Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-15 · Civilinė byla Nr. e2A-28-467/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-02-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-01-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-15
Bylos Nr.
e2A-28-467/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34386-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-28-467/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34386-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Laima Gerasičkinienė, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. J. 2017 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės dėl ikiteisminio tyrimą atlikusios įstaigos pareigūnų ir prokuroro veiksmų (neveikimo) padarytos žalos, vykdant baudžiamąjį persekiojimą, priteisti 7 000 EUR neturtinės žalos; dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro bei ikiteisminį tyrimą atlikusios įstaigos pareigūnų veiksmų (neveikimo) padarytos žalos, neteisėtai taikant procesinę prievartos priemonę - telefoninių pokalbių ir kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, tokią informaciją fiksuoti bei kaupti, daryti pokalbių įrašus - priteisti 8 000 EUR neturtinės žalos; dėl prokuroro bei bylą nagrinėjančio teismo veiksmų (neveikimo) padarytos žalos, neteisėtai taikant procesinę prievartos priemonę - nušalinimą nuo pareigų - priteisti 2 949,41 EUR turtinės ir 5 000 EUR neturtinės žalos.

2. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyrius pradėjo ir atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00350-14. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras R. M.. Šiame ikiteisminiame tyrime ieškovui buvo pranešta apie įtarimą (vėliau pareikštas kaltinimas) padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d., 227 str. 2 d., 226 str. 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgiant į prokuratūros prašymą, priėmė 2014-04-10 nutartį leisti nuo 2014-04-10 iki 2014-06-10 atlikti A. P. ir ieškovo telefoninių pokalbių ir kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, tokią informaciją fiksuoti bei kaupti, daryti pokalbių įrašus. 2014-10-24 Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas ieškovo skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-10 nutartį, nes nutartis buvo priimta pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso 154 str. nustatytus reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, 2015-06-23 nutartimi paskyrė ieškovui procesinę prievartos priemonę - laikiną nušalinimą nuo užimamų (duomenys neskelbtini)skyriaus viršininko pareigų 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos - 2015-06-23.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2016-06-13 nuosprendžiu išteisino ieškovą dėl kaltinimo padarius nusikaltimus, numatytus BK 226 str. 2 d., 227 str. 2 d. bei 228 str. 2 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-02-24 netenkino prokuratūros apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-06-13 išteisinamojo nuosprendžio, bet Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeitė - ieškovą išteisino dėl kaltinimo pagal BK 227 str. 2 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

4. Ieškovas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00350-14 buvo pradėtas pagal Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje tirto ir už policijos pareigūno vardo pažeminimą iš pareigų atleisto Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos patrulio R. P. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma apie neva bandymus prašymais ir įtikinėjimais paveikti policijos pareigūnus nesurašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo Audriui Puškoriui ar surašyti protokolą pašaliniam asmeniui, taip pat apie siūlymus leisti pašaliniam asmeniui pasitikrinti blaivumą už A. P., bet apie pareigūnų papirkimą nieko nebuvo užsiminta. Ieškovo teigimu, jo išteisinimas pagal jam inkriminuotas veikas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, rodo, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, o vėliau ir bylos perdavimas teisminiam nagrinėjimui, niekaip nesusijęs su baudžiamojo proceso tikslais, o iš esmės tik siekta pakenkti ieškovui, trukdant jam grįžti į užimamas pareigas.

5. Ieškovo teigimu, iš liudytojų parodymų nustatyta, kad, dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, iš esmės buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai – žodiniais pavedimais nurodyta rinkti duomenis ir informaciją apie ieškovą, o tai iš esmės neatitinka baudžiamojo teisinio reguliavimo, teisinės valstybės principų ir tokie veiksmai negali būti laikomi teisėtais. Be to, tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog vaizdo ir garso įrašų originalai mįslingai dingo iš kietojo disko, kuris buvo saugomas Vilniaus miesto VPK saugykloje. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byla buvo specialiai konstruojama, siekiant apkaltinti ir ieškovą, ir A. P..

6. Prokuroras ignoravo ieškovo prašymus nutraukti ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, kad ieškovas nėra subjektas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, taip pat, kad nėra nusikaltimo sudėties – nepadaryta didelė žala. Prokuroras kaltinamajame akte didelę žalą tiesiog preziumavo. Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, priimdami išteisinamąjį nuosprendį bei nutartį, patvirtino, kad pagrindo kaltinti V. J. pagal LR BK 227 str., ir 226 str. nebuvo.

7. Ieškovo vertinimu, ikiteisminio tyrimo medžiaga, baudžiamosios bylos metu surinkti duomenys, liudytojų parodymai leidžia pagrįstai teigti, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek prokuroras nevykdė savo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtai surašyto kaltinamojo akto turinys buvo viešinamas internetinėje erdvėje, kryptingai formuojant nuomonę, kad ieškovas papirkinėjo policijos pareigūnus, už ką buvo teisiamas.

8. Ieškovas dėl nepagrįstai pareikštų kaltinimų patyrė moralinę žalą, t. y. per visą baudžiamojo persekiojimo laikotarpį jautė įtampą, stresą, nemigą, patyrė išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Informacija apie pareikštus kaltinimus plačiai pasklido visuomenėje, pablogėjo ieškovo santykiai su artimais žmonėmis ir pažįstamais, jis prieš visus turėjo teisintis, nors jokio nusikaltimo nepadarė, nukentėjo ieškovo geras vardas bei reputacija. Šioje dalyje ieškovas neturtinę žalą vertina 7 000 EUR.

