- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-1701-855/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34979-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Renata Volodko
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.11.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (trečiojo asmens) uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Terebro“, uždaroji akcinė bendrovė „Car rent“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau ir Ieškovė, Perkančioji organizacija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau - ir Atsakovė, Draudikas) 5 000 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Ieškovė 2021 m. sausio 20 d. paskelbė kitos paskirties inžinerinių statinių (kiemo aikštelių) Klaipėdoje rekonstravimo ir statybos darbų pirkimo viešą konkursą. Konkurse pasiūlymą pateikė trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Terebro“ (toliau - ir trečiasis asmuo, Tiekėjas, Draudėjas). Trečiojo asmens pasiūlymo galiojimas buvo užtikrintas atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ laidavimo draudimu.
1.2. Pirkimo procedūrų metu trečiojo asmens UAB „Terebro“ pasiūlymas buvo atmestas, nes įmonė nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją. Konkurso rezultatų trečiasis asmuo neskundė. Tokiu būdu atsirado Konkurso sąlygų 47.2 punkte numatyta sąlyga draudimo išmokai mokėti - tiekėjas (trečiasis asmuo) iki nustatyto termino nepateikė perkančiosios organizacijos (ieškovės) prašomų patikslinti, pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimo ir (ar) kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgdama į tai, ieškovė kreipėsi į atsakovę, kad pastaroji įvykdytų savo įsipareigojimus pagal laidavimo draudimo raštą ir sumokėtų ieškovei 5 000 Eur draudimo išmoką. Vis dėlto, atsakovė nepagrįstai atsisako vykdyti savo prievolę, nors ieškovė net neprivalo pagrįsti ar kitaip įrodinėti reikalavimo dėl draudimo sumos išmokėjimo – pakanka pažymėti, pagal kurią sąlygą draudimo suma turi būti išmokėta.
Atsiliepimas
2. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės reikalavimų netenkinti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Ieškovės reikalavimas negali būti patenkintas, kadangi nėra draudžiamojo įvykio. Trečiojo asmens UAB „Terebro“ pasiūlymas buvo atmestas dėl pateiktų dokumentų turinio tariamo nepakankamumo. Trečiasis asmuo prašomus dokumentus pateikė. Tai, kad ieškovei netiko dokumentų turinys, negali būti laikoma, jog yra laidavimo rašte numatyta sąlyga draudimo išmokai mokėti.
2.2. Atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta laidavimo draudimo sutartis priskirtina nuostolių draudimo sutartims (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 91 straipsnio 4 dalis), o tai reiškia, kad draudimo išmoka galėtų būti mokama tik tuo atveju, jeigu ieškovė pagrįstų, jog patyrė nuostolių. Jeigu ieškovė gautų draudimo išmoką nepatyrusi nuostolių, tai reikštų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą trečiojo asmens sąskaita ir neatitiktų laidavimo draudimo esmės.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Terebro“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Trečiojo asmens pasiūlymas ieškovės vykdytame pirkime buvo atmestas dėl trečiojo asmens pateikto pasiūlymo tariamo netinkamumo ieškovei. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas įprastai panaudojamas tada, kai tiekėjas piktnaudžiauja, atsisako savo įsipareigojimų prieš perkančiąją organizaciją. Nors trečiasis asmuo neginčijo konkurso rezultatų, tačiau aiškiai leido suprasti pateiktoje pretenzijoje, nuotoliniuose susirinkimuose, kad su pasirinktu pasiūlymo atmetimo pagrindu iš esmės nesutinka. Be to, pati ieškovė pripažino, kad trečiojo asmens pasiūlymas atmestas ne dėl kvalifikaciją ir pašalinimo pagrindų nebuvimą pagrindžiančių dokumentų nepateikimo.
3.2. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, nepaisant jame nurodytos fiksuotos sumos, yra skirtas faktinių perkančiosios organizacijos nuostolių kompensavimui. Trečiojo asmens veiksmai ar neveikimas jokių neigiamų pasekmių ieškovei nesukėlė. Nuostolių, kuriuos turėtų kompensuoti trečiojo asmens pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, dėl trečiojo asmens veiksmų ar neveikimo ieškovė nepatyrė. Nenustačius fakto, kad ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos turėtų kompensuoti pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, nėra pagrindo pasinaudoti tokiu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 5 000 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 126,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Pirmosios instancijos teismas išskyrė du esminius nagrinėjamo ginčo aspektus: pirma, ar trečiojo asmens UAB „Terebro“ pasiūlymas buvo atmestas dėl priežasties, numatytos Konkurso sąlygų aprašo 47.2 punkte, ar dėl kitų priežasčių; antra, ar ieškovė dėl trečiojo asmens UAB „Terebro“ veiksmų patyrė nuostolių.
6. Spręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens pasiūlymo atmetimo pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog (i) gavęs ieškovės prašymą dėl pasiūlymo patikslinimo trečiasis asmuo pareiškė, kad tikslins dokumentus ir kelis kartus prašė pratęsti terminą dokumentams pateikti; (ii) nustatytu terminu dokumentų trečiasis asmuo nepateikė ir nepateikimo priežasčių nenurodė; (iii) ieškovei pareiškus, kad nori pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, trečiasis asmuo pakeitė poziciją ir pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad nebuvo pagrindo reikalauti papildomų dokumentų; (iv) motyvų, kurie pateisintų tokį pozicijos pasikeitimą, trečiasis asmuo nenurodė, taip pat trečiasis asmuo neatskleidė, kodėl įmonė iš karto nenurodė ieškovei, kad papildomų dokumentų neteiks, nes siūlymas yra nepagrįstas, - sprendė, kad šios nurodytos aplinkybės suponuoja, kad trečiasis asmuo UAB „Terebro“, ieškovei paprašius patikslinti duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, veikė taip, jog labiau tikėtina, kad įmonė siekė išvengti situacijos, kad įmonės pasiūlymas II pirkimo daliai būtų pripažintas tinkamu ir laimėjusiu konkursą.
7. Teismas, viena vertus, sutiko su atsakovės ir trečiojo asmens teiginiais, kad negalėjimo pagrįsti kvalifikacijos atitikties nustatytiems reikalavimams negalima prilyginti vengimui bendradarbiauti, pasiūlymo atsisakymui ar pasitraukimui iš pirkimo, kita vertus pažymėjo, kad trečiojo asmens UAB „Terebro“ pasiūlymą ieškovė teisėtai atmetė remdamasi tuo, kad tiekėjas Viešųjų pirkimų komisijos prašymu nepatikslino netikslių ar neišsamių duomenų apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ir (ar) savo kvalifikaciją. Teismas nurodė, kad turinio aspektu sprendimas atmesti trečiojo asmens pasiūlymą buvo nulemtas pastarosios aplinkybės, o ne dėl trečiojo asmens pateiktų dokumentų tariamo nepakankamumo, kaip tą akcentuoja atsakovė ir trečiasis asmuo. Teismas vertino, kad ieškovė, atsižvelgdama į trečiojo asmens veikimo modelį, turėjo objektyvų pagrindą laikyti, kad trečiasis asmuo pripažįsta, jog turi patikslinti dokumentus, tačiau vengia tą daryti.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuo aspektu nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendė, kad trečiojo asmens UAB „Terebro“ pasiūlymas buvo atmestas dėl priežasties, numatytos Konkurso sąlygų aprašo 47.2 punkte, o ne dėl kitų pagrindų, todėl nurodyta priežastis atitinka vieno iš draudžiamųjų įvykių požymius, numatytus laidavimo draudimo rašte ir Laidavimo draudimo taisyklių Nr. 058 (2015 m. gruodžio 15 d. redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 4 d.) 10 punkte.
