- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2-1472-330/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- A. L.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos gavus atsakovo A. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-611-253/2014,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas A. L. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovams A. L., notarei A. G., trečiajam asmeniui AB Medicinos bankui dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir notaro vykdomojo įrašo panaikinimo. Atsakovas prašymą atnaujinti procesą grindė naujai atliktos ekspertizės akte nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su vekselio atspausdinimu.
2. 2020 m. liepos 30 d. atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovei A. L. priklausančias 425 741,43 Eur vertės pinigines lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino.
4. Teismas, įvertinęs A. L. prašyme atnaujinti procesą nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus motyvus, kartu su šiuo prašymu pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, jog prašymas atnaujinti procesą yra prima facie (preliminariai) pagrįstas.
5. Spręsdamas dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė perleido turėtą nekilnojamąjį turtą, kurio vertė sudarė daugiau nei 80 proc. ieškovės nuosavybės teise valdomo viso nekilnojamojo turto.
6. Įvertinęs aplinkybę, jog ieškovė perleido nekilnojamąjį turtą nepraėjus dviem mėnesiams nuo naujos ekspertizės atlikimo, taip pat atsižvelgęs į tai, jog ginčo suma (425 741,43 Eur) ieškovei kaip fiziniam asmeniui yra didelė, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė A. L. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė papildomus duomenis – nekilnojamojo turto pardavimo skelbimų kopijas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Skundžiama nutartis priimta formaliai įvertinus atsakovo prašyme nurodytus argumentus.
8.2. Kartu su prašymu atnaujinti bylos procesą pateikta specialisto išvada nepaneigia civilinėje byloje Nr. 2-611-253/2014 esančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
8.3. A. L. pareiškimas atnaujinti procesą nėra prima facie pagrįstas.
8.4. Ieškovė nekilnojamąjį turtą pradėjo pardavinėti daug anksčiau nei buvo inicijuotas proceso atnaujinimas, teismuose nesant jokių civilinių ginčų tarp šalių.
8.5. Faktinės aplinkybės, buvusios ieškovei ir atsakovui besibylinėjant maždaug dešimtmetį laiko, patvirtina atsakovo, o ne ieškovės nesąžiningumą.
9. Atsakovas A. L. atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti papildomi duomenys – 2020 m. gegužės 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties kopija.
10. Atsakovo atsiliepimas į atskirąjį skundą yra motyvuojamas šiais pagrindiniais teiginiais:
10.1. A. L. reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino egzistuojant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.
10.2. A. L. atskirajame skunde išdėstyta pozicija nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl egzistuojančios realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
10.3. Ieškovės veiksmai siekiant kuo greičiau perleisti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, yra nesąžiningi.
10.4. Už parduotą nekilnojamąjį turtą gauti pinigai buvo pervesti ne ieškovei, o tretiesiems fiziniams bei juridiniams asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
10.5. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo ieškovės teisių daugiau nei būtina.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis ieškovės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Nors ieškovė A. L. kartu su atskiruoju skundu pateikdama papildomus įrodymus – savo skelbimų apie turto pardavimą duomenis, neprašė jų pridėti prie bylos, tačiau atskirajame skunde remiasi šiais naujai pateiktais duomenimis, todėl jų priėmimo klausimas yra nagrinėtinas. Be to, atsakovas A. L. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė papildomus įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos.
13. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
14. Apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta ieškovei nepranešus, t. y. iki tos nutarties priėmimo ieškovei nebuvo sudaryta galimybė pareikšti nuomonę dėl atsakovo prašymo ir teikti atitinkamus duomenis teismui iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjimo. Pridedamais prie atskirojo skundo įrodymais ieškovė atsikerta į atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus.
15. Atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys sudaryti 2020 m. gegužės 21 d., t. y. iki jo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo. Prašydamas priimti papildomus įrodymus atsakovas nenurodė, dėl kokių priežasčių šie įrodymai nebuvo teikiami pirmosios instancijos teisme iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones išsprendimo.
16. Įvertinus tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, jog yra pagrindas taikyti CPK 314 straipsnio išimtį ir priimti ieškovės naujai pateiktus įrodymus, tačiau nėra teisinio pagrindo prie bylos pridėti naujai atsakovo pateiktų įrodymų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne) pagrįstumo
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašymas atnaujinti procesą byloje yra prima facie pagrįstas. Ieškovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko, teigdama, kad prašymas atnaujinti procesą yra aiškiai nepagrįstas.
19. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai šalies reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje e2-8-464/2017 bei 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neanalizuoja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, vėlesnėje civilinio proceso stadijoje nulemiančių ieškinio (jo dalies) patenkinimą arba nepatenkinimą, o tik preliminariai pagal prima facie doktriną nustato tikimybę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1283-464/2018).
20. Kita vertus, akcentuotina, jog analizuojamu atveju yra svarstomas ne reiškiamo ieškinio, bet prašymo atnaujinti bylos procesą preliminaraus pagrįstumo klausimas. Proceso atnaujinimo institutas savo teisine prigimtimi yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas, kuris taikomas tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas taipogi lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės iki proceso atnaujinimo klausimo išsprendimo turėtų būti taikomos itin ribotai ir atidžiai įvertinus prašymo atnaujinti procesą preliminarų pagrįstumą.
21. Atsakovo A. L. prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas tuo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-659/2020 buvo atlikta nauja vekselio, kurį prašyta pripažinti negaliojančiu civilinėje byloje Nr. 2-611-253/2014, tyrimo ekspertizė ir 2020 m. kovo 25 d. surašytas ekspertizės aktas. Atsakovo teigimu, nurodytu ekspertizės aktu patvirtinamas civilinėje byloje atliktos trečios ekspertizės (ji atlikta Bavarijos tyrimų biuro eksperto J. H. B.) išvadų nepagrįstumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog prašydamas atnaujinti bylos procesą atsakovas nenurodo, kad atliekant ekspertizę, kuri įforminta 2020 m. kovo 25 d. ekspertizės aktu, buvo panaudoti nauji, lig tol nenaudoti tyrimo metodai ir nustatyta kokia nors nauja aplinkybė, esmingai prieštaraujanti civilinėje byloje pateiktoms ekspertų išvadoms. Prašydamas atnaujinti procesą atsakovas iš esmės tik teigia, kad atlikta nauja ekspertizė nenustatė tokių pačių aplinkybių (nepadarė identiškų išvadų), kokias nustatė ekspertas J. H. B., ir kurio išvadas vertino teismas nagrinėdamas civilinę bylą. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo instituto taikymo išimtinumą ir atsakovo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, šiuo konkrečiu atveju nepakako duomenų konstatuoti tikimybės dėl prašymo atnaujinti procesą preliminaraus pagrįstumo.
22. Be kita ko, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsakovo prašymas atnaujinti procesą buvo atmestas (CPK 179 str. 3 d.). Nors teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartis šiuo metu nėra įsiteisėjusi, tačiau prašymo atnaujinti procesą atmetimas pirmosios instancijos teisme papildomai pagrindžia abejones atsakovo prašymo atnaujinti procesą preliminariu pagrįstumu.
23. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018).
24. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju galimą ieškovės nesąžiningumą bei grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui atsakovas grindė tuo, kad ieškovė po 2020 m. kovo 25 d. ekspertizės atlikimo perleido didelę dalį savo nekilnojamojo turto.
25. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovo nurodyta aplinkybė dėl ieškovės turto perleidimo savaime nepagrindžia ieškovės nesąžiningumo. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė savo nekilnojamąjį turtą perleido dar iki atsakovo prašymo atnaujinti procesą byloje pateikimo teismui. Antra, pažymėtina, kad išnagrinėjus civilinę bylą ir įsiteisėjus teismo sprendimui, jos šalys neturi jokio pagrindo manyti, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir byla ateityje galbūt bus atnaujinta. Trečia, baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovė turi nukentėjusiosios teisinį statusą, paskirtos ekspertizės atlikimas ir ekspertinių išvadų pateikimas pats savaime nesukuria ieškovei pareigos susilaikyti nuo nuosavybės teise jai priklausančio turto perleidimo. Ketvirta, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog ji savo nekilnojamąjį turtą pradėjo pardavinėti dar 2019 m. rugsėjo 16 d., t. y. dar iki teismo ekspertizės baudžiamojoje byloje paskyrimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovės veiksmai negali būti vertinami kaip neatitinkantys sąžiningo elgesio standarto.
26. Nenustačius ieškovės nesąžiningumo, nėra pagrindo spręsti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galėtų kiltų grėsmė teismo sprendimo, kuris galėtų būti priimtas galbūt atnaujinus procesą byloje, įvykdymui.
27. Apibendrinant tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad nenustačius įstatyme numatytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti atsakovo A. L. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.