Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2YT-1149-305/2017 pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio Algimanto Maliukevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Algimantas Maliukevičius ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo A. P. skundas dėl antstolio Algimanto Maliukevičiaus veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. BVK 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji (suimtieji). Be to, patiems nuteistiesiems tenka už savo pinigus mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Skundžiamu atveju pagal antstolio nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra iš išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA (civilinė byla Nr. 2S-988-254/2016). Tuo atveju, jeigu lėšos buvo nurašytos kaip darbo užmokestis, vadovaujamasi CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) numatytu reglamentavimu išieškojimo iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (b. l. 3-5). 2017 m. balandžio 18 d. patvarkymu Nr. S-17-135-6062 antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad 2017 m. kovo 29 d. buvo priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuris išsiųstas į Vilniaus pataisos namus. Per visą vykdomosios bylos vykdymo laikotarpį iš skolininko jokios lėšos nebuvo gautos. CPK 668 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 739 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Todėl skolininkui nepateikus jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas nėra galimas, antstolis turi teisę areštuoti skolininko, atliekančio laisvės atėmimo bausmę sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartyje Nr. 2S-2559-392/2016 pasisakė, kad „įstatymas nenumato apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos, į kurią yra pervedamos trečiųjų asmenų (artimųjų) piniginės lėšos. Šiuo atveju, antstolis turi teisę išieškojimą vykdyti pilna apimtimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnio 1 dalyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA“ (b. l. 6-7).Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal šios bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0135/08/01380 medžiagą nustatyta, kad antstolis Algimantas Maliukevičius vykdo 2007 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2559-34/2007 dėl 535,61 Eur (1849,35 Lt) skolos (bylinėjimosi išlaidų) išieškojimo valstybės naudai iš skolininko A. P.. Skolininkui A. P. buvo išsiųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą geruoju ir siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas bei jų paskaičiavimas. Skolininkas per raginime nurodytą terminą nesumokėjo skolos valstybei ir vykdymo išlaidų antstoliui, todėl buvo pradėtas priverstinis skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas. Kadangi buvo nustatyta, kad skolininkas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, 2017 m. kovo 29 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-17-135-4815, kuriuo, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštavo 535,61 Eur skolos ir 196,07 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 731,68 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, ir nurodė Vilniaus pataisos namams areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Duomenų, kad pagal šį patvarkymą kokia nors lėšų suma būtų pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą, nėra (vykdomosios bylos Nr. 0135/08/01380 medžiaga). Skolininkas A. P. dėl antstolio 2017 m. kovo 29 d. patvarkymo Nr. S-17-135-4815 pateikė skundą, nurodydamas, kad antstolis, areštavęs visas jo pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nesilaikė įstatyme nustatytų išieškojimo ribojimų (CPK 668 straipsnio 1 dalis arba 736, 738, 739 straipsniai), todėl buvo apribotos jo galimybės už artimųjų pervestas lėšas įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų laisvės atėmimo vietos parduotuvėje nuteistiesiems (b. l. 3-5). Antstolis 2017 m. balandžio 18 d. patvarkymu Nr. S-17-135-6062 pareiškėjo skundą atmetė, nurodydamas, kad skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas nėra galimas, todėl antstolis turi teisę areštuoti skolininko, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Antstolis, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartyje Nr. 2S-2559-392/2016 pateiktais išaiškinimais, mano, kad CPK 668 straipsnyje numatyti ribojimai šiuo atveju taip pat netaikytini (b. l. 6-7).Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.Vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 1R-265, (toliau – SVI) nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, konstatavo, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Todėl teisės aktuose nustatytų išieškojimo ribojimų turi būti laikomasi ir išieškant iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto ar piniginių lėšų.Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas SVI. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. SVI 93.6 punkte nustatyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalinga skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, išskyrus atvejus, kai skolininkas to pageidauja raštu. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Pagal vykdomojoje byloje Nr. 0135/08/01380 esančius duomenis skolininkas A. P. nedirba, darbo užmokesčio, socialinių išmokų ar kitokių pajamų negauna. Pats skolininkas A. P. priešingų duomenų taip pat nėra pateikęs. Pagal teismų praktiką trečiųjų asmenų laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-655-260/2017, 2017 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-480-259/2017; 2017 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-282-264/2017, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2038-262/2016, 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1972-313/2016 ir kt.). Todėl nagrinėjamu atveju taikyti CPK LI skyriaus (733–743 straipsniai) normose numatytus išieškojimo ribojimus pagrindo nėra.Tačiau remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, pateiktais išaiškinimais, konstatuotina, kad tuo atveju, kai išieškoma iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, yra aktualios CPK 668 straipsnio nuostatos. Kaip minėta, trečiųjų asmenų laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą, atitinkamai, pripažintina, kad šiuo atveju priverstinis išieškojimas gali būti vykdomas tik iš skolininko A. P. laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje turimų pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Todėl konstatuotina, kad antstolis, 2017 m. kovo 29 d. priėmęs patvarkymą areštuoti skolininko A. P. pinigines lėšas ir nurodydamas jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, nenustatant ribojimo išieškoti iš skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, netinkamai taikė CPK 668 straipsnio 1 dalį. Todėl antstolio veiksmai, 2017 m. kovo 29 d. patvarkymu Nr. S-17-135-4815 nukreipiant išieškojimą į skolininko A. P. pinigų sumą dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos MMA, pripažintini neteisėtais ir panaikintini.Pareiškėjas skundu taip pat prašo sugrąžinti lėšas (b. l. 5). Tačiau pareiškėjas nenurodo, kokia pinigų suma iš jo buvo išieškota pagal skundžiamą patvarkymą. Vykdomojoje byloje Nr. 0135/08/01380 nėra duomenų apie tai, kad į antstolio depozitinę sąskaitą būtų pervestos areštuotos lėšos, nėra priimtas patvarkymas paskirstyti lėšas. Antstolis patvarkyme netenkinti skundo nurodė, kad iš skolininko jokios lėšos į jo depozitinę sąskaitą nėra pervestos (b. l. 6). Byloje nesant duomenų apie areštuotų lėšų pervedimą į antstolio depozitinę sąskaitą, skundas dalyje dėl lėšų sugrąžinimo netenkintinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. P. 2017 m. balandžio 7 d. skundą dėl antstolio Algimanto Maliukevičiaus veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0135/08/01380 tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtais ir panaikinti antstolio Algimanto Maliukevičiaus veiksmus, 2017 m. kovo 29 d. patvarkymu Nr. S-17-135-4815, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0135/08/01380, nukreipiant išieškojimą į skolininkui A. P. priklausančią Vilniaus pataisos namų sąskaitoje esančią pinigų sumą, dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

Kitoje dalyje A. P. 2017 m. balandžio 7 d. skundo netenkinti.

Nutarties kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, išsiųsti patvirtintą nutarties kopiją Vilniaus pataisos namams bei grąžinti antstoliui Algimantui Maliukevičiui vykdomąją bylą Nr. 0135/08/01380.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.