Žemesnės instancijos teismas

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į prokuroro prašymą, 2014-04-10 priėmė nutartį leisti nuo 2014-04-10 iki 2014-06-10 atlikti A. P. ir V. J. telefoninių pokalbių ir kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, tokią informaciją fiksuoti bei kaupti, daryti pokalbių įrašus. Vilniaus apygardos teismas 2014-10-24 panaikino šią nutartį, kadangi ji buvo priimta pažeidžiant BPK 154 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Ieškovas laiko, kad ikiteisminio tyrimo metu taikytos procesinio pobūdžio prievartos priemonės – duomenų gavimas iš elektroninių ryšių tinklų operatoriaus – buvo pakankamos reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, taigi pagrindo pasiklausyti pokalbių nebuvo. Ieškovo teigimu, prokuroras sąmoningai nuslėpė tai, kad klausytis pokalbių nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į EŽTT formuojamą praktiką.

Šalies argumentai

10. Ieškovas nurodo, kad konkrečiu atveju tiek prokuroras. organizuodamas ikiteisminį tyrimą, tiek ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, patvirtindama nutartį vykdyti pokalbių kontrolę, nevykdė savo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. valstybės pareigūnai neveikė pakankamai rūpestingai, kas sąlygojo neteisėtos nutarties priėmimą ir vykdymą.

11. Ieškovas pažymi, kad tuo metu, kai vyko iš esmės neteisėtas pokalbių klausymasis, jo gyvenime vyko skyrybų procesas, telefonu su buvusia žmona buvo aptariamas ne tik turto dalinimas, bet ir intymaus gyvenimo detalės. Šios privataus gyvenimo detalės tapo žinomos Vilniaus aps. VPK Imuniteto skyriaus pareigūnams, kurie pažinojo ieškovą asmeniškai. Ieškovas yra įsitikinęs, jog šie asmenys galėjo tarpusavyje aptarinėti ieškovo privataus gyvenimo detales, iš sužinotų intymaus gyvenimo detalių galėjo šaipytis. Dėl to, kad buvo neteisėtai priimta nutartis klausytis ieškovo telefoninių pokalbių, neteisėtai buvo renkami duomenys apie ieškovo privatų gyvenimą bei dėl to, kad minėtiems asmenims tapo žinomi ieškovo privataus gyvenimo duomenys, ieškovas patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, prarado pasitikėjimą savimi. Laiko, kad dėl šių priežasčių ieškovui yra padaryta neturtinė žala, kurią vertina 8 000 EUR.

12. Ieškovas nurodo, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs teisėjas V. L. 2015-06-23 nutartimi skyrė procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo užimamų (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pareigų 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos - 2015 m. birželio 23 d. Teismas, priimdamas šią nutartį, pažeidė rungtyniškumo principą, kas galėjo nulemti faktinių klaidų konstatavimą. Nei ieškovui, nei jo gynėjui baudžiamojoje byloje nebuvo žinoma apie tokio prašymo pateikimą, o prašymas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Dėl tokių teisėjo veiksmų ieškovas negalėjo atsikirsti į prašymo motyvus, pasinaudoti nušalinimo teise, dėl to ieškovo procesinės teisės į teisingą teismą bei teisė būti išklausytam buvo grubiai pažeistos.

Žemesnės instancijos teismas

13. Priimant minėtą nutartį, buvo ignoruota aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje. Be to, nutartyje buvo klaidingai nurodyta, kad ieškovas inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė eidamas (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pareigas. Teismui buvo žinoma, kad V. J. nuo 2012-09-14 dirbo Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijoje, išskyrus laikotarpį nuo 2015-06-12 iki 2015-06-13, kurį jis vėl ėjo pareigas. V. J. į pareigas buvo grąžintas 2015-06-12, 14.00 val. ir nuo 2015-06-13 jam suteiktos kasmetinės atostogos. Taigi pareigas jis ėjo faktiškai 2,5 val. ir per tą laiką nepriėmė jokių sprendimų, susijusių su pareigomis. Be to, teismas, priimdamas nutartį nušalinti nuo pareigų, neįvertino, kad baudžiamojoje byloje visi liudytojai, kurie kviesti pagal pateiktą sąrašą, jau yra apklausti, liudytojai nėra pavaldūs nei funkciniu, nei kokio nors kitokio pavaldumo požiūriu ieškovui, jis jiems jokio poveikio daryti negalėjo.

Šalies argumentai

14. Ieškovo teigimu, jo tarnyba policijoje, į kurią jis buvo teisėtai sugrąžintas Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-06-12 išteisinamuoju nuosprendžiu, niekaip negalėjo kenkti vykstančiam teisminiam procesui baudžiamoje byloje Nr. 1-152-190/2015. Be to, nors V. J. buvo neteisėtai kontroliuojamas, klausantis jo pokalbių, tačiau jokių duomenų apie nusikalstamas ar neteisėtas veikas nebuvo surinkta.

15. Dėl neteistai taikytos procesinės prievartos priemonės V. J. kilo turtinė ir neturtinė žala. Vilniaus apskrities VPK viršininkas, vykdydamas teisėjo V. L. 2015-06-23 nutartį, 2015-07-27 įsakymu nušalino ieškovą nuo pareigų nuo 2015-07-27 iki 2015- 12-23. Nušalinimo nuo pareigų laikotarpyje ieškovas neteko 6 005,12 EUR darbo užmokesčio iš Vilniaus aps. VPK. V. J. nuo 2015-08-03 dirbo Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijoje ir iki 2015-12-23 gavo 3 055,71 EUR darbo užmokesčio. Turtinė žala dėl neteisėtai paskirto laikino nušalinimo nuo pareigų sudaro 2 949,41 EUR.

16. Dėl neteisėto nušalinimo nuo pareigų ieškovas buvo sukrėstas, ilgą laiką negalėjo ramiai miegoti, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jautėsi ir jaučiasi iki šiol morališkai pažemintas savo tėvų, artimųjų, pavaldinių ir kitų kolegų, pažįstamų akyse, patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, nepatogumus, suteršta ieškovo reputacija, sumenkintas autoritetas. Neturtinę žalą dėl neteisėto nušalinimo nuo pareigų vertina 3 000 EUR.

Šalies argumentai

17. Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad BPK 2 straipsnis nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas nustatyta tvarka. Todėl galima teigti, kad pareigūnai, gavę informaciją apie nusikalstamą veiką, teisėtai ir pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Baudžiamosios bylos nutraukimas, netaikant asmeniui atsakomybės, savaime nereiškia, kad tyrimo metu visi prokuratūros ar teismo atlikti byloje veiksmai buvo neteisėti.

18. Dėl procesinės prievartos priemonės - elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės – nurodė, kad ieškovas, padaręs priešingą teisei veiką, negalėjo tikėtis privatumo, ši teisė nėra absoliuti.

Šalies argumentai

19. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nustatytas procesinių veiksmų neteisėtumas. Dėl šių aplinkybių negalima teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ikiteisminio tyrimo metu pažeidė BPK normų reikalavimus ir atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti.

20. Ieškovas buvo policijos pareigūnas, jo elgesiui taikomi didesni pavyzdingumo ir nepriekaištingo elgesio standartai. Vilniaus apygardos teismas 2016-06-13 nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1-56-190/2016) konstatavo, kad ieškovas savo veiksmais galimai prisidėjo prie baudžiamojo persekiojimo pradėjimo. Tai, kad procesinė prievartos priemonė dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės buvo panaikinta aukštesnio teismo, savaime nedaro prielaidos, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo veiksmai iš esmės buvo neteisėti ir nepagrįsti, sukeliantys sąlygas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Vilniaus apygardos teismas nekonstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas procesinę prievartos priemonę, padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Ieškovo pozicija, kad jo pokalbiai su buvusia žmona galimai buvo intymaus pobūdžio, kad pokalbių klausėsi ieškovo kolegos, kurie vėliau galimai iš ieškovo šaipėsi, yra ieškovo nuomonė, nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais. Be to, ieškovo asmeniniai pokalbiai su žmona nebuvo tie duomenys ir įrašai, kurie reikšmingi tyrimui, todėl buvo (turėjo būti) sunaikinti pagal BPK 154 straipsnio 8 dalies reikalavimus. Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347, 4.1 ir 4.21 papunkčius policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumą bei pagrindines teises ir laisves, neskelbti informacijos, kuri policijos pareigūnui patikima tarnybos metu, jos neatskleisti, neprarasti ir neperduoti asmenims, neįgaliotiems jos sužinoti.

21. Procesinės prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų ieškovui buvo skirta Vilniaus apygardos teismo 2015-06-23 nutartimi. Ši nutartis galėjo būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Ieškovas tą padarė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2015-07-24 nutartimi ieškovo skundą atmetė. Atsakovas mano, kad ieškovas neįrodė valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimas nepagrįstas.

Šalies argumentai

22. Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad baudžiamąjį procesą užbaigusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nėra konstatuota ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų ar, kad ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas iš esmės vyko pažeidžiant BPK reikalavimus. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai ir buvo pakankamas pagrindas įteikti ieškovui pranešimą apie įtarimą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu prokuratūroje buvo išnagrinėtas ir atmestas ieškovo prašymas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo jo atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų skundęs prokuroro sprendimą aukštesniajam prokurorui ar teismui. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad pranešimas apie įtarimą ieškovui buvo pareikštas neteisėtai ar nepagrįstai.

23. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepažeidžiant procesinių terminų, procesas nebuvo vilkinamas, buvo būtina surinkti ir įvertinti tyrimo metu gautus duomenis ir priimti galutinį procesinį sprendimą. Kokį procesinį sprendimą priimti sprendžia ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas buvo įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba, todėl neabejotinai buvo pagrįsta tikimybė įtarti, kad ieškovas toliau gali piktnaudžiauti tarnyba, būtent dėl to jis ir buvo nušalintas nuo pareigų. Ieškovui taikyta procesinės prievartos priemonė buvo pagrįsta ir proporcinga proceso tikslams, todėl ieškovo argumentai dėl neteisėto jo nušalinimo nuo pareigų yra nepagrįsti.

24. Laiko, kad ieškovo nurodyti neturtinę žalą pagrindžiantys veiksniai yra abstraktaus pobūdžio, nesukeliantys išliekamojo pobūdžio padarinių, sąlygoti ne procesinių pareigūnų ar teismo veiksmų. Taip pat nepagrįsti ieškinio argumentai dėl neturtinės žalos, padarytos neigiamos nuomonės apie ieškovo asmenybę išviešinimu. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad valstybės pareigūnai būtų paviešinę bet kokią, atitinkamu laiku tikrovės neatitinkančią informaciją. Dėl visuomenės informavimo priemonėse paskleistos neigiamos informacijos apie ieškovą atsakomybė tenka ne valstybei, o viešosios informacijos rengėjui ar skleidėjui.

Šalies argumentai

25. Ieškovo prašomos priteisti 20 000 EUR dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai neadekvatus, nukreiptas ne į realų galimos žalos atlyginimą, o į siekį praturtėti. Tuo labiau, kad ieškinio teiginiai apie ieškovo patirtus neigiamus išgyvenimus yra akivaizdžiai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas dėl 2 949,41 EUR turtinės žalos priteisimo. Kadangi ieškovas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų neteisėtumo, todėl objektyviai negali būti ir prievolės dėl žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagą bei išteisinamajame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ginčo atveju nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog duomenys apie nusikalstamą veiką buvo akivaizdžiai neteisingi ar kad tuo metu buvo aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, tarp jų - kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi, teismas padarė išvadą, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, t. y. esant BPK 166 str. 1 d. nustatytiems pagrindams. Be to, baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nenustatė neteisėtų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu.

