- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- e2-879-467/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00305-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Bright energy“ dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bright energy“ 2023 m. birželio 22 d. ir 2023 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartimi sujungė į vieną bylą civilinę bylą Nr. eB2-1152-324/2023 pagal pareiškėjo A. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Bright energy“ (toliau – ir bendrovė) dėl 2023 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir civilinę bylą Nr. eB2-1111-324/2023 pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei BUAB „Bright energy“ dėl 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir prašė: 1) panaikinti BUAB „Bright energy“ 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimus visa apimtimi ir patvirtinti pareiškėjo kreditorinį finansinį reikalavimą dėl 2 801,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį; 2) išreikalauti iš bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eksmokumas“ dokumentus, patvirtinančius kreditorių A. B., V. D., UAB „Photo energy“, advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“, V. K. ir advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ kreditorių finansinius reikalavimus bei visus dokumentus, kurių pagrindu kilo BUAB „Bright energy“ įsipareigojimai šiems asmenims; 3) panaikinti BUAB „Bright energy“ 2023 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus dėl procedūrinių pažeidimų bei patenkinti pareiškėjo skundą dėl bankroto administratorės veiksmų ir įpareigoti pateikti 2023 m. balandžio 28 d. prašyme nurodytus dokumentus: bendrovės banko sąskaitos (-ų) išrašą (-us) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.; bendrovės kasos knygos kopiją, jei bendrovėje buvo kasa; informaciją apie debitorinius ir kreditorinius bendrovės įsiskolinimus už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. bei dokumentus, pagrindžiančius šiuos įsiskolinimus (gautas ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir kt.); bendrovės sudarytas visas sutartis ir papildomus susitarimus su visais priedais, projektais ir sąmatomis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.; 4) nenustačius pagrindų panaikinti visus 2023 m. liepos 12 d. BUAB „Bright energy“ kreditorių susirinkime priimtus nutarimus dėl procedūrinių pažeidimų, panaikinti BUAB „Bright energy“ 2023 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimus darbotvarkės 3, 4, 5 (dėl 1 ir 6 punktų), 6, 7, 9 klausimais bei patenkinti pareiškėjo skundą dėl bankroto administratorės veiksmų ir įpareigoti pateikti 2023 m. balandžio 28 d. prašyme nurodytus dokumentus; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti BUAB „Bright energy“ 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje; sustabdyti BUAB „Bright energy“ 2023 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje; uždrausti likviduoti neteisminės bankroto procedūros tvarka BUAB „Bright energy“ ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro iki įsiteisės sprendimas šioje byloje.
4. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad pareiškėjo skundas yra prima facie (preliminariai, iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, todėl egzistuoja pirmoji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Prašymas sustabdyti 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų vykdymą yra susijęs su aplinkybe, kad 2023 m. birželio 22 d. kreditorių nutarimas dėl reikalavimų tvirtinimo / netvirtinimo nėra įsiteisėjęs, todėl kreditoriai neturi teisės priimti nutarimų, kol neįsiteisės 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimas. Bankroto administratorė sušaukė 2023 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkimą, nors jau tuo metu 2023 m. birželio 22 d. susirinkimo nutarimai buvo apskųsti teismui, todėl kyla reali grėsmė, kad ir toliau bankroto administratorė šauks kreditorių susirinkimus ir leis juose balsuoti kreditoriams, kurių reikalavimai ginčijami, bei neleis susirinkime dalyvauti kreditoriui, kurio reikalavimas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Egzistuoja būtinybė išlaikyti esamos situacijos status quo (esamą padėtį), kad toliau nebūtų priimami neteisėti ir nepagrįsti kreditorių nutarimai. Nesustabdžius 2023 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo, bankroto administratorė gali nepagrįstai dengti išlaidas, kurios nėra pripažintinos bankroto administravimo išlaidomis, dėl ko nukentėtų kreditorių interesai, nes mažėtų suma, kuri būtų skirta atsiskaitymui su kreditoriais. Taip pat gali būti sudarytos sąlygos parduoti turtą už kainą, neatitinkančią rinkos kainos, dėl to būtų pažeisti kreditorių ir akcininkų interesai. 2023 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas dėl juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto. Pareiškėjas siekia susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, kad galėtų padaryti išvadą, ar nėra pagrindo ginčyti bendrovės sudarytų sandorių, reikšti ieškinių bendrovės vardu, jei to nedarytų bankroto administratorė, ar prašyti pripažinti bankrotą tyčiniu. Tačiau išregistravus bendrovę iš Juridinių asmenų registro, nebūtų galimi jokie veiksmai, dėl to nukentėtų kreditorių ir akcininkų interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei netenkino.
6. Įvertinęs skunduose nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, teismas pripažino, kad skundai prima facie yra pagrįsti, t. y. nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo reikalavimai dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir jų pagrindu pradėto atsakovės bankroto ne teismo tvarka proceso nutraukimo yra akivaizdžiai nepagrįsti, kad pareiškėjas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo teisių gynimo būdą.
7. Teismas nustatė, kad bendrovės kreditorių susirinkimas 2022 m. rugpjūčio 10 d. nusprendė bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka ir nemokumo administratore paskirti UAB ,,Eksmokumas“. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo A. S. skundą dėl atsakovės UAB „Bright energy“ 2022 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo, 2023 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-735-390/2023 atmetė pareiškėjo A. S. skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį paliko nepakeistą.
8. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti turtinę padėtį ir taip sukliudyti įvykdyti teismo sprendimą. Todėl svarbu yra nustatyti asmens elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019).
9. Laikinoji apsaugos priemonė, kuria siekiama ne garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o sureguliuoti bankroto procese kylančius klausimus, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir tikslo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1495-407/2015). Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė kaip konkrečiai ir kokiu būdu pareiškėjo skundo patenkinimo atveju, t. y. panaikinus kreditorių susirinkimo sprendimus, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, toks teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, kokia grėsmė kiltų sprendimo įvykdymui. Palankaus pareiškėjui teismo sprendimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, netaptų neįmanomas, nes panaikinus kreditorių susirinkimo sprendimus turėtų būti šaukiamas naujas kreditorių susirinkimas panaikintiems klausimams spręsti.
10. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų apie tai, kad bankrutuojančios įmonės nemokumo administratorė naudojasi nemokumo procesui skirtomis lėšomis ar turi tokią galimybę ar kad lėšų apskritai yra bankrutuojančios įmonės sąskaitoje (-se). Pareiškėjui nenurodžius konkrečių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad atsakovės nemokumo administratorė imsis nesąžiningų veiksmų ir taip apsunkins ar padarys teismo sprendimo įvykdymą negalimą, neleido teismui daryti išvados, jog, nesustabdžius BUAB „Bright energy“ 2023 m. birželio 22 d. ir 2023 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų vykdymo iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje ir neuždraudus likviduoti neteisminės bankroto procedūros tvarka BUAB „Bright energy“, pasunkės ar taps neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.
11. Teismas nurodė, kad 2023 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkime buvo svarstytas klausimas dėl BUAB „Bright energy“ likvidavimo dėl bankroto, o dėl šios bendrovės pabaigos, kuri yra atskira bankroto stadija, sprendimą turi priimti kreditoriai. Be to, reikšminga aplinkybe teismas laikė tai, kad BUAB „Bright energy“ 2023 m. liepos 4 d. pervedė pareiškėjui 2 801,70 Eur, t. y. visą sumą, kurią pareiškėjas prašė teismo patvirtinti kaip kreditoriaus finansinį reikalavimą pagal Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimą, kuris įsiteisėjo po Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties priėmimo.
12. Teismas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju nėra antros būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Pareiškėjas A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. 2023 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas pareiškėjo skundas dėl nemokumo administratorės veiksmų, atsisakant pateikti pareiškėjui informaciją ir dokumentus, kurio kreditorių susirinkimas netenkino. Todėl pareiškėjas negali pateikti teismui dokumentų, o teismas negalėjo savo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuoti tuo, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų apie atsakovės veiksmus, nes tų įrodymų pareiškėjas objektyviai negali gauti iš atsakovės.
13.2. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, svarbu įvertinti atsakovo elgesį sąžiningumo aspektu. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nesąžiningas, nes patvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarka, pagal kurią jam buvo pervesta 2 801,70 Eur, yra neteisėta bei patvirtina nemokumo administratorės neteisėtai naudojamas bankroto administravimui skirtas lėšas.
13.3. Skundžiama teismo nutartis sudarė sąlygas nemokumo administratorei šaukti naujus BUAB „Bright energy“ kreditorių susirinkimus, skatina naujus teisminius procesus, nors susirinkimo nutarimas dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo neįsiteisėjęs ir ginčijamas teisme.
13.4. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarka buvo nustatyta tuo tikslu, kad tik pareiškėjas netaptų bendrovės kreditoriumi ir negalėtų inicijuoti bankroto pripažinimo tyčiniu, nes BUAB „Bright energy“ veikla buvo perkelta į UAB „Photo energy“; negalėtų ginčyti bendrovės sandorių, nes bendrovei priklausantys automobiliai buvo perleisti su bendrovės vadovu susijusiems asmenims mažesne nei rinkos kaina; atsiskaitymai su kreditoriais buvo vykdomi pažeidžiant kreditorių eiliškumą.
13.5. Kol neišspręstas klausimas dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, negalima pradėti kitos bankroto stadijos – juridinio asmens likvidavimo, o skundžiama nutartis sudarė sąlygas šaukti naujus kreditorių susirinkimus ir kelti naujus teisminius ginčus.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo UAB „Photo energy“ atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
Šalies argumentai
14.1. Pareiškėjo argumentai, kad jis negali pateikti teismui dokumentų ir pagrįsti savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nesusiję su prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindimu, nes pareiškėjo nurodyti nemokumo administratorės veiksmai 2023 m. liepos 4 d. jam pervedant 2 801,70 Eur, kreditorių susirinkimo 2023 m. birželio 22 d. ir 2023 m. liepos 12 d. priimti nutarimai, neturi sąsajos su pareiškėjo prašomais ir negautais dokumentais, nes prašomų ir negautų dokumentų data yra iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti atsakovės nesąžiningumą, turėjo pateikti kitus įrodymus, kurie patvirtintų realius ar tikėtinus nemokumo administratorės ketinimus nesąžiningai išleisti nemokumo administravimui priskirtas lėšas.
14.2. Nemokumo administratorė neveikė savavališkai sumokėdama pareiškėjui teismo priteistas 2 801,70 Eur bylinėjimosi išlaidas. Administratorė kreipėsi į UAB „Photo energy“, kaip didžiausius reikalavimus ir didžiausią balsų skaičių turintį kreditorių, dėl šių piniginių lėšų pervedimo A. S.. UAB „Photo energy“ sutiko ir papildomai raštu patvirtino, kad tokiam mokėjimui neprieštarauja, o 2023 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkime dar kartą buvo patvirtinta, jog iš UAB „Bright energy“ priteistos bylinėjimosi išlaidos apmokamos pagal faktą. Taigi, jokių neteisėtų ar su kreditoriais nesuderintų nemokumo administratorės nesąžiningų veiksmų nebuvo.
14.3. Pareiškėjas šį kreditorių susirinkimo nutarimą yra apskundęs teismui ir dėl jo teisėtumo ar neteisėtumo teismas dar pasisakys. Nesant teismui konstatuotam tokio nutarimo neteisėtumui, tvirtinti, kad atsakovė yra nesąžininga, nėra teisinio pagrindo.
14.4. Pareiškėjo teiginys, kad su kreditoriais buvo atsiskaitoma pažeidžiant eiliškumo tvarką, nepagrįstas, neįrodytas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Juo labiau, kad nė vienas kreditorius dėl atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo nėra pareiškęs pretenzijų, skundų ar ieškinių. Tuo tarpu nei kreditoriai, nei nemokumo administratorė, turintys teisę inicijuoti bankroto pripažinimą tyčiniu, nenustatė tyčinio bankroto požymių.
14.5. Pareiškėjas nėra bendrovės kreditorius – su juo yra visiškai atsiskaityta. Patvirtinti pareiškėjo – kreditoriaus finansinį reikalavimą sumokėtai 2801,70 Eur sumai, nėra pagrindo. Be to, pareiškėjas neturi ir glaudaus materialiojo teisinio ryšio (turtinio suinteresuotumo), kad galėtų skųsti visus 2023 m. birželio 22 d. ir 2023 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimus. Pareiškėjas skųsti gali tik 2023 m. birželio 22 d. 3 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ir 2023 m. liepos 12 d. 9 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą. Vadinasi, ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas galėtų teikti tik dėl šių minėtų nutarimų sustabdymo.
Atsiliepimas
15. Atsakovė BUAB „Bright energy“ atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
15.1. Pareiškėjas nėra bendrovės kreditorius. Atsakovė pareiškėjo reikalavimą į 2 801,70 Eur priteistas bylinėjimosi išlaidas patenkino 2023 m. liepos 4 d. atlikdama mokėjimo pavedimą, todėl bendrovė pareiškėjui neturi jokių įsipareigojimų.
Šalies argumentai
15.2. Pareiškėjas tiek pradiniu, tiek papildomu skundu prašo panaikinti 2023 m. birželio 22 d. ir 2023 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimus. Jei toks pareiškėjo prašymas būtų patenkintas, teismo sprendimas netaptų negalimas įvykdyti, nes tokiu atveju tiesiog būtų šaukiamas naujas kreditorių susirinkimas tiems klausimams spręsti iš naujo.
15.3. Pareiškėjas nei pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), nei pagal teismų praktiką, nepriskirtinas prie asmenų, turinčių teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus, nes jis: nėra atsakovės kreditorius; neegzistuoja pareiškėjo suinteresuotumas, teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimas ar jo teisių bei interesų pažeidimas dėl priimtų kreditorių susirinkimo nutarimų. Tik 2023 m. birželio 22 d. 3 darbotvarkės klausimu ir 2023 m. liepos 12 d. 9 darbotvarkės klausimu priimti nutarimai liečia pareiškėją, todėl tik dėl šių nutarimų galėtų būti teikiami jo skundai.
15.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antrosios sąlygos buvimas siejamas ir su atsakovės nesąžiningumo egzistavimu, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1472-330/2020). Pareiškėjas nepateikė duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių, kad nemokumo administratorė naudojasi nemokumo procesui skirtomis lėšomis ar ketintų nesąžiningai išleisti pinigines lėšas, skirtas nemokumo procesui.
15.5. Nei turinio prasme, nei laiko atžvilgiu apelianto prašomi ir negauti dokumentai nepatvirtins jo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, nes tie dokumentai yra iki 2022 m. gruodžio 31 d., kai pareiškėjo nurodomi galimai neteisėti nemokumo administratorės ir atsakovės veiksmai yra kildinami iš 2023 m. liepos 4 d. atlikto mokėjimo bei 2023 m. birželio 22 d., 2023 m. liepos 12 d. priimtų kreditorių susirinkimo nutarimų.
15.6. Teismo priteistų išlaidų sumokėjimą pareiškėjui, prieš atliekant mokėjimo pavedimą, nemokumo administratorė derino su didžiausią finansinį reikalavimą turinčiu kreditoriumi UAB „Photo energy“, kuris ir raštu patvirtino, kad tokiam mokėjimui neprieštarauja.
15.7. Apelianto argumentai, jog nemokumo administratorė gali nepagrįstai dengti išlaidas ar parduoti turtą už kainą, neatitinkančią rinkos kainos, taip pat nepagrįsti, yra tik pareiškėjo nuomonė, nesant realaus ar tikėtino nemokumo administratorės ketinimui taip veikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – pareiškėjo skundžiamų BUAB „Bright energy“ kreditorių susirinkime priimtų nutarimų vykdymo sustabdymo; neteisminės bankroto procedūros tvarka BUAB „Bright energy“ likvidavimo ir bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro uždraudimo – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos
18. Atsakovė kartu atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-65-798/2023, kurią prašo pridėti prie bylos.
19. Apeliantas papildomai pateikė naują įrodymą – 2023 m. rugpjūčio 16 d. BUAB „Bright energy“ kreditorių susirinkimo, kuriame buvo svarstytas apelianto prašymas įtraukti jį į BUAB „Bright energy“ nemokumo procese dalyvaujančių asmenų sąrašą ir jo skundas dėl nemokumo administratorės veiksmų, protokolo išrašą.
20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
21. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos atsakovės teikiamą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, pažymi, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tarp jų ir duomenis esančius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, todėl nėra pagrindo pridėti šio atsakovės teikiamo dokumento prie bylos. Teismo vertinimu, apelianto teikiamas protokolo išrašas yra skirtas jo siekiui būti įtrauktam į BUAB „Bright energy“ nemokumo procese dalyvaujančių asmenų sąrašą bei apskųsti nemokumo administratoriaus veiksmus pagrįsti, dėl to šie teikiami įrodymai nėra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku – pareiškėjo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones BUAB „Bright energy“ nemokumo byloje, todėl nėra pagrindo bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimčiai ir apelianto pateiktą įrodymą pridėti prie bylos.
Dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ne)egzistavimo
23. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodytą praktiką). Be to, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
24. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl 2023 m. birželio 22 d. ir 2023 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo preliminariai pagrįstas, todėl pripažino, jog pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka (CPK 144 straipsnio 1 dalis) reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato, ar pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų apskritai gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
26. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodo (šios faktinės aplinkybės neneigia ir apeliantas), kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su apeliantu – jam 2023 m. liepos 4 d. iš bankroto proceso administravimo išlaidų pervedus 2 801,70 Eur teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Nėra pagrindo teigti, jog nemokumo administratorė veikė neteisėtai, nes priteistų išlaidų sumokėjimą apeliantui derino su didžiausią kreditoriaus finansinį reikalavimą turinčiu kreditoriumi trečiuoju asmeniu UAB „Photo energy“, kuris raštu patvirtino, kad tokiam mokėjimui neprieštarauja. Atitinkamai šiuo metu, viena vertus, apeliantas nėra atsakovės kreditorius. Kita vertus, apeliantas neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo, kad galėtų skųsti visus 2023 m. birželio 22 d. ir 2023 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkimuose priimtus nutarimus, išskyrus 2023 m. birželio 22 d. susirinkimo 3 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ir 2023 m. liepos 12 d. susirinkimo 9 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, priimtus jo atžvilgiu. Taigi, tik dėl šių nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo galėtų būti teikiami pareiškėjo skundai, todėl nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjo pateiktas skundas dėl kitų 2023 m. birželio 22 d. ir 2023 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo yra preliminariai pagrįstas.
27. Įmonės bankrotas – kolektyvinis procesas, kurio metu sprendžiami ne pavienių, bet visų įmonės kreditorių teisių bei teisėtų interesų klausimai, kreditorių skirtingi interesai derinami, ieškant protingos ir teisingos jų pusiausvyros. Bankroto proceso tikslas – pagal įstatyme nustatytas taisykles proporcingai teismo patvirtintų reikalavimų dydžiui ir kuo didesniu mastu tenkinti visų įmonės kreditorių reikalavimus. Sprendimus esminiais nemokumo proceso klausimais (JANĮ 44 straipsnis) priima kreditoriai balsų dauguma nuo visų susirinkime dalyvavusių kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos; kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos (JANĮ 51 straipsnio 1–2 dalys). Bankroto procesas turi būti operatyvus ir sklandus, nes tik taip galima užtikrinti šio proceso administravimą mažiausiais kaštais, siekiant bankroto proceso tikslo – kuo didesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo iš bankrutuojančios įmonės turto.
28. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė, kad apeliantas nepagrindė antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir pasisakė, jog palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju teismo sprendimo įvykdymas netaps neįmanomu, nes panaikinus kreditorių nutarimus, turės būti šaukiamas naujas kreditorių susirinkimas panaikintiems klausimams spręsti iš naujo. Be to, teismas konstatavo, kad apeliantas konkrečių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nemokumo administratorės nesąžiningumą, nepateikė, t. y. nepagrindė nemokumo administratorės realių ar tikėtinų ketinimų nesąžiningai išleisti pinigines lėšas, skirtas įmonės nemokumo procesui.
29. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
30. Aptariamų aplinkybių kontekste nurodytina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus, juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
31. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai taip pat lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Šiuo atveju pareiškėjas nurodo, jog atsakovas nesąžiningas, nes patvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarka, pagal kurią jam buvo pervesta 2 801,70 Eur, yra neteisėta bei patvirtina nemokumo administratorės neteisėtai naudojamas bankroto administravimui skirtas lėšas. Pareiškėjo teigimu, jis nepateikė rašytinių įrodymų apie atsakovės veiksmus, nes tų įrodymų jis objektyviai negali gauti iš atsakovės. Tačiau tokie argumentai susiję su bylos nagrinėjimo iš esmės eiga negali būti pagrindu konstatuoti ginčo šalies nesąžiningumą, lemiantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Pareiškėjas argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį išvengti pareiškėjui galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas atsakovės nesąžiningumas.
32. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžiama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek pareiškėjo, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nei vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto.
33. Šiuo atveju 2023 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkime buvo svarstomas apelianto skundas dėl nemokumo administratorės atsisakymo pateikti jam bendrovės banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., kasos knygos kopiją, informaciją apie debitorinius ir kreditorinius bendrovės įsiskolinimus bei dokumentus, pagrindžiančius šiuos įsiskolinimus, bendrovės sudarytas sutartis, susitarimus su visais priedais, projektais ir sąmatomis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantas grindžia galbūt neteisėtais nemokumo administratorės, kuri savo pareigas pradėjo eiti 2023 m. balandžio 27 d., kai įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-451-567/2023, veiksmais, todėl pareiškėjo nurodomų dokumentų gavimas nėra susijęs su jo nurodomų argumentų pagrindimu. Atitinkamai, be teisėto pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti minėti teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai.
34. Be to, pritaikius apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų sustabdytos iš esmės visos bankroto procedūros; bankroto procedūros užsitęstų neapibrėžtam laikui ir tai padidintų įmonės administravimo kaštus, pažeistų kreditorių daugumos teises ir teisėtus interesus ir, priešingai, nei argumentuoja apeliantas, tokiu būdu būtų pažeisti esminiai bankroto proceso principai ir tikslas – derinti visų įmonės kreditorių interesus, kiek įmanoma operatyviau ir ekonomiškiau užbaigti įmonės bankroto procedūras.
35. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį išdėstytų argumentų, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir aukščiau išdėstytą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei poreikio, tinkamai aiškino proceso normas ir nenukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo suformuotų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo bei jos identifikavimo taisyklių, padaręs pagrįstą išvadą, kad šio procesinio instituto taikymui pareiškėjo nurodytų argumentų bei jo pateiktų duomenų nepakanka. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nenustačius vienos iš dviejų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų sąlygų, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.