9. Spręsdamas klausimą dėl draudimo išmokos (kaip patirtų nuostolių), pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, visų pirma, tarp Laidavimo draudimo rašte nustatytos sąlygos (kad ieškovė neprivalo pagrįsti savo reikalavimo) ir tarp Laidavimo draudimo taisyklių 66-68 punktų sąlygų (kur nustatyta, kad draudimo išmoka yra lygi naudos gavėjo tiesioginių nuostolių dėl draudėjo prisiimtų prievolių, už kurias draudikas laidavo laidavimo draudimo rašte, neįvykdymo dydžiui, bet ne didesnė kaip laidavimo rašte nurodyta suma / draudimo išmoka mokama atsižvelgiant į naudos gavėjui padarytą dėl draudžiamojo įvykio žalos faktą ir dydį) atsirado sąlygų konkurencija, kuri turi būti išspręsta taip, kad nebūtų paneigta nei specialioji sąlyga, nei laidavimo draudimo sutarties tikslas. Todėl teismas sprendė, kad nepriklausomai nuo laidavimo draudimo rašto specialiųjų sąlygų, ieškovė, atsakovei išsakius atsikirtimą, jog ieškovė dėl trečiojo asmens UAB „Terebro“ veiksmų nepatyrė žalos ir faktiškai piktnaudžiauja teise pasinaudoti pasiūlymo užtikrinimo priemone, turėjo pareigą pagrįsti, kad dėl trečiojo asmens veiksmų ji patyrė konkrečių praradimų, t. y. įrodyti žalos faktą ir dydį.
10. Tuo pačiu teismas nesutiko su atsakovės ir trečiojo asmens pozicija, kad ieškovė neįrodė nuostolių ir kad šio nuostoliai atsirado būtent dėl trečiojo asmens veiksmų. Teismas nurodė, kad ieškovė, nors ir lakoniškai, tačiau pakartotiniame reikalavime, išdėstytame 2021 m. spalio 8 d. rašte Nr. (4.19E)-R2-2571, paaiškino, kas sudaro ieškovės dėl trečiojo asmens veiksmų patirtus nuostolius, t. y. 1) ieškovė patyrė papildomas laiko sąnaudas, užsitęsė viešojo pirkimo procedūros; 2) antroje vietoje esančio tiekėjo kaina buvo daugiau nei 11 791,86 Eur didesnė nei trečiojo asmens pasiūlymo. Taip pat pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-150-370/2022, kurioje buvo išaiškinta, jog perkančiosios organizacijos nuostoliais, jeigu tiekėjas nepagrįstai atsisako sudaryti pirkimo sutartį, turi būti laikomas skirtumas tarp pirkimo ar preliminariąją sutartį atsisakiusio pasirašyti tiekėjo pasiūlymo kainos ir kito eilėje esančio tiekėjo pasiūlymo, kuriam pasiūlyta sudaryti sutartį, ir (arba), su kuriuo perkančioji organizacija faktiškai sudarė pirkimo sutartį, pasiūlymo kainos. Teismas pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos teisė pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu negali būti aiškinama taip, kad organizacijai būtų perkelta įrodinėjimo pareigos našta tokioje apimtyje, pagal kurią organizacija privalėtų besąlygiškai pagrįsti realias išlaidas, atsiradusias dėl tiekėjo kaltės. Dėl to pasiūlymo galiojimo užtikrinime nurodyta suma turėtų būti traktuojama kaip orientacinė minimali preziumuojama perkančiosios organizacijos patirtų praradimų suma, jeigu atsiranda sąlygos, suteikiančios teisę perkančiajai organizacijai pasinaudoti pasiūlymo užtikrinimu.
11. Šių aplinkybių pagrindu, atsižvelgęs į tai, kad tarp trečiojo asmens UAB „Terebro“ pasiūlytos kainos (178 968,68 Eur) ir kito eilėje buvusio tiekėjo UAB „Zana“, su kuriuo sudaryta sutartis, pasiūlytos kainos (190 760,54 Eur) yra virš 5 000 Eur skirtumas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė dėl trečiojo asmens veiksmų patyrė nuostolių, kurių dalį turi kompensuoti pagal laidavimo draudimo raštą turėta išmokėti draudimo išmoka. Be to, ieškovė dėl trečiojo asmens veiksmų patyrė laiko, organizacines ir kitas sąnaudas, nes užsitęsė pirkimo procedūros, buvo būtina atlikti papildomus veiksmus.
12. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė pagrindė, jog atsakovė neteisėtai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteisė 5 000 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovės į valstybės biudžetą taip pat priteisė 126,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliantė (trečiasis asmuo) UAB „Terebro“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį; priteisti iš ieškovės trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirkimo sąlygų 47.2 punktas, kuriame nurodyta, jog draudimo bendrovė įsipareigoja Perkančiajai organizacijai sumokėti garantijoje arba laidavime nurodytą sumą, jei tiekėjas iki Perkančiosios organizacijos nustatyto termino nepateikia Perkančiosios organizacijos prašomų patikslinti, pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimo ir (ar) kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, negali būti aiškinamas taip, kad Pirkimo sąlygų neatitinkančio pasiūlymo pateikimas ar reikalaujamos kvalifikacijos neturėjimas ipso facto (savaime) yra baustinas, lemiantis pareigą atlyginti Perkančiosios organizacijos patirtus nuostolius. Priešingai – pareiga atlyginti Perkančiosios organizacijos nuostolius atsirastų tik tuo atveju, jei tiekėjas nesąžiningai, piktybiškai vengtų sudaryti viešojo pirkimo sutartį, nepaisant to, kad jis objektyviai galėtų būti pripažintas pirkimo laimėtoju. Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime nepagrįstai neatsižvelgta, kad tiekėjas buvo sąžiningas ir aktyvus pirkimo dalyvis, ne dėl jo nesąžiningų veiksmų pasiūlymas pripažintas netinkamu.
