Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-02-05 · Civilinė byla Nr. e2-2132-595/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-02-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-01-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-05
Bylos Nr.
e2-2132-595/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34386-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikai
Ieškovas
V. J.
Kategorijos
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-2132-595/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34386-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.5; 116.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,sekretoriaujant Linai Pečiūrienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui P. G., Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovui A. G., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos 7000 eurų neturtinės žalos dėl ikiteisminio tyrimo atlikusios įstaigos pareigūnų ir prokurorų veiksmų (neveikimo) padarytos žalos vykdant baudžiamąjį persekiojimą; 8000 eurų neturtinės žalos dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro bei ikiteisminį tyrimą atlikusios įstaigos pareigūnų veiksmų (neveikimo) padarytos žalos neteisėtai taikant procesinę prievartos priemonę - telefoninių pokalbių ir kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, tokią informaciją fiksuoti bei kaupti, daryti pokalbių įrašus; 2949,41 eurą turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dėl prokuroro bei bylą nagrinėjančio teismo veiksmų (neveikimo) padarytos žalos neteisėtai taikant procesinę prievartos priemonę – nušalinimą nuo pareigų (e.b.l. 1-14).

Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyrius pradėjo ir atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00350-14. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras R. M.. Šiame ikiteisminiame tyrime ieškovui buvo pranešta apie įtarimą (vėliau pareikštas kaltinimas) esą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d., 227 str. 2 d., 226 str. 2 d.. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgiant į prokuratūros prašymą priėmė 2014-04-10 nutartį leisti nuo 2014-04-10 iki 2014-06-10 atlikti A. P. ir ieškovo telefoninių pokalbių ir kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, tokią informaciją fiksuoti bei kaupti, daryti pokalbių įrašus. 2014-10-24 Vilniaus apygardos teismas tenkindamas ieškovo skundą panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-10 nutartį, nes nutartis priimta pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso 154 str. nustatytus reikalavimus yra nepagrįsta ir neteisėta. 2015-06-23 Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą nutartimi paskyrė ieškovui procesinę prievartos priemonę - laikiną nušalinimą nuo užimamų Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigų 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos - 2015-06-23. Vilniaus apygardos teismas 2016-06-13 nuosprendžiu išteisino ieškovą dėl kaltinimo padarius nusikaltimus, numatytus BK 226 str. 2 d., 227 str. 2 d. bei 228 str. 2 d.. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-02-24 netenkino prokuratūros apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-06-13 išteisinamojo nuosprendžio, bet Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeitė - ieškovą išteisino dėl kaltinimo pagal BK 227 str. 2 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Ieškovo vertinimu jeigu procesas baigiamas dėl to, kad nusikalstama veika, dėl kurios jis buvo pradėtas, neįvykdyta ar neįrodyta, kad konkretus asmuo ją įvykdė, tai savaime reiškia baudžiamojo proceso pradėjimo neteisėtumą. Ieškovas nurodo, kad tiek įteikiant jam pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 2 d., 227 str. 2 d., 226 str. 2 d. įvykdymo bei surašant kaltinamąjį aktą, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnas, tiek prokuroras, organizavęs ikiteisminį tyrimą, vykdydami prievolę nepažeisti jo teisių ir laisvių, privalėjo atidžiai, atsakingai, rūpestingai ir profesionaliai įvertinti nusikalstamų veikų sudėčių buvimą ir duomenų pakankamumą siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ieškovas nurodo, kad dėl netinkamų prokuroro, ikiteisminį tyrimą atlikusios įstaigos pareigūnų, ikiteisminio tyrimo bei bylą nagrinėjančio teisėjų veiksmų pradedant ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą, priimant procesinius sprendimus leisti bei vykdyti telefoninių pokalbių ir kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, tokią informaciją fiksuoti bei kaupti, daryti pokalbių įrašus, bei nušalinimą nuo pareigų jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Ieškovas nurodo, kad dėl nepagrįstai pareikštų kaltinimų patyrė moralinę žalą, t. y. per visą baudžiamojo persekiojimo laikotarpį patyrė įtampą, stresą, nemigą, išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Informaciją apie pareikštus kaltinimus plačiai pasklido visuomenėje, pablogėjo santykiai su artimais žmonėmis ir pažįstamais, prieš visus turėjo teisintis, nors jokio nusikaltimo nepadarė, nukentėjo jo geras vardas bei reputacija. Ieškovas mano, kad prokuroras organizuodamas ikiteisminį tyrimą, tiek ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja patvirtindama nutartį vykdyti pokalbių kontrolę nevykdė savo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Dėl to, kad buvo neteisėtai priimta nutartis klausytis ieškovo telefoninių pokalbių, neteisėtai buvo renkami duomenys apie ieškovo privatų gyvenimą, bei dėl to kad Vilniaus AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnams tapo žinomi ieškovo privataus gyvenimo duomenys, ieškovas patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, ieškovas prarado pasitikėjimą savimi. Dėl minėtų priežasčių ieškovui padaryta neturtinė žala, kurią įvertino 8 000 eurų. Ieškinyje nurodoma, kad vyriausiojo prokuroro prašymas laikinai nušalinti V. J. nuo užimamų pareigų buvo 2015-06-23 nagrinėjamas ne žodinio, o rašytinio proceso tvarka, nerengiant jokio posėdžio. Ieškovas mano, kad Vilniaus apygardos teismas priimdamas 2015-06-23 nutartį nušalinti nuo pareigų pažeidė rungtyniškumo principą (BPK 7 str.), kas galėjo nulemti faktinių klaidų konstatavimą nutartyje nušalinti nuo pareigų. Dėl neteisėtai taikytos procesinės prievartos priemonės ieškovui kilo turtinė ir neturtinė žala. Ieškovas nušalinimo nuo pareigų laikotarpyje nuo 2015-07-27 iki 2015-12-23 neteko 6005,12 eurų darbo užmokesčio iš Vilniaus AVPK. Ieškovas nuo 2015-08-03 dirbo Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijoje ir iki 2015-12-23 gavo 3055,71 eurų darbo užmokesčio. Todėl turtinė žala dėl neteisėtai paskirto laikino nušalinimo nuo pareigų sudaro 2949, 41 eurų negauto darbo užmokesčio. Dėl neteisėto nušalinimo nuo pareigų ieškovas buvo sukrėstas, ilgą laiką negalėjo ramiai miegoti, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jaučiuosi iki šiol morališkai pažemintas savo tėvų, artimųjų, pavaldinių ir kitų kolegų, pažįstamų akyse, patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, nepatogumus, buvo suteršta ieškovo reputacija, sumenkintas jo autoritetas. Neturtinę žalą dėl netesėto nušalinimo nuo pareigų ieškovas vertina 3000 eurų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį Vilniaus apskrities Vyriausias policijos komisariatas nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti (e.b.l. 133-139). Atsiliepime nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas nustatyta tvarka. Pareigūnai gavę informaciją apie nusikalstamą veiką teisėtai ir pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Laikydamiesi Baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali apklausti įtariamąjį, liudytojus, taikyti procesines prievartos priemones, atlikti Baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus. Vilniaus apygardos teismas 2016-06-13 baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-190/2016 nenustatė neteisėtų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad tuo atveju jei abejonės ir prieštaravimai nepašalinti, galiojant nekaltumo prezumpcijai, priimamas išteisinamasis nuosprendis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamosios bylos nutraukimas, netaikant asmeniui atsakomybės, savaime nereiškia, kad tyrimo metu visi prokuratūros ar teismo atlikti byloje veiksmai buvo neteisėti. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant šalyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka.

Atsiliepime į ieškinį Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodo, kad ieškinys nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti (e.b.l. 143-148). Teisingumo ministerijos nuomone, tai, kad ieškovo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, savaime nesuponuoja baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ir prievartos priemonių taikymo neteisėtumo. Tokia praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas buvo policijos pareigūnas, jo elgesiui taikomi didesni pavyzdingumo ir nepriekaištingo elgesio standartai. Vilniaus apygardos teismas 2016-06-13 nuosprendyje konstatavo, kad ieškovas savo veiksmais galimai prisidėjo prie baudžiamojo persekiojimo pradėjimo. Teismas nurodė, kad policijos pareigūnams buvo daromas poveikis, siekiant, kad A. P. nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tačiau toks poveikis nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad jį kriminalizuoti. Tai, kad procesinė prievartos priemonė dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės buvo panaikinta aukštesnio teismo, savaime nedaro prielaidos, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo veiksmai iš esmės buvo neteisėti ir nepagrįsti, sukeliantys sąlygas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. BPK nustatyti procesinių prievartos paskyrimo pagrindai. Teismai sprendimus priima vadovaudamiesi savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Vilniaus apylinkės teismas, įvertinęs prokuroro prašyme išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi BPK 154 straipsniu, nustatė, kad pagrindo skirti procesinę prievartos priemonę - elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę yra pakankamai. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad pagrindo skirti procesinę prievartos priemonę nebuvo. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, (žr., pvz., LAT 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-572-969/2015; kt.). Teisingumo ministerijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas nekonstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas procesinę prievartos priemonę, padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Procesinės prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų ieškovui buvo skirta Vilniaus apygardos teismo 2015-06-23 nutartimi. Pažymi, kad ši nutartis galėjo būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Ieškovas tą padarė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2015-07-24 nutartimi ieškovo skundą atmetė. Dėl procesinės prievartos priemonės - laikino nušalinimo nuo pareigų teisėtumo ir pagrįstumo sprendė tiek Vilniaus apygartos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas. Teisingumo ministerija mano, kad ieškovas neįrodė valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimas nepagrįstas.

Atsiliepime į ieškinį Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (e.b.l. 152-156). Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas pernelyg sureikšmina aplinkybę, kad jo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Todėl ir nagrinėjamu atveju vien tai, kad ieškovas buvo išteisintas dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, neduoda pakankamo pagrindo savaime konstatuoti, jog ieškovo atžvilgiu buvo neteisėtai pradėtas ir vykdytas baudžiamasis persekiojimas. Pažymi, kad baudžiamąjį procesą užbaigusiuose teismų procesiniuose sprendimuose (Vilniaus apygardos teismo 2016-06-13 išteisinamasis nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-24 nutartis) nėra konstatuota ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų ar, kad ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas iš esmės vyko pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus. Atstovas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai ir buvo pakankamas pagrindas įteikti ieškovui pranešimą apie įtarimą. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuratūroje buvo išnagrinėtas ir atmestas ieškovo prašymas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo jo atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų skundęs prokuroro sprendimą aukštesniajam prokurorui ar teismui. Ieškovas nepateikė pagrįstų argumentų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo ikiteisminį tyrimą, kad pareigūnai nepilnai užtikrino BPK 1 str., 2 str. reikalavimus. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepažeidžiant procesinių terminų, procesas nebuvo vilkinamas, buvo būtina surinkti ir įvertinti tyrimo metu gautus duomenis ir priimti galutinį procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas minėtoje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas ir vykdomas teisėtai ir pagrįstai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų neteisėtumas, kaip pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti, neįrodytas.

Į teismo posėdį ieškovas neatvyko pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, nurodydamas, kad jis turi dalyvauti mokymuose, kurie buvo paskirti nesuderinus datos su juo, teismui netenkinus prašymo atidėti teismo posėdį, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismas protokoline nutartimi netenkino ieškovo prašymo atidėti teismo posėdį ir bylą nagrinėjo teismo posėdyje ieškovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovai su pareikštu ieškiniu nesutiko atsiliepimuose į pareikštą ieškinį nurodytais argumentais. Prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (neveikimo) atlyginimo.

Ieškovas nurodė, kad jo atžvilgiu neteisėtai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei pareikštas kaltinimas, nepagrįstai ir neteisėtai pritaikytos procesinės prievartos priemonės - telefoninių pokalbių ir kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei nušalinimas nuo pareigų.

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu, o išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-414/2012 kt.). Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, kurioje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą (e. g. Lavrechov v. the C. R., no. 57404/08, judgment of 20 June 2013). Taigi gali būti atvejų, kai išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (ibid).

Iš prie civilinės bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 10-1-00350-14 medžiagos (toliau – Baudžiamoji byla) nustatyta, kad 2014-04-02 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 227 str. 2 d., dėl to, kad 2014-03-30 apie 20 val. tiesiogiai pasiūlyta duoti kyšį Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnams už pageidaujamą pareigūnų neveikimą vykdant įgaliojimus (Baudžiamosios bylos 1 t. b.l. 1-2). Baudžaimasis tyrimas buvo pradėtas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės antros kuopos trečio būrio Vyr. patrulio R. P. 2014-03-31 Tarnybinio pranešimo pagrindu.

2014-05-12 ieškovui buvo įteiktas Pranešimas apie įtarimą dėl veikų, numatytų BK 226 str. 2 d., 228 str. 2 d. požymių (Baudžiamoji byla 2 t. b.l. 42-43).

2014-06-18 ieškovui buvo pateiktas Pranešimas apie įtarimą dėl veikų, numatytų BK 226 str. 2 d., 227 str. 2 d., 228 str. 2 d. požymių (Baudžiamoji byla 2 t. b.l. 50-52). Ieškovas buvo įtariamas tuo, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi ir pažintimis su valstybės tarnautojais, kito asmens naudai netiesiogiai susitarė priimti kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai neveiktų, vykdydami įgaliojimus, tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės naudos.

Ieškovas kaip įtariamasis duodamas parodymus tiek 2014-05-12, tiek 2014-07-03 su pareikštais įtarimais nesutiko (Baudžiamoji byla 2 t. b.l. 44-47,56-58).

2014-06-06 ieškovo atstovas Baudžiamojoje byloje prokurorui R. M. pateikė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (Baudžiamoji byla 2 t. b.l. 118-122). 2014-06-19 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras R. M. priėmė nutarimą, kuriuo atmetė prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą (Baudžiamoji byla 2 t. b.l. 124-126).

2014-10-14 buvo priimtas Kaltinamasis aktas ir byla perduota Vilniaus apygardos teismui (Baudžiamoji byla 3 t. b.l. 2-20).

2016-06-13 Vilniaus apygardos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo nusprendė ieškovą pagal BK 226 str. 2 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.); pagal BK 227 str. 2 d. išteisinti neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p. ); pagal BK 228 str. 2 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.) (Baudžiamoji byla 5 t. b.l. 81-93).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo išteisinamsis nuosprendis įsiteisėjo 2017-02-24 Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus Baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą ir priėmus nutartį Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendį pakeisti bei V. J. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 227 str. 2 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą (Baudžiamoji byla 5 t. b.l. 145-156).

Ieškovas nurodo, kad baudžiamosios bylos iškėlimas (o vėliau ir bylos perdavimas teisminiam nagrinėjimui) niekaip nesusijęs su baudžiamojo proceso tikslais, įtvirtintais BPK 1 straipsnyje. Ieškovo vertinimu baudžiamoji byla buvo pradėta ir perduota teisminiam nagrinėjimui tik tam, kad jam būtų užkirstas kelias grįžti į pareigas, kitaip pakenkti jam dėl jam palankios baudžiamosios bylos proceso Nr. 1-02-00001-2012 eigos (2015-06-12 V. J. buvo išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių) ir siekiant kitų neteisėtų tikslų. Ieškovas ir jo gynėjas ikiteisminiame tyrime ne kartą nurodė, kad įvykio dieną ieškovas nebuvo valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo, todėl jis negalėjo būti laikomas nusikaltimo numatyto BK 228 str. subjektu.

Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą (LAT 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011). BPK 166 str. 1 d. nustatyti ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindai: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Pagal BPK 168 str. 1 d. nuostatą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą pareiškimą ar pranešimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnis).

Ginčo atveju nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog duomenys apie nusikalstamą veiką buvo akivaizdžiai neteisingi ar kad tuo metu buvo aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, tarp jų - kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, t. y. esant BPK 166 str. 1 d.nustatytiems pagrindams – pareiškimui apie padarytą nusikalstamą veiką. Aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas, nebuvo nustatyta, todėl tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ieškovas buvo kaltinamas padaręs tris tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 str. 2 d., 227 str. 2 d. ir 228 str. 2 d., minėtos veikos priskiriamos prie nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

Iš Baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog 2014-03-30, apie 20.00 val., G g., Vilniuje, galimai tiesiogiai pasiūlyta duoti kyšį Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių policijos rinktinės pareigūnams už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už A. P. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn už galimai padarytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytą pažeidimą.

Pažymėtina, kad ieškovas buvo kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi ir pažintimis su valstybės tarnautojais, kito asmens naudai netiesiogiai susitarė priimti kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai neveiktų, vykdydami įgaliojimus, tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės naudos. Ieškovas buvo kaltinamas tuo, jog nors ir būdamas nušalintas nuo pareigų, policijos pareigūnams prisistatė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus vadu, naudodamasis savo padėtimi, įtaka ir pažintimis policijoje siūlėsi paskambinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui V. Č., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vadui M. P. ir suderinti A. P. paleidimą šio nenubaudus.

Iš Baudžiamosios bylos medžiagos nustatytam kad ikiteisminiame tyrime buvo atliekami būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai - gauti tarnybiniai pranešimai, atliktos apžiūros, apklausti liudytojai, gauti asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolai. Iš Baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog joje buvo pakankamai faktinių duomenų, užfiksuotų liudytojų R. P., Ž. L. apklausos protokoluose, 2014-04-09 apžiūros protokole, asmens parodymo atpažinti pagal kartoteką atpažinimo protokoluose, leidžiančių manyti, kad ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (Baudžiamoji byla 1 t. b.l. 10-18, 23-45).

Vilniaus apygardos teismas 2016-06-13 išteisinamajame nuosprendyje nenustatė neteisėtų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad tuo atveju jei abejonės ir prieštaravimai nepašalinti, galiojant nekaltumo prezumpcijai, priimamas išteisinamasis nuosprendis. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo remtis liudytojo R. P. parodymais dėl kyšio siūlymo pareigūnams, o kitų šį pareikštą kaltinimą patvirtinančių faktinių duomenų byloje nėra, todėl dalyje kaltinimas pripažintinas nepagrįstu bei neįrodytu, o kaltinamieji išteisinti neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d. – papirkimą. Teismas pažymėjo, kad darytina išvada, jog policijos pareigūnams buvo daromas paminėto pobūdžio poveikis siekiant, kad A. P. nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau toks poveikis, nenustačius ketinimo duoti kyšį, teismo vertinimu, neturi būti kvalifikuojamas pagal BK 226 str., nes nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad jį kriminalizuoti. Todėl šioje kaltinimo dalyje pripažino, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nustatė, kad inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu V. J., būdamas nušalintas nuo valstybės tarnautojo pareigų vadovaujantis BPK 157 str., nebuvo BK 228 str. numatytu subjektu. Be to, kaltinime nėra konkretizuota, kokios asmeninės naudos siekė kaltinamasis V. J., tai yra neatskleistas BK 228 str. 2 d. numatytas sudėties požymis. Todėl šioje kaltinimo dalyje nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš nustatytų aplinkybių, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ar vykdomas neteisėtai, todėl nėra pagrindo konstatuoti ikiteisminį tyrimą atlikusios institucijos ir prokuroro neteisėtų veiksmų vykdant baudžiamąjį persekiojimą.

Iš Baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą prižiūrintis prokuroras R. M. 2014-04-10 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2014-04-09 Prašymą dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo, prašydamas leisti nuo 2014-04-10 iki 2014-07-10 klausytis A. P. ir V. J. telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti bei kaupti (Baudžiamoji byla 1 t. b.l. 118-119). Minėtą prašymą grindė siekiu ikiteisminiame tyrime nustatyti reikšmingas įvykio aplinkybes bei kaltus asmenis.

2014-04-10 Vilniaus apylinkės teismas priėmė nutartį leisti nuo 2014-04-10 iki 2014-06-10 atlikti A. P. ir V. J. telefoninių pokalbių ir kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, tokią informaciją fiksuoti bei kaupti, daryti pokalbių įrašus (Baudžiamoji byla 120-121). Teismamas, susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga bei atsižvelgdamas į byloje gautus faktinius tyrimo duomenis, įvertinęs prokuroro nurodytas aplinkybes ir pateiktus argumentus dėl procesinės prievartos priemonės taikymo tikslingumo ir būtinumo, siekdamas gauti duomenų apie tiriamo galimai padaryto apysunkio nusikaltimo aplinkybes, prašymą tenkino. Tačiau teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, manydamas, kad esminės įvykio aplinkybės jau yra nustatytos kitais duomenų šaltiniais, sutrumpino prokuroro prašomą terminą nuo trijų iki dviejų mėnesių.

Iš byloje pateikto 2014-06-11 Vilniaus apuygardos prokuratūrios Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. M. nutarimo bei 2014-06-11 Informacijos sunaikinimo akto nustatyta, kad telefoninių pokalbių klausymosi metu naudingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nebuvo gauta, todėl įrašai, kurie buvo padaryti kontroliuojant telekomunuikacijų tinklais perduodamą informaciją buvo sunaikinti 2014-06-11 (Baudžiamoji byla 1 t. b.l. 123-124).

2014-10-01 ieškovas pateikė skundą dėl 2014-04-10 Vilniaus apylinkės teismo nutarties, prašydamas ją panaikinti (Baudžiamoji byla 2 t. b.l. 209-212).

2014-10-24 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria nutarė panaikinti 2014-04-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo leista nuo 2014-04-10 iki 2014-06-10 atlikti A. P. ir V. J. telefoninių pokalbių ir kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamas informacijos kontrolę, tokią informaciją fiksuoti bei kaupti, daryti pokalbių įrašus (Baudžiamoji byla 3 t. b.l. 42-44). Teismas panaikindamas nutartį dėl procesinės prievartos priemonės taikymo nustatė, kad iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-10 nutarties priėmimo baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Teismas konstatavo, kad duomenų, jog galimai yra pavojus, kad liudytojams ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos, baudžiamojoje byloje nėra. Todėl teismas sprendė, kad 2014-04-10 nutartis priimta pažeidžiant BPK 154 str. nustatytus reikalavimus, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl ją panaikino.

Ieškinyje nurodoma, kad tiek prokuroras, organizuodamas ikiteisminį tyrimą, tiek ir Vilniaus apylinkės teismo teisėja priimdama 2014-04-10 nutartį leisti klausytis telefoninių pokalbių nevykdė savo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Dėl to, kad buvo neteisėtai priimta nutartis klausytis ieškovo telefoninių pokalbių, neteisėtai buvo renkami duomenys apie ieškovo privatų gyvenimą, bei dėl to kad Vilniaus AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnams tapo žinomi ieškovo privataus gyvenimo duomenys, ieškovas patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, ieškovas prarado pasitikėjimą savimi. Dėl minėtų priežasčių ieškovas prašo atlyginti padarytą neturtinę žalą, kurią įvertino 8 000 eurų.

Pagal BPK 154 straipsnį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie aptariamame straipsnyje numatytus nesunkius nusikaltimus, arba jeigu yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos.

Ginčo atveju prokuroras, kuruojantis ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje kreipėsi į teismą dėl aukščiau nurodytos procesinės prievartos priemonės taikymo, siekdamas ikiteisminiame tyrime nustatyti reikšmingas įvykio aplinkybes bei kaltus asmenis. Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, menė, kad skiriama procesine prievartos priemone bus pasiekti baudžiamojo proseso tikslai, buvo siekiama gauti papildomų duomenų apie tiriamo galimai padaryto apysunkio nusikaltimo aplinkybes, todėl prokuroro prašymą tenkino. Pažymėtina, kad kardomoji priemonė buvo paskirta tik po aštuoinių dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pažymėtina, kad prašymas dėl kardomosios priemonės paskyrimo teismui buvo teikiamas iš karto, tai yra praėjus 8 dienos po ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Todėl akivaizdu, kad ja buvo siekiama tik surinkti papildomų įrodymų ir teismas tuo momentu negalėjo šios priemonės traktuoti kaip perteklinės. Tai, kad aukštesnės instancijos teismas kitaip vertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų pakankamumą ir paskirtą procesinės prievartos priemonę panaikino, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroras bei ikiteisminį tyrimą atlikusios įstaigos pareigūnai nevykdė savo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, todėl neturi pagrindo šių jų veiksmų pripažinti neteisėtais. Pažymėtina, kad maksimalus minėtos prievartos priemonės taikymo terminas yra 6 mėnesiai, ginčo atveju teismas įvertino aplinkybę, kad galimam nusikaltimui atskleisti yra surinktas nemažas kiekis įrodymų, todėl ją skyrė tik dviejų mėnesių terminui. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria buvo panaikinta pritaikyta prievartos priemonė, nėra konstatuotos aplinkybės, kurios nagrinėjamos civilinės bylos prasme leistų konstatuoti neteisėtus ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus ar klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Šiuo atveju civilinėje byloje taip pat nenustatyta, jog pareigūnai (ikiteisminio tyrimo teisėja) netinkamai vykdė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vertinant minėtų teismų nutarčių turinį darytina išvada, kad šiuo atveju vien žemesnės instancijos teismo nutarties panaikinimas savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai, kurie siejami su procesinės prievartos priemonės- telefoninių pokalbių ir kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamas informacijos kontrolės, skyrimu.

Pažymėtina, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas kaip procesinė prievartos priemonė suvaržo žmogaus teisę į privatų gyvenimą, tačiau tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. numatytas asmens susirašinėjimo, pokalbių telefonu ir kitokio susižinojimo neliečiamumo principas, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste - EŽTK) 8 str. numatyta kiekvieno asmens teisė į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas, nagrinėjamuoju atveju, negali būti suabsoliutinami. Tiek EŽTT, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodę, jog asmuo, darydamas nusikaltimus ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kaip kitaip pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, kas iš esmės atitinka EŽTK 8 str. 2 d. numatytų „teisėtų tikslų“ bei „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijus.

2015-06-18 Vilniaus apygardos teisme buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. J. 2015-06-16 prašymas Dėl laikino nušalinimo nuo pareigų, kuriuo buvo prašoma kaltinamąjį V. J. nušalinti nuo užimamų Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės prevencijos skyriaus viršininko pareigų 6 mėnesių laikotarpiui (Baudžiamoji byla 3 t. b.l. 161).

Vilniaus apygardos teismas 2015-06-23 nutartimi prokuroro prašymą tenkino ir V. J. laikinai nušalino nuo užimamų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigų šešiems mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015-06-23 (Baudžiamoji byla 3 t. b.l. 163-165). Nutartyje teismas konstatavo, kad siekiant užtikrinti, jog būtų greičiau ir nešališkiau ištirtos galimai padarytos nusikalstamos veikos bei užkirsta kaltinamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl laikė tikslinga skirti šią procesinę prievartos priemonę.

Minėta nutartis dėl laikino nušalinimo nuo pareigų buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui (Baudžiamoji byla 4 t. b.l. 1-5).

2015-07-24 Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2016-06-23 nutartį (Baudžiamoji byla 4 t. b.l. 73-78). Teismas pažymėjo, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų, paskirta teisingai įvertinus visas bylos aplinkybes.

2015-11-05 V. J. pateikė prašymą Vilniaus apygardos teismui Dėl procesinės prievartos priemonės – nušalinimo nuo pareigų panaikinimo (Baudžiamoji byla 4 t. b.l. 165-167).

2015-12-29 Vilniaus apygardos teismas nutartimi tenkino prašymą ir panaikino kaltinamojo V. J. laikiną nušalinimą nuo pareigų (Baudžiamoji byla 4 t. b.l. 197-200). Bylą nagrinėjantis teismas pažymėjo, kad byloje yra ištirti visi įrodymai, apklausti visi liudytojai ir kaltinamieji, todėl nėra pagrindo teigti, kad V. J. gali daryti įtaką liudytojams, vengti dalyvauti teismo posėdžiuose ar vengti galimo teismo sprendimo vykdymo. Spręsdamas dėl procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumo teismas atsižvelgė į prašyme nurodytą aplinkybę, jog jis, dėl vykstančios darbovietės reformos, gali prarasti ne tik savo darbo vietą, tačiau ir bet kokį darbą VRM sistemoje. Teismas sprendė, kad tolesnis procesinės prievartos priemonės taikymas neproporcingai pažeistų V. J. teises, nes automatiškai sąlygotų darbo vietos praradimą. Laikė, kad tolesnis procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymas, nelaikytinas būtina ir proporcinga procesine prievartos priemone.

Ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas priimdamas 2015-06-23 nutartį nušalinti nuo pareigų pažeidė rungtyniškumo principą (BPK 7 str.), kas galėjo nulemti faktinių klaidų konstatavimą nutartyje nušalinti nuo pareigų. Nutartyje neteisingai nurodytos aplinkybės, kad jam inkriminuojamus nusikaltimus jis galimai padarė eidamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus pareigas. Nurodo, kad nuo pareigų buvo nušalintas nuo 2012-06-13 iki pat 2015-06-12, kai buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, kitoje jo atžvilgiu iškeltoje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-126-576/2015). Teismas priimdamas nutartį neįvertino, kad visi liudytojai , kurie kviesti pagal pateiktą sąrašą, jau yra apklausti, minėti liudytojai nėra pavaldūs, jis jiems jokio poveikio daryti negalėjo. Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėtai taikytos procesinės prievartos priemonės kilo turtinė ir neturtinė žala. Ieškovas nušalinimo nuo pareigų laikotarpyje nuo 2015-07-27 iki 2015-12-23 neteko 6005,12 eurų darbo užmokesčio iš Vilniaus AVPK. Ieškovas nuo 2015-08-03 dirbo Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijoje ir iki 2015-12-23 gavo 3055,71 eurų darbo užmokesčio. Todėl turtinė žala dėl neteisėtai paskirto laikino nušalinimo nuo pareigų sudaro 2949, 41 eurų negauto darbo užmokesčio. Neturtinę žalą dėl netesėto nušalinimo nuo pareigų ieškovas vertina 3000 eurų.

Lietuvos Respublikos BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų, taikoma siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką ar užkirsti galimybę kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas.

Tuo atveju, kai procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka, civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo tą aplinkybę nurodyti sprendime ir padaryti dėl jos atitinkamas teisines išvadas. Teismas apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia, ištyręs ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus; todėl teismas gali padaryti kitokią išvadą, nei buvo nuspręsta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumą instancine tvarka ir pripažinti jį neteisėtu, jeigu civilinėje byloje nustato kitas esmines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeUAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės – nušalinimo nuo pareigų, teisėtumą bei pagrįstumą 2015-07-24 nutartimi konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl taikytos priemonės.

Pažymėtina, kad ieškinyje iš esmės keliami analogiški procesinės prievartos priemonės paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimai, kurie buvo išdėstyti apeliaciniam teismui pateiktame skunde ir dėl kurių pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2015-07-24 nutartyje. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog „skundo argumentas, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad kaltinamasis trukdys procesui ar darys naujas nusikalstamas veikas, savaime nepaneigia laikino nušalinimo nuo pareigų pagrįstumo. Nutartyje dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo nereikalaujama nurodyti konkrečius veiksmus, kuriais gali būti trukdoma procesui, ar konkrečias galimas padaryti nusikalstamas veikas. Taikant laikiną nušalinimą nuo pareigų svarbiausia yra tai, kad kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę trukdyti procesui bei daryti naujas nusikalstamas veikas, tai yra kaltinamasis grįžęs į savo pareigas galėtų netrukdomas sužinoti apie byloje esančius reikšmingus duomenis ir taip trukdyti nagrinėjamai baudžiamajai bylai ar daryti naujas nusikalstamas veikas“. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad „nustatytų procesinės prievartos priemonių taikymo pagrindų nepašalina ir tai, kad kaltinamajam baudžiamojoje byloje Nr. 1-126-576/2015 buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis ir minėtu nuosprendžiu buvo panaikinta procesinės prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų. Šiuo atveju nagrinėjama kita baudžiamoji byla, dėl kitų galimai V. J. padarytų nusikalstamų veikų ir kiekvienoje baudžiamojoje byloje procesinių prievartos priemonių taikymas sprendžiamas atskirai, kai to reikalauja bylos aplinkybės, nepriklausomai nuo kitose baudžiamosiose bylose priimtų sprendimų“. Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė ir rungimosi principo pažeidimo, konstatuodamas, kad ieškovas apskundė Vilniaus apygardos teismo 2015-06-23 nutartį Lietuvos apeliaciniam teismui, ieškovui buvo suteikta teisė išsakyti savo nuomonę, motyvus bei argumentus dėl prokuroro pateikto prašymo skirti procesinę prievartos priemonę ir Vilniaus apygardos teismo priimtos nutarties. Ieškovas buvo tinkamai išklausytas, ši teisė jam nebuvo suvaržyta. Lietuvos apeliacinis teismas nekonstatavo pažeidimo ir dėl to, jog vyriausiasis prokuroras padavė prašymą baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimą palaikė kitas prokuroras. Lietuvos apeliacinis teismas kartu pripažino, kad „skunde pagrįstai teigiama, jog apygardos teismo nutartyje klaidingai nurodyta, kad V. J. galimai nusikalstamas veikas padarė eidamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigas, nes tai neatitinka baudžiamosios bylos duomenų, kadangi kaltinamasis tuo metu buvo nušalintas nuo pareigų ir tiesioginių funkcijų nevykdė. Tačiau šis netikslumas nelaikytinas esminiu, darančiu nutartį neteisėta, nes, net esant šiam netikslumui, skundžiamojoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad šioje proceso stadijoje yra laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindai, kadangi baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta, baigiamasis procesinis sprendimas nėra priimtas, nėra apklausti visi bylos dalyviai, todėl minėtos kaltinamojo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų“.

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, neturi pagrindo konstatuoti, kad skiriant baudžiamojo proceso poveikio priemonę – nušalinimą nuo pareigų, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys minėtos prievartos priemonės skyrimo tvarką bei, kad minėta priemonė buvo paskirta neteisėtai. Sprendžiant dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo pagrįstumo, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir byloje surinkti įrodymai nevertinami iš esmės. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Iš Baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog joje buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad V. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas- tai ir liudytojų parodymai, atpažinimo protokolai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012-04-17 įsakymu Nr. I-141 patvirtintos Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų (nauja redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) nustato, apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) turi teisę kreiptis į teismą dėl visų proceso veiksmų atlikimo. Todėl tai, kad prašymą teismui dėl procesinės prievartos priemonės paskyrimo teismui pateikė ne bylą tiriantis prokuroras, o vyriausiasis prokuroras, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šis veiksmas buvo neteisėtas. Teismas sutinka su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad priimant nutartį dėl jo nušalinimo procesinimame sprendime buvo neteisingai nurodyta faktinė aplinkybė, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos ieškovui einant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigas, kadangi jis tuo metu buvo nušalintas nuo pareigų. Tačiau ši faktinė klaida nesudaro pagrindo pripažinti, kad taikyta poveikio priemonė buvo neteisėta. Ieškovas kaip jau nurodyta buvo įtariamas korupcinių nusikaltimų padarymu, todėl akivaizdu, kad taikant poveikio priemonę teismas galėjo pagrįstai manyti, kad jos nepritaikymas gali įtakoti greitą ir nešališką baudžiamosios bylos ištyrimą, poveikio liudytojams darymą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad teismui taikant minėtą poveikio priemonę dar ne visi liudytojai buvo apklausti teismo posėdyje. Aplinkybė, kad teismas vėliau tenkino ieškovo prašymą ir panaikino taikytą prievartos priemonę, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti jos neteisėtumą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, teismas priimdami procesinius sprendimus atliko neteisėtus veiksmus, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos LR CPK 259-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo V. J. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė