Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Ernestos Montvidienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo X. X. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas dėl nuteistajam X. X. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. X. X. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (1961 metų) 227¹ straipsnio 2 dalį (1997 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), (1961 metų) BK 150 straipsnio 2 dalį (1989 m. balandžio 21 d. įsako Nr. XI-2877 redakcija), BK 181 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) BK 180 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 254 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), (1961 metų) BK 131 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), (1961 metų) BK 206 straipsnį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 181 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 181 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 300 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, skirtas bausmes subendrinus tarpusavyje ir su bausmėmis paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. birželio 14 d. išbūtas laikas bei pagal Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžius atlikta bausmė.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendis iš dalies pakeistas, X. X. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisintas. Veikos iš BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 9 punkto perkvalifikuotos į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria X. X. nuteistas pagal 1961 metų BK 131 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), 1961 metų BK 206 straipsnio (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija) ir, pritaikius 1961 metų BK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktą, baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nuosprendžio dalis, kuria X. X. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, panaikinta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal 1961 metų BK 227¹ straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 1961 metų BK 150 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 254 straipsnio 2 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį bei bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiais, subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam X. X. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

3. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nuteistajam X. X. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

4. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas netenkintas, teismui padarius išvadą, kad nors ir stebima pažanga bausmės atlikimo metu, ji nesudaro pagrindo šiuo metu spręsti, jog nuteistajam X. X. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai.

II. Skundo argumentai bei prašymai

5. Nuteistasis X. X. ir jo gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartį, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimą ir X. X. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme.

5.1. Skunde teigiama, jog skundžiamoje nutartyje teismas netinkamai vertino 2021 m. sausio 5 d. Socialinio tyrimo išvadą Nr. 62-64, kurioje nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundo autorių nuomone, pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti priešingos išvados, nei padaryta nuteistojo socialinio tyrimo metu. Specialistės, kurios neabejotinai žino situaciją pataisos įstaigoje ir vertina nuteistojo iki gyvos galvos elgesį iš pirminių šaltinių, savo išvadą grindė konkrečiais faktais ir specialiomis žiniomis, todėl išvados nuvertinimas lėmė tiek fakto, tiek teisės požiūriu ydingos skundžiamos nutarties priėmimą.

5.2. Be to, skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog teigiamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje turėtų būti vertinamas kaip standartas, yra visiškai demotyvuojantis ir reikalaujantis iš nuteistojo kažkokių nepaaiškinamų ir nesuprantamų pastangų, nes toks nuteisto iki gyvos galvos nuteistojo X. X. elgesys nėra pripažįstamas vertu taikyti BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas ir tenkinti pataisos įstaigos teikimą.

5.3. Skundo autoriai atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2019 m. gruodžio 13 d. pažymą „Dėl X skundo prieš Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos“ Nr. 4D-2018/1-894, kurioje konstatuota „Vertinant susidariusią situaciją, Seimo kontrolieriui kyla pagrįstų abejonių, ar toks neapibrėžtas nusikalstamos rizikos balų mažinimo procesas, kai nėra numatytų konkrečių rekomendacijų nuteistiesiems, kaip nusikalstamo vertinimo rizikos balus susimažinti, neturėtų būti detalizuotas. Pareiškėjas skunde nurodo, jog labai stengiasi gerai elgtis, neturi drausminių nuobaudų, lanko visas pataisos įstaigoje siūlomas programas, lankosi pas psichologus, tačiau nesupranta, ar šios jo pastangos padės sumažinti kintamus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus. Svarbu pažymėti, kad nusikalstamo elgesio rizikos balų mažinimas vaidina svarbų (reikšmingą) vaidmenį nuteistiesiems pretenduojant ateityje į lygtinį paleidimą iš įkalinimo vietos. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindo manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip jau minėta, jokie teisės aktai rizikos balų mažinimo rekomendacijų teikimo nenumato. Aiškiai apibrėžtų kriterijų, kuriais remiantis gali būti mažinama rizika, nėra nustatyta, kiekvienas atvejis yra individualus, didžiąja dalimi priklausantis nuo nuteistojo vidinės motyvacijos, mąstymo ir elgesio pokyčių. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodyta, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos“. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Kalėjimų departamento direktoriui šia pažyma rekomendavo: nustatyti priežastis, dėl kurių susidaro situacijos, kai nuteistiesiems vykdant visas programas nusikalstamo elgesio rizikos balai nemažėja; imtis priemonių nustatytoms priežastims pašalinti, kad realios nuteistųjų pastangos taisytis būtų tinkamai įvertinamos, o visas socialinės reabilitacijos procesas nebūtų demotyvuojantis.

5.4. Skunde teigiama, kad nurodyta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma, kaip itin reikšminga, laikytina Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės šaltiniu, joje taikomi Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai sprendime Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (Didžiosios Kolegijos 2013 m. liepos 9 d. sprendimas, peticijų Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Be to, skundo autoriai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (2017 m. gegužės 23 d. sprendimas, peticijų Nr. 22662/13, 51059/13, 58823/13, 59692/13, 59700/13, 60115/13, 69425/13 ir 72824/13), kadangi ir pats BK 51 straipsnio 2 dalies teisinis reguliavimas priimtas, atsižvelgiant į šio sprendimo išaiškinimus. Pasak nuteistojo ir jo gynėjo, skundžiamoje nutartyje taip pat nepateiktas pageidautinas nuteisto iki gyvos galvos asmens elgesio, kuris sudarytų pagrindus pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, modelis. Itin ydingas ir skundžiamos nutarties motyvas, jog vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Toks teismo argumentas yra ne tik netinkamas BK 51 straipsnio 2 dalies normos aiškinimas, bet ir visiškas atsisakymas vykdyti teisingumą, nes pagal tokį teisės aiškinimą, nei X. X., nei bet kuris kitas asmuo, nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, neturėtų netgi menkiausios vilties, kad jų atliekama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė net ir teoriškai galėtų pasikeisti.

5.5. Skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos, nuvertino minėtą Socialinio tyrimo išvadą Nr. 62-64. Nuteistojo elgesio rizika pagal OASys metodiką neatspindi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ir pagal lingvistinį metodikos pavadinimo aiškinimą (Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema), neatitinka nusikalstamo elgesio rizikos ateityje nustatymo metodikos. Kalėjimų Departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-211 „Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ 2.1.2 punkte aprobuojama ne nusikalstamo elgesio rizikos ateityje vertinimo metodika, o teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys. Pasak skundo autorių, OASys metodikoje glūdi tiesiogiai užprogramuotos galimybės vertinti ne dabartinį nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, o pakartotinai vertinti nusikaltimų, dėl kurių asmuo yra nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, sunkumą ir faktines aplinkybes, taip pat tokias asmens savybes, kurios gal ir egzistavo nusikalstamų veikų padarymo momentu, tačiau šiuo metu jos yra akivaizdžiai išnykusios, ką ir apibendrino aukščiau minima Socialinio tyrimo išvada, kad nuteistasis X. X. ateityje nenusikals.

5.6. Skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-292-654/2019, 1S-283-870/2019, 1S-324-1020/2020), kadangi turėjo būti vertinama ir proporcinė X. X. pažanga nuo praėjusio teikimo išnagrinėjimo. Tuo atveju, kai pati pataisos įstaiga, teikdama nuteistajam paskatinimą, pažymi, kad nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra ženkli, pirmosios instancijos teismas priešingos išvados padaryti negali.

5.7. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštu „Dėl vieningo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų interpretavimo“ išaiškino, jog nuteistojo pažanga šioje srityje yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius – sumažinti jų įtaką. Nustatydami asmens daromą pažangą, laisvės atėmimo vietų įstaigų specialistai atsižvelgia į šiuos orientacinius kriterijus: individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą; asmens elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; stebimus asmens elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; užfiksuotą nusikalstamo elgesio rizikos (ar taškų) pokytį, o naudojamos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos (OASys, HCR-20, S VR-20, SARA) asmens daromos pažangos iš esmės nevertina, todėl pažanga gali būti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizika ar jos taškai nesikeičia.

