Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posė­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą, kurio­je:

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, 8 klasių išsilavinimo, ištekėjusi, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietu­vos Res­pub­li­kos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. kaltinama tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė ir siuntė be tikslo platinti psi­cho­tro­pi­nes medžiagas, t. y. laikotarpiu iki 2016-03-05 (tiksliau nenustatyta), įgijusi didelį kiekį psi­cho­tro­pi­nių medžiagų – 90 tablečių „Lorafen 2,5 mg“, kuriose yra psichotropinės medžiagos – 0,2250 g lo­ra­ze­pa­mo (0,0025 g vie­noje tabletėje), nuvyko į paštą, perdavė siuntą su šiomis medžia­go­mis ga­ben­ti į Di­džiąją Britaniją, siuntėju nurodydama: „E. B. (duomenys neskelbtini) Lie­tu­va“, gavėju nu­ro­dy­dama: „R. R. (duomenys neskelbtini) UK“, tokiu būdu inicijavo paš­to siuntos su psichotropinėmis medžiagomis siuntimą į Didžiąją Britaniją be tiks­lo (platinti), nes vaistus siuntė savo anūkei pasirūpindama, kad įgytos tabletės, kuriose yra didelis kiekis lo­razepamo, būtų pri­statytos gavėjui, tačiau Kauno teritorinės muitinės pareigūnai AB „Lie­tuvos paš­tas“, esančiame (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 5 d. apie 19:30 val. patikrinę šią siuntą, psichotropines medžiagas surado, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje

Taip pat kaltinama tuo, kad neturėdama leidimo iš Lietuvos Respublikos per Lietuvos Res­pub­likos valstybės sieną, AB „Lietuvos paštas“, esantį (duomenys neskelbtini), laiko­tar­piu iki 2016-03-05 apie 19 val. 30 min. gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 90 tablečių „Lo­ra­fen 2,5 mg“, kuriose yra psichotropinės medžiagos – 0,2250 g lorazepamo (0,0025 g vienoje tab­letėje), tačiau šios veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių – Kauno teritorinės muitinės pa­rei­gūnams sulaikius siuntą, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinime nurodyto kiekio vaistinio preparato – 90 tablečių „Lorafen 2,5 mg“ įgijimo ir siun­ti­mo aplinkybes kaltinamoji E. B. pripažįsta. Šių vais­tų siuntimo per Lietuvos Respublikos vals­tybės sieną, leidimo tam neturėjimo, aptikimo, kiekio nustatymo aplinkybes visiš­kai pa­tvirtina aukščiau paminėti baudžiamosios bylos dokumentai. Psichotropinių medžiagų buvimo nu­ro­dy­tame vaistiniame preparate faktą ir kiekį patvirtina specialisto išvada. Todėl teismas sprendžia, kad faktas jog E. B. į pašto įstaigą atsigabeno šį vaistinį preparatą, tu­rin­tį psi­cho­tropinių me­džia­gų, ir paštu siuntė jį per valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Didžiąją Britaniją, yra įrodyta.

E. B. siuntė vaistus, kurie pagal Narkotinių ir psichotropinių me­džiagų nedidelio, di­de­lio ir labai didelio kiekio nustatymo reko­men­da­cijas priskiriami psicho­tro­pi­nėms medžiagoms, lei­džia­moms vartoti medicinos tikslams, ir kurie įrašyti į Rekomendacijų III są­ra­šą (Konvencijos IV są­ra­šas). Tokio tipo medžiagos nėra absoliučiai drau­džia­mos, jos įeina į vaistų, parduodamų vaistinėse pagal re­cep­tus asmenims, turintiems tam tikrų negalavimų, sudėtį, t. y. iš esmės jų apyvarta Lietuvos Res­pub­li­koje yra legali. Be to, kaltinamoji gabeno – siuntė ofi­cialiai pagal receptą vaistinėje įgytus vaistus, o ne pačias psichotropines medžiagas. Ji siuntė būtent tokį kiekį tablečių, kuris nurodytas kaltinamosios duk­rai J. G. išrašytame recepte. Iš kalti­na­mo­sios pa­aiš­kinimų, liudytojos E. B. pa­ro­dymų ir byloje esan­čių medicininių duomenų matyti, kad kal­tinamosios duktė J. G. turi psi­chikos negalavimų, dėl to jai ir buvo ski­ria­mi šie vaistai, kal­tinamajai žinomi, kaip ra­mi­nan­tys, t. y. šie vaistai buvo skirti jos dukros ligai gydyti. Iš J. G. as­mens sveikatos isto­ri­jos matyti, kad ji serga paranoidine šizofrenija nuo 1995 m., lorazepam J. G. išrašomi daugiau kaip dešimt me­tų. Liudytoja E. B. ir kaltinamoji E. B. pa­tvir­tino, kad J. G. nuolatos vartojo šiuos vaistus. Gydytoja E. B. ir byloje esantys J. G. medi­ci­ni­niai dokumentai pa­tvir­tina, kad ir šiuo metu J. G. skiriamas lo­ra­ze­pamas.

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsa­komybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, per­dir­bo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas par­duo­ti ar kitaip platinti. Pagal BK 199 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsa­komybė kyla tam, kas nepa­teik­da­mas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas, arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Res­pub­li­kos valstybės sieną gabeno narkotines, psichotropines medžiagas ar šiame straipsnyje nuro­dytus kitus daiktus. Atsakomybė pagal šią BK normą kyla nepriklausomai nuo gabenamų šiuo atveju psicho­tro­pi­nių medžiagų kiekio.

Tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 199 straipsnio 3 dalyje nu­matytos nusikalstamos vei­kos yra padaromos tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiai kal­tės formai konstatuoti kaltininkas turi bent bendrais bruožais suvokti, jog medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psi­chotropinės ar narkotinės (kasacinės nutartys Nr. 2K-32/2006, 2K-532/2009, 2K-13/2011, 2K-7-201/2013 ir kt.).

Esant paminėtoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir kaltinamosios parodymams, tyčios elementas E. B. veiksmuose turi esminę reikšmę. Nagrinėjamos bylos kontekste būtina nus­ta­ty­ti ar E. B. suvokė ir turėjo tikslą disponuoti, taip pat ir siųsti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną būtent psichotropinę medžiagą.

Pati kaltinamoji pa­ro­dė, kad ji buvo įsitikinusi, kad jos dukrai J. G. gydytojos išra­šyti ir su kompensuojamų vaistų pasu įsigyti vaistai nėra psichotropinė medžiaga. Šiuos vaistus su re­cep­tu pirko vaistinėje. Perkant „Lorafen 2,5 mg“ vaistininkė patikino kaltinamąją, kad vaistų sudėtyje nėra narkotikų. Kaltinamoji „Lorafen 2,5 mg“ siuntė paštu savo ligonei dukrai J. G., anūkės, pas kurią nuvykusi apsistojo jos duktė, adresu, kai paaiškėjo, kad išvykdama į Didžiąją Bri­ta­ni­ją vaistus ši pamiršo. Iš kaltinamosios E. B. parodymų ma­tyti, kad 2016 m. kovo 5 d. pašte ji iš­siuntė iš Lie­tu­vos Respublikos į Didžiąją Britaniją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 90 tab­lečių vaistų „Lo­ra­fen 2,5 mg“, kurios buvo supakuotos originalioje pakuotėje, pašte nurodė, kad siun­čia vais­tinius preparatus ir nesulaukė jokių pastabų.

Kaltinamosios parodymus patvirtina ta aplinkybė, kad buvo siunčiami dviejų rūšių medika­men­tai, išrašyti J. G. gydytojos E. B., kuri patvirtino, kad J. G. serga pa­ra­nojine šizofrenija ir jau ilgą laiką jai yra išrašomi vaistai „Lorafen“, kad nurodyti medikamentai J. G. tikrai buvo išrašyti 2016 m. vasario 8 d., t. y. prieš jų siuntimą. Teismui nėra pagrindo netikėti, kad vaistinėje kaltinamajai buvo nurodyta, kad šie vaistai nėra narkotikai, kad pašte kalti­na­mo­ji deklaravo, kad siunčia vaistus ir jai nebuvo pateikta jokių perspėjimų, nes E. B. vaistus siuntė originalioje pakuotėje, paprastu neregistruotu paštu, nurodė gavėjo ir savo adresus, kaip buvo užfik­suo­ta pašto siun­tos apžiūros pro­to­kole (b. l. 24-30).

Šiame kontekste būtina įvertinti ir pačios psichotropinės medžiagos pobūdį. Psichiką veikianti medžiaga (lorazepamas) yra vaistinio preparato, t. y. skirto medicininiams tikslams, – tablečių „Lorafen 2,5 mg“, kurias galima legaliai įsigyti pagal gydytojo receptą, sudedamoji dalis.

Nors kaltinamoji parodė, kad žinojo, jog vaistai („Lorafen 2,5 mg“) turi raminamą poveikį, tačiau tvirtina, jog apie tai, kad jos siųstame medikamente yra draudžiamų psi­cho­tro­pinių medžiagų, sužinojo tik iki­teis­minio tyrimo metu. E. B. nurodė, kad nežinojo jog „Lo­rafen 2,5 mg“ siųsti iš Lie­tu­vos Res­pub­likos per valstybės sieną yra draudžiama. Šią aplinkybę pa­tvirtina kaltinamosios veiks­mai – vais­tus siun­tė originalioje pakuotėje, jų neslėpė, siuntinyje buvo vien dviejų rūšių vaistai, tie kurie buvo iš­ra­šy­ti jos dukrai J. G. paskutinio apsilankymo pas gydytoją metu. Kitais atvejais J. G. pati gabenosi tuos savo vaistus į Didžiąją Britaniją. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. yra se­nyvo amžiaus, aštuonių klasių išsilavinimo, byloje nėra jokių duomenų apie kri­mi­na­li­nę jos pa­tir­tį – ji anksčiau nebuvo traukta baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn už neteisėtą dis­po­navimą lo­ra­zepamu arba kitokia psichotropine medžiaga, nebuvo sulaikyta apsvaigusi nuo drau­džia­mų me­džia­gų (b. l. 92-94, 95), byloje nėra jokių duomenų, kad ji būtų susijusi su neteisėtu nar­ko­ti­nių ar psi­cho­tro­pinių me­džia­gų disponavimu, apyvarta. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji būtų tu­rėjusi tiks­lų panaudoti šiuos medikamentus ne pagal paskirtį – ne kaip vaistus, o kaip psi­cho­tropines priemones. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamosios paro­dy­mais ir sprendžia, kad jos pa­ro­dymais ir kitais nuos­pren­dy­je aptartais įrodymų šal­tiniais nustatytos fak­ti­nės aplinkybės nepa­tvir­tina, kad E. B. suvokė šių jos dukrai pagal receptą išrašytų ir kasdien būtinų vartoti vais­tinių pre­paratų pobūdį, jų poveikį ir kad juo­se yra psi­cho­tro­pi­nė medžiaga, kad drau­džiama tokius vaistus siųsti per valstybės sieną. Byloje nėra duomenų, kad E. B. turėjo tyčią disponuoti būtent psi­cho­tro­pi­nėmis medžia­go­mis ir siųs­ti psichotropinių me­džiagų savo su­dėtyje turinčius vaistus per vals­ty­bės sie­ną, kad su­vokė savo atliktų veiks­mų, susijusių su kontrabandos dalyko ga­benimu per Lie­tuvos Res­­pub­likos sieną, pavo­jin­gą pobūdį, norėjo taip veikti ir taip veikė. Tuo labiau, kad šiuos vaistus leidžiama gabenti per valstybės sieną, pateikus kompetentingos institucijos išduotą nus­ta­ty­tos formos pažymą. Esant tokioms aplin­ky­bėms, nors šiuose vaistuose ir yra psichotropinių me­džia­gų, nors kaltinamosios veiksmai formaliai ir atitinka objektyviuosius jai inkri­mi­nuo­tų nusikalstamų vei­kų požymius, teismas sprendžia, kad nėra pa­grindo įžvelgti, kad ji galėjo su­vok­ti, kad kaltinime nurodytuose vaistuose yra draudžiamų psicho­tro­pi­nių medžiagų, ir turėti tikslą šiomis me­džiagomis nele­galiai disponuoti ir gabenti jas per valstybės sieną.

Pažymėtina, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisės šaka, todėl kaltininkės E. B. lai­kinai disponuojami kitam šeimos nariui priklausantys receptiniai vaistai, turintys savo sudėtyje psi­cho­tropinės medžiagos, kurių (vaistų) kiekis yra santykinai nedidelis (skirtas naudoti vieną mėnesį), įver­ti­nus visas aukščiau minėtas aplinkybes, patys savaime nėra tokie pavojingi, kad būtų laikomi nusi­kals­ta­mais BK prasme.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo su­dė­tį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų po­žy­mių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Teismas kons­tatuoja, kad dėl aukščiau paminėtų priežasčių E. B. nusikalstamoje veikoje nėra tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų vei­kų subjektyviosios pusės, todėl šie kaltinamosios veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal šias BK normas.

Kaltinamajame akte E. B. buvo kaltinama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Teisminio na­grinėjimo metu šį kaltinimą prokurorė pakeitė į BK 259 straipsnio 1 dalį. Įvertinęs visas aukščiau pa­minėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamosios veikoje nėra ir BK 260 straipsnio 2 dalies sub­jektyvinės pusės, tačiau kadangi prokurorė šio kaltinimo atsisakė, nuosprendyje daugiau apie jį nepasisakoma.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, E. B. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį išteisinama, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nu­­sižengimo požymių (Lie­tu­vos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straips­nio 5 dalies 1 punktas).

E. B. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. liepos 19 d. buvo paskirta kar­do­mo­ji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 113-115). Kadangi kaltinamoji išteisinama, kar­domoji priemonė panaikinama.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pašto siunta su 88 vnt. lora­ze­pamo tablečių, saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Su­lai­kytų prekių administravimo skyriuje, esančiame Ramygalos g. 151, Panevėžyje. (b. l. 31), pagal ga­lio­jantį receptą buvo išrašytos J. G.. Jų galiojimo laikas baigiasi 2017 m. spalio mėn. Kadangi E. B. išteisinama, vaistai buvo įsigyti teisėtai, pašto siunta su vaistais gražinami siun­tėjai E. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (b. l. 154). Pažymoje nurodyta, jog vals­tybės ga­ran­tuo­jamos teisinės pagalbos E. B. išlaidos sudaro 127,38 eurų. Nurodytos išlaidos laikyti­nos pro­ce­so išlaidomis, susijusiomis su advokatės dar­bo ap­mo­kėjimu (BPK 103 str. 6 p.). Pagal BPK 105 straips­nio 1 dalies ir 106 straipsnio 2 dalies teismas, priimdamas nuosprendį, pripažinęs kal­ti­namąjį kal­tu, turi teisę nu­spręsti iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iš­lai­das, su­si­da­riusias dėl bū­ti­no gynėjo dalyvavimo. Kadangi kaltinamoji E. B. išteisinama, Valstybės ga­ran­tuo­jamos teisinės pa­gal­bos tar­nybos tu­rė­tos išlaidos advo­kato pa­gal­bai apmokėti iš E. B. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 da­lies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi ir 307 straipsnio 4, 6 dalimis teismas

nusprendžia:

E. B. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį iš­tei­sinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar bau­džia­mojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę E. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – pašto siuntą su 88 vnt. lorazepamo tab­le­čių, saugomų Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, esančiame Ra­my­ga­los g. 151, Panevėžyje, grąžinti E. B..

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.