Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2YT-6083-801/2016 pagal pareiškėjo A. Ž. skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų, suinteresuotas asmuo O. D. R., atmestas pareiškėjo A. Ž. skundas dėl antstolės S. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė S. Ž. 2016 m. spalio 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakė tenkinti pareiškėjo A. Ž. skundą ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad antstolė vykdo 915,61 Eur skolos išieškojimą iš skolininko A. Ž. išieškotojos O. D. R. naudai. Vykdydama išieškojimą šioje vykdomojoje byloje, ji 2016 m. rugsėjo 30 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Patvarkymą pateikė vykdyti Alytaus pataisos namams. Kadangi skolininkas A. Ž. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog į minėtą sąskaitą skolininkas gauna pinigų sumas, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį negalimas, arba CPK 736-737 straipsniuose numatytas pajamas, iš kurių išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus yra galimas, o taip pat numatyti tam tikri išieškojimo iš minėtų pajamų ribojimai, todėl naikinti sąskaitai arešto pagrindo neturėjo. Antstolė nurodė, kad nuo pataisos namuose esančios skolininko sąskaitos niekada nebuvo nuskaitytų ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervestų piniginių lėšų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo A. Ž. skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų, susijusių su skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, arešto.

Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui ir gautus iš kitų asmenų (CPK 688 str.1 d.). Priėmęs vykdyti išduotą vykdomąjį dokumentą, antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Apeliacinės instancijos teismas byloje ir prijungtoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų pagrindu nustatė, kad antstolės S. Ž. kontoroje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko A. Ž. išieškotojos O. D. R. naudai pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 1998 m. vasario 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Byla pradėta pagal išieškotojos O. D. R. 2003 m. gruodžio 31 d. prašymą. Antstolė 2016 m. rugsėjo 29 d. pagal Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenis nustatė, kad skolininkas A. Ž. atlieka bausmę Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus pataisos namuose, 2016 m. rugsėjo 30 d. priėmė patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl skolos išieškojimo ir Nr. (duomenys neskelbtini) Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 894,60 Eur skolos, 396,63 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1291,23 Eur iš skolininkui A. Ž. priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigų sąskaitose (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 127 ir 128). 2016 m. spalio 26 d. antstolės kontoroje buvo gautas pareiškėjo skolininko A. Ž. skundas dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo. Antastolė S. Ž. 2016 m. spalio 24 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo A. Ž. skundo netenkino, perdavė jį nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui, nurodydama, kad piniginės lėšos, kurias nuteistasis gauna iš savo artimųjų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, nėra priskiriamos nei vienai iš CPK 668 ar 739 straipsniuose nurodytų pinigų sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiama 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi pripažino, kad antstolė areštuodama skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, elgėsi teisėtai, įstatymų nuostatų nepažeidė, todėl pareiškėjo skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų atmetė. Apeliantas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino susidariusią situaciją, netinkamai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą bei nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, iš dalies sutinka su apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto skundą dėl antstolės veiksmų, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias išieškojimo iš turto ribojimus (CPK 668 str.1 d.), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.

Todėl atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, artimųjų ar kitų asmenų laisvės atėmimo vietose atliekantiems bausmes asmenims pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, spręsdamas dėl ribojimų išieškoti iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto, netinkamai pritaikė CPK 668 straipsnio 1 dalį ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį (CPK 329 str. 1 d.), kadangi byloje nagrinėjamu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš jo asmeninėje sąskaitoje laisvės atėmimo įstaigoje turimų pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų iš dalies patenkina (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, apeliacinės instancijos teismas panaikina antstolės S. Ž. 2016 m. rugsėjo 30 d. priimtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi jame nenumatyta, iš kokios dalies skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje negalimas išieškojimas. Teismui panaikinus nurodytą patvarkymą, antstolė turi teisę ir gali priimti naują patvarkymą, kuriame būtų numatyti CPK 668 str. 1 d. nustatyti apribojimai.

Byloje pateiktame atskirajame skunde apeliantas pareiškė prašymą, panaikinus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį, ne tik panaikinti antstolės S. Ž. 2016 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir priimti naują nutartį, įpareigojančią antstolę S. Ž. nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal ją vykdomą išieškojimą dėl netinkamo išieškotojo. Šio atskirajame skunde nurodyto reikalavimo apeliacinės instancijos teismas netenkina ir jo pagrįstumo nesvarsto, kadangi tai nėra apeliacijos dalykas. CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šios įstatyminės nuostatos taikomos ir paduodant atskiruosius skundus.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą iš dalies patenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą.

Pareiškėjo A. Ž. skundą dėl antstolės veiksmų iš dalies tenkinti – panaikinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės S. Ž. 2016 m. rugsėjo 30 d. priimtą patvarkymą Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.