Šalies argumentai

27. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ginčo atveju prokuroras, kuruojantis ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kreipėsi į teismą dėl procesinės prievartos priemonės taikymo - elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo, siekdamas ikiteisminiame tyrime nustatyti reikšmingas įvykio aplinkybes bei kaltus asmenis. Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, laikė, kad skiriama procesine prievartos priemone bus pasiekti baudžiamojo proceso tikslai, buvo siekiama gauti papildomų duomenų apie tiriamo galimai padaryto apysunkio nusikaltimo aplinkybes, todėl prokuroro prašymą tenkino. Prašymas dėl kardomosios priemonės paskyrimo teismui buvo teikiamas iš karto, tai yra praėjus 8 dienos po ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Todėl akivaizdu, kad ja buvo siekiama surinkti papildomų įrodymų ir teismas tuo momentu negalėjo šios priemonės traktuoti kaip perteklinės. Tai, kad aukštesnės instancijos teismas kitaip vertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų pakankamumą ir paskirtą procesinės prievartos priemonę panaikino, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroras bei ikiteisminį tyrimą atlikusios įstaigos pareigūnai nevykdė savo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai.

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismas papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad maksimalus minėtos prievartos priemonės taikymo terminas yra 6 mėnesiai, ginčo atveju teismas įvertino aplinkybę, kad galimam nusikaltimui atskleisti yra surinktas nemažas kiekis įrodymų, todėl ją skyrė tik dviejų mėnesių terminui. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria buvo panaikinta pritaikyta prievartos priemonė, nėra konstatuotos aplinkybės, kurios nagrinėjamos civilinės bylos prasme leistų konstatuoti neteisėtus ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus ar klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

29. Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateikto 2014-06-11 Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. M. nutarimo bei 2014-06-11 Informacijos sunaikinimo akto nustatė, kad telefoninių pokalbių klausymosi metu naudingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nebuvo gauta, todėl įrašai, kurie buvo padaryti kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, buvo sunaikinti 2014-06-11.

30. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės – nušalinimo nuo pareigų teisėtumą bei pagrįstumą 2015-07-24 nutartimi konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl taikytos priemonės. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje iš esmės keliami analogiški procesinės prievartos priemonės paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimai, kurie buvo išdėstyti apeliaciniam teismui pateiktame skunde ir dėl kurių pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2015-07-24 nutartyje. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidimų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog, skiriant baudžiamojo proceso poveikio priemonę – nušalinimą nuo pareigų, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys minėtos prievartos priemonės skyrimo tvarką bei, kad minėta priemonė buvo paskirta neteisėtai.

31. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad, priimant nutartį dėl jo nušalinimo, procesiniame sprendime buvo neteisingai nurodyta faktinė aplinkybė, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos ieškovui einant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigas, kadangi jis tuo metu buvo nušalintas nuo pareigų. Tačiau ši faktinė klaida nesudarė pagrindo pripažinti, kad taikyta poveikio priemonė buvo neteisėta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

32. Apeliaciniu skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. J. ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl ikiteisminio tyrimo atlikusios įstaigos pareigūnų ir prokuroro veiksmų (neveikimo) padarytos žalos, vykdant baudžiamąjį persekiojimą, 7 000 EUR neturtinės žalos; dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro bei ikiteisminį tyrimą atlikusios įstaigos pareigūnų veiksmų (neveikimo) padarytos žalos, neteisėtai taikant procesinę prievartos priemonę – telefoninių pokalbių ir kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, tokią informaciją fiksuoti bei kaupti, daryti pokalbių įrašus – 8 000 EUR neturtinės žalos; dėl prokuroro bei bylą nagrinėjančio teismo veiksmų (neveikimo) padarytos žalos, neteisėtai taikant procesinę prievartos priemonę – nušalinimą nuo pareigų 2 949,41 EUR turtinės ir 3 000 EUR neturtinės žalos.

33. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir neatsižvelgė į tai, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie, nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje.

34. Ieškovas nurodo, kad ieškinys atsakovui pateiktas dėl to, kad ieškovo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo įstaiga ir prokuroras, pažeisdami bendrąją rūpestingumo ir atidumo pareigą, pradėjo ikiteisminį tyrimą, pareiškė kaltinimą bei bylą perdavė teisminiam nagrinėjimui, nepagrįstai ir neteisėtai pritaikytos procesinės prievartos priemonės – telefoninių pokalbių ir kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei nušalinimas nuo pareigų. Apeliantas laikosi pozicijos, kad bendroji rūpestingumo ir atidumo pareiga buvo pažeista, kadangi prokuroras, nors formaliai ir pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje tirto ir už policijos pareigūno vardo pažeminimą iš pareigų atleisto Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos patrulio R. P. tarnybinį pranešimą, dėl kurio parodymų baudžiamąją bylą išnagrinėjęs ir išteisinamąjį nuosprendį priėmęs Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo remtis liudytojo R. P. parodymais dėl kyšio siūlymo pareigūnams.

Žemesnės instancijos teismas

35. Be to, nepradėjus ikiteisminio tyrimo ir nevykdant aplinkybių patikslinimo procedūros, buvo atliekami proceso veiksmai, kas buvo patvirtinta nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme liudytojo J. R.. Tai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami nepradėjus ikiteisminio tyrimo ar įvykio aplinkybių patikslinimo procedūros, aiškiai matyti iš 2014-03-31 patrulio R. P. tarnybiniame pranešime parašytų rezoliucijų. Šios aplinkybės, kaip ir liudytojų E. Š., J. R. parodymai, taip pat patvirtina, kad vaizdo įrašai iš Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės tarnybinio automobilio VW Jetta valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimti ir peržiūrėti 2014-03-31, t. y. dar nepradėjus įvykio aplinkybių patikslinimo procedūros ar ikiteisminio tyrimo.

Šalies argumentai

36. Apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, neišnaudojo galimybių per trumpiausią laiką surinkti ir ištirti reikšmingus duomenis ir jau ikiteisminio tyrimo stadijoje nustatyti aplinkybes, kurių pagrindu Vilniaus apygardos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad R. P. parodymai nepatikimi, iš esmės prieštaraujantys jo porininko Ž. L. parodymams, o kitų R. P. teiginius patvirtinančių įrodymų nėra. Apie tai buvo žinoma ir tyrėjai, ir prokurorui dar ikiteisminio tyrimo stadijoje. Akivaizdu, kad ir tyrėja, ir prokuroras elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai.

37. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė, kad vien aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria buvo leista taikyti procesinę prievartos priemonę - telefoninių pokalbių ir kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamas informacijos kontrolę – nesudaro pagrindo teigti, kad yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Apeliantas teigia, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės, taip pat tai, kad per du mėnesius V. J. pokalbių kontrolės nebuvo gauta jokių reikšmingų duomenų, ir tai, kad yra priimtas ištiesinamasis nuosprendis BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu parodo, kad V. J. privatumas buvo pažeistas, atsakovui nevykdant rūpestingumo ir atidumo pareigos.

38. Apeliantas laiko, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai pritarė 2015-06-23 Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-24 nutartyse išdėstytiems formaliems nušalinimo nuo pareigų argumentams ir motyvams, ir nevertino nušalinimo nuo pareigų skyrimo tikslingumo ir pagrįstumo baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisminėje stadijoje. Išteisinamasis nuosprendis, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, aukščiau nurodyti argumentai ir motyvai (ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepakankamai rūpestingai, atidžiai ir profesionaliai atliko aplinkybių tyrimą ir perdavė bylą į teismą) bei kitos aplinkybės parodo, kad nušalinimas nuo pareigų buvo visiškai netikslingas ir jam nebuvo pagrindo.

39. Ieškovas akcentavo, kad nušalinimas nuo pareigų buvo taikytas dviem pagrindais: neva V. J. gali daryti naujas nusikalstamas veikas ir neva gali trukdyti bylą nagrinėti teisme. Tačiau nušalinimo nuo pareigų nutartyje neatskleista, dėl kokių priežasčių ieškovas gali daryti nusikalstamas veikas ir trukdyti į pabaigą einančiam teisminiam procesui, o šią civilinę bylą išnagrinėjęs teismas tik formaliai pritarė šiems teiginiams, nors ieškinyje nurodyti argumentai paneigia nušalinimo nuo pareigų pagrindų buvimą. Šią civilinę bylą išnagrinėjęs teismas netyrė ir nevertino, dėl kokių priežasčių prokuratūra nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nemanė, kad V. J. gali daryti nusikalstamas veikas, kodėl nei ikiteisminio tyrimo stadijoje, nei bylą perduodant į teismą, kai buvo pateiktas visų liudytojų sąrašas, nemanė, kad V. J. gali trukdyti bylą nagrinėti teisme.

Šalies argumentai

40. Apelianto teigimu, teismas neįvertino, kad šioje baudžiamojoje byloje visi liudytojai, kurie kviesti pagal pateiktą sąrašą, jau buvo apklausti, minėti liudytojai nėra pavaldūs nei funkciniu, nei kokio nors kitokio pavaldumo požiūriu V. J., jis jiems jokio poveikio daryti negalėjo. Kiti liudytojai, kuriuos baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas norėjo apklausti, taip pat nėra pavaldūs nei funkciniu, nei kokio nors kitokio pavaldumo požiūriu V. J.. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. J. ikiteisminio tyrimo metu būtų atlikęs kokius nors veiksmus, siekdamas įtakoti byloje apklausiamus asmenis ar kokiu nors kitokiu būdu trukdytų ikiteisminiam tyrimui ar teisminiam nagrinėjimui. Todėl nušalinimo nuo pareigų pagrindo – užtikrinti, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirtos galimai padarytos nusikalstamos veikos, nebuvo. Prokuroras, kreipdamasis į teismą, ir teismas, priėmęs nutartį dėl nušalinimo nuo pareigų, akivaizdžiai pažeidė bendrąją rūpestingumo ir atidumo pareigą.

Atsiliepimas

41. Atsakovas, atstovaujamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės atkartoja tiek pirmosios instancijos teismo sprendime, tiek savo atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus.

42. Atsakovas, atstovaujamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, kadangi nenustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-06-13 nuosprendyje konstatavo, kad ieškovas savo veiksmais galimai prisidėjo prie baudžiamojo persekiojimo pradėjimo. Pažymi, kad policijos pareigūnams buvo daromas poveikis, siekiant, kad A. P. nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau konstatuota, kad toks poveikis nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų pagrindas jį kriminalizuoti.

43. Atsakovas, atstovaujamas Vilniaus apygardos prokuratūros, atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės atkartoja pirmosios instancijos teismo ir savo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir motyvus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

44. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

45. Ši byla nagrinėjama ieškovo V. J. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

46. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir neatsižvelgė į tai, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie, nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos. Taigi, iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismai pažeidė bendrąją rūpestingumo ir atidumo pareigą, todėl jų veiksmai vertintini kaip neteisėti ir yra pagrindas deliktinei civilinei atsakomybei kilti.

47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pagal CK 6.272 straipsnį yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas nurodo, kad valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą nuo kitų asmenų neteisėto kėsinimosi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai. Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje ypatinga reikšmė tenka žalos atlyginimo institutui. Vienas iš šiame institute nustatytų žalos atlyginimo atvejų yra specialiai reglamentuojamas žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, atlyginimas.

48. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Taikant šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o, neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

49. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teisėjai pažeidė bendrąją civilinės atsakomybės sąlygą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi šiuo atveju, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; kt.). Taigi bendrojo pobūdžio pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai pažeidimas turi būti esminis ir sąlygojęs ieškovo teisių pažeidimą baudžiamajame procese.

50. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, ieškovas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau laiko, kad pagrindas buvo pernelyg formalus, o prokuroras nepagrįstai rėmėsi R. P. pranešimu ir parodymais, kuriais nesirėmė teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį. Be to, apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo veiksmai (vaizdo įrašų paėmimas ir peržiūrėjimas) buvo pradėti dar 2014-03-31, nors ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014-04-02. Vėliau įrašų originalai dingo iš kietojo disko. Laiko, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai taip pat ir tuo, kad baudžiamąją bylą perdavė teismui, nenustatę visų BK 226 ir 227 straipsniuose nustatytų nusikalstamos veikos požymių, nors tai buvo jiems aiškiai žinoma.

51. Iš baudžiamosios bylos Nr. 10-1-00350-14 medžiagos matyti, kad 2014-03-31 vyr. patrulis R. P. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame pažymėjo, jog 2014-03-30, apie 20 val. Geležinio Vilko g. buvo sustabdytas automobilis AUDI 80 už KET pažeidimus, automobilį vairavo A. P.. Taip pat pažymėta, kad prie patrulio priėjo kitas asmuo, prisistatęs Ekologinės policijos komisaru, ir įsėdo kartu į tarnybinį automobilį. Asmuo buvo prašomas išlipti, tačiau į prašymus nereagavo, o žadėjo atsilyginti pinigais, kad už A. P. į alkotesterį galėtų papūsti kitas asmuo. Šio tarnybinio pranešimo pagrindu 2014-04-02 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, esant tam teisiniam pagrindui, kaip ir nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime. Papildomai pažymėtina, kad realaus pagrindo abejoti tarnybiniu pranešimu nebuvo, kadangi tarnybinis pranešimas buvo surašytas vyr. patrulio, ėjusio savo pareigas. Tai, kad vyr. patrulis R. P. buvo tirtas Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar kad jo parodymai buvo nepakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, netgi vertinant retrospektyviai, nesudaro pagrindo teigti, kad tarnyboje buvęs pareigūnas pateiktų akivaizdžiai melagingus duomenis ir kad buvo pagrindas abejoti tarnyboje buvusio pareigūno tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybėmis ir tuo pagrindu nuspręsti ikiteisminio tyrimo nepradėti.

52. Pažymėtina ir tai, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas, norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnis). Šiuo atveju tokios aplinkybės pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje (gavus pareigūno tarnybinį pranešimą) nebuvo konstatuotos.

53. Ieškovas nurodo, kad, dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, buvo renkami duomenys apie jį - V. J., kas, jo vertinimu, buvo akivaizdžiai neteisėta, ir šiuos savo teiginius įrodinėja prie ieškinio pridėtu įrodymu – J. R. parodymais baudžiamojoje byloje pagal 2015-10-28 teismo posėdžio protokolą. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš J. R. apklausos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo renkama dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo. J. R. baudžiamosios bylos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neprisimena, ar duomenys buvo renkami jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, taip pat negalėjo prisiminti, ar surašė kokį nors protokolą. Tokie J. R. liudijimai atitinka baudžiamojoje byloje esančius dokumentus.

54. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, pagal kurį J. R. buvo perduota vaizdo ir garso įrašymo įrenginio kietasis diskas, buvo surašytas 2014-04-02, tą pačią dieną buvo surašytas pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir duotas pavedimas E. Š. atlikti IT tyrimą. Taigi, J. R. galėjo nebūti tikras, ar perėmė vaizdo ir garso įrangą jau esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui. Be to, jis pasirašė tik daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, o 2014-04-09 apžiūros protokolą pasirašė E. Š., taigi J. R. galėjo neprisiminti aplinkybių ir dėl protokolo surašymo. Šios aplinkybės iš esmės paneigia ieškovo teiginius, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti dar neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017-02-24 nutartyje konstatavo, kad tirti vaizdo ir garso įrašai buvo gauti teisėtai, todėl galėjo būti laikomi įrodymais baudžiamojoje byloje. Taip pat nurodyta, kad esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, nenustatyta.

55. Apeliantas taip pat laiko, kad ikiteisminis tyrimas turėjo būti nutrauktas, kadangi nebuvo nustatyta BK 227 ir 228 straipsniuose numatyta nusikaltimo sudėtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto teiginiai taip pat nepagrįsti. Nors 2014-06-06 ieškovo atstovas baudžiamojoje byloje prokurorui R. M. pateikė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tačiau 2014-06-19 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras R. M. priėmė nutarimą, kuriuo atmetė prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2014-10-14 surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Prokuroro nutarime atmesti prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą pažymėta, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas, nėra atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, dar gali būti svarstomas klausimas dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo. Taip pat pažymėta, kad įtariamasis atitinka subjektą pagal BK 228 straipsnį, kadangi jis nėra atleistas iš užimamų pareigų, o tik nušalintas, taigi prokuroras neabejojo nei dėl ikiteisminio tyrimo, nei dėl bylos perdavimo teismui ir tai motyvuotai išdėstė savo nutarime. Be to, tai, kad kaltinamasis V. J. buvo subjektas pagal BK 228 straipsnį, nurodė ir apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-06-13 nuosprendžio. Tai, kad įtariamojo ir prokuroro pozicijos buvo skirtingos, nesudaro pagrindo išvadai, kad prokuroras, atlikdamas ikiteisminį tyrimą ir perdavęs bylą nagrinėti teismui, pažeidė bendrąją apdairumo ir rūpestingumo pareigą, nors vėliau teismas ir nustatė kitaip.

56. Apelianto teigimu, prokuroras pateikdamas prašymą vykdyti pokalbių kontrolę, tyčia ignoravo faktinius duomenis apie tai, kad esminės bylos aplinkybės jau buvo nustatytos ir klausytis pokalbių nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo ar būtinybės. Laiko, kad tai, jog liudytojo R. P. parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi niekaip negali sudaryti pagrindo tikslinti šio liudytojo parodymus darant neproporcingą dviejų mėnesių intervenciją į kitų asmenų privatų gyvenimą. Laiko, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-10 nutartį leisti vykdyti V. J. pokalbių kontrolę priėmė formaliai, pažeisdamas rūpestingumo ir atidumo pareigą. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija taip pat nesutinka.

57. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą prižiūrintis prokuroras R. M. 2014-04-10 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2014-04-09 prašymą dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo, prašydamas leisti nuo 2014-04-10 iki 2014-07-10 klausytis A. P. ir V. J. telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti bei kaupti. Tokį prašymą grindė siekiu ikiteisminiame tyrime nustatyti reikšmingas įvykio aplinkybes bei kaltus asmenis. 2014-04-10 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį leisti nuo 2014-04-10 iki 2014-06-10 atlikti A. P. ir V. J. telefoninių pokalbių ir kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, tokią informaciją fiksuoti bei kaupti, daryti pokalbių įrašus. Taigi, teismas įvertino ir pripažino pakankamomis prokuroro nurodytas aplinkybes, laikė jas pagrindu taikyti atitinkamą procesinę priemonę.

58. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2014-04-02, taigi nepagrįstas ieškovo teiginys, jog prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar ikiteisminio tyrimo teisėjas turėjo pagrindą spręsti, jog surinkta pakankamai informacijos ir nustatytos esminės bylos aplinkybės, todėl nebuvo pagrindo klausytis pokalbių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tai, kad aukštesnės instancijos teismas kitaip vertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų pakankamumą ir paskirtą procesinės prievartos priemonę panaikino, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroras bei ikiteisminį tyrimą atlikusios įstaigos pareigūnai nevykdė savo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, todėl neturi pagrindo šių jų veiksmų pripažinti neteisėtais.

59. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 24 d. nutartimi, panaikindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį, kuria leista atlikti A. P. ir V. J. telefoninių pokalbių ir kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, iš esmės grindė ta aplinkybe, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau, pažymėtina, kad tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kadangi byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtino pinigų siūlymo policijos pareigūnams fakto, taigi iš esmės dėl to, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, o surinkti įrodymai nepatvirtino, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadinasi, procesinės prievartos priemonės tuo metu buvo parinktos tinkamai ir buvo reikalingos, dėl jų pritaikymo nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų pareigūnų veiksmų. Svarbu tai, kad išteisinamuoju nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas ne todėl, kad buvo konstatuoti procesiniai pažeidimai, bet dėl to, jog nepakako įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

60. Teisėjų kolegija laiko esant reikšminga ir tai, kad minėta nutartimi buvo leista pokalbių klausytis neilgą laiko tarpą ir, nedelsiant po to, kai tas terminas pasibaigė (2014-06-11) buvo nutarta surinktą informaciją sunaikinti kaip neturinčią reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Taigi, tokiu būdu buvo maksimaliai užtikrinta, kad surinkta informacija nepakliūtų asmenims, kurie neturi teisės ją gauti, arba nebūtų nepagrįstai išviešinta.

61. Dėl kitos procesinės prievartos priemonės taikymo, apeliantas laiko, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai pritarė 2015-06-23 Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinis teismo 2015-07-24 nutartyse išdėstytiems formaliems nušalinimo nuo pareigų argumentas ir motyvams, ir nevertino nušalinimo nuo pareigų skyrimo tikslingumo ir pagrįstumo baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisminėje stadijoje. Apelianto teigimu, teismas netyrė ir nevertino, dėl kokių priežasčių nušalinimas nuo pareigų pareikštas tik po 1 metų ir 3 mėnesių nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Laiko, kad nebuvo pagrindo nušalinti jo nuo pareigų, kadangi liudytojai nebuvo jam pavaldūs nei funkciniu, nei kokiu nors kitokiu pavaldumo požiūriu ir jis jiems neturėjo galimybės daryti kokią nors įtaką.

62. Tačiau, kaip tvirtina bylos duomenys, dėl visų tokių ir panašių ieškinio argumentų iš esmės buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-24 nutartyje, todėl, įvertinus byloje esančią medžiagą, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo daryti priešingą išvadą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas buvo įtariamas korupcinių nusikaltimų padarymu, todėl buvo galima daryti pagrįstą išvadą, jog tokios procesinės prievartos priemonės netaikymas gali įtakoti greitą ir nešališką baudžiamosios bylos ištyrimą, poveikio liudytojams darymą. Teismas nustatė, kad taikant šią poveikio priemonę, dar ne visi liudytojai buvo apklausti teismo posėdyje. Todėl, nors apeliantas ir teigia, kad nebuvo pagrindo nušalinti jo nuo pareigų, kadangi jis nedarė ir negalėjo daryti poveikio liudytojams, tačiau šie jo argumentai nėra pagrįsti, todėl atmestini.

63. Pagal BPK 157 straipsnio nuostatas laikinas nušalinimas nuo pareigų taikomas tuo atveju, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir tikslingumas nulemti įtariamo (kaltinamo, teisiamo) asmens einamų pareigų ir nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas (kaltinamas), pobūdžio: jeigu galimai įvykdyta nusikalstama veika yra susijusiu su įtariamo (kaltinamo) asmens tarnybos įgaliojimų panaudojimu, ši aplinkybė gali suponuoti nušalinimo nuo pareigų poreikį. Kartu pažymėtina, kad baudžiamojo persekiojimo faktas savaime nepateisina procesinių prievartos priemonių taikymo: BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas nustato teisėsaugos pareigūnų pareigą procesines prievartos priemones taikyti tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, ir bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymą nedelsiant nutraukti, kai tai tampa nereikalinga.

64. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laiko esant reikšminga tai, kad, kaip jau buvo minėta, ieškovas buvo kaltinamas korupcinio pobūdžio nusikaltimais, be to, iš 2014-04-09 apžiūros protokolo nustatyta, kad ieškovas prisistatė policijos pareigūnams kaip aukštas pareigas užimantis asmuo (nors tuo metu buvo nušalintas nuo pareigų), taigi siekė daryti poveikį naudodamasis užimamomis pareigomis. Dėl to teisėjų kolegija laiko, kad prokuroras ir teismai pagrįstai sprendė, jog ieškovas gali daryti poveikį ir trukdyti greitam ir nešališkam baudžiamosios bylos ištyrimui. Ieškovas taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog taikant šią poveikio priemonę dar ne visi liudytojai buvo apklausti teismo posėdyje. Laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo panaikintas iš karto po to, kai tai tapo nereikalinga – 2015-12-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi.

65. Pažymėtina ir tai, kad procesinės prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų ieškovui buvo skirta Vilniaus apygardos teismo 2015-06-23 nutartimi. Ši nutartis galėjo būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Ieškovas tą padarė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2015-07-24 nutartimi ieškovo skundą atmetė. Taigi dėl procesinės prievartos priemonės - laikino nušalinimo nuo pareigų teisėtumo ir pagrįstumo sprendė tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas ieškinyje ir apeliaciniame skunde iš esmės kelia tokius pačius procesinės prievartos priemonės paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, kuriuos buvo pateikęs ir dėl kurių pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2015-07-24 nutartyje.

66. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad „skundo argumentas, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad kaltinamasis trukdys procesui ar darys naujas nusikalstamas veikas, savaime nepaneigia laikino nušalinimo nuo pareigų pagrįstumo. Nutartyje dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo nereikalaujama nurodyti konkrečius veiksmus, kuriais gali būti trukdoma procesui, ar konkrečias galimas padaryti nusikalstamas veikas. Taikant laikiną nušalinimą nuo pareigų svarbiausia yra tai, kad kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę trukdyti procesui bei daryti naujas nusikalstamas veikas, tai yra kaltinamasis grįžęs į savo pareigas galėtų netrukdomas sužinoti apie byloje esančius reikšmingus duomenis ir taip trukdyti nagrinėjamai baudžiamajai bylai ar daryti naujas nusikalstamas veikas“.

67. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad „nustatytų procesinės prievartos priemonių taikymo pagrindų nepašalina ir tai, kad kaltinamajam baudžiamojoje byloje Nr. 1-126-576/2015 buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis ir minėtu nuosprendžiu buvo panaikinta procesinės prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų. Šiuo atveju nagrinėjama kita baudžiamoji byla, dėl kitų galimai V. J. padarytų nusikalstamų veikų ir kiekvienoje baudžiamojoje byloje procesinių prievartos priemonių taikymas sprendžiamas atskirai, kai to reikalauja bylos aplinkybės, nepriklausomai nuo kitose baudžiamosiose bylose priimtų sprendimų“.

68. Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė ir rungimosi principo pažeidimo, konstatuodamas, kad ieškovas apskundė Vilniaus apygardos teismo 2015-06-23 nutartį Lietuvos apeliaciniam teismui, ieškovui buvo suteikta teisė išsakyti savo nuomonę, motyvus bei argumentus dėl prokuroro pateikto prašymo skirti procesinę prievartos priemonę ir Vilniaus apygardos teismo priimtos nutarties. Taigi ieškovas buvo tinkamai išklausytas, ši teisė jam nebuvo suvaržyta.

69. Lietuvos apeliacinis teismas nekonstatavo pažeidimo ir dėl to, jog vyriausiasis prokuroras padavė prašymą baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimą palaikė kitas prokuroras. Lietuvos apeliacinis teismas kartu pripažino, kad „skunde pagrįstai teigiama, jog apygardos teismo nutartyje klaidingai nurodyta, kad V. J. galimai nusikalstamas veikas padarė eidamas (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pareigas, nes tai neatitinka baudžiamosios bylos duomenų, kadangi kaltinamasis tuo metu buvo nušalintas nuo pareigų ir tiesioginių funkcijų nevykdė. Tačiau šis netikslumas nelaikytinas esminiu, darančiu nutartį neteisėta, nes, net esant šiam netikslumui, skundžiamojoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad šioje proceso stadijoje yra laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindai, kadangi baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta, baigiamasis procesinis sprendimas nėra priimtas, nėra apklausti visi bylos dalyviai, todėl minėtos kaltinamojo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų“.

70. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad BPK numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme išvardytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 181/2002; kt.).

71. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, jog jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas - bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas - skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką (žr., pvz., 2013 m. birželio 20 d. sprendimą byloje Lavrechov prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 57404/08). Gali būti atvejų, kai išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-08-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013; 2015-11-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 572-969/2015; kt.).

72. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas buvo policijos pareigūnas, jo elgesiui taikomi didesni pavyzdingumo ir nepriekaištingo elgesio standartai. Vilniaus apygardos teismas 2016-06-13 nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1-56-190/2016) konstatavo, kad ieškovas savo veiksmais galimai prisidėjo prie baudžiamojo persekiojimo pradėjimo. Teismas nurodė, kad policijos pareigūnams buvo daromas poveikis, siekiant, kad A. P. nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tačiau toks poveikis nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad jį kriminalizuoti (žr., Vilniaus apygardos teismo 2016-06-13 nuosprendžio 12 psl.).

73. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovui, siekiančiam civilinės atsakomybės valstybei taikymo, reikia įrodyti, kad patyrė turtinė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek nurodė ieškinyje, taip pat, kad tokios žalos atsiradimą piežastiniu ryšiu nulėmė neteisėti procesiniai veiksmai. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdų, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

74. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas faktines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, juos teisingai įvertino, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo jį panaikinti arba pakeisti.

75. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Laima GerasičkinienėAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė