- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2-451-567/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00474-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bright energy“
- Kategorijos
- 3.4.3.7.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bright energy“ 2022 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Photo energy“, advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai, advokatų kontora Ellex Valiūnas ir partneriai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Bright energy“ (toliau – ir bendrovė) 2022 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, išdėstytus protokole Nr. 1: UAB „Bright energy“ bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka; UAB „Bright energy“ nemokumo administratore paskirti UAB „Eksmokumas“; nustatyti nemokumo administratorei 5 MMA (730 Eur x 5 = 3 650 Eur) bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą; nustatyti 30 dienų terminą nuo šio kreditorių susirinkimo sprendimo paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti; nustatyti 15 dienų laikotarpį nuo šio sprendimo priėmimo dienos, per kurį UAB „Bright energy“ direktorius privalo nemokumo administratorei perduoti bendrovės turtą ir visus dokumentus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jam priklauso 400 vnt. UAB „Bright energy“ akcijų. 2022 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas gavo UAB „Bright energy“ pranešimą „Dėl UAB „Bright energy“ bankroto procedūros ne teismo tvarka“ ir 2022 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 kopiją. Kreditorių susirinkimo dalyvių registracijos sąrašas patvirtina, kad pagrindinė bendrovės kreditorė yra UAB „Photo energy“, kuri yra susijusi su bendrovės direktoriumi A. B.. Kiti kreditoriai yra bendrovę ir jos vadovą A. B. atstovavusios advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai, advokatų kontora Ellex Valiūnas ir partneriai. Pareiškėjas, kaip bendrovės akcininkas, turi teisę dalyvauti bendrovės nemokumo procese ir skųsti 2022 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, nes jie pažeidžia pareiškėjo teises, sąžiningumo ir teisingumo principus. Neteisminė bendrovės bankroto procedūra pradėta nesąžiningai, siekiant likviduoti šią bendrovę. Bendrovei bankrutavus, pareiškėjo turimos bendrovės akcijos taps bevertėmis. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjami ginčai dėl 500 vnt. akcijų grąžinimo UAB „Bright energy“ nuosavybėn, todėl patenkinus ieškinius ir grąžinus akcijas bendrovei, pastaroji akcijas galėtų parduoti ir gauti papildomų lėšų, kurias galėtų naudoti ūkinei veiklai. Kreditorių sprendimas pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka priimtas iš esmės siekiant apeiti teismo kontrolę dėl priimamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, siekiant pasirinkti norimą nemokumo administratorių ir išvengti bendrovės sandorių patikrinimo. Neteisminė bankroto procedūra, eliminuojanti teismo kontrolę, kai pagrindine kreditore yra UAB „Photo energy“, neleidžia objektyviai išnagrinėti aplinkybes, sudarančias pagrindą konstatuoti tyčinį bankrotą. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-977-896/2022 atsisakė iškelti bendrovei bankroto bylą, todėl nuspręsta organizuoti nemokumo procedūrą ne teismo tvarka. Bendrovės vadovas neišnaudojo visų galimybių, siekiant tinkamai vystyti bendrovės veiklą. Pareiškėjas neturėjo galimybių patikrinti bendrovės sandorius, nes į jo prašymus pateikti visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus buvo atsakoma, kad bendrovė teikia finansinę atskaitomybę valstybės įmonei Registrų centrui. Pareiškėjas abejoja, kad bendrovė yra iš tikrųjų nemoki, o jeigu ir nemoki, ar nebuvo prie šios būsenos privesta tyčia. 2022 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimais yra siekiama eliminuoti pareiškėją iš bendrovės valdymo, jo 400 vnt. akcijų paversti bevertėmis, o A. B. suteikti galimybę vykdyti veiklą per UAB „Photo energy“.
