Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. (A. P.) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12, 13 punktus subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 straipsnio 1, 5 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 1996 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. Bausmę paskirta atlikti kalėjime.

1.1. A. P. nuteistas už tai, kad kartu su L. G., 1998 m. balandžio 21 d., apie 9 val., iš anksto susitarę ir veikdami grupe, išlaužę durų užraktą, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir pakartotinai slapta pagrobė V. V. priklausantį seifą 50 Lt vertės, medžioklinį šautuvą „IŽ- 12“ Nr. (duomenys neskelbtini) 900 Lt vertės, 15 šovinių po 2 Lt vertės, videokamerą „Canon“ su dėklu 2 400 Lt vertės, du vyriškus auksinius žiedus 300 Lt vertės ir 50 Lt vertės, fotoaparatą „Zorkij“ 15 Lt vertės, videomagnetofoną „Sharp“ 1 000 Lt vertės ir distancinio valdymo pultą 250 Lt vertės, televizoriaus „Sharp“ distancinio valdymo pultą 250 Lt vertės, elektrinį gręžtuvą „Bosch“ 1 500 Lt vertės, lygintuvą „Philips“ 250 Lt vertės, žvakidę 120 Lt vertės, moterišką odinę striukę 200 Lt vertės, žiūronus 180 Lt vertės, 6 videokasetes po 20 Lt, krepšį 150 Lt vertės, medžiagą 50 Lt vertės, aukštojo mokslo diplomą, pirmojo mechaniko diplomą, tarptautinę jūreivio knygutę, TSRS jūreivio pasą, karinį bilietą, akcininko pažymėjimą, aukštojo mokslo ir fakulteto ženkliukus, neturinčius materialinės vertės; iš viso pagrobė 7 815 Lt vertės V. V. turtą.

1.2. A. P. taip pat nuteistas už tai, kad kartu su L. G. ir D. V. 1998 m. balandžio 27 d., apie 8 val., pakartotinai, iš anksto susitarę ir veikdami grupe, atsekę B. K. nuo jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iki jam priklausančio garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, šiam atrakinus duris ir įėjus į garažą, kaukėti įsibrovę į minėtą garažą, užpuolė B. K. bei panaudojo prieš jį fizinį smurtą: L. G., pridėjęs B. K. prie smilkinio daiktą, panašų į pistoletą, reikalavo pinigų, po to kumščiu 3 kartus sudavė jam į veidą bei dar du kartus smogė, tačiau B. K. pavyko smūgių išvengti. Apieškojęs kelnių kišenes L. G. ištraukė ir pagrobė automobilio „M. G.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto raktus, neturinčius materialinės vertės. Po to D. V. lipnia juosta užklijavo B. K. burną bei surišo rankas, tuo atimdami galimybę priešintis, privedė prie garaže buvusio automobilio „M. G.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės ir kartu su L. G. įstūmė jį į bagažinę ir ją uždarė. L. G. iš automobilio ištraukė magnetofoną „Sony“ 550 Lt vertės ir visi trys išėjo iš garažo, jį užrakindami, bendrais veiksmais užvaldę 550 Lt vertės B. K. turtą. Visą tą laiką A. P. stovėjo garažo viduje prie durų ir saugojo. Plėšimo metu B. K. buvo padarytas galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu pakaušio kairėje, poodinės kraujosruvos nosies galo dešinėje, abiejų lūpų patinimas su kraujosruvomis lūpų gleivinėje, gleivinės įtrūkimas, kas atitinka lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikimo.

1.3. A. P. taip pat nuteistas už tai, kad kartu su L. G. ir D. V., 1998 m. balandžio 27 d., apie 9 val., iš anksto susitarę ir veikdami grupe, pasinaudodami plėšimo metu iš B. K. pagrobtais raktais, L. G. atrakinus duris, pakartotinai įsibrovė į Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), esantį butą: L. G., pavartodamas fizinį smurtą, sugriebė bute buvusią K. R., delnu uždengė jai burną, paguldė ant grindų veidu žemyn, prie galvos pridėjo daiktą, panašų į pistoletą, ir grasindamas pavartoti fizinį smurtą, reikalavo pinigų ir aukso. Po to K. R. nuėjo į svetainę, iš spintelės išėmė 16 000 Lt litų, išsisegė vieną auskarą 80 Lt vertės ir atidavė L. G.. Po to L. G., atimdamas galimybę priešintis, K. R. lipnia juosta surišo rankas bei užklijavo burną. Trise apieškoję butą, pagrobė 500 Vokietijos markių 1 100 Lt vertės, 130 JAV dolerių 520 Lt vertės, 1 500 litų, auksinius dirbinius: grandinėlę 200 Lt vertės, pasagos formos pakabuką 200 Lt vertės, zodiako ženklo „Jautis“ pakabuką 100 Lt vertės, du žiedus po 50 Lt vertės, du kelioninius krepšius, neturinčius materialinės vertės, odinį paltą 1 800 Lt vertės, smėlio spalvos odinį puspaltį 1 300 Lt vertės, žalios spalvos odinį puspaltį 1 300 Lt vertės, rausvai rudą odinį puspaltį su lapės apykakle 1 400 Lt vertės, dvi juodas odines striukes po 1 000 Lt, žalios spalvos odinę striukę 1 000 Lt vertės, rudos spalvos odinę striukę 1 000 Lt vertės, juodos spalvos odinę striukę 1 000 Lt vertės, rudos spalvos verstos odos striukę 1 300 Lt vertės, žalios spalvos verstos odos striukę 1 300 Lt vertės, vieną šviesiai rudos spalvos verstos odos striukę 950 Lt vertės, pilkos spalvos verstos odos striukę 750 Lt vertės, melsvai pilkos spalvos odinę striukę 1 350 Lt vertės, vyrišką odinę rudos spalvos striukę 850 Lt vertės; iš viso užvaldė K. R. priklausančio turto stambiu mastu už 37 100 Lt sumą.

1.4. A. P. taip pat nuteistas už tai, kad 1998 m. vasario 27 d. apie 20 val., jis (A. P.), iš anksto susitaręs su J. P., turėdami vieningą tyčią nužudyti J. Č. ir užvaldyti asmeninį jos turtą bei tam tikslui iš anksto pasiruošę peilį ir lipnią izoliaciją, atėjo įjos butą, esantį Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), J. Č. atidarius buto duris, J. P. tyčia kumščiu smogė jai į veidą, nuo ko ji nugriuvo. J. Č. atsistojus ir nubėgus į virtuvę, A. P. ir J. P., reikalaudami atiduoti pinigus, mažamečio anūko P. G. akivaizdoje jėga nutempė juos pažinusią J. Č. į svetainę ir pargriovė ant grindų. J. P. ėmė smaugti bute rasta smaugvirve, o tuo pačiu metu A. P. lipnia juosta bandė užlipdyti burną, kad J. Č. nešauktų. Nepavykus to padaryti aktyviai besipriešinančiai J. Č., A. P. atsineštu virtuviniu peiliu tyčia ne mažiau kaip 10 kartų smogė jai į kaklą, sukeldamas didelį fizinį skausmą ir ypatingas kančias. Supratęs, kad J. Č. turimu peiliu nužudyti nesugebės, J. P. vėl smaugvirve didele jėga suveržė jos kaklą, sulaužydamas gerklės skydinę kremzlę bei padarydamas kraujosruvas kaklo minkštuosiuose audiniuose vagos zonoje, o tuo pačiu metu A. P. iš virtuvės atsineštu didesniu virtuviniu peiliu ne mažiau kaip 34 kartus smogė į kairę krūtinės pusę, kaklą, galvą, padarydamas daugybę durtinių - pjautinių žaizdų, pažeisdamas širdį ir plaučius, sukeldamas J. Č. didelį fizinį skausmą ir taip tyčia dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai bendrai veikdami nužudė J. Č.. Be to, turėdami bendrą tikslą paslėpti padarytą sunkų nusikaltimą - tyčinį J. Č. nužudymą, A. P. ir J. P., bendrai veikdami tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje nužudė antrą asmenį: J. P. įkalbėjo A. P. nužudyti mažametį P. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei tam tikslui jį atvedė ir paguldė miegamajame. Priėjęs A. P. kaire ranka uždengė burną, kad P. G. nešauktų ir ne mažiau kaip 10 kartų peiliu tyčia smogė į kaklą, krūtinės ląstą, padarydamas durtines - pjautines žaizdas bei sukeldamas didelį fizinį skausmą. Peiliui išsprūdus, J. P. pastebėjo, kad P. G. dar gyvas ir paragino A. P. greičiau žudyti. A. P. iš anksto pasiruoštu ir į butą atsineštu virtuviniu peiliu ne mažiau kaip 13 kartų tyčia smogė P. G. į kaklą, krūtinę, iš viso suduodamas peiliu ne mažiau kaip 23 smūgius, padarė durtines - pjautines žaizdas su širdies kairiojo plaučio bei stambiųjų kaklo kraujagyslių pažeidimu, t. y. slėpdami padarytą kitą sunkų nusikaltimą, bendrai veikdami, itin žiauriai nužudė antrą asmenį - mažametį P. G..

2. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalyje, 272 straipsnio 2 dalyje, 272 straipsnio 3 dalyje, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12, 13 punktuose numatytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 9 ir 11 punktus ir vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 3 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 1996 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. Bausmę paskirta atlikti kalėjime.

3. Kauno apygardos teisme 2019 m. birželio 4 d. buvo gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

4. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi netenkino Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimo. Teismas įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendė, kad atliktos bausmės dalis, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, nesant pagrindo nuteistojo elgesio korekcijos laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje atliekant bausmę laikyti žymia, šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog A. P. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis.

5. Nuteistasis A. P. skunde prašo paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

5.1. Skunde nurodo, kad teismas jo siekį įsidabinti vertino tik kaip formalų, tačiau bausmės atlikimo vietoje toks siekis įgyvendinamas tik rašant parašymą dėl įdarbinimo. Įgyti kitą specialybę jis neturėjo galimybės, kreipėsi į suaugusiųjų ugdymo centrą, tačiau šį įstaiga atsisako priimti nuteistuosius nuteistus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme.

5.2. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog nepalaiko kriminalinės subkultūros, nereiškia diskriminacinių nuostatų, tai rodo, jog jis nepasiduoda kitų asmenų neigiamai įtakai. Teigia, jog dėl įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo galisi.

6. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo redakcija) numatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

8. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

9. Nuteistasis A. P. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, tačiau vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Pagal įstatymą privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

10. Šiuo metu A. P. bausmę atlieka ir už labai sunkų nusikaltimą. Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu padaręs ir nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 5, 7, 8, 12, 13 punktuose. A. P. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su bendrininku, tyčia, itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų nužudė vieną asmenį, o slėpdamas padarytą nusikaltimą, veikdamas kartu su bendrininku, itin žiauriai nužudė kitą, mažametį, asmenį.

11. Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. P. iki bausmės atlikimo buvo įgijęs 8 klasių išsilavinimą. Bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą. Iki bausmės atlikimo A. P. dėl jauno amžiaus nedirbo. Bausmės atlikimo metu A. P. kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo ir dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu vedė, buvo devynis kartus skatintas. Tokios aplinkybės leidžia teigti pozityvią asmens elgesio raidą. Kita vertus, nuteistasis per bausmės atlikimo laiką dešimt kartų pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, ir, nors galiojančių nuobaudų neturi, tai neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo. Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo pateiktose nuteistojo A. P. 2002–2010, 2012 m. metinėse charakteristikose buvo nurodomas patenkinamas nuteistojo elgesys (t. 1, 2, 3, b. l. 123, 137, 143, 157, 192; t. 1-2/2, b. l. 12, 31-34, 72, 99, 112, 149). Skundžiamoje nutartyje atsižvelgta ir tai, kad iš esmės teigiami pokyčiai nuteistojo elgesyje stebimi nuo 2009 m., nors ir vėliau, 2013 m. drausmine tvarka buvo baustas už tęstinį naudojimąsi bevieliu kompiuterio ryšiu (t. 1-2/2, b. l. 171).

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai atmetė jo pasirengimą dirbti. Nors, kaip nurodė teismas, galimybės įsidarbinti laisvėje, neturint darbinės patirties yra apsunkintos, kita vertus, nuteistasis iki bausmės atlikimo turėjo virėjo specialybę, Lukiškių TI-K įgijo vidurinį išsilavinimą, o pataisos įstaigoje jį įdarbinti ne kartą prašė. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, jog socialinio tyrimo išvadoje (t. 3, b. l. 87-88) nustatyta aplinkybė, kad nuteistasis lengvai įtakojamas aplinkinių, tačiau, kita vertus, kriminalinių subkultūrų nuostatų nepalaiko. Be to, savaime neturėtų būti neigiamai vertinama vien tai, kad nuteistasis savo padarytos veikos nepripažino ar teigė, jog buvo per griežtai nubaustas, nes tai iš esmės paneigtų jo atitinkamą procesinę teisę (nors priešingu atveju tai nedraudžia teigiamai vertinti asmens kritinį požiūrį į veiką, kaip ir pasirengimą savianalizei). Taip pat ir tai, kad nuteistasis 2008 ir 2015 m. (t. 1-2/2, b. l. 22-25, 26-27) buvo paskelbęs trumpalaikes bado akcijas, nors ir nelaikytina tinkamu įkalinimo įstaigoje iškylančių problemų sprendimu, atspindi ne tiek kažkokį teisės pažeidimą, kiek tam tikrą – klaidingą ar teisingą – asmens poziciją.

13. Apygardos teismas įvertinto aplinkybes, susijusias su nuteistojo pastangomis atlyginti priteistą žalą. Byloje nėra duomenų, ar teismo priteista žala visiškai buvo atlyginta. Iš nuteistojo solidariai priteista 15 357,39 Eur civilinių ieškinių suma, tačiau, kaip pastebėjo apygardos teismas, ilgą laiką atlikdamas bausmę nuteistasis šiuo klausimu nerodė jokios iniciatyvos atlyginti padarytą žalą, apie jo vardu išduotus vykdomuosius raštus nesidomėjo beveik dvidešimt metų.

14. Nuteistojo A. P. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 55 balai pagal OASys metodiką rodo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra artima žemai, OASys metodikos rezultatas 15 balų viršija žemos nusikalstamo elgesio rizikos ribą. Nekintančių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20 balų, kitą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį - 35 balus sudaro veiksniai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį. 2016 m. rugsėjo 9 d. atliktos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 64 balai. Taigi nuo pirminio vertinimo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 9 balais.

15. Atsižvelgusi į visas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vertinant visą bausmės vykdymo laiką, iš esmės stebima teigiama nuteistojo elgesio raida. Skunde apeliantas be kita ko pagrįstai nurodo, kad turi turėti viltį išvysti laisvę. Iš tiesų, atitinkami baudžiamųjų įstatymų pakeitimai nebuvo priimti tam, kad jų netaikyti. Kita vertus, nuteistojo iki gyvos galvos teisė į viltį realizuojama remiantis aukščiau išdėstytais įstatymo kriterijais, ir teismas turi priimti atsakingą sprendimą ne tik nuteistojo, bet ir visuomenės interesų požiūriu. Šiame kontekste kolegija dar kartą pastebi, jog, vertinant OASys rezultatus, nuteistojo dinaminių balų skaičius išlieka gana aukštas. Todėl, papildomai atsižvelgiant ir į nuteistojo padarytų veikų pavojingumą tiek jų intensyvumo, tiek ir nukentėjusiųjų (ne)pasirinkimo atžvilgiu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas neperžengė savo diskrecijos ribų vertindamas, jog duomenys apie bausmės atlikimą šiuo metu dar nesuteikia pagrindo nuteistajam A. P. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. (A. P.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.