5.8. Anot skundo autorių, pirmosios instancijos teismas nuvertino arba nutylėjo keletą teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, be to, nutartį grindė ir tokiais motyvais, kurie reiškia pakartotinį baudimą dėl tų veikų, dėl kurių nuteistasis iki gyvos galvos jau yra nuteistas pačia griežčiausia bausme. Skunde pažymima, jog veikos, dėl kurių nuteistas X. X., padarytos, pvz., 1993 metais, kas reiškia, kad nuo jų padarymo praėjo jau beveik 30 metų, tačiau pirmosios instancijos teismas šių veikų padarymo aplinkybes vertina lygiai taip pat, kaip jas vertino teismas, skirdamas pačią griežčiausią bausmę. Be to, skundžiamos nutarties motyvai dėl X. X. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio bei ankstesnių teistumų reiškia Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujantį pakartotinį baudimą, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nuteisiami asmenys tik už itin sunkių nusikalstamų veikų padarymą, todėl, taip aiškinant teisę, BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatos niekuomet negalėtų būti taikomos.

5.9. Be to, skunde nurodoma, jog nuteistojo laisvės atėmimo iki gyvos galvos pažanga, padaryta laisvės atėmimo įstaigoje, negali būti menkinama tuo, kad nuteistasis nepripažino kaltės ikiteisminio tyrimo ar teisminio proceso metu, kad nuteistasis nepripažįsta kaltės dabar. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis, BPK 21 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 3 dalis garantuoja asmeniui teisę neliudyti prieš save ir ši teisė yra tokia svarbi, kad ji neišnyksta su nuosprendžio priėmimu ar įsiteisėjimu. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažinęs, kad tokios aplinkybės nėra pakankamos sprendimui nešvelninti paskirtos bausmės, tačiau faktiškai būtent šiuo pagrindu atsisakė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę keisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Taip buvo nukrypta nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, jog kaltės nepripažinimas, kaltinamojo principinė teisė į gynybą ir tokios pozicijos laikymasis negali būti kliūtis nuteistąjį vertinti teigiamai bausmės atlikimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-240-1076/2019).

5.10. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė rungtyniškame teismo posėdyje apklausti nuteistojo mamą J. D.. Pažymi, jog pastaroji atvyko į teikimo nagrinėjimą, nors yra itin garbaus amžiaus, patenka į rizikos grupę dėl COVID-19 grėsmės, norėdama pagrįsti socialinio ryšio su sūnumi svarbą, paaiškinti, kad ji suteiktų darbą ir būstą savo sūnui tuo atveju, jeigu teismas būtų jam mielaširdingas. Senyvos mamos lūkestis pamatyti savo vienintelį sūnų ne pataisos įstaigoje, o laisvėje, yra gerbtinas teisėtas lūkestis ir konstitucinės jurisprudencijos prasme, o jos liudijimas būtų neabejotinai reikšmingas nuteistojo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme socialinių ryšių įvertinimui. Šiame kontekste pažymima, jog skundžiamoje nutartyje nuteistojo socialiniai ryšiai aptarti labai lakoniškai ir nebuvo tinkamai teisiškai interpretuoti.

5.11. Pasak nuteistojo ir jo gynėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuvertino teikimo nagrinėjimo metu išklausytų Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos direktoriaus K. K. bei Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos kapeliono T. B. liudijimus, neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo santykį su Dievu ir nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, kad teismai turėtų vertinti nuteistojo, kurio atžvilgiu pataisos įstaiga kreipiasi su teikimu, elgesį bausmės atlikimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-292-654/2019). Be to, Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-369-387/2020 aptarta būtent nuteistojo tikėjimo Dievu bei bendravimo su kitais nuteistaisiais Šv. Rašto skaitymuose reikšmė. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-3-616/2021 išaiškintas teigiamas nuteistojo požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, tinkamas elgesys tiek su pataisos įstaigos administracijos darbuotojais, tiek su nuteistaisiais, teigiamas požiūris į išsilavinimą, jo aktyvus užimtumas, glaudūs šeiminiai santykiai su artimaisiais, kriminalinės subkultūros netoleravimas ir jos taisyklių nesilaikymas, pažangus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, turiningas laisvalaikis, narkotinių, psichotropinių ir/ar alkoholio nevartojimas, žalos nukentėjusiesiems atlyginimas, pozityvios pastangos keisti savo elgesį ir požiūris į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, reikšmingumas. Taip pat minima situacija, kurioje nuteistasis nedirbo, tačiau ši aplinkybė nebuvo kliūtis netenkinti teikimo. Be to, skunde pažymima, jog teismo posėdyje dėl teikimo nagrinėjimo dalyvavęs nukentėjusysis A. M. taip pat prašė teikimą tenkinti. Anot skundo autorių, šią itin reikšmingą poziciją pirmosios instancijos teismas nutylėjo.

5.12. Skundo autoriai taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir itin svarbaus kriterijaus, kaip darbo pataisos įstaigoje, teisinės reikšmės teismų praktikos kontekste, nutylėjo, kad būtent stropus ir pavyzdingas nuteistojo darbas visiškai paneigia galimą subkultūros laikymąsi. X. X. visą bausmės atlikimo laiką nuosekliai siekė įsidarbinti, taip jis elgėsi ne tik Pravieniškių pataisos namuose, bet ir anksčiau atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Šias aplinkybes patvirtina Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2018 m. balandžio 10 d. raštas „Dėl X. X. pareiškimo“ (t. 25, b. l. 32), Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2018 m. kovo 19 d. raštas (t. 25, b. l. 41-42), VĮ „Mūsų amatai“ 2019 m. spalio 11 d. raštas Nr. 11/05-1018, iš kurio matyti, kad nuteistasis nuosekliai ieškojo galimybės įsidarbinti, tačiau tuo metu nebuvo galimybės paskirti jį dirbti įmonėje (t. 25, b. l. 40). Aplinkybės, kad X. X. nuosekliai, pavyzdingai ir stropiai dirba, nepaisant jo sveikatos būklės, neleidžiančios jam dirbti visa apimtimi, kad jo darbas nusipelnė padėkų ir paskatinimų, įrodytos 2021 m. sausio 5 d. Socialinio tyrimo išvada bei teikimo nagrinėjimo metu gynėjo pateiktais rašytiniais dokumentais – padėka už stropų ir pavyzdingą darbą įmonėje „Mūsų amatai“, 2020 m. gruodžio 8 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu „Dėl nuteistojo skatinimo“ Nr. 65-1030, kurioje paskatinimas motyvuotas dviem itin reikšmingais kriterijais – už pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir stropų darbą bei VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2020 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 7/05-720, kuriame nurodyta, jog X. X. darbas iš laikino tapo nuolatiniu. Pasak nuteistojo ir jo gynėjo, šie duomenys rodo ne trumpalaikę, o nuoseklią ir negrįžtamą nuteistojo pažangą. Būtent nuteistojo stropus ir pavyzdingas darbas pataisos įstaigoje yra esminė aplinkybė, rodanti, kad nuteistasis nepripažįsta ir nepalaiko nusikalstamos subkultūros. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje darbo pataisos įstaigoje reikšmė pripažįstama vienu iš esminių kriterijų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeičiant terminuota laisvės atėmimo bausme (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-292-654/2019, 1S-283-870/2019, 1S-284-616/2019, 1S-369-387/2020, 1S-371-1076/2020). Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nuvertino aplinkybes, kad X. X. nuosekliai ieškojo darbo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime bei Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, šiuo metu pavyzdingai ir stropiai dirba, yra skatinamas, nepalaiko nusikalstamos subkultūros ir tai turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamumo riziką. Be to, nuteistasis X. X. dirba visu etatu, nors jo sveikatos būklė nėra tokia, kuri leistų dirbti be jokių apribojimų. Be to, nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. X. X. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis ir tai yra papildomas argumentas, įrodantis, kad nuteistasis nepalaiko nusikalstamos subkultūros, jo elgesys atitinka BVK 68 straipsnio 1 dalies kriterijus, o pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką nuo praėjusio teikimo išnagrinėjimo yra akivaizdi.

5.13. Be to, skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nepasisakyta dėl kitų teisiškai reikšmingų kriterijų – amžiaus ir sveikatos būklės. X. X. yra 63 metų amžiaus, kuris artimas pensiniam amžiui ir vidutinės statistinės tikėtinos Lietuvos vyrų gyvenimo trukmės vidurkiui (71 metai). Įvertinus tai, kad net ir pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, nuteistasis nėra paleidžiamas į laisvę, tai šie lygmenys (pensinio amžiaus ir vidutinės statistinės Lietuvos vyrų gyvenimo trukmės) būtų pasiekti net ir tuo atveju, jeigu nuteistasis X. X. sulauktų teismo malonės. Nurodyti kriterijai yra itin reikšmingi, nes vyresnis amžius natūraliai mažina pakartotinio nusikalstamumo riziką, o dar labiau ją mažina sveikatos būklė. Nuteistasis X. X. serga (duomenys neskelbtini), nuolat patiria (duomenys neskelbtini), jam nustatyta (duomenys neskelbtini) (t. 25, b. l. 34-36, 87-88), teikimo nagrinėjimo teisme metu buvo pateikti ir kiti rašytiniai dokumentai dėl nuteistojo sveikatos būklės (urologo konsultacija, vaistų įsigijimo duomenys).

5.14. Skundo autorių nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir to, kad X. X. daugiau nei metai neturi galiojančių nuobaudų, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, paskatinimų ir padėkų gausa išskiria X. X. net ir iš asmenų, kurių atžvilgiu analogiški teikimai buvo tenkinti, tarpo. Paskatinimų galėjo būti ir daugiau, tačiau pataisos įstaiga atsisakė teikti paskatinimą tuo argumentu, kad praėjo pernelyg mažai laiko nuo ankstesnio skatinimo. Iš teikimo medžiagos matyti, kad toks pozityvus nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinis, o nuoseklus ir sistemingas (t. 25, b. l. 11, 44-75, 147), patvirtinantis ilgalaikę nuteistojo pažangą. Atkreipiamas dėmesys į Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-3-616/2021pateiktą išaiškinimą dėl tokių aplinkybių kaip teigiamas nuteistojo požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, tinkamas elgesys tiek su pataisos įstaigos administracijos darbuotojais, tiek su nuteistaisiais, teigiamas požiūris į išsilavinimą, jo aktyvus užimtumas, glaudūs šeiminiai santykiai su artimaisiais, kriminalinės subkultūros netoleravimas ir jos taisyklių nesilaikymas, pažangus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, turiningas laisvalaikis, narkotinių, psichotropinių ir/ar alkoholio nevartojimas, žalos atlyginimas nukentėjusiesiems, pozityvios pastangos keisti savo elgesį ir požiūris į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, reikšmingumo. Pažymima ir tai, kad nors minėtoje nutartyje minima situacija, kurioje nuteistasis nedirbo, ši aplinkybė nebuvo kliūtis teikimą tenkinti.

5.15. Be to, nuteistasis ir jo gynėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas klydo ir dėl priteistų civilinių ieškinių (jų dalies) atlyginimo kriterijaus vertinimo, kadangi turėjo įvertinti pažangą, padarytą nuo ankstesnio teikimo išnagrinėjimo. Nurodoma, kad X. X. ir toliau ne tik vykdė pareigą atsiskaityti su nukentėjusiaisiais, bet šią pareigą dalyje įvykdė – visiškai atsiskaitė su UAB „X“. Pateikti duomenys patvirtina, kad dalis vykdomųjų bylų (valstybės, UAB „X“ naudai) yra užbaigtos, kitose vykdomosiose bylose įmokos mokamos ne tik nuteistojo artimųjų, bet ir paties nuteistojo. Būtent X. X. padengė didelę dalį solidariai vykdomos prievolės, kas taip pat turi didelę reikšmę, tenkinant pataisos namų teikimą.

5.16. Galiausiai skunde nurodoma, jog turi būti įvertinta ir aplinkybė, jog nuo pat ankstesnio teikimo išnagrinėjimo dėl karantino situacijos Lietuvoje nuteistasis prarado teisę į ilgalaikius pasimatymus.

6. Prašymų, pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo X. X. ir jo gynėjo skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo ir jo gynėjo skundo argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pataisos įstaigos teikimą dėl X. X. nustatytos bausmės rūšies keitimo.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 167¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2007 redakcija) nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. 2019 m. kovo 21 d. įstatymu Nr. XIII-2005 Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė BK 51 straipsnio nuostatas ir įtvirtino kriterijus, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

9. Įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu nuteistasis atitinka formalius reikalavimus (atliko ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, tiek tikimybę, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, ateityje nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

10. Bylos duomenimis, nuteistasis X. X. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų – atliko daugiau nei dvidešimt metų jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka nuo 1999 m. kovo 18 d.). Tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

11. Teismui pateikta medžiaga patvirtina skundo teiginius, kad X. X. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką nuo paskutinio vertinimo, sumažėjo 8 balais ir šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, įvertinta 80 balų, taip pat tai, kad nuteistasis jau ilgą laiką nepadarė nustatytos vidaus tvarkos pažeidimų ir neturi galiojančių nuobaudų, buvo trylika kartų skatinamas, nuo 2019 m. lapkričio 18 d. dirba, yra atlyginęs dalį priteistų ieškinių, dalyvauja įvairiose pozityvaus elgesio programose. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis X. X. gavęs ne vieną padėką už dalyvavimą įvairiuose renginiuose, konkursuose bei atliktus darbus, dalyvavo biblijos studijose, palaiko glaudų ryšį su artimaisiais. Nors skunde keliamas klausimas dėl neatliktos nuteistojo motinos apklausos, nurodant, kad ji galėjo patvirtinti reikšmingas aplinkybes apie tamprius nuteistojo socialinius ryšius su ja, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad abejonių dėl nuteistojo ir jo motinos tvirtų socialinių ryšių buvimo nekyla, šie reikšmingi duomenys buvo pateikti teikimą nagrinėjusiam Kauno apygardos teismui raštu, kuriame nuteistojo motina garantavo, jog išėjusiam iš laisvės atėmimo vietos sūnui ji suteiks galimybę dirbti jos įmonėje ir gyventi jai priklausančioje namų valdoje. Todėl motinos apklausa minėtoms aplinkybėms patvirtinti pagrįstai pripažinta pertekline. Nurodytos aplinkybės, kurias įvertino ir apygardos teismas, neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis, ypač pastaruoju metu, stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turi pareigą laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, todėl apygardos teismas tokį nuteistojo elgesį pagrįstai vertino kaip kiekvienam nuteistajam taikomą standartą. Tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nėra absoliuti sąlyga, galinti tiesiogiai įtakoti teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ši aplinkybė sudaro prielaidas tiek pataisos įstaigos administracijai, tiek teikimą nagrinėjančiam teismui manyti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja tinkama linkme, kas nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyta.

12. Kita vertus, X. X. asmens bylos duomenys rodo, kad 2021 m. sausio 5 d. atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vis dar pakankamai didelę nusikalstamo elgesio rizikos dalį (40 balų) sudaro dinaminiai veiksniai, kurie yra kintantys ir būtent juos, kitaip nei teigiama skunde, nuteistasis savo pastangomis gali sumažinti. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje apygardos teismo nutartyje, po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo išryškėjo trys X. X. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksmai – informacija apie teisės pažeidimus (dabartinio bei ankstesnių nusikaltimų istorija), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas veikiant bendrai su kitais asmenimis), mąstymas ir elgesys.

13. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad šis teistumas X. X. nėra pirmasis, praeityje jis jau buvo ne kartą teistas. Šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už daugybę nusikalstamų veikų, taip pat ir už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotus nužudymus. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, taip pat netinkamą X. X. požiūrį į visuomenės priimtas moralės ir elgesio normas, o tai rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl ilgainiui susiformavusių neigiamų vertybių. Nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu X. X. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama, įstatymo nėra draudžiama ir negali būti laikoma neteisėta. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis savo kaltę pripažino tik dėl disponavimo netikru dokumentu, dėl visų kitų nusikaltimų kaltę neigė ir nepripažino kaltės dėl kvalifikuotų nužudymų. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis ir vertinimo metu kaltės nepripažino, nusikaltimus sąlygojusias aplinkybes analizavo paviršutiniškai iš subjektyvių pozicijų, nurodė, jog yra nekaltas, nuteistas neteisėtai ir per griežtai. Priešingai nei teigiama skunde, aplinkybė dėl kaltės nepripažinimo skundžiamoje nutartyje taip pat įvertinta pagrįstai, nes atskleidžia nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija nekvestionuoja nuteistojo teisės neduoti parodymų prieš save, tačiau ši aplinkybė kelia abejonių, ar nuteistasis tikrai yra padaręs tinkamas pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir jomis sukeltų neigiamų pasekmių. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai, atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis X. X. linkęs greitai veikti, ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Nors nuteistasis teigia, kad socialinius veiksnius, kurie galėtų ateityje skatinti nusikalstamą elgesį, atpažįsta, tačiau užsiima veiklomis, kurios jam yra malonios ir naudingos. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad, nors nuteistasis geba analizuoti situacijas, privedusias jį prie teisės pažeidimų, yra linkęs ieškoti save pateisinančių aplinkybių (augo tokioje aplinkoje, buvo tokie laikai ir pan.).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos minėtos aplinkybės itin svarbios, sprendžiant dėl asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos, teisinės padėties sušvelninimo ir tokios bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nes toks sprendimas yra išimtis iš bendros taisyklės ir gali būti priimamas, tik nesant jokių abejonių, jog asmuo nėra pavojingas bei nekelia grėsmės visuomenei. Pabrėžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei.

15. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, jau ilgą laiką nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dirba, dalyvavo pozityvaus užimtumo veikloje, už ką ne kartą buvo skatinamas, siekia atlyginti žalą ir visiškai ją atlygino UAB ,,X“, bendrauja su Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos kapelionais, kurie išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuoja, be to, yra vyresnio amžiaus ir turi sveikatos problemų. Tačiau teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra išskirtinai žymi, ko šiuo metu negalima teigti. Nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei.

16. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog, nepaisant nurodytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu padaryta pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistajam X. X. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skunde nurodytas teisėtų lūkesčių apsaugos principas nereiškia, kad nuteistajam nepalankus sprendimas gali būti vertinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas tik todėl, kad nepateisino nuteistojo lūkesčių. Taip pat pažymėtina, kad teismas sprendžia laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę klausimą pagal individualias kiekvienos bylos aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus. Svarbu ir tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę klausimą, neabejotinai atsižvelgiama ir į socialinio tyrimo išvadoje konstatuotas aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, tai yra nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei socialinio tyrimo išvadoje, nei įkalinimo įstaigos teikime konstatuotos išvados teismo neriboja. Sprendžiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir nuteistojo elgesio, galimai paskatinusio jį nusikalsti praeityje, svarstant būtent tokio nuteisto asmens elgesio pokyčius, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Tokiu būdu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą nei nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, skundžiamos nutarties teisėtumo nepaneigia. Pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra teismo teisė, bet ne pareiga. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esantys duomenys apie nuteistojo gyvenimo stilių, mąstymą ir elgesį, nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ir yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.

18. Nuteistasis ir jo gynėjas skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 1S-292-654/2019, 1S-283-870/2019, 1S-284-616/2019, 1S-369-387/2020, 1S-371-1076/2020, 1S-3-616/2021 pateiktų bylų aplinkybių vertinimu. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas teisingumą vykdo kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje nustatytas konkrečias aplinkybes, be to, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Tuo tarpu paminėtose bylose nagrinėtos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėtomis šioje byloje – skiriasi nuteistųjų požiūris į padarytus nusikaltimus, padaryti nusikaltimai, nuteistųjų asmenybės ir kita. Dėl to remtis nurodytomis teismo nutartimis, kaip teismo precedentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ar keisti nuteistojo ir jo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo X. X. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.