3. Pareiškėjas nurodo, kad bendrovės vadovas negalėjo inicijuoti kreditorių susirinkimo ir siūlyti jame spręsti neteisminės bankroto procedūros klausimų, nes prieš tai neįgyvendino Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6 straipsnyje įtvirtintų pareigų, t. y. neinformavo pareiškėjo, kad egzistuoja bendrovės nemokumo tikimybė ar bendrovė jau yra nemoki, nesiūlė spręsti finansinių sunkumų klausimo. Pareiškėjas būtų siūlęs bendrovės vadovui patikrinti didžiausios kreditorės UAB „Photo energy“ reikalavimo pagrįstumą, teikti prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, teismui konstatavus, kad reikalavimas pagrįstas, derėtis dėl taikaus susitarimo sudarymo, delspinigių dydžio sumažinimo, skolos išdėstymo dalimis ir pan. Pareiškėjas taip pat būtų siūlęs patikrinti bendradarbiavimą (sandorius) su UAB „Photo energy“ ar trišalius sandorius. Tai galimai būtų pagerinę bendrovės finansinę padėtį. Bendrovės vadovui pažeidus JANĮ 6 straipsnyje įtvirtintas vadovo pareigas, bankroto procedūra ne teismo tvarka yra inicijuota nepagrįstai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Aplinkybę, kad bendrovė gauna ir turi piniginių lėšų, patvirtina pareiškėjui 2022 m. spalio 7 d. atliktas 3 630 Eur pervedimas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. S. skundą ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Photo energy“ prašymą skirti baudą pareiškėjui A. S..
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-65-798/2023 Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino bylos faktinių aplinkybių, ar atsakovės vadovas tinkamai įvykdė JANĮ 6 straipsnio 1 punktą, ar yra atsakovės bankroto procedūrą ne teismo tvarka vykdyti sąlygų visetas (kumuliatyvios sąlygos).
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas nurodė, kad bendrovė yra moki, nes pagal su UAB „Trinas“ sudarytą ir Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-385-921/2022 patvirtintą taikos sutartį bendrovė iš UAB „Trinas“ gavo 23 000 Eur ir 4 830 Eur pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). Be to, bendrovė įgijo teisę koregavus (anuliavus) 2019 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, susigrąžinti 13 418,99 Eur su PVM. Taip pat pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 24 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-930-1088/2023 dėl bendrovės akcijų nuosavybės klausimo. Šios aplinkybės būtų svarbios, sprendžiant dėl bendrovės vadovo sąžiningumo valdant bendrovę ir tyčia ją vedant prie bankroto.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB „Bright energy“ atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad teismui patvirtinus nurodytą taikos sutartį, kreditoriams 2022 m. rugpjūčio 10 d. priimant pareiškėjo ginčijamus sprendimus, vietoj balanse nurodytų gautinų 105 199 Eur, realiai gautini yra 27 830 Eur ir iš viso bendrovės turto vertė sudarė 64 821,99 Eur, kurios nepakanka atsiskaityti su kreditoriais ir toliau vykdyti veiklą. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad bendrovė buvo nemoki. Kauno apylinkės teismas pareiškėjo minėtoje byloje 2023 m. sausio 24 d. priėmė sprendimą pripažinti, kad 500 vnt. A. B. apmokėtų akcijų yra bendrovės nuosavybė. Teismo sprendimas neįsiteisėjęs ir yra apskųstas. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokia bus minėtos bylos baigtis, teismo sprendimas nepakeis bendrovės 2022 m. rugpjūčio 10 d. nemokumo ir neturės įtakos nemokios bendrovės tapimui mokia. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatenka į JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas.
8. Trečiasis asmuo UAB „Photo energy“ atsiliepime nurodė, kad aplinkybė, jog bendrovė gavo iš UAB „Trinas“ 23 000 Eur ir galės susigrąžinti dar 13 418,99 Eur su PVM, nekeičia bendrovės finansinės padėties ir nedaro jos mokia. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad bendrovė yra nemoki. Pareiškėjo veiksmai patvirtina, kad jis niekada nei turėjo, nei turi suinteresuotumą atkurti bendrovės mokumą. Pareiškėjas siekia asmeninės naudos, nes jo tikslas inicijuoti bendrovės teisminį bankrotą yra siejamas su tuo, jog jis turėtų galimybę „nubausti“ bendrovės vadovą. Nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjo žinojimas apie bendrovės finansinę būklę būtų užkirtęs kelią nemokumo procesui prasidėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą ir UAB „Photo energy“ prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjui, priteisė iš pareiškėjo A. S. trečiajam asmeniui UAB „Photo energy“ 847 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas nustatė, kad, šaukiant 2022 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Bright energy“ kreditorių susirinkimą, buvo laikytasi JANĮ nustatytos kreditorių sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos.
11. Teismas priėjo išvadą, kad sprendimas UAB „Bright energy“ bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka 2022 m. rugpjūčio 10 d. galėjo būti priimamas, kadangi buvo tenkinamos visos JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos kumuliatyvios sąlygos. Vykdomų bankroto procedūrų forma priklauso nuo susitarimo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių ir pati savaime negali pažeisti pareiškėjo teisių, nes tiek teisminio, tiek neteisminio bankroto atveju pareigą patikrinti bendrovės ir jos valdymo organų veiklą turi įmonės nemokumo administratorius.
12. Pagal 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Bright energy“ turėjo turto už 280 689 Eur, iš kurio ilgalaikio turto už 97 Eur, trumpalaikio turto už 280 592 Eur (atsargos – 3 091 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 239 236 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 38 265 Eur), atsakovės UAB „Bright energy“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 179 920 Eur. Pagal 2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis atsakovė 2021 m. laikotarpiu dirbo nuostolingai, nuostoliai sudarė 111 009 Eur. 2022 m. rugpjūčio 10 d. balanso duomenimis atsakovė UAB „Bright energy“ turėjo turto už 128 772 Eur, iš kurio ilgalaikio turto už 1 Eur, trumpalaikio turto už 128 771 Eur (žaliavos, medžiagos, komplektavimo detalės – 2 389 Eur, pirkėjų skolos – 105 199 Eur, kitos gautinos sumos – 12 408 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 8 775 Eur), atsakovės UAB „Bright energy“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 93 320 Eur. Pagal 2022 m. rugpjūčio 10 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis atsakovė nurodytu laikotarpiu dirbo nuostolingai, nuostoliai sudarė 58 084 Eur.
13. Teismas priėjo išvadą, kad, vertinama atsakovės finansinė padėtis, buvusi 2022 m. rugpjūčio 10 d., todėl vėlesnė civilinės bylos Nr. e2-385-921/2022 baigtis nesudaro pagrindo kitaip vertinti atsakovės turto sudėties 2022 m. rugpjūčio 10 d.
14. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė neturėjo galimybės vykdyti pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, t. y. jos turtinė padėtis atitiko JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką (laiku negalėjo vykdyti turtinių prievolių).
15. Kreditorių susirinkimo sprendimas pradėti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka gali būti panaikinamas apie tokio klausimo svarstymą neinformuoto (netinkamai informuoto) įmonės akcininko (savininko) reikalavimu tik nustačius, kad pateikus jam atitinkamą informaciją įmonės bankroto proceso galėjo būti išvengta. Šiuo atveju teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos priemonės nebūtų padėjusios išvengti atsakovės nemokumo, todėl vien pareiškėjo neinformavimas apie egzistuojančią bendrovės nemokumo tikimybę ar bendrovės nemokumą, nepateikimas siūlymo spręsti finansinius sunkumus, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamus 2022 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Bright energy“ kreditorių susirinkimo sprendimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Atskirajame skunde pareiškėjas A. S. prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodo tokius argumentus:
16.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo A. S. teisę būti išklausytam, dėl ko jis negalėjo atsikirsti į trečiojo asmens UAB „Photo energy“ ir atsakovės UAB „Bright energy“ 2023 m. kovo 7 d. rašytinius paaiškinimus;
16.2. Klaidinga teismo nutarties išvada, jog vykdomasis dokumentas civilinėje byloje Nr. eL2-12045-1052/2022 nebuvo pateiktas antstoliui ir išieškojimas jo pagrindu nebuvo vykdomas. Ne teismo tvarka įmonės bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime.
16.3. Pareiškėjas, būdamas įmonės bendraturtis, nepritaria įmonės bankroto vykdymui ne teismo tvarka, todėl bankroto proceso vykdymas tokia tvarka negalimas. Kartu pažymėtina, jog, vertinant įmonės vardu priimamus sprendimus, kartu ir sprendimą vykdyti įmonės bankrotą ne teismo tvarka, būtina atsižvelgti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 24 d. sprendimą, kuriame buvo sprendžiama dėl bendrovės akcijų nuosavybės;
16.4. Kauno apygardos teismas priėjo išvadą, prieštaraujančią Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties išvadoms, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršijo balanse apskaitytos UAB „Bright energy“ turto vertės, todėl atsakovė 2022 m. rugpjūčio 10 d. buvo moki;
16.5. JANĮ 6 straipsnio pažeidimas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti 2022 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimus pagal JANĮ 55 straipsnio 4 dalį;
16.6. UAB „Bright energy“ vadovo veiksmuose nustatyti tyčinio bankroto požymiai eliminuoja bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimą ir vykdymą. Leidus atsakovės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, atsakingi už nesąžiningus veiksmus asmenys (vadovas) išvengs atsakomybės.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Bright energy“ prašo skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti atsakovei iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu motyvus:
17.1. Atsakovė, trečiasis asmuo 2023 m. kovo 7 d. pateikė paaiškinimus į pareiškėjo 2023 m. sausio 11 d. pareiškimą teismui, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-65-798/2023 pasiūlymą pateikti nuomones. Taigi, trečiasis asmuo ir atsakovė rašytiniais paaiškinimais atsikirto į pareiškėjo 2023 m. sausio 11 d. pareiškimą. Nei trečiasis asmuo, nei atsakovė savo paaiškinimuose teismui nepateikė naujų aplinkybių ar įrodymų. Apeliantas turėjo visas galimybes domėtis bylos įvykiais, teikti savo atsikirtimus, prašyti atnaujinti bylos nagrinėjimą iki teismui priimant galutinį sprendimą;
17.2. Antstolės Redos Stašenienės kontoroje buvusi vienintelė UAB „Bright energy“ atžvilgiu vykdomoji byla Nr. 0106/22/00834 buvo užbaigta 2022 m. liepos 7 d. ir kreditorių 2022 m. rugpjūčio 10 d. susirinkimo metu dėl bankroto ne teismo tvarka buvo tenkinamos visos JANĮ 11 straipsnio 1 dalies būtinos sąlygos. Kaip teisingai konstatavo teismas, 2022 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo metu nebuvo pateiktas vykdomasis dokumentas antstoliui ir nebuvo jo pagrindu vykdomi jokie išieškojimai;
Šalies argumentai
17.3. Apeliantas nurodo, kad jam priklauso 400 vnt. bendrovės akcijų, o kitiems akcininkams – 100 vnt. akcijų. Tuo tarpu 500 vnt. akcijų priklauso bendrovei ir bendrovėje sprendimai turėtų būti priimami pareiškėjo akcijų suteikiamais balsais. Šį argumentą pareiškėjas grindžia civilinės bylos Nr. e2-930-1088/2023 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 24 d. sprendimu, kuris nėra įsiteisėjęs ir yra apskųstas. Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinė byla Nr. e2-8770-820/2023) yra priimtas A. B. ieškinys dėl nuosavybės teisių į 500 vnt. UAB „Bright energy“ akcijų, kurios yra apmokėtos, pripažinimo. Taigi, šie A. S. atskirojo skundo argumentai neturi jokios teisinės reikšmės;
17.4. Kauno apygardos teismas nepriėjo išvados, prieštaraujančios Lietuvos apeliacinio teismo išvadoms, teisingai nusprendė, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė neturėjo galimybės laiku vykdyti pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, nes atsakovė buvo nemoki;
17.5. Priešingai nei teigia apeliantas, JANĮ 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas nėra savarankiškas pagrindas panaikinti 2022 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, jei nenustatyta, kad A. S. informavimas būtų padėjęs išvengti UAB „Bright energy“ bankroto. Teismas įvertino apelianto siūlytinas priemones ir teisingai sprendė, kad tokios priemonės, net jei ir apeliantas būtų buvęs formaliai informuotas apie bendrovės finansinius sunkumus, apie kuriuos jam ir taip buvo žinoma, nebūtų padėjusios išvengti atsakovės nemokumo, dėl ko A. S. neinformavimas pagal JANĮ 6 straipsnio 1 dalį nebūtų padėjęs išvengti atsakovės bankroto.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Photo energy“ prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į atskirąjį skundą:
18.1. Teismas teisingai nusprendė, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo metu atsakovė neturėjo galimybės vykdyti pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, nes atsakovė buvo nemoki. Jeigu atsakovė iš tiesų būtų buvusi moki, tai trečiasis asmuo, kaip pagrindinė kreditorė, turėtų didesnę tikimybę susigrąžinti skolą iš gyvybingo juridinio asmens, nei to juridinio asmens, kuris nebevykdo jokios veiklos bei negali atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė jau nebebuvo gyvybingas juridinis asmuo, todėl kreditoriai bendru sutarimu ir nutarė inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka.
18.2. Nei 2022 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo metu, nei dabar nebuvo turtinių ginčų tarp atsakovės ir jos kreditorių, todėl konstatuotina, kad sutarimas tarp atsakovės ir jos kreditorių buvo. Nors pareiškėjas įrodinėja, kad jo kaip vieno iš savininkų interesai turėtų būti apginti, bet esant tokiai situacijai, kai juridinis asmuo yra nemokus, prioritetas teikiamas kreditorių interesų apsaugai ir būtent jie priima atitinkamus sprendimus.
