Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininko), Dalios Bajerčiūtės ir Eligijaus Gladučio, susipažinusi su nuteistojo A. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 27 d. nutarties, prašymu sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio vykdymą bei baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis A. R. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti priimtą nuosprendį pakeičiant paskirtą bausmę – paskirti švelnesnę, nesusijusią su terminuotu laisvės atėmimu arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Kasatorius, neginčydamas inkriminuotos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, nurodo, kad dėl netinkamai įvertintų BK 59 straipsnio nuostatų, jam paskirta neadekvati bausmė. Prašo atsižvelgti į jo siekį atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, sunkią materialinę padėtį bei jo asmenines savybes. Išreiškia nepasitikėjimą advokato organizuotu gynybos procesu – gynyba buvo pasyvi, neužtikrino valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybiškumo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius prašo sušvelninti bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų, 62 straipsnio pagrindais ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Tačiau teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad bausmės švelnumas ar griežtumas nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl aiškiai per švelnios ar aiškiai per griežtos bausmės nuosprendį galima apskųsti tik apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Kasatorius, prašydamas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, nepateikia teisinių argumentų, pagrindžiančių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, buvimą.

Dėl teiktos teisinės pagalbos kokybiškumo pripažįstama, kad teiginiai deklaratyvūs, nes gynybos metu nebuvo pareikštas nepasitikėjimas advokatu.

Kolegijos vertinimu, tokiu aspektu suformuluoti argumentai, kurie aptarti ir įvertinti apeliacinės instancijos teismo, nesudaro pagrindo skundą nagrinėti kasacine tvarka, nes kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija faktinių bylos aplinkybių nagrinėjimui ir įrodymų vertinimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio vykdymo sustabdymo paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. R. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.