Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Inžinerinis projektavimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1327-432/2021 pagal ieškovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inžinerinis projektavimas“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Projkelva“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – ir ieškovė, perkančioji organizacija) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inžinerinis projektavimas“ (toliau – ir atsakovė, tiekėja) 18 259,13 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Tilto ir viadukų, esančių valstybinės reikšmės keliuose (tilto per Dūkštą kelyje Nr. 5259, viaduko per geležinkelį kelyje Nr. 4717, viaduko kelyje A2), techninių darbo projektų parengimas ir projektų vykdymo priežiūra“. Ieškovės viešojo pirkimo komisijai sudarius pasiūlymų eilę, nustačius laimėtoją (ūkio subjektų grupė – atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Projkelva“ (toliau – ir trečiasis asmuo)) ir pakvietus jį sudaryti sutartį, atsakovė pateikė pasirašytus sutarčių egzempliorius, tačiau 2019 m. gruodžio 16 d. raštu informavo ieškovę, kad, įvertinusi turimus pajėgumus tiltų konstrukcijų projektavimui ir esamų sutarčių terminus bei kiekį, priėmė sprendimą nepateikti sutarties dėl II pirkimo dalies užtikrinimo laidavimo dokumento. Atsakovės nurodytos priežastys patvirtina, kad atsakovė priėmė sprendimą nesudaryti sutarties ne dėl objektyvių aplinkybių, trukdančių jai tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, bet dėl to, kad viešojo pirkimo objektas (ekonominės naudos perspektyva), paaiškėjus ieškovės pirkimui numatytai sumai, kitų dalyvių pasiūlymų sumoms, tapo atsakovei nebepatrauklus. Atsakovės veiksmai lėmė tai, kad ieškovė pateikė pasiūlymą sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dalyviui, kurio pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę buvo pirmas po atsakovės pasiūlymo. Ieškovė, sudariusi pirkimo sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę buvo pirmas po atsakovės pasiūlymo, patyrė 18 498,13 Eur nuostolius (kainų skirtumas tarp I ir II vietos pasiūlymų (32 577,51 – 14 079,38)). 2020 m. sausio 16 d. atsakovė į ieškovės sąskaitą pervedė 239 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai draudimo išmoka pagal pasiūlymo laidavimo draudimo raštą, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovės nuostolius – 18 259,13 Eur (18 498,13 Eur – 239 Eur).