18.3. Trečiasis asmuo vykdomąjį dokumentą atsiėmė, taip užbaigdamas vykdomąją bylą (dar iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo) ir pritarė bankroto procedūros vykdymui ne teismo tvarka. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad nėra sąlygų vykdyti atsakovės bankroto procesą ne teismo tvarka, yra nepagrįsti, klaidinantys ir atmestini;
18.4. Pareiškėjui iki sprendimo iškelti atsakovei bankroto bylą buvo žinoma apie atsakovės finansinę padėtį, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kurie padidintų atsakovės mokumą ir gyvybingumą. Jeigu teismas spręstų, kad pareiškėjas nežinojo ir neturėjo žinoti apie atsakovės finansinę būklę, nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo žinojimas būtų užkirtęs kelią bankroto procesui prasidėti;
18.5. Net ir teismui konstatavus, kad atsakovo vadovas galimai nevisiškai tinkamai informavo atsakovės akcininkus apie nemokumo būseną (nors taip nebuvo), paminėtina, kad ginčijami sprendimai neturėtų būti panaikinti, kadangi panaikinimo atveju vis tiek būtų pagrindas pradėti bankroto bylą, įskaitant ir ne teismo tvarka. Iki šios dienos visi kreditoriai yra sutikę su vykdoma bankroto procedūra. Teismai yra konstatavę, kad atsakovė buvo ir yra nemoki. Taigi, pareiškėjo veiksmai neatitinka bankroto proceso operatyvumo ir pažeidžia atsakovės kreditorių teises bei interesus patenkinti reikalavimus;
18.6. Įmonės bankroto proceso pradėjimas neužkerta kelio įmonės dalyviams ginti savo galimai pažeistas teises kitais būdais (netiesioginiu ieškiniu dėl žalos atlyginimo atitinkamiems asmenims). Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje painioja asmeninius interesus su atsakovės ir bando tai pateikti kaip atsakovės interesų pažeidimą;
18.7. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovės ir trečiojo asmens rašytiniuose paaiškinimuose nėra naujų argumentų, nepateikti nauji įrodymai, pareiškėjas jau yra pasisakęs, taigi, nėra pagrindo atidėti teismo posėdį. Teismas tiesiog rėmėsi net trijose bylose išdėstytais argumentais, kurie nesikeitė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl atsakovės 2022 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo
20. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. balandžio 24 d. gautas apelianto 2023 m. balandžio 24 d. prašymas dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo (Nr. DOK-1749), pateikiant 2023 m. kovo 29 d. pareiškėjo prašymą atsakovei suteikti informaciją, A. S. ieškinio dėl atsakovės įpareigojimo pateikti akcininkui informaciją ir dokumentus, A. B. ieškinio, A. S. atsiliepimo į ieškinį, taikos sutartį bei A. S. nuomonę dėl taikos sutarties netvirtinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8770-820/2023.
21. Įstatymų leidėjas, nustatydamas apribojimą keisti atskirojo skundo dalyką ar pagrindą, draudžia keisti (papildyti) atskirąjį skundą, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui (CPK 323 ir 338 straipsniai). Apeliantas pateikė atskirojo skundo papildymą, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, todėl jo prašymą dėl rašytinių paaiškinimų pateikimo atsisakoma priimti, kaip atskirojo skundo papildymą.
22. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-180-429/2022 bei duomenis iš Lietuvos teismų elektroninio paslaugų portalo dėl Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-735-390/2023.
23. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.
24. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
25. Šioje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl atsakovės 2022 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo naujai teikiami įrodymai: 2022 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-180-429/2022 ir duomenys iš Lietuvos teismų elektroninio paslaugų portalo, kuriais pareiškėjas įrodinėja proceso normų pažeidimą, nesudarant jam objektyvios galimybės pateikti nuomonės ir atsikirsti į atsakovės ir trečiojo asmens rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjo pareiškimo, 2023 m. kovo 29 d. pareiškėjo prašymas atsakovei suteikti informaciją, A. S. ieškinys dėl atsakovės įpareigojimo pateikti akcininkui informaciją ir dokumentus (Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-10064-1041/2023), A. B. ieškinio, A. S. atsiliepimo į ieškinį, taikos sutartį bei A. S. nuomonę dėl taikos sutarties netvirtinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8770-820/2023, yra Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenyse, kuriais teismas turi teisę naudotis be atskiro šalių prašymo pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį.
26. Taigi, apelianto prašymai priimti naujus įrodymus netenkinami, nes byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apelianto atskirąjį skundą išnagrinėjimui, o Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas gali naudotis pats pagal poreikį (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 314 ir 338 straipsniai).
Dėl pareiškėjo teisės būti išklausytam (ne)pažeidimo
27. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, nes teismas nesupažindino su iki teismo paskirto posėdžio gautais atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimais į pareiškėjo 2023 m. sausio 11 d. pareiškimą, todėl pareiškėjas negalėjo teikti paaiškinimų ir atsikirtimų į juos. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, rėmėsi šiais paaiškinimais.
28. Nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, 2023 m. kovo 7 d. pateikė paaiškinimus teismui, realizuodami savo procesinę teisę pateikti savo nuomonę dėl pareiškėjo 2023 m. sausio 11 d. pareiškime nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, kad šiuose paaiškinimuose nebuvo pateikta jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos šalims.
29. Teismo, priimančio procesinį sprendimą, nesaisto šalių pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ir galėjo remtis tiek pareiškėjo pareiškime, tiek ir atsakovės bei trečiojo asmens paaiškinimuose pateiktais argumentais dėl atsakovės mokumo, turto bei turimų reikalavimų apimties pokyčio po atsakovės su UAB „Trinas“ sudarytos ir Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-385-921/2022 patvirtintos taikos sutarties ir pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą byloje, kurioje sprendžiamas 500 vnt. bendrovės akcijų nuosavybės klausimas.
30. Pareiškėjas pateikė pareiškimus (2023 m. sausio 11 d. DOK-162 ir 2023 m. kovo 2 d. DOK-5848), kuriuose išdėstė savo argumentus. Tai įrodo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė būti išklausytam ir pateikti savo vertinimą. Aplinkybė, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą, rėmėsi atsakovės ir trečiojo asmens pateiktais paaiškinimais, savaime negali būti laikoma pareiškėjo teisės būti išklausytam pažeidimu. Sutiktina su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad pareiškėjas, būdamas suinteresuotu proceso dalyviu, turi pareigą domėtis pats (ar per atstovę advokatę) vykstančiu procesu, naujais įvykiais, procese gaunamais dokumentais byloje. Pareiškėjui buvo žinoma apie teismo sudarytą galimybę atsakovei ir trečiajam asmeniui pateikti nuomonę į pareiškėjo pareiškimą, todėl gauti paaiškinimai nėra siurprizinio pobūdžio ar iš esmės nauji.
31. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl pažeistos jo teisės būti išklausytam atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl bankroto proceso ne teismo tvarka taikymo sąlygų
32. Pagal JANĮ 12 straipsnio 1 dalį bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų, t. y. vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka turi būti laikomasi JANĮ nustatytų procedūrų ir tvarkos. Pažymėtina, kad vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (JANĮ 12 straipsnio 1 dalis).
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas nėra bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, subjektas, todėl spręsdamas ne teismo tvarka vykdomame bankroto procese kilusius klausimus teismas, kitaip nei vykdant bankroto procedūrą teismo tvarka, neturi iniciatyvos teisės, neturi būti aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-219/2017). Bankroto procesas ne teismo tvarka yra pradedamas, vykdomas ir baigiamas bankrutuojančios įmonės kreditorių sutarimu ir teismas šiame procese nedalyvauja (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-202-241/2020).
34. Bankroto procesas ne teismo tvarka gali būti vykdomas esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Kaip ir įprastas bankroto procesas, bankroto procesas ne teismo tvarka gali būti pradedamas, kai įmonė yra nemoki, todėl nemokumo nustatymas yra šio proceso pagrindas. Kita būtinoji sąlyga vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka – tinkamas juridinių asmenų nemokumo proceso inicijavimo veiksmų atlikimas.
35. Remiantis JANĮ 11 straipsnio 1 dalimi, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos šios sąlygos: 1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, vadinasi, juridiniam asmeniui nėra pareikšta turtinių reikalavimų, tarp jų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais; 2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus; 3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
36. Apeliantas nurodo, kad nėra visų JANĮ numatytų sąlygų vykdyti atsakovės bankroto procedūras ne teismo tvarka.
37. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1878-381/2020; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021). Tokia nemokumo samprata atitinka du nemokumo kriterijus: likvidumo ir balanso testus. Likvidumo testas siejamas su skolininko negalėjimu įvykdyti prievolių, o balanso testas siejamas su įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio vertinimu.
38. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens nemokumas taip pat sietinas su tokiais požymiais: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
39. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali įmonės turtinė padėtis, teismas turi remtis aktualiais finansinės atskaitomybės duomenimis, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausiai rodo finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau tai nėra vieninteliai dokumentai, kurių pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022).
40. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad atsakovė yra nemoki, pažymint, jog tai prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartyje padarytai išvadai.
41. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovės nemokumą, vadovavosi likvidumo testu, tai yra teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nurodė, kad kreditorių susirinkimo metu (2022 m. rugpjūčio 10 d.) atsakovė neturėjo galimybės vykdyti pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, jos būklė atitiko JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką (laiku negalėjo vykdyti turtinių prievolių). Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas atsakovės nemokumo klausimą, nutartyje iš esmės pasisakė dėl balanso testo (turto ir įsipareigojimų santykio).
42. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie atsakovės mokumą, gebėjimą laiku vykdyti įsipareigojimus. Tai leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad atsakovės 2022 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo metu atsakovė buvo nemoki ir galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei ne teismo tvarka. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad yra atkurtas atsakovės mokumas.
Dėl vykdomojo dokumento reikšmės bankroto bylos ne teismo tvarka iškėlimui
43. Pagal JANĮ 11 straipsnio 1 dalį viena iš sąlygų bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka – į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Šios sąlygos pagrindinis tikslas užtikrinti, kad įmonės bankroto procesas ne teismo tvarka būtų pradedamas tik tada, kai tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių nėra kilusių turtinių ginčų.
44. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu Kauno apylinkės teisme 2022 m. balandžio 29 d. civilinėje byloje Nr. eL2-12045-1052/2022 buvo išduotas teismo įsakymas (vykdomasis dokumentas) trečiojo asmens šioje byloje (kreditorės) UAB „Photo energy“ naudai.
45. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad vykdomasis dokumentas nebuvo pateiktas antstoliui ir išieškojimas jo pagrindu nebuvo vykdomas. Apeliantas nurodo, neegzistuojant vienai iš būtinųjų sąlygų, atsakovės bankroto procesas ne teismo tvarka negalėjo būti vykdomas.
46. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-65-798/2023 pažymėjo, kad į atsakovės UAB „Bright energy“ turtą buvo nukreiptas išieškojimas pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. įsakymą (vykdomąjį dokumentą) civilinėje byloje Nr. eL2-12045-1052/2022. Taigi, priverstinis vykdomojo dokumento vykdymas buvo pradėtas ir užbaigtas dar iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo.
47. Pats vykdomojo dokumento padavimo antstoliui vykdyti faktas nereiškia priverstinio vykdymo veiksmų atlikimo, nes pagal CPK 651 straipsnį antstolis turi vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti. Pagal JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą nustatyta, kad kliūtis vykdyti įmonės bankrotą ne teismo tvarka gali būti tuo atveju, kai išieškotojas vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti antstoliui, kuris tokį dokumentą priėmė vykdyti ir ši aplinkybė egzistuoja kreditorių susirinkimui priimant sprendimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo.
48. Teismas atmeta pareiškėjo atskirojo skundo argumentą dėl vykdomojo dokumento (teismo įsakymo) išdavimo išieškotojui kaip kliūties juridinio asmens bankroto ne teismine tvarka vykdymui, nes vykdomasis dokumentas nebuvo pateiktas vykdyti 2022 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo metu, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens bankroto ne teismo tvarka iškėlimo.
Dėl pareiškėjo (ne)informavimo apie atsakovės (ne)mokumą ir inicijuojamą atsakovės bankroto procesą ne teismo tvarka
49. Apeliantas nurodo, kad jo, kaip atsakovės akcininko, neinformavo apie atsakovės nemokumą ir inicijuojamą bankroto procesą ne teismo tvarka ir tai sudaro pagrindą teigti, jog bankroto procedūra pradėta nepagrįstai.
50. Kadangi neteisminio bankroto proceso metu visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime, o įmonės akcininkai (savininkai), nesantys įmonės kreditoriais, jokios įtakos šiam procesui neturi, JANĮ (kaip ir anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo) nuostatos įtvirtina draudimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka esant teisinių konfliktų tarp įmonės ir jos kreditorių, tačiau neįtvirtina tokio draudimo esant teisinių nesutarimų tarp pačios įmonės dalyvių. Bankroto teisė nėra skirta įmonės dalyvių tarpusavio teisiniams santykiams reguliuoti, todėl įmonės dalyvių tarpusavio teisiniai konfliktai nepašalina bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-823/2020).
51. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-65-798/2023 nurodė, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas pradėti (vykdyti) atsakovės UAB „Bright energy“ bankroto procesą ne teismo tvarka galėtų būti panaikintas neinformuoto apie skundžiamo kreditorių susirinkimo sušaukimą atsakovės akcininko (pareiškėjo) reikalavimu tik nustačius, jog akcininkui pateikus atitinkamą informaciją atsakovės UAB „Bright energy“ bankroto galėjo būti išvengta.
52. Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir priėjo išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjo nurodytos priemonės būtų padėjusios išvengti atsakovės nemokumo. Teismas konstatavo, kad vien pareiškėjo neinformavimas, jog egzistuoja atsakovės nemokumo tikimybė ar bendrovė jau yra nemoki, nepateikimas siūlymo spręsti finansinius sunkumus, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamus 2022 m. rugpjūčio 10 d. atsakovės UAB „Bright energy“ kreditorių susirinkimo sprendimus. Pažymėtina, kad iki šiol apeliantas nėra pateikęs realių pasiūlymų dėl atsakovės mokumo atkūrimo.
53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo, kaip atsakovės akcininko, neinformavimas apie atsakovės nemokumą, nepateikimas jam siūlymo spręsti finansinių sunkumų klausimą, sudaro pagrindą konstatuoti JANĮ 6 straipsnio 1 dalies formalų pažeidimą. Tačiau toks formalus JANĮ 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas nėra savarankiškas pagrindas panaikinti 2022 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, nes nenustatyta, kad toks pareiškėjo informavimas būtų padėjęs išvengti atsakovės bankroto iškėlimo ne teismo tvarka.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
54. Pareiškėjas atskirajame skunde pateikia argumentus dėl galimo atsakovės tyčinio bankroto ir akcininkų teisminių ginčų dėl akcijų, sudarančius pagrindą panaikinti atsakovės kreditorių susirinkimo sprendimus.
55. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentų dėl atsakovės tyčinio bankroto ir akcijų nuosavybės klausimo šioje byloje nevertino ir dėl to nepasisakė, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovės kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų inicijuoti atsakovės bankroto procesą ne teismo tvarka teisėtumas. Aplinkybės dėl galimo atsakovės tyčinio bankroto ar egzistuojančių akcininkų ginčų nesuteikia pagrindo nevykdyti atsakovės bankroto proceso ne teismo tvarka. Ginčas tarp atsakovės akcininkų jokios įrodomosios galios juridinio asmens nemokumui neturi. Teismas turi vykdyti įstatymo jam pavestas pareigas ir užtikrinti operatyvų bankroto proceso vykdymą, kaip esminę sąlygą apsaugant juridinio asmens kreditorių interesus. Bankroto bylos atsakovei iškėlimas ne teismo tvarka nepašalina pareiškėjo, kaip atsakovės dalyvio, galimybės ginti savo galimai pažeistas teises ir interesus dėl netinkamo atsakovės vadovo veiksmų, teikiant ieškinius dėl žalos atlyginimo ar tyčinio bankroto.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
56. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar pakeisti pagal atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
58. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, kurie apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).
59. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui nėra atlyginamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
60. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Photo energy“, pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo A. S. apeliacinėje instancijoje patirtas 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžia pateikti 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra ir 2023 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymas.
61. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2023 m. balandžio mėn. (II ketvirtį), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2022 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 900,30 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą yra 760,12 Eur (0,4 x 1 900,30 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai). Teismas daro išvadą, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis mažinamas, nes jis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Trečiajam asmeniui iš apelianto priteisiamos 760,12 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
62. Atsakovė UAB „Bright energy“ prašė priteisti iš pareiškėjo A. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą ir pateikė 2023 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymą dėl 605 Eur apmokėjimo. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl atsakovei iš pareiškėjo priteisiamos nesumažintos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bright energy“ (juridinio asmens kodas 302900033) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš pareiškėjo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Photo energy“ (juridinio asmens kodas 302900115) 760,12 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.