir tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų paveikė transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių suklastojimas ir disponavimas šiais suklastotais dokumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto veiksmai negali būti vertinami kaip nereikšmingi baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, formalūs, nesukėlę ar negalintys sukelti teisinių pasekmių, todėl ir jo nusikalstamas veikas pripažinti mažareikšmėmis ir taikyti jo atžvilgiu BK 37 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

21. BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas įvardija dvi atskiras sunkinančias aplinkybes, iš kurių viena yra savanaudiškos paskatos. Savanaudiškos paskatos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstamos tuo atveju, kai nustatoma, kad kaltininkas veiką padarė siekdamas turėti iš to kokios nors turtinės naudos sau ar kitiems asmenims. Nors apklausiamas apeliacinės instancijos teisme K. D. kategoriškai neigė užsiimantis ar užsiėmęs automobilių prekyba ir tai, kad, klastodamas automobilių pirkimo-pardavimo sutartis, siekė išvengti pajamų mokesčio, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokius jo parodymus paneigia byloje surinkti duomenys. Kaip matyti iš nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. spalio 13 d. jis pardavė viso keturis automobilius. Visi šie automobiliai nebuvo registruoti nei jo, nei jo artimųjų vardu. Taigi, šios transporto priemonės nebuvo įsigytos asmeniniam naudojimui. Be to, ikiteismino tyrimo metu nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2018 m. sausio 29 d. interneto svetainėje www.autoplius.lt, apmokant už skelbimus arba skelbimų kontaktuose nurodant mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi K. D., buvo patalpinta 13 skelbimų dėl parduodamų transporto priemonių. Sodros duomenys taip pat patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. ir nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. birželio 26 d. apeliantas niekur nedirbo. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teisme liudytoja G. B., be kita ko, parodė, jog po to, kai nusipirko iš K. D. automobilį, girdėjo jo telefoninį pokalbį, kurio metu pašnekovui apeliantas pasakė „gali parvaryti kitą“, dėl ko ji pagalvojo, jog nuteistasis verčiasi automobilių prekyba. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog automobilių pardavimas galėjo būti vienu iš ar pagrindiniu K. D. pragyvenimo šaltiniu, ir spręsti, jog ir parduodamas visas kaltinime nurodytas transporto priemones, jis gavo finansinės naudos, t. y. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos privalomos įmokos į valstybės biudžetą, ir būtent, siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo prievolės, klastojo transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, automobilių pardavėjais nurodydamas kitus asmenis, todėl baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – savanaudiškos paskatos, pirmosios instancijos teismo nuteistajam buvo inkriminuota pagrįstai.

22. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje. Šis straipsnis reikalauja, kad teismas, skirdamas bausmę, neperžengtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, laikydamasis BK 61 straipsnyje numatytų taisyklių. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

23. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

24. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (į ką apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas apeliantui bausmę nurodyta šios nutarties 2 punkte), pirmosios instancijos teismas už kiekvieną K. D. padarytą nusikaltimą paskyrė jam švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Kaltinamajam skiriamos baudos dydis nustatomas pagal BK 47 straipsnio 3 dalį, priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies ir kategorijos. Apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimų, įvykdytų 2016 m. rugpjūčio 9 d., 2016 m. lapkričio 21 d. bei 2017 m. rugpjūčio 18 d., padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija numatė, jog už nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriama iki 500 MGL dydžio bauda. Tuo tarpu nusikaltimo, įvykdyto 2017 m. spalio 13 d., padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija numatė, jog už nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Apylinkės teismas K. D. už nusikaltimus, padarytus 2016 m. rugpjūčio 9 d., 2017 m. rugpjūčio 18 d. bei 2017 m. spalio 13 d., paskyrė po 70 MGL dydžio baudą, o už nusikaltimą, įvykdytą 2016 m. lapkričio 21 d. – 100 MGL dydžio baudą. Bendrindamas bausmes BK 63 straipsnio pagrindu, apylinkės teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, ir subendrinęs bausmes dalinio, o ne visiško sudėjimo būdu paskyrė galutinę 240 MGL dydžio baudą.

25. Nors nuteistasis praeityje už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas neteistas, taip pat neturi galiojančių nuobaudų, tačiau bausmė skiriama įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o ne tik tas, kurios teigiamai charakterizuoja kaltininką. Atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis iš savanaudiškų paskatų įvykdė net keturias tyčines analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas vos per kiek ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, savo kaltę dėl jų padarymo pripažino tik iš dalies, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinusi tai, jog ne tik už atskiras veikas nustatyti baudų dydžiai, bet ir galutinės subendrintos baudos dydis neviršija už nesunkius nusikaltimus galimo skirti baudos vidurkio, teisėjų kolegija sprendžia, kad dar labiau švelninti apeliantui paskirtos bausmės nėra jokio pagrindo.

26. Prašydamas sumažinti baudą, apeliantas nurodo, jog paskirtoji bausmė ženkliai viršija įprastai teismų skiriamas baudas analogiško pobūdžio bylose, taip pat tvirtina, jog jo finansinė padėtis yra nelengva. Tokie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, kadangi nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, apibūdinančių sunkią jo finansinę padėtį, taip pat nenurodė nė vienos konkrečios kasacinio teismo nutarties, patvirtinančios, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas K. D. būtent tokio dydžio bausmę, pažeidė kasacinio teismo formuojamą praktiką.

27. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais ir motyvais nėra jokio pagrindo, todėl jis paliekamas galioti pilna apimtimi, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. D. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.