13.2. Tiekėjo pasiūlymas turėjo būti atmestas, kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų 13.2.2 punkto reikalavimų, kas Perkančiajai organizacijai turėjo būti aišku susipažinus jau su pirminiais jo pasiūlymą sudarančiais dokumentais. Todėl, nepaisant tiekėjo aktyvumo ir bandymų gauti faktiškai tiekėjui neprieinamus patvirtinimus, tiekėjas neturėjo galimybės paaiškinti savo kvalifikacijos ir jos netinkamumas turėjo būti akivaizdus. Be to, pati Perkančioji organizacija piktnaudžiavo savo teise ir leido tikslinti pasiūlymą mėnesį laiko, kas pagal naujausią teismų praktiką reiškia neįprastų galimybių (pirmenybės) vienam tiekėjui sudarymą, lygiateisiškumo, skaidrumo principų pažeidimą. Vieną kartą suteikus galimybę patikslinti pasiūlymą Perkančioji organizacija turėjo pareigą įvertinti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl tiekėjo kvalifikacijos tinkamumo / netinkamumo.
13.3. Visu laikotarpiu nuo pat pasiūlymo pateikimo iki pasiūlymo atmetimo trečiasis asmuo prašė pratęsti dokumentų pateikimo terminus, nes aktyviai veikė, siekiant įrodyti, kad jo kvalifikacija yra tinkama. Tačiau tiekėjui pačiam suvokus, kad jo kvalifikacija neatitinka keliamo reikalavimo (dėl to, kad užsakovai objektyviai negali patikslinti pažymų taip, kaip reikalaujama), jokių papildomų dokumentų nebeteikė ir laikė (bei nurodė tai Perkančiajai organizacijai), kad pateikti dokumentai yra galutiniai ir turi būti vertinama tai, kas pateikta. Šiuo atveju tiekėjas dėjo visas pastangas, kad įrodytų atitiktį reikalavimui, tačiau, jei objektyviai tai padaryti nėra įmanoma (užsakovai pažymų nepatikslina), o tiekėjas pats tokio patikslinimo atlikti negali, tai jo pasiūlymas turi būti atmetamas, kaip neatitinkantis kvalifikacijos reikalavimo. Tai, kad tiekėjas nepateikė patikslintų pažymų, savaime nerodo tiekėjo ketinimų nerimtumo ir jo lengvabūdiškumo, taip pat nereiškia, kad tiekėjas atsisakė dalyvauti konkurse, juolab, kad neturėjo tikslo jo laimėti – tokiu atveju tiekėjas nebūtų įrodinėjęs savo atitikties reikalavimams iš karto, nepatirdamas papildomų nuostolių: žmogiškųjų išteklių ir finansinių sąnaudų.
13.4. Šiuo atveju trečiasis asmuo nebuvo pripažintas laimėtoju ir tokiu net negalėjo būti pripažintas, nes jis objektyviai neatitiko kvalifikacijos reikalavimo taip, kaip tai Pirkimo sąlygose numatė Perkančioji organizacija. Tai, kad Perkančioji organizacija negalėjo sudaryti sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, kurio pasiūlymas neatitiko kvalifikacijos reikalavimo, neleidžia daryti išvados, kad dėl to ji patyrė nuostolių.
13.5. Teismas, vadovaudamasis Perkančiosios organizacijos paaiškinimu, neva patirtas nuostolis dar ir dėl to, kad užsitęsė procedūros, visiškai nevertino to, kad šiuo atveju pirkime be Ieškovės dalyvavo dar septyni pirkimo dalyviai, kurių vienas pripažintas pirkimo laimėtoju, kviečiamas sudaryti sutartį. Eilė paskelbta ir kitas tiekėjas pripažintas laimėtoju dar tą pačią dieną, kai buvo atmestas trečiojo asmens pasiūlymas. Taigi, Perkančioji organizacija, atmetusi trečiojo asmens pasiūlymą, tęsė pirkimo procedūras – pirkimo procedūros nenutrūko, nereikėjo vykdyti naujo pirkimo, nebuvo prarastas laikas, su kuo galėtų būti siejamas finansavimo praradimas ar panašūs veiksniai, lemiantys Perkančiosios organizacijos nuostolius.
13.6. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja bendrosios sąlygos, kurioms esant atsiranda civilinė atsakomybė. Šiuo atveju neegzistuoja jokie trečiojo asmens neteisėti veiksmai, kadangi dokumentų nepatikslinimas dėl objektyvių priežasčių, kai jie negalėjo būti patikslinti, nes tokia kvalifikacija (o tiksliau tai patvirtinantys dokumentai), kokios reikalauja Perkančioji organizacija, iki pasiūlymų pateikimo momento nebuvo įgyta, negali būti laikomi neteisėtais. Trečiasis asmuo neatitiko kvalifikacijos reikalavimo, tačiau kvalifikacijos neturėjimas nereiškia neteisėtų veiksmų – sąmoningo atsisakymo sudaryti sutartį, pasiūlymo atsiėmimo ir pan. Tai savaime reiškia, kad nėra ir kitų civilinei atsakomybei kilti sąlygų.
Atsiliepimas
14. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
14.1. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje, t. y. apeliantė bando „versti kaltę“ kitoms įmonėms, dėl kurių tariamo suklaidinimo apeliantė negalėjo savalaikiai pateikti duomenų, tačiau net nenurodo, kodėl naujos aplinkybės (motyvai) nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme.
14.2. Nesutinka su apeliantės pozicija, jog tik tuo atveju, jeigu apeliantė būtų vengusi sudaryti viešojo pirkimo sutartį, tokius veiksmus būtų galima vertinti kaip nesąžiningus ir tik tada kiltų žalos atlyginimo / draudimo išmokos pareiga. Apeliantė viešojo konkurso sutarties sudarymo stadijos net nepasiekė, kadangi neapskųstu / įsiteisėjusiu ieškovės sprendimu apeliantė buvo pašalinta iš konkurso. Vykstant konkursui, apeliantė sąžiningai neatskleidė ieškovei, jog dėl tariamai „kaltų kažkieno kito veiksmų“ apeliantė buvo „suklaidinta“. Be to, apeliantė galėjo ginčyti ieškovės sprendimus, tačiau to nedarė.
14.3. Nesutinka ir su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog ieškovė iš karto turėjo suprasti, jog apeliantė dalyvaudama konkurse negalės pateikti būtinų duomenų. Pažymi, jog analogiškai ir apeliantė, žinodama / suvokdama aplinkybę, jog nepateiks duomenų, neturėjo dalyvauti konkurse, kadangi tokiu atveju kils pasekmės. Būtent tokiems atvejams ir skirtas garantijų / laidavimų reikalavimas, siekiant kiek tai įmanoma išvengti manipuliacijų konkurso rezultatais, ypač kai apeliantė pirmauja su konkursiniu pasiūlymu.
14.4. Apeliantė pati sau prieštarauja, t. y. iš vienos pusės apeliantė teigia, jog ji konkurse elgėsi sąžiningai, bandydama gauti ieškovės reikalaujamus duomenis, tačiau kitu atveju kaltina ieškovę tariamu piktnaudžiavimu suteikiant papildomo laiko trūkstamiems dokumentams pateikti. Šiuo atveju tokį nenuoseklumą apeliantė bando maskuoti trūkstamų dokumentų pateikimo terminą tapatindama su pasiūlymo tikslinimu: iš kitos pusės, jeigu apeliantė neskiria tokių paprastų dalykų, tai tik papildomai pagrindžia apeliantės kvalifikacijos trūkumus.
14.5. Apeliantė savo apeliaciją motyvuoja tariamai netinkamu faktinių aplinkybių vertinimu, t. y. laiko, kad apeliantės pašalinimą iš konkurso reikia vertinti kaip apeliantės nedalyvavimą konkurse, kuris automatiškai niekam nebesukelia jokių pasekmių. Tačiau pašalinimas iš konkurso ir nedalyvavimas jame nėra tapatūs, juo labiau, kad pagal laidavimo draudimo 2021 m. vasario 2 d. rašto Nr. 678650269 sąlygas, neatšaukiama ir besąlygiška 5 000 Eur draudimo išmoka ieškovei išmokama konkurso dalyviui (apeliantei) iki nustatyto termino nepateikus kvalifikaciją patvirtinančių duomenų.
Atsiliepimas
15. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo palaikė trečiojo asmens apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilna apimtimi. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Mano, kad toks teismo sprendimas galėtų būti priimtas tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo iš tiesų atitiktų visus keliamus kvalifikacinius reikalavimus, tačiau dėl kažkokių priežasčių nepateiktų Perkančiosios organizacijos prašomų patikslinti / pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimo ir (ar) kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, t. y. piktnaudžiaujant. Šiuo gi atveju ginčijamas teismo sprendimas suformuoja praktiką, kai neatitikimas viešojo konkurso sąlygoms iš esmės nubaudžia viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančius asmenis.
15.2. Teismas ne iki galo įvertino draudžiamojo įvykio apibrėžtį – Laidavimo rašte nurodyta, kad „Draudėjas, kurio pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu, iki naudos gavėjo nustatyto termino nepateikia naudos gavėjo prašomų patikslinti/pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimo ir (ar) kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų“. Taigi, sudėtinė ir būtina sąlygos dalis yra „Draudėjas, kurio pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu“, o teismas neįvertino, kad, šiuo atveju, draudėjo pasiūlymas nuo pat pradžių negalėjo būti pripažintas laimėjusiu.
15.3. Ieškovė, įrodinėdama patirtus nuostolius bei jų dydį, apsiribojo vieninteliu dokumentu – 2021 m. kovo mėn. (tikslios datos nėra) pranešimu Dėl II pirkimo dalies pranešimo apie eilės nustatymą ir laimėjusį pasiūlymą, kur nurodyta, kas užėmė pirmąją vietą, tačiau nėra jokių duomenų apie sutarties pasirašymą. Nežinomos datos informacinio pobūdžio pranešimas, išsiųstas nežinomiiems gavėjams, nėra ir negali būti tinkamas įrodymas byloje žalos dydžiui pagrįsti. Pasiūlymo užtikrinimas, nepaisant jame nurodytos sumos, yra skirtas faktinių perkančiosios organizacijos nuostolių kompensavimui ir neturėtų šių nuostolių viršyti. Šiuo atveju nėra nustatyta, kad egzistuoja kokie nors ieškovės patirti realūs nuostoliai dėl trečiojo asmens pasiūlymo viešajame pirkime atmetimo. Tuo atveju, jeigu ieškovė gautų draudimo išmoką nepatyrusi nuostolių, tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą draudėjo sąskaita ir neatitiktų laidavimo draudimo, kaip priklausančio nuostolių draudimo grupei, esmės. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai preziumavo, kad ieškovės patirtos laiko, organizacinės sąnaudos sugeneravo būtent tokio dydžio žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
17. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Viena vertus, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, įvardytos CPK 27 straipsnio 3 punkte, inter alia (liet. be kita ko), apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, 43 punktą).
19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, perkančiajai organizacijai siekiant pasinaudoti viešojo pirkimo dokumentuose įtvirtinta tiekėjo, kuris dalyvavo viešojo pirkimo procedūrose, bet kurio pasiūlymas galiausiai buvo atmestas, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemone, sprendžia, jog vadovaujantis CPK 27 straipsnio 3 dalimi, civilinę bylą, kaip pirmosios instancijos teismas, turėjo nagrinėti apygardos teismas. Tokiu būdu apylinkės teismas, išnagrinėjęs jam neteismingą bylą, nagrinėjamu atveju pažeidė rūšinio teismingumo taisykles.
20. Kita vertus, bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių, nurodančių, ar byla teisminga apylinkės ar apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, pažeidimas nelaikytinas absoliučiu skundžiamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-248/2019 55 punktą). Be to, dalyvaujantys byloje asmenės dėl to atskirai nekelia argumentų apeliaciniame procese, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu apylinkės teismo sprendimo naikinti negali.
Dėl ginčo esmės
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl draudiminės išmokos priteisimo buvo patenkintas pilna apimtimi, teisėtumo ir pagrįstuo patikrinimas.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2021 m. sausio 20 d. paskelbė viešą konkursą dėl kitos paskirties inžinerinių statinių (kiemo aikštelių) Klaipėdoje rekonstravimo ir statybos darbų pirkimo. Pirkimo objektą sudarė dvi dalys. Pirkimo procedūrų metu trečiasis asmuo UAB „Terebro“ pateikė pasiūlymą abiem pirkimo dalims. Konkurso sąlygų 42 punkte buvo nustatyta, kad tiekėjas privalo pateikti pasiūlymo galiojimą užtikrinantį dokumentą – banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimą, kuriuo pasiūlymas turi būti užtikrinamas ne mažesnei negu 4 000 Eur sumai I pirkimo daliai, ne mažesnei negu 5 000 Eur sumai II pirkimo daliai. Kartu su pasiūlymu trečiasis asmuo UAB „Terebro“ pateikė atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. vasario 2 d. išduotą Laidavimo draudimo raštą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ besąlygiškai įsipareigoja sumokėti ieškovei II pirkimo daliai 5 000 Eur draudimo išmokos sumą, jeigu ieškovė pareikš reikalavimą pagrįstą tuo, kad trečiasis asmuo UAB „Terebro“ iki ieškovės nustatyto termino nepateikė ieškovės prašomų patikslinti, pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimo ir (ar) kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų.
23. Pirkimo procedūrų eigoje, 2021 m. vasario 19 d., trečiasis asmuo UAB „Terebro“ patikslino pasiūlymą (išskyrė subrangovo darbus ir specialistų sąrašą, pridėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo dokumentus, pažymas bei atliktų darbų aktus, išrašus iš Juridinių asmenų registro). Taip pat trečiasis asmuo paprašė nustatyti papildomą terminą, kad būtų pateikta atnaujinta jungtinė pažyma. Pastarąjį prašymą ieškovė patenkino ir 2021 m. vasario 19 d. pratęsė terminą dokumentui pateikti iki 2021 m. vasario 23 d. Subrangovo jungtinę pažymą trečiasis asmuo ieškovei pateikė 2021 m. vasario 22 d.
24. 2021 m. vasario 24 d. ieškovės Viešųjų pirkimų komisija raštu Nr. (14.6E)-VP3-188 nustatė trečiajam asmeniui terminą iki 2021 m. kovo 1 d. pašalinti netikslumus: 1) subrangovo pagrindinių duomenų išraše nėra duomenų apie įmonėje sudarytus organus; 2) patikslintas pasiūlymas nepasirašytas vadovo; 3) atliktų darbų sąraše ir užsakovų pažymose, reikšmingose vertinant tiekėjo kvalifikacijos atitiktį Konkurso sąlygų aprašo 13.2.2 punkte įtvirtintam reikalavimui, yra netikslumų. Konkurso sąlygų aprašo 13.2.2 punkte buvo nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas pagrįsti, kad atitinka vieną iš kvalifikacijos reikalavimų, turi pateikti per pastaruosius penkis metus ar per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos įvykdytų darbų apimčių sąrašą, užpildytą pagal Konkurso sąlygų aprašo 3 priedą, ir užsakovų pažymas, kuriose turi būti nurodyta, kad darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Minėtame rašte, detalizuodama prašymą patikslinti trečiojo asmens kvalifikaciją, ieškovė išskyrė, kad dalyje dėl sutarčių Nr. 1–5 nenurodytos statinių kategorijos, iš darbų sąraše nurodytos atliktų darbų vertės neišimta paslaugų vertė, užsakovų pažymose nenurodyta, kad darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami, viena iš pažymų nepasirašyta, dalies sutarčių pradžios ir pabaigos datos neatitinka viešai skelbiamų, o dalis sutarčių vis dar yra vykdomos; dalyje dėl sutarties Nr. 6 komisija konstatavo, kad šios sutarties yra netinkama statinių grupė (vietoje susisiekimo komunikacijos: keliai ir (ar) gatvės, pateikta grupė – nuotekų šalinimo tinklai). Atsižvelgęs į ieškovės nustatytą terminą patikslinti Viešųjų pirkimų komisijos nurodytus netikslumus, 2021 m. kovo 1 d. trečiasis asmuo UAB „Terebro“ pateikė patikslintą pasiūlymo formą, taip pat nurodė, kad įmonei yra reikalingas papildomas terminas patikslinti atliktų darbų sąrašą, nes reikia surinkti papildomus dokumentus – kreiptis į užsakovus dėl pažymų apie atliktus darbus papildymo ar patikslinimo.
25. Ieškovė, patenkinusi trečiojo asmens prašymą, pratęsė terminą dokumentams pateikti iki 2021 m. kovo 5 d. Iki šio termino pabaigos trečiasis asmuo pateikė papildomą prašymą pratęsti terminą protingam terminui. Tokį prašymą trečiasis asmuo motyvavo tuo, kad įmonės užsakovai dėl karantino negali išrašyti naujų pažymų per nustatytą terminą, taip pat, kad ieškovei pateiktos pažymos buvo išrašytos pagal užsakovų formas.
26. 2021 m. kovo 5 d. ieškovė terminą pratęsė iki 2021 m. kovo 12 d. 12 val. ir nurodė, kad, įmonei nepateikus reikalaujamų dokumentų, pasiūlymas bus atmestas tuo pagrindu, kad tiekėjas nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ir (ar) savo kvalifikaciją (Konkurso sąlygų aprašo 70.1 punktas). Trečiajam asmeniui per nustatytą terminą nepateikus patikslintų dokumentų ieškovės Viešųjų pirkimų komisija 2021 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą, vadovaujantis Konkurso sąlygų aprašo 70.1 punktu, trečiojo asmens UAB „Terebro“ pasiūlymą II pirkimo daliai atmesti.
27. Trečiasis asmuo UAB „Terebro“ dėl 2021 m. kovo 15 d. ieškovės Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo 2021 m. kovo 31 d. pateikė pretenziją, tačiau jos ieškovė nenagrinėjo, motyvuodama tuo, kad pretenziją įmonė pateikė nesilaikydama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, ir apie tai pranešė 2021 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (4.44E)-R2-948.
28. Taip pat nustatyta, kad ieškovė 2021 m. kovo 16 d. raštu Nr. (4.19E)-R2-749 pateikė atsakovei reikalavimą dėl 5 000 Eur dydžio draudimo išmokos išmokėjimo. Savo poziciją ieškovė grindė tuo, kad yra įvykusi sąlyga, numatyta Konkurso sąlygų 47.2 punkte ir laidavimo draudimo rašte, – trečiasis asmuo UAB „Terebro“ iki ieškovės nustatyto termino nepateikė ieškovės prašomų patikslinti pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimo ir (ar) kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. 2021 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 2605909 atsakovė informavo, kad ieškovės reikalavimas netenkinamas, nes tam nėra būtinųjų sąlygų: 1) trečiasis asmuo UAB „Terebro“ negali būti laikoma vengusia savo įsipareigojimų, o įmonė iš pirkimo procedūrų pašalinta dėl ieškovės subjektyvios interpretacijos, kad trečiojo asmens pateikti kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai ir (ar) dokumentai, pagrindžiantys pašalinimo pagrindų nebuvimo, yra netikslūs ir neišsamūs; 2) ieškovė nepagrindė, kad turėjo tiesioginių nuostolių.
Dėl draudiminio įvykio (ne)buvimo
29. Apeliantės teigimu, trečiojo asmens pasiūlymo trūkumai ir neatitiktys Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams turėjo būti perkančiajai organizacijai aiškūs ir žinomi dar iki pasiūlymo paaiškinimo pateikimo ar nepateikimo, pasiūlymas iš esmės ir buvo atmestas dėl neatitikties kvalifikacijos reikalavimams, kas šiuo atveju nesudaro perkančiajai organizacijai pagrindo pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemone, be to, perkančioji organizacija neturėjo teisės reikalauti dokumentų, kurių objektyviai trečiasis asmuo neturėjo galimybės pateikti. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
30. Kaip visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime atlikęs detalę tiek Konkurso sąlygų, tiek tiekėjo UAB „Terebro“ pateiktų pasiūlymą plačiąja prasme sudarančių dokumentų, tiek perkančiosios organizacijos ir tiekėjo atliktų veiksmų pirkimo procedūrose visumos analizę, nagrinėjamu atveju tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas būtent dėl to, kad tiekėjas per nustatytą terminą nepatikslino, nepapildė, nepaaiškino ar nepateikė pirkimo dokumentuose nurodytų kartu su pasiūlymu teikiamų dokumentų, t. y. Konkurso sąlygų 70.1 punkto pagrindu, kuris savo ruožtu yra įtvirtintas ir Konkurso sąlygų 47.2 p., kaip pagrindas ir teisė perkančiajai organizacijai pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemone - reikalauti sumokėti draudimo bendrovės laidavime nurodytą sumą. Būtent toks pasiūlymo atmetimo pagrindas buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas galiojančiame perkančiosios organizacijos 2021 m. kovo 15 d. sprendime. Pažymėtina, kad nors dėl šio perkančiosios organizacijos sprendimo tiekėja buvo iš pradžių pateikusi pretenziją, tačiau perkančiajai organizacijai atsisakius ją nagrinėti dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo, UAB „Terebro“ vėliau tokio sprendimo teismine tvarka neskundė, neginčijo ir nekvestionavo, taigi, sprendimas yra galiojantis bei laikytinas teisėtu.
31. Pagrindo spręsti apie kokius nors neteisėtus ir neleistinus perkančiosios organizacijos, t. y. ieškovės veiksmus, tiek vertinant tiekėjos UAB „Terebro“ kvalifikaciją, tiek pasiūlymą apskritai, tiek prašant tiekėją patikslinti ir paaiškinti netikslius duomenis ir dokumentus, susijusius su atitiktimi Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, teismas neturi. Priešingai, būtent vadovaudamasi tiek VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, tiek pačios perkančiosios organizacijos nustatytų Konkurso sąlygų imperatyviomis nuostatomis, tuo pačiu įgyvendindama bendradarbiavimo pareigą, ieškovė, kaip perkančioji organizacija, ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo kreiptis į UAB „Terebro“ dėl netikslių duomenų paaiškinimo, papildymo ir patikslinimo ir suteikti galimybę tiekėjai pagrįsti savo atitiktį nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams. Tiek VPĮ 45 straipsnio 3 dalis, tiek Konkurso sąlygų 64 punktas numato perkančiosios organizacijos pareigą prašyti tiekėją patikslinti, papildyti ar paaiškinti pateiktus netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba pateikti dokumentus ir duomenis, kurių trūksta, ir būtent duomenys bei dokumentai dėl atitikties kvalifikacijos reikalavimams yra įtvirtinti kaip galimi tikslinti, pildyti, paaiškinti ir pateikti. Taigi, jeigu perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju būtų iš karto atmetusi tiekėjo - trečiojo asmens UAB „Terebro“ pasiūlymą, nesuteikusi jai galimybės pasiaiškinti, papildyti ir patikslinti pasiūlymo atitikties kvalifikaciniams reikalavimams prasme, ji būtų pažeidusi minėtas imperatyvias teisės normas bei pamatinius viešųjų pirkimų principus, tokius kaip skaidrumas ir tiekėjų lygiateisiškumas.
32. Itin svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju ne tik pati perkančioji organizacija įgyvendino bendradarbiavimo pareigą, bet ir pati tiekėja UAB „Terebro“, gavusi perkančiosios organizacijos prašymus ir siūlymus patikslinti duomenis ir dokumentus apie kvalifikaciją, per visą pirkimo procedūrų eigą ėmėsi veiksmų tokiems duomenims ir dokumentams patikslinti / paaiškinti, tuo pačiu suteikdama perkančiajai organizacijai pagrįstą ir teisėtą lūkestį, jog nustatyti pasiūlymo trūkumai atitikties kvalifikaciniams reikalavimams prasme, visgi bus pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
33. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo 14-18, 22-28 punktuose itin detaliai ir kruopščiai išanalizavo tiek perkančiosios organizacijos, tiek pačios UAB „Terebro“ veiksmus pirkimo procedūrų metu, ir visiškai pagrįstai sprendė, jog savo veiksmais reaguodama į perkančiosios organizacijos prašymus dėl papildomų paaiškinimų, duomenų ir dokumentų pateikimo, dalį tokių duomenų ir dokumentų teikdama, ne vieną kartą prašydama pratęsti terminus papildomiems paaiškinimams, duomenims ir dokumentams pateikti, UAB „Terebro“ aiškiai suvokė ir pripažino, kad siekia dalyvauti pirkimo procedūruose, siekia ir stengiasi pagrįsti savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir pašalinti perkančiosios organizacijos nustatytus pasiūlymo šiuo aspektu trūkumus, pripažino tokią savo teisę ir pareigą, tuo pačiu suvokė, jog jai nepašalinus trūkumų iki perkančiosios organizacijos nustatyto, o vėliau ir ne kartą pratęsto termino, pasiūlymas bus atmestas būtent dėl tokių duomenų ir dokumentų nepateikimo, juo labiau, kad, pvz., perkančiosios organizacijos 2021 m. kovo 5 d. rašte, be kita ko, buvo atskirai tiekėjai netgi expresis verbis pažymėta, kad įmonei nepateikus reikalaujamų dokumentų iki nurodyto termino, pasiūlymas bus atmestas būtent tuo pagrindu, kad tiekėjas nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją. Tik po to, kai tiekėjos pasiūlymas minėtu Konkurso sąlygų 70.1 punkte įtvirtintu pagrindu buvo atmestas 2021 m. gegužės 15 d. perkančiosios organizacijos sprendimu (savo valia ir apsisprendimu taip ir nepatikslinus pasiūlymo pirkimo procedūrų metu), ir šiame teismo procese iškilus klausimui dėl draudimo išmokos išmokėjimo, UAB „Terebro“ padėjo kelti klausimą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, reikalaujant pasiūlymą paaiškinti ir patikslinti, nepagrįstumo ir neteisėtumo. Būtent pačios UAB „Terebro“ veiksmai, tik po jos pasiūlymo atmetimo ir tik šiame teismo procese pradėjus kelti klausimą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, prašant papildyti ir patikslinti duomenis ir dokumentus apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams galimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, nurodant aplinkybes dėl objektyvaus negalėjimo ir neįmanomumo tokius duomenis ir dokumentus pateikti (pvz., dėl kitų subjektų veiksmų) ir pan., nors pačių pirkimo procedūrų metu tokios aplinkybės nebuvo keliamos ir nurodomos, leidžia kalbėti apie tiekėjo nesąžiningumą ir nebendradarbiavimą.
Dėl pareigos įrodyti nuostolių dydį
34. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti iš atsakovės draudimo išmoką nesant realaus nuostolių patyrimo fakto, juo labiau, kad šiuo atveju trečiojo asmens - tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas dėl neatitikties kvalifikacijos reikalavimams, t. y. su tiekėju apskritai negalėjo būti sudaryta pirkimo sutartis, atitinkamai perkančioji organizacija dėl to negalėjo patirti jokių nuostolių, o kvalifikacijos neturėjimas apskritai nereiškia neteisėtų tiekėjo veiksmų, kaip būtinosios sąlygos laiduotojo civilinei atsakomybei kilti. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
35. Pirmiausia pažymėtina, kad kaip konstatuota šioje nutartyje aukščiau, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei pagrįsti sprendė, jog nagrinėjamu atveju trečiojo asmens pasiūlymas buvo atmestas ne dėl to, jog jo kvalifikacija neatitiko Konkurso sąlygų reikalavimų, o dėl to, kad trečiasis asmuo nepaaiškino ir nepatikslino duomenų ir nepateikė perkančiosios organizacijos prašytų dokumentų atitikčiai kvalifikacijos reikalavimams pagrįsti. Tai savo ruožtu suponuoja išvadą, jog, priešingai nei teigia apeliantė, trečiasis asmuo UAB „Terebro“ ginčo pirkime galėjo būti pripažinta laimėtoja ir su ja galėjo būti sudaryta pirkimo sutartis, tuo pačiu galėjo būti pateisintas perkančiosios organizacijos lūkestis dėl pirkimo sutarties su UAB „Terebro“, pasiūliusio mažiausią kainą pirkime, sudarymo, jeigu ji būtų pateikusi perkančiajai organizacijai pastarosios prašytus papildomus duomenis bei dokumentus, susijusius su tiekėjo kvalifikacija, t. y. jeigu ji būtų įvykdžiusi perkančiosios organizacijos prašymus per perkančiosios organizacijos nustatytus, vėliau paties tiekėjo papildomais prašymais pratęstus terminus.
36. Antra, atsakovės patvirtintų aktualių bylai Laidavimo draudimo taisyklių Nr. 058 18 punktas iš tikrųjų numato, jog nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi atvejai, kai naudos gavėjas, pareiškęs reikalavimą mokėti draudimo išmoką pagal laidavimo draudimo raštą, neįrodo ir/arba nepagrindžia draudėjo pagal naudos gavėjo paskelbto ir/arba draudėjo laimėto Konkurso ar su naudos gavėju sudaryta sutartimi prisiimtų prievolių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo ir/arba dėl to patirto tiesioginio nuostolio ir/arba jo dydžio.
37. Kita vertus, atsakovės išduotame 2021 m. vasario 2 d. Pasiūlymo laidavimo draudimo rašte Nr. 678650269 bei Draudimo liudijime serija LD Nr.119368849, taip pat esančiais neatsiejama draudimo sutarties plačiąja prasme dalimi, aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta bei paties draudiko - apeliantės deklaruota / įsipareigota, jog draudikas neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja sumokėti naudos gavėjui 9 000 Eur (I pirkimo daliai – 4 000 Eur, II pirkimo daliai – 5 000 Eur) draudimo išmokos sumą, gavęs Naudos gavėjo pirmą raštišką reikalavimą mokėti (originalą), ir naudos gavėjas neprivalo pagrįsti savo reikalavimo, o tik savo rašte turi nurodyti, kad reikalaujama suma priklauso jam pagal vieną ar kelias rašte nustatytas sąlygas, tarp jų ir jei draudėjas, kurio pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu, iki naudos gavėjo nustatyto termino nepateikia naudos gavėjo prašomų patikslinti/pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimo ir (ar) kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų (kaip ir yra nagrinėjamos bylos atveju).
38. Pažymėtina, kad ir iš ginčo Konkurso sąlygų 42 - 48 punktų lingvistinės, sisteminės ir loginės analizės matyti, kad tiekėjas kartu su pasiūlymu turi pateikti pasiūlymą užtikrinantį dokumentą, atitinkantį šiuose punktuose nurodytas sąlygas, be kita ko, ir nuostatą, jog gavęs perkančiosios organizacijos pirmą rašytinį reikalavimą, garantiją suteikęs bankas arba laidavimą suteikusi draudimo bendrovė privalo sumokėti Perkančiajai organizacijai garantijoje arba laidavime nurodytą pinigų sumą, nereikalaudami, kad Perkančioji organizacija savo reikalavimą pagrįstų, su sąlyga, kad Perkančioji organizacija pažymės, jog reikalaujama suma priklauso nuo vienos iš 47 punkte nurodytų sąlygų, įvardindama šią sąlygą.
39. Pažymėtina, kad nustatydama tokias sąlygas perkančioji organizacija (ieškovė) pasinaudojo savo diskrecija nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas ir tokiu būdu išreiškė savo valią. Perkančioji organizacija, siekdama, jog viešojo pirkimo konkursas įvyktų ir tai, kad jame dalyvautų sąžiningi ir turintys tikslą laimėti tiekėjai, turėjo pagrindą Konkurso sąlygose nustatyti, jos manymu, visas minėtam tikslui būtinas ir pakankamas priemones. Savo ruožtu trečiasis asmuo UAB „Terebro“, teikdama savo pasiūlymą, Konkurso sąlygų neginčijo (neteikė pretenzijos dėl jų neteisėtumo), todėl iš esmės sutiko su pirkimo sąlygomis, t. y. jai buvo (turėjo būti) aišku, kad pirkimo procedūrų metu jai, pavyzdžiui, nepatikslinus atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančių dokumentų ar atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija galės pasinaudoti pateiktu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, neįrodinėdama ir nepagrįsdama savo reikalavimo.
40. Taigi, nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai buvo pateikti būtent tokie draudimo bendrovės - atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ išduoti tiekėjo trečiojo asmens UAB „Terebro“ pasiūlymo galiojimą užtikrinantys dokumentai - Pasiūlymo laidavimo draudimo raštas, Draudimo liudijimas, - kurie atitiko aukščiau nurodytus Konkurso sąlygų reikalavimus, iš kurių turinio tiek pats draudėjas – tiekėjas UAB „Terebro“, tiek ir perkančioji organizacija neabejotinai galėjo spręsti ir pagrįstai tikėtis užtikrinimo sumos išmokėjimo, nereikalaujant iš perkančiosios organizacijos pagrįsti savo reikalavimą.
41. Kaip visiškai pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, esant draudimo bendrovės parengtų standartinių bendro pobūdžio draudimo sąlygų, šiuo atveju išdėstytų minėtose Taisyklėse, ir individualiai aptartų / inidividualizuotų sąlygų, šiuo atveju išdėstytų konkrečios draudimo sutarties šalių pasirašytuose Draudimo sutartyje, Draudimo laidavimo rašte bei Draudimo liudijime Nr. 678650269 prieštaravimams, taikytina CK 6.187 straipsnyje numatyta contra preferentem sutarties sąlygų aiškinimo taisyklė, pagal kurią pirmenybė teikiama nestandartinėms, individualiai šalių aptartoms sąlygoms. Šiuo aspektu itin svarbu pažymėti ir tai, jog netgi pačiame apeliantės išduotame Draudimo laidavimo rašte Nr. 678650269 expresis verbis pažymėta, jog esant prieštaravimams tarp šio laidavimo draudimo rašto teksto ir Taisyklių nuostatų, pirmumo teisė bus teikiama šio laidavimo draudimo rašto tekstui.
42. VPĮ 42 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tikslas yra užtikrinti perkančiosios organizacijos teisėtus lūkesčius, kad tiekėjas laikysis pasiūlyme prisiimtų įsipareigojimų ir sudarys viešojo pirkimo - pardavimo sutartį, t. y. jis skirtas perkančiajai organizacijai užtikrinti, kad tiekėjas, laimėjęs viešąjį pirkimą, tikrai sudarys ir vykdys sutartį tokiomis sąlygomis, kaip numatyta viešojo pirkimo dokumentuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-23 nutartis c.b. Nr. 2A-1673/2013; 2013-06-21 nutartis c.b. Nr. 2A-1892/2013; 2015-09-25 sprendimas .b. Nr. 2A-1033-157/2015).
43. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytus viešojo pirkimo principus ir formuojamą praktiką viešųjų pirkimų bylose, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos teisės pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, perkančiajai organizacijai nebūtina įrodyti jai padarytos žalos fakto bei dydžio, jei pasinaudojimo pasiūlymo galiojimu užtikrinimo sąlygos yra aiškiai nustatytos pirkimo dokumentuose, o perkančiosios organizacijos veiksmai nesąlygoja situacijų, kurios būtų akivaizdžiai nesąžiningos ir neatitinkančios šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-02-05 nutartis c.b. Nr. e2A-524-236/2018).
44. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Konkurso sąlygų nuostatos, susijusios su reikalavimais pasiūlymo galiojimo užtikrinimui, buvo nežinomos ar neaiškios UAB „Terebro“; pastaroji, pateikdama iš esmės Pirkimo sąlygas atitinkančią pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemonę, nekvestionuodama tokių reikalavimų, iš esmės išreiškė jai pritarimą ir todėl neturėjo pagrindo tikėtis, kad nepateikdama Perkančiosios organizacijos prašomų patikslinti, pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimo ir (ar) kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų galės išvengti Perkančiosios organizacijos sprendimo pasinaudoti jos pateiktu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu. Taip pat nėra jokio pagrindo spręsti, kad pati atsakovė, kaip atidus ir rūpestingas draudikas, prieš apsispręsdama dėl draudimo sutarties sudarymo su trečiuoju asmeniu ir atitinkamų įsipareigojimų prisiėmimo, neturėjo galimybės susipažinti su Pirkimo sąlygomis, ir atsižvelgiant į jas vertinti, ar tikslinga išduoti Laidavimo draudimo raštą, liudijimą ir susisaistyti teisiniais santykiais konkrečiame ginčo viešajame pirkime.
45. Apeliantės bei trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui nurodyta teismų praktika nagrinėjamoje byloje negali būti remiamasi, kadangi: a) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020, kurioje nurodyta, jog nuostolių dydžio išankstinis nustatymas neeliminuoja perkančiosios organizacijos pareigos esant ginčui konkrečiai pagrįsti nuostolių dydį, kalbama apie situacijas, kuomet perkančioji organizacija prašo paties tiekėjo, atsisakiusio sudaryti viešojo pirkimo - pardavimo sutartį, atlyginti Pirkimo sąlygose iš anksto numatytus minimalius nuostolius (netesybas - baudą), bei sprendžiamas klausimas dėl netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, dydžio sumažinimo, ir visiškai nėra paliečiami su draudimo teisiniais santykiais ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimu (laidavimo draudimu) susiję klausimai, kuomet perkančioji organizacija siekia pasinaudoti tiekėjo pateikta pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemone, kylančia iš draudimo teisinių santykių, pasitelkiant kitą subjektą (draudiką); b) Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-844-302/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos teisės pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, kai neįprastai mažos pasiūlymo kainos pirkime nepagrindė tiekėjas, kuris buvo paskutinis sudarytoje pasiūlymų eilėje ir su juo bet kuriuo atveju nebūtų buvusi sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Ir būtent šiame kontekste teismas nurodė, jog situacija, kai perkančioji organizacija pasinaudoja tiekėjo pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, nors realiai jokių neigiamų pasekmių tiekėjos atlikti veiksmai / neveikimas perkančiajai organizacijai nesukėlė, laikytina nesąžininga bei neproporcinga. Tuo pačiu Lietuvos apeliacinis teismas minėtame sprendime konstatavo, jog perkančioji organizacija būtų galėjusi reikalauti pasiūlymų galiojimo užtikrinimo iš Pirkimo laimėtoju paskelbto tiekėjo, šiam atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kadangi tokiu būdu perkančioji organizacija turėtų sudaryti sutartį su didesnę kainą pasiūliusiu tiekėju, tuo tarpu minėtos bylos atveju, kuomet netinkamą pasiūlymą pateikė tiekėjas, su kuriuo net teoriškai nebūtų galėjusi būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis (nes jis pasiūlymų eilėje užėmė paskutę vietą tarp kitų 7 tiekėjų) ir su kuriuo perkančioji organizacija niekaip negalėjo tikėtis sudaryti sutartį, apeinant prieš ją dar šešis mažesnę kainą pateikusius tiekėjus, perkančiosios organizacijos pasinaudojimas pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, neįrodžius patirtų nuostolių dydžio, būtų nesąžiningas ir neproporcingas.
46. Atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiai apie tai, kad ieškovė ne tik nepatyrė, bet ir patikimais įrodymais neįrodė nuostolių, jai sudarius sutartį su antrą vietą pirkime užėmusiu tiekėju, nes pateikė tik pranešima apie naujos eilės sudarymą ir laimėtojo nustatymą, tačiau nepateikė jokių duomenų apie viešojo pirkimo sutarties sudarymą, vertintini kritiškai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tiek minėtas ieškovės pateiktas pranešimas, tiek oficialioje Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje - portale viešai paskelbta ginčo pirkimo ataskaita, buvo pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip pakankami įrodymai apie viešojo pirkimo sutarties su UAB „Zana“ sudarymą 2021 m. balandžio 2 d. bei tokios sutarties kainą, viršijusią trečiojo asmens UAB „Terebro“ pirkime teikto pasiūlymo kainą daugiau nei 5 000 Eur. Be to, kaip visiškai pagrįstai motyvavo pirmosios instancijos teismas, jau vien dėl to, kad UAB „Terebro“ pasiūlymą atmetus, perkančioji organizacija patyrė laiko, organizacines ir kitas sąnaudas, toliau tęsiant pirkimo procedūras, sudarant naują eilę, nustatant naują laimėtoją ir pan., galima spręsti apie Perkančiajai organizacijai kilusius neigiamus padarinius.
47. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsisakė pripažinti ieškovės nurodytą įvykį draudiminiu bei išmokėti ieškovei, kaip naudos gavėjai, sulygto dydžio draudimo išmoką, todėl ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai pirmosios instancijos teismo buvo patenkinti pagrįstai ir teisėtai.
48. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos baigties
49. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Nei iš ieškovės, nei atsakovės nebuvo pateiktas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, taip pat nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų pagrindas spręsti apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliantės (trečiojo asmens) uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.