Kauno apygardos teismo nutartis

2017-02-15 · Civilinė byla Nr. 2S-655-260/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-15
Bylos Nr.
2S-655-260/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-05307-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Pareiškėjas
A. Ž.
Suinteresuotas asmuo
O. D. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-655-260/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-05307-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.5.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 15 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2YT-6083-801/2016 pagal pareiškėjo A. Ž. skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų, suinteresuotas asmuo O. D. R., atmestas pareiškėjo A. Ž. skundas dėl antstolės S. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundo esmė

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Ž. 2016 m. spalio 21 d. pateikė antstolei S. Ž. 2016 m. spalio 19 d. skundą dėl jos veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)., kuriuo prašė panaikinti antstolės 2016 m. rugsėjo 30 d. patvarkymo dalį, kuria apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.

Antstolė S. Ž. 2016 m. spalio 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakė tenkinti pareiškėjo A. Ž. skundą ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad antstolė vykdo 915,61 Eur skolos išieškojimą iš skolininko A. Ž. išieškotojos O. D. R. naudai. Vykdydama išieškojimą šioje vykdomojoje byloje, ji 2016 m. rugsėjo 30 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Patvarkymą pateikė vykdyti Alytaus pataisos namams. Kadangi skolininkas A. Ž. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog į minėtą sąskaitą skolininkas gauna pinigų sumas, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį negalimas, arba CPK 736-737 straipsniuose numatytas pajamas, iš kurių išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus yra galimas, o taip pat numatyti tam tikri išieškojimo iš minėtų pajamų ribojimai, todėl naikinti sąskaitai arešto pagrindo neturėjo. Antstolė nurodė, kad nuo pataisos namuose esančios skolininko sąskaitos niekada nebuvo nuskaitytų ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervestų piniginių lėšų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjo A. Ž. skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė. Teismas pripažino, kad antstolė S. Ž. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai 2016 m. rugsėjo 30 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Teismas nustatė, kad antstolės S. Ž. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. Ž. pagal 1998 m. kovo 5 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-355/1998. Skolininkas A. Ž. atlieka bausmę Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus pataisos namuose. Vykdomojoje byloje 2016 m. rugsėjo 30 d. priimti patvarkymai Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, kurie išsiųsti į Alytaus pataisos namus vykdyti.

Teismas nurodė, kad CPK atskirai reglamentuoja išieškojimą iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškino, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjo piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Todėl sprendė, jog antstolės priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, kuriuo išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokų sumas kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, yra teisėtas, atitinkantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumų. Teismas nesutiko su pareiškėju, jog iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms.

Teismas pažymėjo, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA.

Nustatęs, kad antstolė vykdo 1998 m. kovo 5 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-355/1998, O. D. R. 2002 m. vasario 27 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu, esant A. K. R. teisių perėmėja, kuriame nurodyta, jog paveldimą turtą sudaro ir žala priteista A. K. R. pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-355/98. Byloje nesant duomenų apie procesinių teisių perėmimo vykdymo procese tinkamą įforminimą, įpareigojo antstolę pašalinti šį procesinį pažeidimą.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. Ž. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį, įpareigojančią antstolę S. Ž. nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal ją vykdomą išieškojimą dėl netinkamo išieškotojo paskyrimo bei panaikinti antstolės S. Ž. 2016 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dėl nenurodyto draudimo išieškoti iš pinigų sumos neviršijančios 1 MMA, o priverstinio išieškojimo patvarkymo išdavimo ar palikimo galioti atveju, jį papildyti nuostata leidžiančia skolininkui naudotis pinigų suma neviršijančia 1 MMA. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog asmens turtu laikomos tik tos lėšos, kurios aptinkamos pas asmenį tik pradėjus išieškojimą, šio savo teiginio nepagrindė ir nenurodė įstatymo nuostatos reglamentuojančios minėtą teiginį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininko lėšos, esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje, patektų į atskirą nuo turto lėšų išskaitų reglamentavimo sąrašą, todėl skundžiamame antstolės patvarkyme turi būti nurodyta, kad išieškant iš skolininko turto draudžiama nuskaityti lėšas neviršijančias 1 MMA.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog CPK nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Toks teismo teiginys prieštarauja įstatymo nuostatoms ir nepanaikina šių lėšų turtinės sąvokos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, nepagrįstai teigia, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalies nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija 1 MMA. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskiriamos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Pirmosios instancijos teismas, praleisdamas gramatinį jungtuką „ir“ nepagrįstai suponavo nuostatą, kad turtu galima laikyti tik tas lėšas, kurios lieka po išskaitų iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų piniginių lėšų. Lėšos, likusios po išskaitų iš darbo užmokesčio, gali būti laikomos turtu iš kurių CPK 668 straipsnis draudžia išieškoti jei jos neviršija 1 MMA.

Teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad išieškojimas vykdomas naudai asmens, kuris neturi teisės reikalauti iš apelianto piniginių lėšų, t. y. išieškotojai O. D. R. nesant teisių perėmimo, leidžiančio jai iš A. K. R. paveldėti jam išieškomą priteistą žalą. Todėl toks išieškojimas negali būti vykdomas.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys antstolė S. Ž. ir O. D. R. atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo A. Ž. skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų, susijusių su skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, arešto.

Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui ir gautus iš kitų asmenų (CPK 688 str.1 d.). Priėmęs vykdyti išduotą vykdomąjį dokumentą, antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Apeliacinės instancijos teismas byloje ir prijungtoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų pagrindu nustatė, kad antstolės S. Ž. kontoroje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko A. Ž. išieškotojos O. D. R. naudai pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 1998 m. vasario 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Byla pradėta pagal išieškotojos O. D. R. 2003 m. gruodžio 31 d. prašymą. Antstolė 2016 m. rugsėjo 29 d. pagal Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenis nustatė, kad skolininkas A. Ž. atlieka bausmę Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus pataisos namuose, 2016 m. rugsėjo 30 d. priėmė patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl skolos išieškojimo ir Nr. (duomenys neskelbtini) Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 894,60 Eur skolos, 396,63 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1291,23 Eur iš skolininkui A. Ž. priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigų sąskaitose (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 127 ir 128). 2016 m. spalio 26 d. antstolės kontoroje buvo gautas pareiškėjo skolininko A. Ž. skundas dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo. Antastolė S. Ž. 2016 m. spalio 24 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo A. Ž. skundo netenkino, perdavė jį nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui, nurodydama, kad piniginės lėšos, kurias nuteistasis gauna iš savo artimųjų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, nėra priskiriamos nei vienai iš CPK 668 ar 739 straipsniuose nurodytų pinigų sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiama 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi pripažino, kad antstolė areštuodama skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, elgėsi teisėtai, įstatymų nuostatų nepažeidė, todėl pareiškėjo skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų atmetė. Apeliantas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino susidariusią situaciją, netinkamai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą bei nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, iš dalies sutinka su apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto skundą dėl antstolės veiksmų, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias išieškojimo iš turto ribojimus (CPK 668 str.1 d.), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.

Todėl atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, artimųjų ar kitų asmenų laisvės atėmimo vietose atliekantiems bausmes asmenims pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, spręsdamas dėl ribojimų išieškoti iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto, netinkamai pritaikė CPK 668 straipsnio 1 dalį ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį (CPK 329 str. 1 d.), kadangi byloje nagrinėjamu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš jo asmeninėje sąskaitoje laisvės atėmimo įstaigoje turimų pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų iš dalies patenkina (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, apeliacinės instancijos teismas panaikina antstolės S. Ž. 2016 m. rugsėjo 30 d. priimtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi jame nenumatyta, iš kokios dalies skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje negalimas išieškojimas. Teismui panaikinus nurodytą patvarkymą, antstolė turi teisę ir gali priimti naują patvarkymą, kuriame būtų numatyti CPK 668 str. 1 d. nustatyti apribojimai.

Byloje pateiktame atskirajame skunde apeliantas pareiškė prašymą, panaikinus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį, ne tik panaikinti antstolės S. Ž. 2016 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir priimti naują nutartį, įpareigojančią antstolę S. Ž. nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal ją vykdomą išieškojimą dėl netinkamo išieškotojo. Šio atskirajame skunde nurodyto reikalavimo apeliacinės instancijos teismas netenkina ir jo pagrįstumo nesvarsto, kadangi tai nėra apeliacijos dalykas. CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šios įstatyminės nuostatos taikomos ir paduodant atskiruosius skundus.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą iš dalies patenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą.

Pareiškėjo A. Ž. skundą dėl antstolės veiksmų iš dalies tenkinti – panaikinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės S. Ž. 2016 m. rugsėjo 30 d. priimtą patvarkymą Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis