Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 1 mėnesiui. 2017 m. balandžio 14 d. paleistas atlikęs bausmę; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka;

kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad nagrinėjamo įvykio vakarą jis nusprendė parduoti kompiuterį, nes norėjo išgerti. Po to, nuėjo į barą, esantį Kalvarijų g., gėrė alų, susipažino su atėjusiu nukentėjusiuoju R. J., kurio anksčiau nepažinojo. Kartu vartojo alkoholį, paskui nuėjo pavalgyti į kebabinę, vėliau grįžo atgal į barą. Iš viso kaltinamasis išgėrė penkis ar šešis bokalus alaus. Buvo apsvaigęs, tuo metu nukentėjusysis išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“, padėjo ant stalo ir kaltinamajam kilo mintis, kad šį daiktą reikia pagrobti. A. R. paklausė R. J., ar galima įsijungti muziką per mobiliojo ryšio telefoną. Nukentėjusysis leido pasinaudoti daiktu. Praėjus kelioms minutėms, jie nuėjo parūkyti į lauką, o tuo metu kaltinamasis jau buvo suplanavęs pabėgti su mobiliojo ryšio telefonu. Lauke A. R. išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė juo nukentėjusiajam į veidą. Dujų balionėlį jis pirko prieš pusę metų iki nagrinėjamo įvykio savigynos tikslais. Tada kaltinamasis pradėjo bėgti su mobiliojo ryšio telefonu, tačiau, nubėgęs apie 15–20 m, atsitrenkė į automobilį ir susižalojo ranką, o mobiliojo ryšio telefoną pametė. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė jį. Mobiliojo ryšio telefonas buvo įdėtas į guminį įdėklą. A. R. pripažino, kad mobiliojo ryšio telefono ir dėklo kaina galėjo būti tokia, kokia nurodyta kaltinime. Neigiamai vertina savo padarytus veiksmus, nori kuo greičiau atlyginti padarytą žalą. Jis pats pirmas paskambino nukentėjusiajam, norėjo susitaikyti ir atsiprašyti jo. Pasitaiko, kad jis savaitgaliais vartoja alkoholį, bet daug negeria. Po išėjimo į laisvę jis gyveno iš pašalpų, registruotas Užimtumo tarnyboje, paskui neoficialiai dirbo. Vėliau buvo išsiėmęs individualios veiklos pažymą, tačiau niekas nesiūlė darbo. Turi apie 30000 Eur skolų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 26 d. apie 23.30 val. nuėjo į barą, esantį Vilniuje, Turgaus g. (koks tiksliai adresas pasakyti negali, tačiau ten prie pat yra ir kazino). Ten jis vartojo alkoholinius gėrimus ir susipažino su vyru, kuris prisistatė (duomenys neskelbtini), bet sakė vadinti jį (duomenys neskelbtini), tiksliai pasakyti negali, neprisimena. Jis vilkėjo sportinį švarką, mėlynos spalvos, turėjo tatuiruočių ant rankos (ant kurios tiksliai, pasakyti negali), ne plikas, tačiau labai trumpai kirptais plaukais, veidas smulkaus sudėjimo, ūgis apie 175 cm, sportiško kūno sudėjimo. Kurį laiką su juo leido laiką ir bare, ir kazino, nes porą kartų ėjo į kazino, po to, atgal į barą atsigerti alkoholinių gėrimų. Atrodė, kad (duomenys neskelbtini) pažįsta bare ir kazino dirbančius asmenis, nes su jais bendravo, su juo elgėsi kaip su pažįstamu, todėl ir jam asmuo pasirodė patikimas. Neatrodė, kad jis bus agresyvus ir jam (nukentėjusiajam) dėl to grėstų pavojus. Jis 2019 m. kovo 27 d. apie 4.20 val. kartu su minėtu vyru išėjo į lauką, ketindamas parūkyti ir (duomenys neskelbtini) iš karto jam papurškė dujų į akis, griebė jo mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 7 Plus“, 128 GB, kurio vertė 700 Eur, su SIM kortele, kurios nevertina, ir mobiliojo ryšio telefono silikoninį juodos spalvos dėkliuką ,,Apple“, kurio vertė 45 Eur, kurį laikė rankoje, ir pradėjo bėgti. Kadangi (duomenys neskelbtini) papurškus dujų, jos pateko daugiausiai jam į kairę akį, dešine akimi dar truputį matė, todėl pradėjo jį vytis. Jiems nubėgus už pastato, esančio Vilniuje, Rinktinės g. 42, jam atbėgus ant šaligatvio, išgirdo stiklo dūžio garsą ir pamatė, kad yra išdaužtas ten stovinčio automobilio stiklas (kokio tiksliai, pasakyti negali). Pamatęs minėtą vyrą, pradėjo su juo derėtis, kad išspręstų viską taikiai, kad atiduotų jo mobiliojo ryšio telefoną, o jis jam duos už tai pinigų. Taip kalbėjo norėdamas, kad jis nusiramintų ir kad užtruktų daugiau laiko, kol kas nors iškvies policijos pareigūnus. Minėtas vyras bandė šalintis, priėjęs prie jo bandė sulaikyti, šiek tiek apsistumdė, tuo metu R. J. krito ant žemės ir susižalojo dešinės pusės kelį, dėl to suplyšo jo kelnės, kurių vertė, 50 Eur, ir susimušė dešinį delną. Jam atsistojus, minėtas vyras iš kažkokio dėklo (kokio tiksliai, pasakyti negali) išsitraukė peilį. Ištraukęs peilį, pradėjo jam grasinti, kad papjaus sakydamas ,,papjausiu, duok pinigus“. R. J. pradėjo jį raminti, kalbėjo, kad už tokį elgesį jam gresia didesnė atsakomybė. Minėtas vyras šiek tiek pasimetė, buvo labai agresyvus, garsiai rėkė, tačiau įsidėjo peilį atgal. Tuo momentu atvyko policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams, kartu su jais ieškojo savo mobiliojo ryšio telefono, nes minėtas vyras, atlikus jo dalinę apžiūrą, mobiliojo ryšio telefono nerado. Automobilyje, kurio stiklą išdaužė minėtas pilietis, mobiliojo ryšio telefono įmesto taip pat nebuvo, todėl ieškojo, kur jis galėjo jį išmesti. Tada vienas iš policijos pareigūnų rado jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną baloje, netoli minėto automobilio, kurio langas buvo išdaužtas, tačiau telefonas neveikė. Dėl plėšimo jam padaryta 795 Eur turtinė žala (b. l. 44–45).

Nukentėjusysis R. J., 2019 m. kovo 28 d. papildomai apklaustas, parodė, kad į barą atvyko maždaug 2019 m. kovo 27 d. vidurnaktį. Įtariamajam jis pasakė, kad yra advokatas. Jam ir įtariamajam stovint prie baro, jis buvo pasidėjęs mobiliojo ryšio telefoną ant baro. Tiksliai negali pasakyti, ar jiems būnant prie baro, įtariamasis buvo paėmęs jo mobiliojo ryšio telefoną, lyg ir atsimena, kad jis buvo į rankas paėmęs jo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau, ką šis darė su šiuo daiktu, neprisimena. Jis ir įtariamasis išėjo į lauką parūkyti. Galimai jiems išeinant parūkyti, jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas buvo įtariamojo rankoje. Nespėjus prisidegti cigaretės, minėtas asmuo ašarinių dujų balionėliu papurškė jam į veidą, nors joks konfliktas neįvyko, nieko jis nepasakė jam. Jis tikrai nesmogė įtariamajam. Papurškęs dujų, šis, rankoje laikydamas jo mobiliojo ryšio telefoną, pradėjo bėgti. Minėtas asmuo šalinosi link Rinktinės g. Jis pradėjo vytis minėtą asmenį ir išgirdo, kad dužo kažkoks stiklas, garsas buvo labai didelis. Jis prisivijo asmenį. Jie susistumdė, tuomet įtariamasis parkrito. Jis įtariamąjį bandė psichologiškai paveikti, prašė, kad atiduotų mobiliojo ryšio telefoną, sakė jam, kad duos pinigų. Tačiau (duomenys neskelbtini) nesiklausė jo. Jam rėkiant ant įtariamojo, šis išsitraukė peilį, iš kur tiksliai išsitraukė, jis nepamena. Įtariamasis reikalavo, kad jam atiduotų pinigus. Jis bandė artintis prie jo su peiliu, tačiau R. J. stengėsi išlaikyti atstumą. Stengėsi psichologiškai paveikti jį. Pastebėjo, kad įtariamajam kraujuoja ranka, tačiau kaip jis susižalojo, nematė. Atvykus policijos pareigūnams, asmuo buvo sulaikytas. Neatsimena, ar atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad minėtas asmuo turi peilį prie savęs, tačiau tikėtina, kad nepasakė. Mobiliojo ryšio telefoną rado baloje kartu su policijos pareigūnu (b. l. 49–50).

Akistatos tarp įtariamojo A. R. ir nukentėjusiojo R. J. metu įtariamasis A. R., atsakydamas į pateiktus klausimus, parodė, kad išėjo į lauką dviese su R. J., nukentėjusiajam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas buvo A. R. rankose. A. R. išėjo iš baro, turėdamas tikslą, esant galimybei, pabėgti su R. J. mobiliojo ryšio telefonu. R. J. nusisukus prisidegti cigaretės, A. R. išsitraukė iš kišenės ašarinių dujų balionėlį ir papurškė nukentėjusiajam į veidą, taip siekė atimti šiam galimybę jį pasivyti, kai A. R. bėgs su jo mobiliojo ryšio telefonu. Po to, jis pabėgo su R. J. priklausančiu daiktu. Peiliu negrasino R. J., nereikalavo pinigų. Nukentėjusysis, atsakydamas į jam pateiktus klausimus, parodė, kad, išeinant iš baro į lauką, buvo dar vienas nepažįstamas asmuo, jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas buvo (duomenys neskelbtini) rankose. Jam norint prisidegti cigaretę, (duomenys neskelbtini) papurškė į jam veidą dujų ir pabėgo su jo mobiliojo ryšio telefonu. Neatsimena, kad (duomenys neskelbtini) būtų grasinęs peiliu. Pinigų iš jo nereikalavo (b. l. 52–53).

Liudytojas M. M. (M. M.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 27 d. apie 5.30 val. jam paskambino dukra K. M. ir pasakė, kad jai pranešė kaimynai, jog buvo atvykę policijos pareigūnai pranešti apie išdaužtą automobilio stiklą. Po dukros skambučio važiavo prie namo, esančio Vilniuje, Rinktinės g. 42, pasižiūrėti, kas atsitiko, ir atvykęs pamatė, kad yra išdaužtas automobilių parkavimo vietoje, esančioje Vilniuje, Rinktinės g. 42, stovinčio jam priklausančio automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinis langas, kurio vertė 100 Eur, ir įlenktas vairuotojo pusės galinis sparnas, kurio vertė 200 Eur. Taip pat aplink automobilį, ant žemės yra daug, galimai kraujo, dėmių. Pamatęs, kad yra sugadintas minėtas automobilis, kreipėsi į policiją. Ryte jo dukra K. M. dar miegojo, kai policijos pareigūnai bandė prisibelsti į jų namus, todėl apie įvykį sužinojo tik iš kaimynų. Dėl turto sunaikinimo jam padaryta 300 Eur turtinė žala (b. l. 23).

Liudytojas M. M., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pirminėje apklausoje nurodė, jog padaryta žala apie 300 Eur, nes galvojo, kad sunkiai ras langą pakeisti, tačiau naudotų prekių parduotuvėje rado langą už 20 Eur ir už stiklo įdėjimo darbus sumokėjo 40 Eur, o automobilio sparną pats išlygino. Todėl sutinka, kad jam būtų atlyginta 60 Eur dydžio žala (b. l. 31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1019/2019(01) (toliau – specialisto išvada Nr. G 1019/2019(01)) konstatuota, kad R. J. nustatyti I laipsnio cheminiai abiejų akių junginių, veido, kaklo ir krūtinės ląstos viršutinės dalies nudegimai, padaryti minėtas sritis paveikus chemine dirginančia medžiaga, odos nubrozdinimai dešinio delno ir dešinės blauzdos srityse ir poodinė kraujosruva kairio kelio sąnario srityje, padaryti minėtoms sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir plokštumomis, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu (2019 m. kovo 27 d.). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, iš kurių pirmasis – veido, kaklo ir krūtinės sritis paveikus chemine medžiaga, antrasis – griūvant ir dešinės plaštakos, dešinės blauzdos ir kairio kelio sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir plokštumomis, bei yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas paskui kitą. Nustatyti sužalojimai, tiek vertinant visumoje, tiek ir kiekvieną iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti odos nubrozdinimai dešinio delno ir dešinės blauzdos srityse bei poodinė kraujosruva kairio kelio sąnario srityje galėjo būti padarytos pačiam nukentėjusiajam griūnant ir minėtomis sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ir plokštumas. Patiriant nustatytus išvardintus sužalojimus, įprastai juntamas ir fizinis skausmas (b. l. 57–58).

2019 m. kovo 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas šaligatvis, esantis prie pastato, esančio Vilniuje, Kalvarijų g. 59A. Nurodoma, kad minėtame pastate, esančiame Turgaus g., yra įrengtos įvairios prekybos vietos. Šaligatvis yra prie pastato dalies, ant kurios yra užrašas „NESE SLOTS“, ties kuriuo yra įėjimo laipteliai. Minėtos „NESE SLOTS“ prieigose yra vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra nukreipta į šaligatvio pusę. Ant šaligatvio grindinio yra matomos rudos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Šaligatvio prieigos stebimos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įrengta sferine vaizdo stebėjimo kamera, įrengta virš „Lietuvos spauda“ kiosko (b. l. 8–16).

UAB „Nesė“ administratorė R. T. savanorišku daiktų pateikimo protokolu (b. l. 19–20) pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu, kurį apžiūrėjus, apžiūros protokole fiksuota, jog apžiūros objektas – vaizdo įrašas iš įvykio vietos. Jame nurodoma, kad, atidarius vaizdo įrašą, matomas tamsus paros metas. Tolumoje matomi du galimai vyriškos lyties asmenys, kurie stovi vienas prieš kitą. Staiga vienas iš vyrų pradeda bėgti ir dingsta iš kameros matymo lauko. Paskui jį nubėga kitas vyras ir dingsta iš kameros matymo lauko (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Taigi, BK 180 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2009, 2K-208-1073/2018). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad specialiai žmogui žaloti pritaikytais daiktais laikomi nors iš anksto ir neparuošti, bet iš anksto parinkti ir pasiimti daiktai, kuriais siekiama palaužti nukentėjusiojo valią, taip lengviau perimant jo turtą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-459/2007, 2K-661/2007, 2K-701/2007, 2K-215-696/2016).Taigi darytina išvada, kad sprendžiant, ar daiktą priskirti požymiui – specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas, svarbu ne to daikto originalios savybės, bet pavojingas panaudojimo būdas plėšiant, iškreipiantis tiesioginę jo paskirtį. Vadinasi, šio požymio esmė yra ta, kad plėšiant panaudojami daiktai ne pagal savo tiesioginę paskirtį, ši pasikeičia ne dėl intervencijos į daiktus, o dėl jų iškreipto panaudojimo būdo dėl asmens, kuris juos naudoja plėšdamas, valios.

BK 22 straipsnis reglamentuoja pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką. Pagal šio baudžiamojo įstatymo straipsnio 1 dalį, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. R., panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą prieš nukentėjusįjį R. J., pasikėsino pagrobti svetimą turtą.

Kaltinamasis A. R. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Jis nurodė, kad nagrinėjamo įvykio laiku bare susipažino su nukentėjusiuoju, vartojo su juo alkoholį, po to, pastebėjo, kad šis turi mobiliojo ryšio telefoną, kurį kaltinamasis sugalvojo pagrobti. Iš pradžių jis paprašė R. J. laikinai pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu, po to, kartu išėjo į lauką ir tuo metu A. R. papurškė turėtu ašarinių dujų balionėliu nukentėjusiajam į veidą. Padaręs tokį veiksmą, kaltinamasis pradėjo bėgti su grobiamu svetimu turtu, tačiau atsitrenkė į automobilį, susižalojo ranką, o mobiliojo ryšio telefoną išmetė ant žemės. Tokius A. R. parodymus iš esmės patvirtino R. J., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryti pirmo laipsnio cheminiai abiejų akių junginių, veido, kaklo ir krūtinės ląstos viršutinės dalies nudegimai, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, įrodo specialisto išvada Nr. G 1019/2019(01), kuria teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinimo aplinkybes, t. y. kad A. R., sutrikdęs nukentėjusiajam sveikatą, pabėgo, tačiau atsitrenkė į transporto priemonę ir susižalojo, taip pat įrodo kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. kovo 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kompaktinio disko apžiūros protokolas. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko su pasikėsinto pagrobti turto (mobiliojo ryšio telefono ir dėklo) verte – 745 Eur. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėtų daiktų bendra verte.

Taigi nagrinėjamu atveju A. R., siekdamas pagrobti svetimą turtą, panaudojo prieš R. J. specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą (ašarinių dujų balionėlį). Byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, panaudoto minėto daikto pobūdis, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmas ir lokalizacija neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suvokė, kad panaudoja specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, siekdamas atimti galimybę nukentėjusiajam priešintis ir taip palengvinti svetimo turto užvaldymą, numatė, kad taip sukels nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą ir kartu pagrobs svetimą turtą, ir norėjo taip veikti. Todėl darytina išvada, kad A. R. veikė tiesiogine tyčia.

Kita vertus, kaltinamasis nepabaigė daryti nusikalstamą veiką nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, nubėgęs nedidelį atstumą, atsitrenkė į automobilį, susižalojo ranką, o pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas iškrito jam iš rankų. Dėl šių priežasčių A. R. pasikėsino neteisėtai disponuoti svetimu turtu.

Todėl konstatuotina, kad A. R. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. R. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. R. pasikėsino padaryti vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikalstama veika padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai, taip pat kėsintasi pagrobti svetimą turtą (745 Eur vertės). Pagal bylos aplinkybes, A. R. nusikalto iš savanaudiškų paskatų. Jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 127).

A. R. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš kaltinamojo akto matyti, kad A. R. nusikalto tuo metu, kai jis turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka (už labai sunkaus nusikaltimo padarymą atliko bausmę 2017 m. balandžio 14 d.). Taigi kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) iš viso du kartus, jis vėl nusikalto praėjus mažiau kaip dvejiems metams po paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus laisvės atėmimo bausmę (b. l. 115–116). Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis per pastaruosius metus daug kartų buvo baustas administracine tvarka (b. l. 117–128), t. y. jis ne tik sistemingai darė nešiurkštų administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 446 straipsnio 4 dalyje, t. y., važiavo viešuoju transportu be bilieto, tačiau padarė ir kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus – 2019 m. balandžio 29 d. ir 2019 m. birželio 10 d. nubaustas už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (ANK 481 straipsnio 1 ir 2 dalys); 2019 m. spalio 29 d. nubaustas už psichotropinės medžiagos vartojimą be gydytojo paskyrimo (ANK 71 straipsnio 1 dalis); 2019 m. rugpjūčio 3 d. nubaustas už smulkią vagystę (alkoholinių gėrimų) (ANK 108 straipsnis). Taigi A. R. ne kartą baustas administracine tvarka ir po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Po paleidimo iš pataisos įstaigos (2017 m. balandžio 14 d.) A. R. itin nedidelį laiką oficialiai dirbo (b. l. 130). Nors nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. jis turėjo individualios veiklos pažymą, tačiau kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad iš esmės pagal šią pažymą nedirbo. Dabartiniu metu jis registruotas Užimtumo tarnyboje, pastovios gyvenamosios vietos neturi. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. R. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. R. už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis (2 metai ir 6 mėnesiai) yra mažesnis už sankcijos vidurkį, ją atliekant pataisos namuose.

BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis leidžia teismui paskirti švelnesnę, negu sankcijoje nustatyta, bausmės rūšį, tačiau šiuo atveju byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių A. R. taikyti minėtų baudžiamojo įstatymo straipsnių nuostatas.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė 2019 m. gruodžio 11 d. susitarimą su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, tačiau tai nelaikytina aplinkybe, itin švelninančia A. R. atsakomybę. Teismas pažymi, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki šio susitarimo sudarymo dienos praėjo nemažas laikas (daugiau kaip aštuoni mėnesiai), per kurį kaltinamasis neatlygino nė dalies nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos. Todėl vien aptariamo susitarimo sudarymas savaime neleidžia skirti kaltinamajam švelnesnės bausmės. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad A. R. nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. nustatytas (duomenys neskelbtini), juolab kad jis nusikalto turėdamas tokią ligą, t. y. šis susirgimas nesutrukdė kaltinamajam nusikalsti. Reikšminga ir tai, kad vien nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu išdėstyta pozicija dėl švelnesnės bausmės skyrimo kaltinamajam neįpareigoja teismo, nes teismas, parinkdamas A. R. bausmės rūšį ir jos dydį, visų pirma vadovaujasi baudžiamojo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnis neleidžia kaltinamajam, padariusiam sunkų nusikaltimą, atidėti bausmės vykdymą. Todėl teismas neturi galimybės svarstyti šio klausimo.

V. Civilinis ieškinys

Šioje byloje civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 30,52 Eur išlaidų priteisimo už R. J. gydymą (b. l. 69–71).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Kaip minėta, A. R. panaudojo ašarinių dujų balionėlį prieš nukentėjusįjį, dėl to jam buvo padaryti atitinkamų kūno vietų nudeginimai. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo suteiktos gydymo paslaugos (1 t., b. l. 70). Tarp A. R. nusikalstamos veikos ir R. J. gydymo paslaugų suteikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas.

VI. Kiti klausimai

A. R. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 27 d. 5.30 val. iki 2019 m. kovo 28 d. 14.20 val. (dvi dienos) (b. l. 84, 92). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į A. R. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 93–94). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikintinas daiktas, reikšmingas nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. peilis, paimtas 2019 m. kovo 27 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu iš A. R. ir perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų sandėlį (2019 m. birželio 12 d. kvitas B, serija (duomenys neskelbtini)) (b. l. 79–80).

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir A. R. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. R. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. kovo 27 d. 5.30 val. iki 2019 m. kovo 28 d. 14.20 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. R. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Iš A. R. priteisti atlyginti civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) 30,52 Eur (trisdešimt eurų ir penkiasdešimt du euro centus), susijusius su R. J. gydymo išlaidomis.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti daiktą, reikšmingą nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. peilį, paimtą 2019 m. kovo 27 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu iš A. R. ir perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų sandėlį (2019 m. birželio 12 d. kvitas B, serija (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.