Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2, 1.1.7.1, 1.1.7.2.2, 1.1.7.2.3, 1.1.7.2.4, 1.1.7.2.5, 1.1.8.1.1, 1.1.8.1.2, 1.2.23.2.2.2, 1.2.24.12, 2.4.6.4.2.

2022 m. sausio 24 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. G. ir jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Violetos Bartušienės ir nuteistojo N. Č. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo N. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 276¹ straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimčiai parų;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo būdu ir N. Č. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

R. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 276¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos R. Č. atsakomybei dvejų metų laikotarpiui ir baudžiamoji byla nutraukta.

Šiuo nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. G. buvo kaltinamas pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį tuo, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti įgijo, laikė ir gabeno Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme uždraustas medžiagas, o būtent: 2019 m. birželio 25 d. apie 20.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą platinti iš R. S. už nenustatytą sumą pinigų nusipirko ir taip neteisėtai įgijo, tiksliai nenustatytą kiekį Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme uždraustų dopingo medžiagų, įrašytų į 2015 m. lapkričio 24 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 1329 patvirtintą „Dėl tam tikrų dopingo medžiagų sąrašų patvirtinimo“ sąrašo I-ąjį skyrių „Anaboliniai androgeniniai steroidai“, tačiau ne mažiau kaip: 2 buteliukus su etikete „10 ml Propabol 100 mg/ml“, kuriuose esančiame skystyje yra testosterono propionato; buteliuką su etikete „10 ml Phenabol 100 mg/ml“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono fenpropionato ir testosterono esterių – propionato, izokaproato ir dekanoato; buteliuką su etikete „10 ml Decabol 200 mg/ml“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono fenpropionato; buteliuką su etikete „SUSTAJECT 250 ®“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono dekanoato; buteliuką su etikete „NANDROLONE DECANOATE 2500 mg/ 10ml“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono dekanoato; buteliuką su etikete „SUSTAJECT 250 ®“, kuriame esančiame, geltonos spalvos skystyje yra nandrolono dekanoato; 10 buteliukų su etikete „SUSTANON 2500 mg/10ml“, kuriuose esančiame skystyje yra testosterono esterių – propionato, izokaproato, dekanoato ir fenpropionato; 10 buteliukų su etikete „SUSTAJECT ®“, kuriuose esančiame bespalviame skystyje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM), kuriuos neteisėtai, turėdamas tikslą platinti laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2019 m. liepos 13 d. 00.30 val., kratos metu šias Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme uždraustas medžiagas – anabolinius androgeninius steroidus rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 12 d. apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti iš R. S. už 900 eurų nusipirko ir taip neteisėtai įgijo, tiksliai nenustatytą kiekį Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme uždraustų dopingo medžiagų, įrašytų į 2015 m. lapkričio 24 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 1329 patvirtintą „Dėl tam tikrų dopingo medžiagų sąrašų patvirtinimo“ sąrašo I-ąjį skyrių „Anaboliniai androgeniniai steroidai“, tačiau ne mažiau kaip: 5 buteliukus su etikete „ENANJECT 250®“, kuriuose esančiame skystyje yra boldenono 10-undecenonato; 5 buteliukus su etikete „PROPIOJECT 100 ®“, kuriuose esančiame skystyje yra boldenono 10-undecenonato; 2 buteliukus su etikete „BOLDOJECT 200 ®“, kuriuose esančiame skystyje yra boldenono 10-undeceonato; 40 buteliukų su etikete „DECAJECT 200 ®“, kuriuose esančiame skystyje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 26 buteliukus su etikete „SUSTAJECT ®“, kuriuose esančiame skystyje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM), kuriuos neteisėtai turėdamas tikslą platinti laikė jam priklausančiame automobilyje Peugeot 407, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir gabeno (duomenys neskelbtini), kol tą pačią dieną, apie 17.55 val., automobilio apžiūros metu šias dopingo medžiagas, rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Skundžiamu nuosprendžiu R. G., vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį buvo atleistas, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

2. N. Č. pripažintas kaltu ir pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti įgijo, laikė, gabeno ir pardavė Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme uždraustas medžiagas, o būtent: 2018 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą platinti iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už nenustatytą sumą pinigų nusipirko ir taip neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme uždraustų dopingo medžiagų, įrašytų į 2015 m. lapkričio 24 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 1329 patvirtintą „Dėl tam tikrų dopingo medžiagų sąrašų patvirtinimo“ sąrašo I-ąjį skyrių „Anaboliniai androgeniniai steroidai“, tačiau ne mažiau kaip 5 buteliukus su etikete „ENANJECT 250®“, kuriuose esančiame skystyje yra boldenono 10-undecenonato; 5 buteliukus su etikete „PROPIOJECT 100 ®“, kuriuose esančiame skystyje yra boldenono 10-undecenonato; 2 buteliukus su etikete „BOLDOJECT 200 ®“, kuriuose esančiame skystyje yra boldenono 10-undeceonato; 40 buteliukų su etikete „DECAJECT 200 ®“, kuriuose esančiame skystyje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 26 buteliukus su etikete „SUSTAJECT 250®“, kuriuose esančiame skystyje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 2 buteliukus su etikete „10 ml Propabol 100 mg/ml“, kuriuose esančiame skystyje yra testosterono propionato; buteliuką su etikete „10 ml Phenabol 100 mg/ml“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono fenpropionato ir testosterono esterių – propionato, izokaproato ir dekanoato; buteliuką su etikete „10 ml Decabol 200 mg/ml“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono fenpropionato; buteliuką su etikete „SUSTAJECT 250 ®“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono dekanoato; buteliuką su etikete „NANDROLONE DECANOATE 2500 mg/ 10ml“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono dekanoato; buteliuką su etikete „SUSTAJECT 250 ®“, kuriame esančiame geltonos spalvos skystyje yra nandrolono dekanoato; 10 buteliukų su etikete „SUSTANON 2500 mg/10ml“, kuriuose esančiame skystyje yra testosterono esterių – propionato, izokaproato, dekanoato ir fenpropionato; 10 buteliukų su etikete „SUSTAJECT 250 ®“, kuriuose esančiame bespalviame skystyje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 4 vienetus ampulių „1 ml TESTEN-250 Testosterone Enanthate 250 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono enantato; 160 vienetų ampulių „1 ml TRENBOLIN-100 Trenbolone Acetate 100 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra trenbolono acetato ir testosterono propionato; 40 vienetų ampulių „1 ml TRENBOLIN-200 Trenbolone Enanthate 200 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra trenbolono acetato ir testosterono propionato; 50 vienetų ampulių „ROYAL Testo E 300 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono enantato; 20 vienetų ampulių „ROYAL Testo P 150 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono propionato; 120 vienetų ampulių „ROYAL Nandro D 300 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono enantato ir nandrolono fenpropionato; 110 vienetų ampulių „1 ml TESTOSTERONA P Testosterone propionate 100 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono propionato; 20 vienetų ampulių „ROYAL Sustanon 300 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono esterių - propionato ir enantato; buteliuką „TESTOSTERONE ENANTHATE 2.500 mg/ 10 ml“, kuriame esančiame skystyje yra testosterono enantato; 120 vienetų tablečių lizdiniuose lapeliuose „CLENBUTEROL – clenbuterol – 40 mg“ su tabletėse esančiu klenbuteroliu; 2600 vienetų tablečių pakuotėse „METHANDIENONE 100 tablets“ su tabletėse esančiu metandienonu; 96 vienetus baltos spalvos tablečių su tabletėse esančiu metandienonu; 600 vienetų tablečių pakuotėse „METHANDIENONE Tablets“ su tabletėse esančiu metandienonu; 400 vienetų tablečių pakuotėse „METHANDIENONE Tablets“ su tabletėse esančiu metandienonu; 150 vienetų tablečių pakuotėse „Oxymetholone 50 mg“ su tabletėse esančiu oksimetolonu; 400 vienetų tablečių pakuotėse „STANOZOLOL Tablets“ su tabletėse esančiu mestanolonu, oksimetolonu ir stanozololiu; 4 buteliukus su etikete „BOLDOJECT 200“, kuriame esančiame geltonos spalvos skystyje yra boldenono 10-undecenonato; 4 buteliukus su etikete „PROPIOJECT 100 ®“, kuriame esančiame skystyje yra boldenono 10-undecenonato; 3 buteliukus su etikete „ENANJECT 250 ®“, kuriame esančiame skystyje yra testosterono enantato; buteliuką su etikete „BOLDOJECT 200®“, kuriame esančiame bespalviame skystyje yra drostanolono propionato; 101 vienetą rožinės spalvos tablečių pakuotėje be etiketės su tabletėse esančiu metandienonu; 4 buteliukus „MAGNYL 5000“, kuriuose esančiuose milteliuose yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 60 vienetų tablečių pakuotėse „ANASTROZOLOLE 30 tablets“ su tabletėse esančiu anastrozololiu ir atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM); 8 vienetus baltos spalvos tablečių su tabletėse esančiu letrozololiu ir atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM); 146 vienetus tablečių pakuotėse su etikete „Proviron Mesterolone“ su tabletėse esančiu atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM); 80 vienetų tablečių pakuotėse su etikete „Proviron® 25 mg Tablet“ su tabletėse esančiu atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM); 20 vienetų ampulių su etikete „1 ml Testosterone Enanthate/Norma®“, kuriose esančiame skystyje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 5 vienetus kapsulių, kuriose esančiuose milteliuose yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); geltonos spalvos tabletę, kurioje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 120 vienetų tablečių pakuotėse su etikete „ANASTROZOLOLE 30 tablets“ su tabletėse esančiu anastrozololiu ir atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM); 120 vienetų tablečių pakuotėse su etikete „LETROZOLE 30 tablets“ su tabletėse esančiu letrozololiu ir atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM); 30 dėžučių „ZPHC Nandrolone Phenylpropionate Injection, USP 10x1 ml Ampoules 100 mg/ml“, 300 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra nandrolono fenpropionato tirpalo; 30 dėžučių „ZPHC Nandrolone Decanoate Injection, USP 10x1 ml Ampoules 250 mg/ml“, 300 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra nandrolono dekanoato tirpalo; 25 dėžutes „ZPHC Stanozolol Water Suspension Injection, USP 10x1 ml Ampoules 50 mg/ml“, 250 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra stanozololio tirpalo; 10 dėžučių „ROYAL pharmaceuticals Sustanon 300 mg/ml 10x1 300 mg/ml“, 100 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra testosterono propionato ir testosterono enantato tirpalo; 10 dėžučių „ROYAL Pharmaceuticals Sustanon 300 mg/ml 10x1 300 mg/ml“, 100 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra testosterono propionato ir testosterono enantato tirpalo; 9 dėžutes „BM TRIBOL-200 Trenbolones: Acetate 60 mg/ml, Hexadydrobenzylcarbonate 70 mg/ml, Enanthate 70 mg/ml“, 90 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra trenbolono acetato ir testosterono propionato tirpalo, kurias neteisėtai parsigabeno į savo darbo vietą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. liepos 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), už nenustatytą sumą pinigų, dalį tam tikros dopingo medžiagos, anabolinių androgeninių steroidų: 5 buteliukus su etikete „ENANJECT 250 ®“, kuriuose esančiame skystyje yra boldenono 10-undecenonato; 5 buteliukus su etikete „PROPIOJECT 100 ®“, kuriuose esančiame skystyje yra boldenono 10-undecenonato; 2 buteliukus su etikete „BOLDOJECT 200 ®“, kuriuose esančiame skystyje yra boldenono 10-undeceonato; 40 buteliukų su etikete „DECAJECT 200 ®“, kuriuose esančiame skystyje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 26 buteliukus su etikete „SUSTAJECT 250 ®“, kuriuose esančiame skystyje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 2 buteliukus su etikete „10 ml Propabol 100 mg/ml“, kuriuose esančiame skystyje yra testosterono propionato; buteliuką su etikete „10 ml Phenabol 100 mg/ml“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono fenpropionato ir testosterono esterių – propionato, izokaproato ir dekanoato; buteliuką su etikete „10 ml Decabol 200 mg/ml“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono fenpropionato; buteliuką su etikete „SUSTAJECT 250 ®“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono dekanoato; buteliuką su etikete „NANDROLONE DECANOATE 2500 mg/ 10ml“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono dekanoato; buteliuką su etikete „SUSTAJECT 250 ®“, kuriame esančiame geltonos spalvos skystyje yra nandrolono dekanoato; 10 buteliukų su etikete „SUSTANON 2500 mg/10ml“, kuriuose esančiame skystyje yra testosterono esterių – propionato, izokaproato, dekanoato ir fenpropionato; 10 buteliukų su etikete „SUSTAJECT 250 ®“, kuriuose esančiame bespalviame skystyje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 4 vienetus ampulių „1 ml TESTEN-250 Testosterone Enanthate 250 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono enantato; 160 vienetų ampulių „1 ml TRENBOLIN-100 Trenbolone Acetate 100 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra trenbolono acetato ir testosterono propionato; 40 vienetų ampulių „1 ml TRENBOLIN-200 Trenbolone Enanthate 200 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra trenbolono acetato ir testosterono propionato; 50 vienetų ampulių „ROYAL Testo E 300 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono enantato; 20 vienetų ampulių „ROYAL Testo P 150 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono propionato; 120 vienetų ampulių „ROYAL Nandro D 300 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono enantato ir nandrolono fenpropionato; 110 vienetų ampulių „1 ml TESTOSTERONA P Testosterone propionate 100 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono propionato; 20 vienetų ampulių „ROYAL Sustanon 300 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono esterių - propionato ir enantato; buteliuką „TESTOSTERONE ENANTHATE 2.500 mg/ 10 ml“, kuriame esančiame skystyje yra testosterono enantato; 120 vienetų tablečių lizdiniuose lapeliuose „CLENBUTEROL – clenbuterol – 40 mg“ su tabletėse esančiu klenbuteroliu; 2600 vienetų tablečių pakuotėse „METHANDIENONE 100 tablets“ su tabletėse esančiu metandienonu; 96 vienetus baltos spalvos tablečių su tabletėse esančiu metandienonu; 600 vienetų tablečių pakuotėse „METHANDIENONE Tablets“ su tabletėse esančiu metandienonu; 400 vienetų tablečių pakuotėse „METHANDIENONE Tablets“ su tabletėse esančiu metandienonu; 150 vienetų tablečių pakuotėse „Oxymetholone 50 mg“ su tabletėse esančiu oksimetolonu; 400 vienetų tablečių pakuotėse „STANOZOLOL Tablets“ su tabletėse esančiu mestanolonu, oksimetolonu ir stanozololiu; 4 buteliukus su etikete „BOLDOJECT 200“, kuriame esančiame geltonos spalvos skystyje yra boldenono 10-undecenonato; 4 buteliukus su etikete „PROPIOJECT 100 ®“, kuriame esančiame skystyje yra boldenono 10-undecenonato; 3 buteliukus su etikete „ENANJECT 250 ®“, kuriame esančiame skystyje yra testosterono enantato; buteliuką su etikete „BOLDOJECT 200®“, kuriame esančiame bespalviame skystyje yra drostanolono propionato; 101 vienetą rožinės spalvos tablečių pakuotėje be etiketės su tabletėse esančiu metandienonu; 4 buteliukus „MAGNYL 5000“, kuriuose esančiuose milteliuose yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 60 vienetų tablečių pakuotėse „ANASTROZOLOLE 30 tablets“ su tabletėse esančiu anastrozololiu ir atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM); 80 vienetų baltos spalvos tablečių su tabletėse esančiu letrozololiu ir atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM); 146 vienetus tablečių pakuotėse su etikete „Proviron Mesterolone“ su tabletėse esančiu atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM); 80 vienetų tablečių pakuotėse su etikete „Proviron® 25 mg Tablet“ su tabletėse esančiu atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM); 20 vienetų ampulių su etikete „1 ml Testosterone Enanthate/Norma®“, kuriose esančiame skystyje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 5 vienetus kapsulių, kuriose esančiuose milteliuose yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); geltonos spalvos tabletę, kurioje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 120 vienetų tablečių pakuotėse su etikete „ANASTROZOLOLE 30 tablets“ su tabletėse esančiu anastrozololiu ir atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM); 120 vienetų tablečių pakuotėse su etikete „LETROZOLE 30 tablets“ su tabletėse esančiu letrozololiu ir atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM), pardavė R. S., o likusią dalį Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme uždraustų medžiagų, anabolinių androgeninių steroidų: 30 dėžučių „ZPHC Nandrolone Phenylpropionate Injection, USP 10x1 ml Ampoules 100 mg/ml“, 300 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra nandrolono fenpropionato tirpalo; 30 dėžučių „ZPHC Nandrolone Decanoate Injection, USP 10x1 ml Ampoules 250 mg/ml“, 300 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra nandrolono dekanoato tirpalo; 25 dėžutes „ZPHC Stanozolol Water Suspension Injection, USP 10x1 ml Ampoules 50 mg/ml“, 250 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra stanozololio tirpalo; 10 dėžučių „ROYAL pharmaceuticals Sustanon 300 mg/ml 10x1 300 mg/ml“, 100 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra testosterono propionato ir testosterono enantato tirpalo; 10 dėžučių „ROYAL Pharmaceuticals Sustanon 300 mg/ml 10x1 300 mg/ml“, 100 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra testosterono propionato ir testosterono enantato tirpalo; 9 dėžutes „BM TRIBOL-200 Trenbolones: Acetate 60 mg/ml, Hexadydrobenzylcarbonate 70 mg/ml, Enanthate 70 mg/ml“, 90 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra trenbolono acetato ir testosterono propionato tirpalo neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), paslėpęs vėdinimo įrenginyje iki tol, kol 2019 m. rugpjūčio 13 d. 09.38 val., kratos metu šias Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme uždraustas medžiagas – anabolinius androgeninius steroidus rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

3. Taip pat N. Č. pripažintas kaltu ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent: 2018 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo 11 dėžučių „LORANS 2,5 mg LORAZEPANUM 30 tablečių“, kuriose yra 320 vienetų tablečių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 0,8 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo, kurias neteisėtai parsigabeno į savo darbo vietą - (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir paslėpęs vėdinimo įrenginyje neteisėtai laikė iki tol, kol 2019 m. rugpjūčio 13 d. 09.38 val., kratos metu šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai

4. Apeliaciniame skunde Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė Violeta Bartušienė prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendį:

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nustatyta R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei dalį, kuria R. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. R. G., pripažintam kaltu pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį, paskirti bausmę – 150 MGL (7 500 eurų) dydžio baudą.

- panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria N. Č. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė ir paskirti vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir N. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų.

- kitą Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

4.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, teisingai kvalifikavo R. G. bei N. Č. padarytas nusikalstamas veikas, tačiau neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl R. G. nepagrįstai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, o N. Č. paskyrė neteisingą, aiškiai per švelnią bausmę.

4.2. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje R. G. prisipažinimą galima laikyti nuoširdžiu. Apeliantė nurodo, kad norint konstatuoti kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, būtina ir aktyvi pagalba ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išaiškinant nusikaltimą. Apeliantė remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta byloje Nr. 2K-88/2008, nurodo, kad vien prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę. Pripažindamas R. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas nuosprendyje nurodė, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino ir gailisi, tačiau kalbėdamas apie tikslą platinti įsigytas dopingo medžiagas, nebuvo konkretus, nurodydamas, kad įsigijimo metu tokio tikslo neturėjo, bet gal tai būtų padaręs ateityje. Teismo nuomone, kaltinamasis R. G. pripažino esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, apie jas davė parodymus, tačiau dėl savo individualaus teisės supratimo nekonkrečiai apibrėžė tikslą realizuoti įgytas dopingo medžiagas, tačiau tai, teismo vertinimu, nėra esminė aplinkybė dėl kurios kaltinamajam nebūtų pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Apeliantė pažymi, kad teismas, nors ir nurodė, kas pagal teismų praktiką laikoma nuoširdžiu gailėjimusi, tačiau skundžiamame nuosprendyje nepasisakė kuo pasireiškė R. G. nuoširdus gailėjimasis. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad, ne kartą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. G. kaltę pripažindavo, tačiau visais atvejais nurodydavo, kad įsigytų dopingo medžiagų parduoti ar kitaip platinti tikslo neturėjo, jas įsigijo savo reikmėms (t. 5, b. l. 68–70, 75–77). Pagal teismų praktiką, kad prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis būtų pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaltininkas galimybę pripažinti savo kaltę ir išreikšti savo nuoširdų gailėjimąsi turi ne tik ikiteisminio tyrimo, bet ir teisminio nagrinėjimo metu. Apeliantės nuomone, nuteistasis teisme tik formaliai pripažino savo kaltę, davė parodymus bei nurodė, jog gailisi, tačiau tai nebuvo nuoširdus prisipažinimas. Nuoširdžiam kaltininko gailėjimuisi konstatuoti nepakanka vien tik bendro pobūdžio asmens pareiškimų dėl savo kaltės pripažinimo – turi būti objektyviai įvertinama bylos aplinkybių visuma. Be to, nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru, o ne priverstas byloje surinktų įrodymų. Jeigu asmuo gailisi tik po to, kai jo kaltė ir kitos nusikalstamos veikos aplinkybės jau buvo įrodytos byloje surinktais faktiniais duomenimis, toks gailėjimasis negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

4.3. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad skirdamas bausmę nuteistajam N. Č. pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes. Teismas nenustatė BK 62 straipsnio nuostatų taikymui būtinų sąlygų.

4.4. Apeliantė nurodo, jog pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog aplinkybės, apibūdinančios nuteistuosius, yra tik aplinkybės, kurios vertintinos kaip aplinkybės, numatytos BK 54 straipsnio 2 dalyje, tačiau nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2009, Nr. 2K-7/2010, Nr. 2K-355/2012). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, išimtinėmis aplinkybėmis pripažino tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad N. Č. būtų platinęs ar ėmęsis kokių nors veiksmų, iš kurių galima būtų spręsti, kad ruošiasi platinti įsigytas tabletes „Lorans“, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos, šias tabletes pirko savo reikmėms, jų galiojimo terminas buvo pasibaigęs 2019 m. vasario mėnesį, o šių faktų visuma, skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo vertinimu, rodo, jog jo padaryta nusikalstama veika yra mažiau pavojinga nei kitos analogiškos nusikalstamos veikos. Apeliantė nesutinka su tokia teismo nuomone ir nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo bei laikymo kyla nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu jos buvo įgytos, gabenamos ar laikomos, o veikos pavojingumas visuomenei nėra vertinamas pagal tai, ar turimų medžiagų galiojimo terminas yra pasibaigęs ar ne. Apeliantės nuomone, aplinkybės, kad N. Č. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę, turi mažamečių išlaikytinių ir pasižada daugiau nenusikalsti ir gyventi dorai, dirbti, neleidžia daryti išvados, kad už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo (neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų) skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant jam žymiai mažesnę bausmę nei straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bausmė. Apeliantė pažymi, kad teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, Nr. 2K-539/2009, Nr. 2K-575/2009, Nr. 2K-43/2011). Apeliantė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013, kurioje nurodyta, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai.

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo N. Č. gynėjas A. Alimas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria N. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – N. Č. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisinti arba pakeisti šią nuosprendžio dalį ir N. Č. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Patenkinus vieną iš šių prašymų, pakeisti nuosprendžio dalį, kuria N. Č. pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – 40 parų areštas ir paskirti nuteistajam bausmę – baudą. Netenkinus visų prašymų, tinkamai individualizuoti N. Č. skirtinas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 276¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu.

5.1. Nuteistojo gynėjas nesutinka su Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalimi, kuria N. Č. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Ši teismo išvada nėra pagrįsta objektyviais ir patikimais duomenimis. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas neteisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą bei prieštarauja teismų formuojamai praktikai analogiško pobūdžio bylose. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog N. Č. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, netinkamai nustatė šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę – nepagrįstai konstatavo nuteistojo tyčią įgyti ir laikyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Apeliantas teigia, kad įsigydamas vaistus ir juos laikydamas nuteistasis nesuvokė, jog šių vaistų sudėtyje yra psichotropinių medžiagų. Be to, byloje nenustatytas BK 260 straipsnio 3 daliai taikyti būtinas kvalifikuojantis požymis – labai didelis psichotropinių medžiagų kiekis. Byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai teigti, jog N. Č. įgijo ir laikė labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį.

5.2. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad N. Č. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirta per griežta, netinkamai individualizuota bausmė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, o tai lėmė netinkamą bausmės individualizavimą. Apeliantas teigia, kad N. Č. už BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta netinkama bausmės rūšis. Atsižvelgiant į tai, kad N. Č. teisiamas pirmą kartą, įvertinus jį charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, panaikinus arba pakeitus skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, egzistuotų baudžiamajame įstatyme įvirtintas pagrindas skirti BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą.

5.3. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog nusikalstamų veikų, numatytų BK 259-261, 264, 266 straipsniuose, subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl N. Č. tyčios padarant nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, rėmėsi prielaidomis. Apeliantas teigia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog N. Č. realiai suvokė, jog įgijo vaistus, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis draudžiamos psichotropinės medžiagos. Pirmosios instancijos teismas N. Č. tyčią, t. y. suvokimą, kad įgyjamos psichotropinės medžiagos, grindė tuo, jog nuteistasis aktyviai sportuoja, žino įvairių cheminių medžiagų pavadinimus ir jų poveikį, nes konsultuoja ir kitus asmenis dėl papildų sportui naudojimo bei tuo, jog vaistų veiklioji medžiaga nurodyta vaistų aprašyme. Apeliantas nurodo, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei asmuo vaistus, įsigytus pagal gydytojo receptą, kurių sudėtyje yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, perleidžia kitam asmeniui, kuriam gydymas jomis nustatyta tvarka nepaskirtas, ir nėra duomenų apie šių asmenų (perleidžiančiojo ir įsigyjančiojo) suvokimą, kad šių vaistų sudėtyje yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tokie šių asmenų veiksmai nevertintini kaip nusikalstami (Teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 259-261, 263-264, 266 straipsniai) apžvalga). Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278/2008, kurioje konstatuota, jog tai, kad vaistas išrašomas pagal gydytojo receptą ir turi raminamąjį poveikį, dar neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog vaisto sudėtyje būtinai yra arba gali būti draudžiamos platinti psichotropinės medžiagos. Apeliantas teigia, jog objektyviai įvertinus visas bylos aplinkybes, nuteistasis N. Č. nežinojo, kad jo įgyjamų vaistų sudėtyje yra psichotropinės medžiagos. Tai, kad nuteistasis yra sportininkas ir treneris, domisi papildais sportui, konsultuoja ir kitus asmenis dėl jų vartojimo, nereiškia, jog jis žino ir su sportu nesusijusių vaistų sudėtis bei jų veikliųjų medžiagų poveikį organizmui. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog lorazepamas nėra papilduose sportui naudojama medžiaga, tai yra raminamųjų ir migdomųjų vaistų kategorijai priklausanti medžiaga. Be to, nuteistasis papildais sportui domėjosi savarankiškai, jis nėra baigęs farmacijos studijų, neturi farmacinio darbo patirties. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog vien tai, kad N. Č. yra žinomi cheminių medžiagų pavadinimai ir jų poveikis organizmui, jam turėjo būti žinoma ir apie lorazepamo pobūdį ir poveikį. Nuteistojo gynėjas nurodo ir tai, kad būtina įvertinti pačios įgytos psichotropinės medžiagos pobūdį. Psichiką veikianti medžiaga (lorazepamas) yra vaistinio preparato, t. y. skirto medicininiams tikslams, kurį galima legaliai įsigyti pagal gydytojo receptą, sudedamoji dalis. Veiklioji medžiaga lorazepamas yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintą III sąrašą „Psichotropinės medžiagos, leidžiamos naudoti medicinos tikslams“, taigi jų teisėta apyvarta nėra uždrausta. Apeliantas pažymi, kad N. Č. tabletes įgijo kaip vaistinį preparatą, kuris, turint gydytojo receptą pardavinėjamas vaistinėse. Nuteistasis vaistus įsigijo iš asmens, iš kurio įsigijo ir sporto papildus, šiam nurodžius, kad vaistai ramina ir padeda geriau išsimiegoti. N. Č. vaistų įsigijimo metu buvo stipriai pašlijusi sveikata, sutrikęs miego režimas. Jis vaistus įsigijo asmeniniam vartojimui, siekdamas pagerinti sveikatą, pašalinti miego sutrikimus. Byloje pateikti duomenys, jog laikotarpiu, kai nuteistasis įsigijo vaistus, jis patyrė didelius išgyvenimus – mirė sutuoktinės tėvas ir jo paties motina. Vaistus nuteistasis įsigijo 2018 metais, vieną lapelį vaistų suvartojo, tačiau nepajutęs teigiamo poveikio jų nebenaudojo. Likę vaistai nebuvo išplatinti. Apelianto nuomone, šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nuteistasis nesuvokė, jog vaistuose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos, neturėjo tikslo disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, o vaistus įgijo tik siekdamas pagerinti savijautą, jis neturėjo ketinimų šias medžiagas platinti kitiems asmenims. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistojo įgytų tablečių galiojimo terminas baigėsi 2019 m. vasario mėnesį, jos rastos 2019 m. rugpjūčio 13 d. atliktos kratos metu. Byloje nebuvo tiriamas veikliosios medžiagos – lorazepamo veiksmingumas esant pasibaigusiam vaistų galiojimo terminui.

5.4. Apeliantas teigia, kad nors nuteistojo įgytuose vaistuose ir yra psichotropinių medžiagų ir jo veiksmai formaliai atitinka objektyviuosius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, tačiau byloje nėra jokių faktinių duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad nuteistasis suvokė, jog įgytuose vaistuose yra draudžiamų psichotropinių medžiagų, turėjo tikslą šiomis medžiagomis neteisėtai disponuoti ar daryti bet kokią realią žalą įstatymo saugomoms vertybėms.

5.5. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis. Siekiant nustatyti N. Č. įgytų ir laikytų narkotinių medžiagų sudėtį bei kiekį, byloje buvo paskirtas psichotropinių medžiagų tyrimas. Specialistas atlikęs tyrimą savo išvadoje nurodė: „Tikėtina, kad tyrimui pateiktose 320 tablečių grynos psichotropinės medžiagos – lorazepamo – kiekis yra 0,8 g“. Šios išvados aprašomojoje dalyje nurodyta: „Nustatyti, kiek tabletėse yra gryno lorazepamo, negalime, nes LTEC neturime lorazepamo pamatinės medžiagos, kuri reikalinga tokiam tyrimui atlikti“. Taigi atlikus tyrimą nebuvo nustatytas tikslus psichotropinės medžiagos, esančios nuteistojo įgytose tabletėse, kiekis, tačiau, atsižvelgiant į ant pakuočių esančius užrašus, padaryta tikėtina išvada, jog gryno lorazepamo kiekis nuteistojo įgytuose vaistuose yra 0,8 g. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tokių duomenų pakanka konstatuoti, kad N. Č. įgijo ir laikė labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį, viršijantį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ nustatytą labai didelį lorazepamo kiekį. Apelianto nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada, paremta vien tikėtina specialisto išvada, prieštarauja tiek teismų praktikai analogiško pobūdžio bylose, tiek in dubio pro reo principui, numatančiam, jog visos baudžiamojoje byloje kylančios abejonės, kurių nepavyksta pašalinti, privalo būti vertinamos kaltinamojo naudai.

5.6. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad analogiško pobūdžio byloje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė: „nors specialistas pateikė išvadą, kad tikėtina, jog D. P. siųstose tabletėse, remiantis nurodyta informacija ant nepažeistų gamyklinių pakuočių, buvo 60 g modafinilio, tikslus šios medžiagos kiekis nustatytas nebuvo. <...> kilus pagrįstų abejonių dėl siųstos grynosios medžiagos kiekio (ne miltelių ar tablečių kiekio), nesant galimybės byloje objektyviais, neginčytinais įrodymais <...> nustatyti tikslų kiekį, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-976/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje įrodymų visumos pagrindu nesant galimybės nustatyti modafinilio grynos (veikliosios) medžiagos tikslaus kiekio, turi būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu <...>“. (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-279-870/2020).

5.7. Apeliantas pažymi ir tai, jog nuteistasis vaistus įsigijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, ne iš licencijuoto vaistinių preparatų platintojo, o iš fizinio asmens, iš kurio įsigijo ir dopingo medžiagas. Byloje esantys duomenys neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad N. Č. įgytuose vaistuose yra būtent tiek lorazepamo veikliosios medžiagos, kiek nurodyta ant vaistų pakuotės. Nėra aišku nei iš kur šiuos vaistus įgijo nuteistajam juos perdavęs asmuo, taip pat neaišku, ar neoficialiai įsigyti vaistai turi tiek veikliosios medžiagos, kiek nurodyta ant vaistų dėžutės.

5.8. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P- 218/2009, Nr. 2K-268/2009, Nr. 2K-488/2009, Nr. 2K-493/2009 ir kt.). Nuteistojo gynėjo nuomone, šioje byloje nėra pagrindo neginčijamai spręsti, jog N. Č. įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Visos byloje nepašalintos abejonės privalo būti vertinamos kaltinamojo naudai. Visgi, teismui konstatavus, jog nuteistasis turėjo tyčią įgyti ir laikyti psichotropines medžiagas, atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką bei in dubio pro reo principą, N. Č. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

5.9. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nors pirmiau išdėstytos aplinkybės pagrindžia, jog N. Č. veiksmuose nėra būtinojo BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos elemento – tyčios, teismui nusprendus priešingai, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė aiškiai neatitinka nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, bausmė tinkamai neindividualizuota. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Apeliantas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-24-689/2019 nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes. Rekomendacija teismams nuosprendžiuose nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, buvo suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ ir ne kartą pakartota vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, jog minėtos rekomendacijos nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 420/2006, Nr. 2K-382/2012, Nr. 2K-348/2013).

5.10. Apelianto nuomone, šiuo atveju reikšmingos bylos bei nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pripažinti N. Č. kaltu pagal BK 259 straipsnį arba BK 260 straipsnį, skiriant bausmę būtina atsižvelgti į nuteistojo veiksmų (ne)pavojingumą bei jo asmenybę charakterizuojančias savybes. Apeliantas pabrėžia, kad nuteistojo įgyta psichotropinė medžiaga – lorazepamas nėra iš teisėtos apyvartos išimta medžiaga, ji gali būti teisėtai naudojama medicinos tikslais, todėl savo pavojingumu neprilygsta didelės dalies kitų psichotropinių ar narkotinių medžiagų pavojingumo laipsniui. Nors N. Č. įgijo psichotropines medžiagas, jis nesukėlė žalos įstatymo saugomoms vertybėms. Nuteistasis asmeniniais tikslais sunaudojo tik keletą įsigytų tablečių, o kitos tabletės nuo jų įsigijimo iki paėmimo kratos metu nebuvo naudojamos. Be to, tablečių galiojimo terminas buvo pasibaigęs, o byloje nebuvo atliktas tyrimas siekiant nustatyti veikliosios medžiagos realų galimą poveikį. Tai taip pat sudaro pagrindą abejoti nuteistojo veikos pavojingumu.

5.11. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad N. Č. praeityje nebuvo baustas už neteisėtą disponavimą lorazepamu arba kitokia psichotropine medžiaga, jis nebuvo sulaikytas apsvaigęs nuo draudžiamų medžiagų. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų turėjęs tikslų panaudoti šiuos medikamentus ne pagal paskirtį. Apeliantas pabrėžia, kad N. Č. dirba, sportuoja, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus. Nuteistojo sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, todėl jis išlaiko šeimą. Nuteistajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jis neteks galimybės teikti išlaikymą savo šeimai. Apelianto nuomone, realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neigiamai paveiktų ne tik paties nuteistojo socialinę raidą, bet ir neigiamai paveiktų visos jo šeimos interesus. Apeliantas pažymi, kad bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, kurių pavojingumo laipsnis nėra ypač didelis ir kurios gali būti naudojamos medicininiais tikslais, įprastai tokiomis medžiagomis disponuojantiems asmenims nėra skiriamos su laisvės atėmimu susijusios bausmės (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-279-870/2020, Nr. N1-19-337/2019, Nr. 1-95-327/2017 ir kt.). Nuteistojo gynėjo nuomone, net ir pripažinus N. Č. kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui, jam turėtų būti paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

5.12. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, jog tuo atveju, jeigu N. Č. būtų išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį arba jo veika būtų perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 2 dalį nepaskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės, egzistuotų pagrindas pakeisti nuteistajam pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės rūšį ir už šią nusikalstamą veiką paskirti baudą. Apeliantas cituoja BK 55 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2011, Nr. 2K-181/2014, Nr. 2K-208/2014, kuriose nurodyta, kad skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Laisvės atėmimo (ar šiuo atveju – arešto) bausmė tokiais atvejais galima, tačiau, skirdamas ją, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės, arešto skyrimą argumentavo iš esmės vien mažomis N. Č. gaunamomis pajamomis.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis N. Č. ir jo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės atmesti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. G. ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o prokuroras prašė nuteistojo N. Č. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo N. Č. gynėjo advokato A. Alimo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu N. Č. pripažintas kaltu ir pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2018 m., (duomenys neskelbtini) mieste, turėdamas tikslą platinti iš nenustatyto asmens už nenustatytą pinigų sumą nusipirko ir taip neteisėtai įgijo, tiksliai nenustatytą kiekį kaltinime nurodytų Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme uždraustų dopingo medžiagų – anabolinius androgeninius steroidus, kurias neteisėtai parsigabeno į savo darbo vietą, kur neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė. Po ko, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. liepos 12 d., savo darbo vietoje už nenustatytą sumą pinigų dalį turimos tam tikros dopingo medžiagos pardavė R. S., o likusią dalį toliau laikė savo darbo vietoje paslėpęs vėdinimo įrenginyje iki tol, kol 2019 m. rugpjūčio 13 d. kratos metu šias uždraustas medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

9. Be to, skundžiamu nuosprendžiu N. Č. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2018 m., (duomenys neskelbtini) mieste, iš nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo 11 dėžučių „LORANS 2,5 mg LORAZEPANUM 30 tablečių“, kuriose yra 320 vienetų tablečių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 0,8 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo, kurias neteisėtai parsigabeno į savo darbo vietą ir paslėpęs vėdinimo įrenginyje neteisėtai laikė iki tol, kol 2019 m. rugpjūčio 13 d. kratos metu šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

10. Be to, skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį buvo atleistas. Jis buvo kaltinamas tuo, jog 2019 m. birželio 25 d. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti iš R. S. už nenustatytą sumą pinigų nusipirko ir taip neteisėtai įgijo, tiksliai nenustatytą kiekį kaltinime nurodytų Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme uždraustų dopingo medžiagų, kurias neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė savo namuose, iki tol, kol 2019 m. liepos 13 d. kratos metu šias uždraustas medžiagas – anabolinius androgeninius steroidus rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti iš R. S. už 900 eurų nusipirko ir taip neteisėtai įgijo, tiksliai nenustatytą kiekį kaltinime nurodytų Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme uždraustų dopingo medžiagų, kurias neteisėtai turėdamas tikslą platinti laikė jam priklausančiame automobilyje ir gabeno (duomenys neskelbtini), kol tą pačią dieną, automobilio apžiūros metu šias dopingo medžiagas, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Dėl N. Č. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

11. Nuteistojo N. Č. gynėjas savo apeliaciniu skundu N. Č. kaltės dėl BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo neginčija. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos ir skundžiamu nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės, jog N. Č. įgijo, gabeno ir laikė 320 vnt. tablečių „Lorans“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – lorazepamo. Tačiau apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę. Anot gynėjo, N. Č. įsigydamas šiuos vaistus ir juos laikydamas nesuvokė, jog jų sudėtyje yra psichotropinių medžiagų. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad byloje nenustatytas BK 260 straipsnio 3 daliai taikyti būtinas kvalifikuojantis požymis – labai didelis šių psichotropinių medžiagų kiekis. Dėl šių aplinkybių, gynėjo teigimu, N. Č. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį turėtų būti išteisintas arba jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Tačiau tokie apelianto teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji N. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymiai nustatyti tinkamai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šiais apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, be to, papildomai atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas tinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai N. Č. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

13. Byloje surinktų įrodymų visuma – paties nuteistojo parodymai (t. 6, b. l. 77–78; t. 5, b. l. 184–185), kratos protokole užfiksuoti duomenys (t. 2, b. l. 88–100), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1609 (19), 11-1791 (19) (t. 2, b. l. 108–112), Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pateikti duomenys (t. 3, b. l. 18, 26), taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų eksperto V. Šalaviejaus bei specialistės R. G. paaiškinimai patvirtina, kad nuteistasis N. Č. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – lorazepamo.

14. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde neginčijamos šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo N. Č. atlikti neteisėti veiksmai. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. Č. suvokė, jog jo disponuojamų vaistų sudėtyje yra psichotropinės medžiagos.

15. BK 260 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Pagal šio BK straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia – kai tą darydamas jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais turi suvokti, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį ir koncentraciją, o pakanka nustatyti suvokimą, kad tai yra narkotinės arba psichotropinės medžiagos ir tai, kad jis disponuoja dideliu arba labai dideliu šių medžiagų kiekiu.

16. Bylos įrodymų visuma nustatyta, kad N. Č. skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis įgijo tabletes „Lorans“, kurių veiklioji medžiaga yra psichotropinė medžiaga – lorazepamas. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, lorazepamas yra įrašytas į III sąrašą, kurį sudaro psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams. Šį sąrašą sudaro augalai ir psichotropinės medžiagos, vartojami sveikatos priežiūros tikslams, kurie dėl žalingų padarinių, kai šiomis medžiagomis piktnaudžiaujama, pavojingi žmogaus sveikatai. Pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės 1998 m. sausio 8 d. įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, asmuo pagal galiojantį receptą sveikatos priežiūros ar veterinarijos tikslams turi teisę įsigyti vaistinėse į II ir III sąrašus įtrauktų paruoštos formos medžiagų. Todėl tokių medžiagų, leidžiamų vartoti sveikatos priežiūros tikslams, įsigijimas būtų teisėtas tik tuo atveju, jeigu tokia veikla būtų vykdoma laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y. jei šios medžiagos būtų įgyjamos vaistinėse, pagal galiojantį receptą ir pan. Remiantis 2020 m. sausio 6 d. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos rašte nurodytais duomenimis, N. Č. per paskutinius trejus metus vaistinis preparatas „Lorans“ nebuvo išrašytas (t. 3, b. l. 18). Byloje nustatyta, kad N. Č., neturėdamas gydytojo paskyrimo bei recepto, iš nenustatyto asmens įsigijo tablečių „Lorans“, turinčių psichotropinių medžiagų, dėl to šios medžiagos (lorazepamas) tapo nelegalios apyvartos dalyku. Tuo metu, kai N. Č. įsigijo šiuos vaistus, jų sudedamoji medžiaga – lorazepamas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintas psichotropine medžiaga, nustatyti jo kiekiai, ir laikomas nusikalstamų veikų, numatytų BK 259–260 straipsniuose, dalyku, todėl norint juo disponuoti teisėtai turėjo būti gautas ir atitinkamas leidimas. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog N. Č. tokio leidimo neturėjo, todėl psichotropinę medžiagą – lorazepamą įgijo, gabeno ir laikė neteisėtai.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad N. Č. nesuvokė, jog neteisėtai iš nepažįstamo asmens įsigytose tabletėse „Lorans“ yra psichotropinės medžiagos, paneigia byloje esančių duomenų visuma ir byloje nustatytos aplinkybės. Nuteistasis N. Č. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad tabletes „Lorans“ jis įsigijo iš nepažįstamo asmens, iš kurio pirko ir dopingo medžiagas. Teigė, kad tuo metu turėjo šeiminių rūpesčių, todėl prastai jautėsi, negalėjo išsimiegoti, atsirado sveikatos problemų. Anot nuteistojo, jis apie savo bėdas pasisakė šiam nepažįstamajam, o pastarasis jam pasiūlė šių tablečių nurodydamas, kad šie vaistai padeda nusiraminti ir išsimiegoti, daugiau apie jų sudėtį ir poveikį nieko nepasakojo. Tablečių „Lorans“ galiojimo laikas buvo beveik besibaigiantis, todėl jis (nuteistasis) už šiuos vaistus sumokėjo apie 25 Eur. Anot nuteistojo, pabandęs šių vaistų jis nepajuto jokio poveikio, todėl jų vartojimą nutraukė, o vaistus paslėpė ir laikė kartu su dopingo medžiagomis sporto klube (t. 6, b. l. 77–78). Iš esmės analogiškas aplinkybes nuteistasis parodė ir 2020 m. liepos 8 d. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau šioje apklausoje nuteistasis N. Č., pripažinęs, jog savo reikmėms įsigijo vaistų su psichotropine medžiaga, nurodė, kad jis nežinojo, jog šiuose vaistuose yra toks didelis psichotropinių medžiagų kiekis (t. 5, b. l. 184–185). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde iš ikiteisminio tyrimo metu duotų N. Č. parodymų matyti, kad nuteistasis žinojo, jog jo įgytose tabletėse „Lorans“ yra psichotropinės medžiagos, tačiau jis nesitikėjo, jog šių medžiagų kiekis tabletėse bus toks didelis. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, N. Č. aktyviai sportuoja, ne tik pats vartoja įvairius papildus sportui, tačiau konsultuoja ir kitus asmenis apie tokių papildų vartojimą, taigi, jam neabejotinai žinomos įvairios cheminės medžiagos ir jų poveikis organizmui. Anot apelianto, tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai nepatvirtina, kad N. Č. žinojo ir apie psichotropines medžiagas, kurios nėra vartojamos sporte. Tačiau teisėjų kolegija tokius nuteistojo gynėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad N. Č. žinios apie įvairias chemines medžiagas yra kur kas platesnės ir gilesnės nei bendrą išprusimą turinčių asmenų, todėl įsigydamas vaistus „Lorans“ iš nepažįstamo asmens, žinodamas, jog šie vaistai skirti nusiraminimui, nemigai gydyti, yra parduodami tik turint gydytojo receptą, jis suvokė šių medikamentų veikliosios medžiagos pobūdį bei numanomą kiekį. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. Č. darbo vietoje rasti vaistai „Lorans“ buvo gamyklinėje pakuotėje, kiekvienos dėžutės viduje buvo įdėtas informacinis vaistų lapelis lietuvių kalba (t. 2, b. l. 109). N. Č. patvirtino, kad iš vienos šių medikamentų dėžutės jis suvartojo 10 tablečių, taigi, net jei jis prieš įsigydamas šių vaistų tikslios jų sudėties ir nežinojo, tai būdamas pakankamai išprusęs apie chemines medžiagas, aktyviai sportuojantis ir besidomintis vartojamais preparatais, neabejotinai pasidomėjo šių vaistų sudėtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, N. Č. supratimą apie įsigytų „Lorans“ tablečių veiksliosios medžiagos – lorazepamo psichotropinį pobūdį patvirtina ir tai, kad N. Č., jo paties teigimu, šių vaistų, net ir tuo metu kai pats juos vartojo, gėrė prieš miegą, namuose nelaikė dėl mažamečių vaikų saugumo, o slėpė kartu su įgytomis dopingo medžiagomis darbe vėdinimo įrenginyje (t. 6, b. l. 77; t. 5, b. l. 185). Taigi, visos šios aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad N. Č. bent bendrais bruožais tikrai suprato, kad be recepto iš nepažįstamo asmens įgytose tabletėse yra psichotropinės medžiagos. Teisėjų kolegijai abejonių nekelia ir tai, kad N. Č. suvokė ir tai, kad jo įgytose medikamentuose psichotropinės medžiagos kiekis yra labai didelis. Kaip byloje nustatyta, N. Č. iš viso įgijo 11 dėžučių „Lorans“ tablečių. Kiekvienoje iš dėžučių yra po 3 lapelius lizdinės pakuotės, kuriose yra po 10 tablečių, taigi, N. Č. iš viso įgijo 330 tablečių, iš kurių, anot nuteistojo, jis suvartojo 10 vienetų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų stebėsenos ir informacijos skyriaus patarėja R. G. paaiškino, kad vaistai „Lorans“ yra psichotropiniai, jie skiriami gydytojo nerimo sutrikimams gydyti, todėl vaistą galima įsigyti tik su receptu. Anot specialistės, šio vaistinio preparato gydytojas gali skirti ne daugiau kaip 30 dienų gydymo kursui, tai reiškia, kad žmogus su savimi gali turėti tik 30 tablečių. Šio vaisto maksimali paros dozė yra 2,5 miligramo, todėl žmogus gali išgerti tik vieną tabletę per dieną (t. 7, b. l. 103–104). Taigi, vienu metu žmogus teisėtai gali laikyti tik 1 pakuotę (30 tablečių) vaistų „Lorans“, tuo tarpu N. Č. įsigydamas 11 dėžučių šių vaistų net 10 kartų viršijo leistiną galimų laikyti šių medikamentų kiekį. Tokiu būdu, įvertinus aptartas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad neturėdamas gydytojo išrašyto recepto iš nepažįstamo asmens įsigydamas 11 pakuočių vaistų „Lorans“, kurių veiklioji medžiaga yra psichotropinė medžiaga lorazepamas, jas gabendamas bei laikydamas paslėptas savo darbo vietoje, N. Č. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti. Šios išvados nepaneigia tai, kad nuteistojo įgytų tablečių „Lorans“ galiojimo terminas jų radimo metu jau buvo pasibaigęs, kadangi kvalifikavimui svarbu tai, kad psichotropinės medžiagos buvo rastos nuteistojo laikytose tabletėse net ir po to, kai jų galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs.

18. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog N. Č. įgytų, gabentų bei laikytų psichotropinių medžiagų kiekis atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą kvalifikacinį požymį – labai didelį kiekį. Anot gynėjo, iš byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) specialisto išvados Nr. 11-1609 (19), 11-1791 (19) matyti, kad atlikus tyrimą buvo nustatytas tik tikėtinas psichotropinės medžiagos, esančios nuteistojo įgytose tabletėse, kiekis, todėl remiantis tik šių vaistų pakuotėje nurodytu lorazepamo kiekiu kvalifikuoti šią nusikalstamą veiką negalima. Tačiau tokie nuteistojo gynėjo teiginiai nepagrįsti, todėl atmetami.

19. Kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis, nesvarbu, ar kaltininkas turėjo tikslą šias medžiagas platinti. Nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – šiuo atveju yra itin svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Šiose rekomendacijose nustatyta, kad lorazepamo labai didelis kiekis laikomas tuomet, kai jo kiekis viršija 0,6 g ribą.

20. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, kvalifikuodamas N. Č. nusikalstamą veiką, rėmėsi LTEC specialisto išvada Nr. 11-1609 (19), 11-1791 (19), kurioje nurodyta, kad 11 dėžučių „Lorans 2,5 mg Lorazepanum 30 tablečių“ esančios 320 tablečių yra psichotropinės medžiagos – lorazepamo tabletės, tikėtina, kad tyrimui pateiktose 320 tablečių grynos psichotropinės medžiagos – lorazepamo – kiekis yra 0,8 g. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nustatyti, kiek tabletėse yra gryno lorazepamo negalima, kadangi LTEC neturi lorazepamo pamatinės medžiagos, kuri reikalinga tokiam tyrimui atlikti (t. 2, b. l. 108–112). Anot apygardos teismo, specialisto išvadą, kad pas nuteistąjį rastų 320 tablečių „Lorans“ sudėtyje psichotropinės medžiagos lorazepamo kiekis yra labai didelis – 0,8 g patvirtina ir byloje Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. sausio 20 d. rašte Nr. (174E)2R-120 pateikti duomenys, kad „Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre yra registruotas receptinis vaistinis preparatas Lorans 2,5 mg tabletės, kurio veiklioji medžiaga lorazepamas. Kiekvienoje Lorans 2,5 mg tabletėje yra 2,5 mg lorazepamo, taigi pakuotėje, kurioje yra 30 tablečių, veikliosios medžiagos lorazepamo būtų 75 mg, o 320 tablečių veikliosios medžiagos lorazepamo būtų 800 mg“ (t. 3, b. l. 26–27). Nesutikdamas su apygardos teismo išvada nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad N. Č. vaistinį preparatą „Lorans“ įsigijo iš fizinio asmens, todėl byloje esantys duomenys neleidžia teigti, kad veikliosios medžiagos – lorazepamo kiekis yra būtent toks, koks nurodytas ant vaistų pakuotės, todėl ir išvada dėl labai didelio šios medžiagos kiekio yra grįsta prielaidomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų eksperto V. Šalaviejaus bei specialistės R. G. paaiškinimai leidžia ne tik tokius apelianto teiginius atmesti kaip nepagrįstus, bet ir pašalinti kylančias abejones dėl psichotropinės medžiagos kiekio pas nuteistąjį rastuose tabletėse „Lorans“. Minėtą specialisto išvadą pateikęs ekspertas V. Šalaviejus teismo posėdyje patvirtindamas savo išvadas paaiškino, kad jų tyrimo metodas leidžia kategoriškai nustatyti veikliąją medžiagą – lorazepamą, tačiau neturėdami pamatinės medžiagos jie negali paskaičiuoti šios medžiagos kiekio, todėl gali pateikti tik tikėtiną išvadą. Kita vertus, ekspertas V. Šalaviejus nurodė, kad šioje byloje tyrimas buvo atliktas prieš dvejus metus, šiuo metu jie (ekspertai) jau yra linkę tokio pobūdžio tyrimuose duoti kategoriškesnes išvadas, kadangi tai yra vaistai, aprašyti konkretūs šioms tabletėms būdingi požymiai: išvaizda, forma, kuri nesikeičia ir jie gali palyginti su tyrimams pateiktomis tabletėmis. Be to, anot eksperto V. Šalaviejaus, jo ilgametė ekspertinio darbo patirtis bei ekspertinė praktika leidžia spręsti, kad tyrimui pateiktos lorazepamo tabletės buvo pagamintos pagal gamintojo rekomendacijas. Šios tabletės yra gana dažnos, todėl atlikdami tyrimą dažniausiai jie jau žino, kokį gaus prietaiso signalą ištirpinę tabletę. Šiuo atveju taip ir buvo, ištirpinęs lorazepamo tabletę, prietaiso signalą gavo tokį, kokio ir tikėjosi, esant 2,5 miligramų veikliosios medžiagos ištirpintame tirpiklio kiekyje. Ekspertas patvirtino, kad praktikoje būna atvejų, kuomet užrašai ant vaistų pakuotės neatitinka vaistuose randamų medžiagų sudėties, pavyzdžiui, šioje byloje buvo nustatyta, kad N. Č. laikytoje dėžutėje su stanizalonum tabletėmis, tabletėse šios veikliosios medžiagos nebuvo. Tačiau, pasak eksperto, lorazepamas nėra falsifikuojamas vaistas (t. 7, b. l. 102–103). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais eksperto paaiškinimais, kadangi jie paremti ilgamete ekspertinio darbo patirtimi (28 metų ekspertinio darbo stažas), yra logiškai paaiškinami. Tai, kad lorazepamas nėra įprastai klastojamas vaistas patvirtino ir specialistė R. G.. Šios specialistės teigimu lorazepamas kaip psichotropinė medžiaga sukelianti priklausomybę yra griežtai kontroliuojamas tarptautiniu mastu. Tiek vaistai „Lorans“, tiek kiti medikamentai, kurių veiklioji medžiaga yra lorazepamas, į Lietuvos Respubliką patenka turint Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos leidimą apskaitant kiekvieną lorazepamo gramą. Šiuos vaistinius preparatus įveža tik licencijuotos farmacinės įmonės, o leidimai išduodami kiekvienai konkrečiai siuntai. Specialistė pripažino, kad tokio pobūdžio vaistai patenka į juodąją rinką, nes dažnai gydytojai juos išrašo ir tuomet, kaip jų vartojimas nėra būtinas. Anot specialistės R. G., šiai kategorijai priskiriami vaistai nėra brangūs, todėl jie nėra falsifikuojami (t. 7, b. l. 103–104). Taigi, nors šioje baudžiamojoje byloje atliekant specialųjį tyrimą ir buvo gauta tikėtina išvada dėl psichotropinės medžiagos lorazepamo kiekio N. Č. disponuojamose vaistuose „Lorans“, tačiau teisėjų kolegija, papildomai apklaususi šią išvadą pateikusį ekspertą V. Šalaviejų bei specialistę R. G. pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad N. Č. darbo vietoje rastos psichotropinės medžiagos kiekis yra labai didelis – 0,8 g, t. y. kur kas didesnis nei minėtuose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodyta šių medžiagų labai didelio kiekio minimali riba (0,6 g). Šiuo atveju aplinkybė, jog N. Č. tabletes „Lorans“ įsigijo iš nepažįstamo fizinio asmens nėra pagrindas teigti, kad šios tabletės buvo sufalsifikuotos ir juose esantis lorazepamo kiekis neatitinka gamintojo ant pakuotės nurodyto šios veikliosios medžiagos kiekio.

21. Apeliantas savo skunde akcentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-278/2008 ir 2K-85-976/2018 bei Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-279-870/2020. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju remtis šiais teismų sprendimais kaip precedentais nėra pagrindo, kadangi bylose nustatytos faktinės veikų padarymo aplinkybės yra skirtingos. Lietuvos Aukščiausio Teismo kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje asmenys buvo išteisinti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nenustačius jų veiksmuose tiesioginės tyčios disponuoti psichotropinėmis medžiagomis. Priešingai nei nagrinėjamoje byloje, išteisintieji disponavo trimis tabletėmis vaisto „Lorafen“, kurio vienoje tabletėje buvo labai mažas lorazepamo kiekis – 0,0025 g, be to, išteisintasis, kuris perdavė šias tabletes kitam asmeniui, šiuos vaistus turėjo teisėtai (įsigijo pagal gydytojo išrašytą receptą). Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-976/2018 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai iš kaltinimo pašalino labai didelio narkotinių medžiagų (heroino) kiekio aplinkybę, kadangi narkotinės medžiagos, kuriomis disponavo kaltininkai, apskritai nebuvo rastos, todėl nebuvo galimybės objektyviais duomenimis remiantis nustatyti ir jų kiekio. Savo faktinėmis aplinkybėmis labai panašioje byloje Nr. 1A-279-870/2020 asmens veiksmai neteisėtai internetu įsigijus ir iš Singapūro į Lietuvos Respubliką atsisiuntus psichotropinės medžiagos modafinilio buvo perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 259 straipsnio 2 dalį, todėl kad specialisto išvada dėl gryno modafinilio kiekio tirti pateiktuose tabletėse buvo tikėtina ir byloje nebuvo galimybių kitais duomenimis nustatyti šios psichotropinės medžiagos kiekio. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog priešingai nei nagrinėjamoje byloje, minimoje apeliacinės instancijos teismo byloje buvo nustatyta, kad modafinilis Lietuvos Respublikoje kaip vaistinis preparatas apskritai nebuvo įregistruotas, šis medicininis preparatas labai paplitęs nelegaliose parduotuvėse ir dažnai falsifikuojamas, be to, kaltininkas jį buvo parsisiuntęs ne iš Europos Sąjungos valstybės, bet iš trečiosios šalies (Singapūro), o internetinis tinklalapis, iš kurio asmuo įsigijo modafinilio, netrukus po to buvo uždarytas. Tuo tarpu N. Č. neteisėtai įsigijo į Lietuvos rinką teisėtai patekusius gamyklinius vaistus, kuriuos ekspertas galėjo sulyginti su analogiškais Lietuvoje teisėtai prekiaujamais medicininiais preparatais.

22. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakartotinai patikrinusi byloje surinktus įrodymus, papildomai atlikusį įrodymų tyrimą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas pripažindamas įrodytomis faktines aplinkybes apie tai, kad N. Č. iš nenustatyto asmens įgijo, gabeno bei laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Šie apelianto nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl N. Č. paskirtų bausmių

23. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir nuteistajam N. Č. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Tuo tarpu iš nuteistojo N. Č. gynėjo apeliacinio skundo galima spręsti, kad tuo atveju, jei N. Č. nebūtų išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį arba jo veiksmai nebūtų perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, jis prašo už BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirti N. Č. su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Šioje dalyje nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas, o prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

24. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami bendrą bausmės paskirtį. Kaip jau minėta, bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje.

25. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuomet, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

26. Skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas N. Č. pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. N. Č. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 260 straipsnio 3 dalis) priskiriama labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis), o kita (BK 276¹ straipsnio 1 dalis) apysunkėms nusikalstamos veikoms (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Vertinant nuteistąjį N. Č. charakterizuojančias aplinkybes nustatyta, kad jis vedęs, turi šeimą, du mažamečius vaikus (t. 5, b. l. 96), nuolatinę gyvenamąją vietą, užsiima individualia veikla (t. 1, b. l. 52), VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas (t. 5, b. l. 155), baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 121–124). Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas bei apeliantas apeliaciniame skunde, N. Č. teistas – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 1 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu dėl analogiškos BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (t. 5, b. l. 125–149). Tai rodo, kad darydamas šioje byloje nustatytus nusikaltimus, nuteistasis žinojo, jog vyksta ikiteisminis tyrimas dėl ankstesnių jo nusikalstamų veiksmų, tačiau tai nesutrukdė vėl nusikalsti.

27. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. Tuo tarpu už BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias – baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu N. Č. už BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrė keturiasdešimties parų areštą. Tuo tarpu įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo N. Č. asmenybę, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis būtų platinęs šias psichotropines medžiagas ar ėmęsis kokių nors veiksmų, rodančių apie tokį jo ketinimą, rastų tablečių „Lorans“ galiojimo terminas buvo pasibaigęs 2019 m. vasario mėnesį, padarė išvadą, kad N. Č. įvykdytos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis negu rūšinis tokių veikų pavojingumas. Be to, apygardos teismas atsižvelgdamas į tai, kad N. Č. dar ikiteisminiame tyrime pripažino savo kaltę, turi mažamečių išlaikytinių, pasižadėjo daugiau nebenusikalsti, dirbti, sprendė, kad nors šios aplinkybės ir nepašalina nusikalstamos veikos pavojingumo, nemažina jo kaltės, tačiau yra pagrindas jas laikyti išimtinėmis, švelninančiomis kaltinamojo atsakomybę. Įvertinęs visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principams bei bausmės paskirčiai, todėl teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir N. Č. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, kurios dydis žymiai mažesnis nei minėtame straipsnyje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Priešingai nei teigiama prokurorės apeliaciniame skunde aptartų aplinkybių visuma pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido spręsti apie mažesnį N. Č. padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

28. Byloje nekyla abejonių, kad N. Č. padarytas labai sunkus nusikaltimas – neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu psichotropinėmis medžiagomis yra labai pavojinga nusikalstama veika, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju tik izoliavus N. Č. nuo visuomenės, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Teisėjų kolegija be jau anksčiau aptartų bei pirmosios instancijos teismo įvertintų aplinkybių atkreipia dėmesį, kad N. Č. disponavo vaistais, o ne pačia psichotropine medžiaga, nors vaistas savo sudėtyje turi psichotropinių medžiagų, tačiau jos leidžiamos vartoti medicinos tikslams, t. y. tokio tipo medžiagos nėra absoliučiai draudžiamos, jos įeina į vaistų, parduodamų Lietuvos vaistinėse pagal receptus, sudėtį. Kaltinamasis kritiškai vertino savo elgesį, nusikaltimai padaryti 2018–2019 m., byloje nėra duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo N. Č. būtų įvykdęs naujus nusikaltimus. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad net ir pirmosios instancijos teismo paskirta kur kas mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė nėra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, jos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o ja bus įgyvendintas vienintelis bausmės tikslas – nubaudimas. Juolab teisingumo bei proporcingumo principai nebūtų įgyvendinti paskyrus prokurorės apeliaciniame skunde prašomą itin griežtą laisvės atėmimo vienuolikai metų bausmę. Teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti N. Č. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į tai, kad ši bausmės rūšis skiriama vietoj ilgalaikio laisvės atėmimo už labai sunkaus nusikaltimo padarymą nuteistajam N. Č. skiriamas maksimalus laisvės apribojimo bausmės terminas. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskyrus N. Č. maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmę, kartu su ja paskiriant tikslingus ir į nuteistojo asmenybę orientuotus nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 48 straipsnio 3 ir 6 dalyse numatytus įpareigojimus bei BK 71 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, teigiamai paveikiant N. Č. ir užtikrinant jam realias galimybes pasitaisyti.

29. Teisėjų kolegijos nuomone, keistina ir už BK 276¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką N. Č. pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė. Apygardos teismas, motyvuodamas tuo, kad N. Č. anksčiau neteistas, o jo gaunamos pajamos nėra didelės, nuteistajam už šio nusikaltimo įvykdimą paskyrė keturiasdešimties parų arešto bausmę. Tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, net ir nustačius, kad N. Č. praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (nusikaltimo pobūdį, sunkumą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis turi šeimą, du mažamečius vaikus, dirba) nėra pagrindas šiuo atveju skirti nuteistajam gana griežtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti paskyrus N. Č. ir švelnesnę bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam minimaliam baudos dydžiui (150 MGL (7500 Eur)). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes paskirtas pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę.

Dėl R. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pripažinimo ir jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

30. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 276¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos R. Č. atsakomybei. Laidavimo terminas nustatytas dvejiems metams. Baudžiamoji byla R. G. atžvilgiu nutraukta.

31. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, esant asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymui perduoti kaltininką pagal laidavimą jo atsakomybei. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

32. Apeliaciniame skunde nesutikdama su laidavimo instituto taikymu prokurorė iš esmės ginčija vienos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą. Anot prokurorės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė R. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokurorės teigimu, R. G. prisipažinimas nėra nuoširdus, viso ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino, jog dopingo medžiagas įsigijo savo reikmėms ir tikslo jų platinti neturėjo, be to, anot apeliantės, R. G. prisipažinimą lėmė byloje surinkti įrodymai. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie apeliantės teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.

33. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios atsakomybę aplinkybės esmė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-479/2014, Nr. 2K-381-507/2016 ir kt.).

34. R. G. ikiteisminio tyrimo metu, dėl jam pareikšto įtarimo padarius BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltu prisipažino, patvirtino įgijęs, laikęs, gabenęs tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas ir parodė, kad jas įsigijo savo reikmėms, tačiau jų nesuvartojo, parduoti ar kitaip platinti jų neketino (t. 5, b. l. 68–70; 75–77). Teisiamojo posėdžio metu R. G. savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad įsigydamas dopingo medžiagas tikslo jų platinti neturėjo, tačiau įsigijęs didesnį jų kiekį pagalvojo, kad ateityje galėtų jas parduoti (t. 6, b. l. 76–77). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. G. taip pat pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi (t. 7, b. l. 131). Sutiktina su prokurorės teiginiais, kad duodamas parodymus apie tikslą platinti disponuojamas dopingo medžiagas R. G. nebuvo nuoseklus, ikiteisminio tyrimo metu tokį tikslą neigęs, teisminio bylos nagrinėjimo metu kalbėdamas apie dopingo medžiagų platinimą jis gana abstrakčiai nurodė turėjęs tokį ketinimą. Visgi, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienu konkrečiu atveju asmens prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, vertinant jį tik savanoriškumo (asmens laisvos valios) prasme, neturėtų užkirsti asmeniui kelio prisipažinti ir gailėtis ir vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose, įvertinant ir tokio prisipažinimo ir gailėjimosi racionalumo motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-194-942/2017). Todėl aplinkybė, kad R. G., viso proceso metu nuosekliai pripažinęs dėl neteisėto dopingo medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo, tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino turėjęs ir tikslą dopingo medžiagas platinti nėra pagrindas nepripažinti šios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kita vertus, tai, kad R. G. dėl ketinimo platinti šias dopingo medžiagas nebuvo konkretus, taip pat nepaneigia jo prisipažinimo turėjus tokį tikslą. R. G. neturi teisinio išsilavinimo, todėl parodymus apie ketinimą realizuoti įgytas dopingo medžiagas davė pagal savo turimą teisinį supratimą. Taigi, R. G. parodymų visuma leidžia pritarti apygardos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad R. G. pripažino esmines jo įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmingas aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

35. Iš bylos medžiagos matyti, kad apygardos teismas, darydamas išvadą, kad R. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, išsamiai įvertino R. G. padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jos pavojingumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis (anksčiau teistas nebuvo, baustas administracine tvarka, dirba, turi nepilnamečių išlaikytinių, po įvykdyto nusikaltimo naujų nusikalstamų veikų nėra įvykdęs). Laiduotoja atitinka įstatymu keliamus reikalavimus.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl prokurorės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai BK 40 straipsnio pagrindu R. G. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių N. Č. paskyrimo ir jų subendrinimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria N. Č. pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį, paskirtas 40 (keturiasdešimties) parų areštas ir N. Č. pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį paskirti 150 MGL, t. y. 7 500 (septynių tūkstančių penkių šimtų) Eur dydžio baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria N. Č. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmė ir N. Č. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1861, įsigaliojusi nuo 2012 m. liepos 1 d.) N. Č. įpareigoti:

- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- visą laisvės apribojimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymuisi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija Nr. VIII-1968, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.), 71 straipsnio 1, 3 dalimis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263, įsigaliojusi nuo 2019 m. liepos 6 d.) N. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 100 MGL, t. y. 5 000 Eur dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Šiuo nuosprendžiu pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes, remiantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 ir 2 punktais, subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę N. Č. paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1861, įsigaliojusi nuo 2012 m. liepos 1 d.) N. Č. įpareigoti:

- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- visą laisvės apribojimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymuisi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija Nr. VIII-1968, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.), 71 straipsnio 1, 3 dalimis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263, įsigaliojusi nuo 2019 m. liepos 6 d.) N. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 100 MGL, t. y. 5 000 Eur dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti nuteistajam N. Č., kad jis privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalis).

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.