- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-13
- Bylos Nr.
- 1S-284-616/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas, Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- E. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Š. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 18 straipsnio 4 dalį, 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus, laisvės atėmimu iki gyvos galvos su viso jo turto konfiskacija, pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams su viso turto konfiskacija, pagal BK 271 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams su viso turto konfiskacija. Šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso jo turto konfiskacija. Jis nuteistas už tai, kad suorganizavo 2 žmonių nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, sunaikino nusikaltimo pėdsakus, bei įvykdė vagystę stambiu mastu. Vėliau iš anksto susitarė ir veikdamas grupėje perkasė aukų kūnus ir paėmė auksinę grandinėlę.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2001 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nuteistųjų R. S., K. G., R. S., G. Z. ir jo gynėjo, nuteistojo E. Š. gynėjo apeliacinius skundus atmetė. Ištaisė Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendyje padarytą klaidą, t. y. laikytina, kad R. S. yra pripažintas kaltu ir nuteistas ne pagal BK 16 straipsnio 4 dalį, 18 straipsnio 4 dalį ir 104 straipsnį, o pagal BK 16 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 4 dalį ir 104 straipsnį. Nuteistajam K. G. kardomojo kalinimo pradžią nustatė skaičiuoti nuo 1999 m. balandžio 17 d.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 12 d. nutartimi nuteistųjų R. S., E. Š., K. G., R. S. ir G. Z. kasaciniai skundai atmesti.
4. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartimi E. Š., tolimesniam Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimui perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į pataisos namus.
5. Kauno apygardos teisme buvo gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodyta, kad nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies, teigia, kad nužudymo neorganizavo ir nieko apie tai nežinojo. Pokalbio metu taip pat išsako poziciją, kad nužudymo neorganizavo tik padėjo slėpti nusikaltimą. Anksčiau teistas Šiaulių apylinės teismo 1998 m. nuosprendžiu pagal BK 207 straipsnio 1 dalį. Iki gyvos galvos paskirtos bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1999 m. balandžio 16 d. Nuteistasis į Pravieniškių pataisos namų – atvirąją koloniją 2-ąjį sektorių atvyko 2009 m. birželio 19 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo. Jis gerai adaptavosi pataisos įstaigoje, greitai sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo taisyklių. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai vertinami kaip geri, savivertės jausmas vidutinis, gerai išugdytos valios savybės, greitai orientuojasi situacijose, ramaus, nekonfliktiško būdo. Jis stengiasi neišsiskirti tarp nuteistųjų, tvirtai laikosi savo vertybinių nuostatų, visada išlieka mandagus ir pagarbus bendraudamas su kitais nuteistaisiais, administracijos atstovais, gerai verbalizuoja mintis, kalba sklandžiai ir aiškiai. E. Š. nėra svarbi nuteistųjų subkultūra ir jos nesilaiko. Nuteistasis iki nuteisimo buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą, tačiau neturėjo specialybės, dirbo UAB „K“ generaliniu direktoriumi. Atkreipia dėmesį, kad nuteistasis kreipėsi į Valstybės įmonę dėl galimybės įsidarbinti, tačiau nebuvo įdarbintas, todėl pataisos namuose nedirbo ir nesimokė. E. Š. teigė, kad bausmės atlikimo metu jam niekas nepadeda finansiškai, todėl priklausomas nuo pašalpų. Jam yra priteisti civiliniai ieškiniai ir pataisos įstaigoje yra gauti penki vykdomieji patvarkymai dėl išieškojimo 9 304,20 Eur. Iš nuteistojo išieškota 564,16 Eur. Teikime nurodoma ir tai, kad nuteistajam 2016 m. sausio 5 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kurias E. Š. vykdo, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, nustatyta vidutinė rizika – 75 balai. 2019 m. birželio 6 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta vidutinė rizika, t. y. sumažėjo iki 49. Po atlikto pakartotinio nusikaltimo elgesio rizikos vertinimo nustatyti kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas 1 kartą), lėšų tvarkymas (priteisti civiliniai ieškiniai), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas su bendrininkais), mąstymas ir elgesys (ne visuomet pasirenka elgesio modelius nusikaltimo epizodas). Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: ryšių palaikymas su artimaisiais, gyvenimo sąlygos, nusiteikimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Kauno apygardos teismas skundžiama 2019 m. spalio 4 d. nutartimi netenkino Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teismas nutartyje nurodė, kad E. Š. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Įvertina, kad pagal OASys metodiką nuteistajam E. Š. nustatyta 49 balai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, t. y. 20 balų sudaro statiniai veiksniai, o 29 dinaminiai. Nurodo, kad nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina apie nuteistojo socialinių ryšių palaikymą su artimaisiais, dalyvavimą įvairiose pozityviose užimtumo priemonėse, skatinimą už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Jis taip pat vieną kartą baustas už vidaus tvarkos pažeidimus, tačiau iš viso buvo padaręs 6 pažeidimus, už kuriuos nebuvo skirtos nuobaudos, o tai neleidžia jo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo. Pažymi, kad nors egzistuoja nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių, bet yra nustatyta net 4 ir jį didinantys, o tai neleidžia daryti neabejotinos išvados apie sumažėjusį jo pavojingumą. Teismas įvertina ir specialisto išvadas, kuriose nurodoma, jog nuteistasis anksčiau yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas, šiuo metu supranta, kad turi problemų, tačiau yra prieštaravimų tarp to kaip jis vertina problemą ir to kaip jis prie jos prisidėjo. Nuteistasis apgalvoja tik veiksmų pasekmes, tačiau jo ateities planuose trūksta konkretumo. Be to, jis neigia kaltę dėl padarytų nusikaltimų. Šių duomenų kontekste teismas padarė išvadą, kad nors stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pakankamo teisinio pagrindo spręsti, jog nuteistajam E. Š. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai.
II. Skundo ir atsiliepimo argumentai ir prašymai
7. Nuteistasis E. Š. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį ir tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais ir motyvais, nes teismas priėmė sprendimą neįvertinęs aplinkybių visumos.
Šalies argumentai
7.1. Nuteistasis teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog tuo metu, kai jis buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, jame dirbo nukentėjusioji B. B., kuri būtent ir surašė aktą apie jo vartotas stiprias psichotropines medžiagas. Pažymi, kad minėtas pažeidimas buvo užfiksuotas 2001 m., o vėliau jis jokių pažeidimų nėra padaręs.
7.2. Nurodo, kad anksčiau buvo teistas už oficialaus dokumento suklastojimą, kadangi gyvena iš pašalpos, todėl neturi galimybės sumokėti civiliniais ieškiniais priteistų sumų. Taip pat prideda pinigų apskaitos žiniaraščius ir nurodo, kad iš jų matyti, jog realiai neturi iš ko sumokėti civiliais ieškiniais priteistų sumų. Atkreipia dėmesį į tai, kad valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“ yra darbo vietų siuvimo ceche ir skalbykloje, tačiau asmenims, kurie nuteisti iki gyvos galvos, nepriimami į darbą, nes jiems taikomos griežtesnės saugumo sąlygos. Pastaruosius dvidešimt metų jis neturi draugų, o artimus ryšius palaiko tik su artimaisiais. Kauno apygardos teismas vertino jo mąstymą ir elgesį, kuris buvo prieš dvidešimt metų, tačiau neįvertino, jog jis Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime išmoko naudotis kompiuteriu, susirašinėjo su kaliniais iš Švedijos, dalyvaudavo sporto turnyruose, dalyvavo organizacijos „KRIS“ veikloje. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje išmoko megzti, mokosi sodininkystės, užsiima gėlių kūrimu ir komponavimu, kiekvienais metais daro papuošimus Naujiesiems Metams. Tip pat mokosi drožti, dalyvauja biblijos skaitymo būrelyje. Be to, jis visą kalinimo laikotarpį buvo tikrinamas dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo, tačiau nenustatyti nusižengimai, todėl nepagrįstai teigiama, kad jis neapgalvoja pasekmių.
7.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad po pakartotinio įvertinimo pagal OASys metodiką, jam nustatyta žymiai mažesnė nusikalstamo elgesio rizika, t. y. 49 balai. E. Š. papildomai nurodo, kad jis šio tyrimo metu nenurodė psichologei, kad 1978 m. ar 1979 m. yra įgijęs profesiją Panevėžio mokymo kombinato Pasvalio skyriuje, t. y. jis yra vairuotojas profesionalas. Po įgytos profesijos dirbo Pasvalio autotransporto skyriuje. Taip pat jis nepasakė psichologei, kad išėjęs į laisvę gyventų pas mamą, kuri gyvena Pakruojo rajone, Pašvitinio kaime. Mama turi žemės ir namą, ten planuoja įsiteigti mažas dirbtuves ir užsiimti drožinėjimu. Tikisi tokią profesiją įgyti Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo E. Š. skundas netenkinamas.
8. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistojo E. Š. skundo argumentais bei skundžiamos nutarties motyvais, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma neleidžia teigti, kad yra pagrindas E. Š. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnyje nurodyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
10. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
11. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.
12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis E. Š. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – atliko dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
13. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nors E. Š. skatintas 4 kartus: 2019 m. birželio 5 d. už dalyvavimą „Vilties bėgimo“ maratone, 2012 m. gruodžio 4 d. už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir visuomeninėje nuteistųjų veikloje, 2011 m. gruodžio 30 d. už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, už visuomeninės ir sportinės veiklos puoselėjimą ir t. t., 2010 m. gruodžio 21 d. už visuomeninės veiklos puoselėjimą organizuojant renginius ir t. t (asmens byla t. 3, b. l. 15, 24, 32-33, 112-113). Tai rodo E. Š. elgesio pokyčius teigiama linkme. Tačiau nuteistasis taip pat per visą bausmės atlikimo laiką buvo šešis kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir vieną kartą baustas drausmine tvarka: 1999 m. spalio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad E. Š. nepagrįstai susižalojo sau ranką ir buvo paskirtas žodinis papeikimas, 2001 m. vasario 9 d. nutarimu buvo nustatytas medikamentinis apsvaigimas, 2002 m. vasario 9 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad E. Š. atsisakė perduoti savo asmeninius daiktus į sandėlį ir neatsiėmė savo daiktų, todėl su juo buvo pravestas pokalbis, 2002 m. gegužės 20 d. drausminės komisijos posėdžio protokole užfiksuota, kad svarstomas E. Š. pažeidimas, t. y. 2002 m. gegužės 15 d. jis išėjo į pasivaikščiojimą be identifikavimo ženklo, ir siūlyta apsiriboti pokalbiu, 2005 m. vasario 10 d. pažymoje dėl E. Š. drausminio pažeidimo nurodoma, kad jo kameroje atliekamos kratos metu rasta savo gamybos peilis (pagamintas iš kieto plieno) apie 10 cm, kompaktinė plokštelė „Verbatim“ su užrašu „Enigma“ (su įrašytais dviejų žmonių pokalbiais), ir apsiribojama auklėjamojo pobūdžio pokalbiu, t. y. nebaudžiant E. Š. drausmine tvarka, 2006 m. kovo 26 d. pažymoje dėl nuteistojo drausmės pažeidimo nurodoma, kad E. Š. atsisakė vykti etapu, todėl buvo panaudotos specialiosios priemonės ir apsiribota profilaktiniu pokalbiu (asmens byla t. 1, b. l. 46-49, 126-131, 198; t. 2, b. l. 66-73). Nors šiuo metu nuobaudos negalioja, tačiau tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Nors neabejotinai su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metus susiję aspektai yra svarbūs vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.
14. E. Š. šiuo metu bausmę atlieka ne tik už nesunkų, apysunkį nusikaltimus, bet ir labai sunkų iš anksto suplanuotą, veikiant kartu su bendrininkais, nusikaltimą – dviejų asmenų, itin žiaurų nužudymą dėl savanaudiškų paskatų (E. Š. kartu su bendrininkais, turėdamas tikslą užvaldyti nukentėjusiesiems priklausančias UAB „K“ akcijas susitarė juos nužudyti, t. y. vienas iš bendrininkų įėjęs į nukentėjusiųjų namus, išsitraukęs ginklą-pistoletą-kulkosvaidį „Skorpion“ iššovė nenustatytą kiekį kulkų į A. M., tuo padarydamas jam šautinę krūtinės ląstos žaizdą su dešinės pusės XI šonkaulio ir dešinės pusės XI krūtinkaulio slankstelio skersinės ataugos lūžį, tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė, o po to vieną kartą šovė į S. B. į pilvo sritį ir ją sužeidė, vėliau gavus nurodymą „pribaigti“ nukentėjusiąją, jis jai perpjovė gerklę ir prismaugė, po to E. Š. atėjo į nužudymo vietą ir sunaikino nusikaltimo pėdsakus, o lavonus vėliau išvežė ir užkasė miške). Šios aplinkybės yra įvertintos ir teisės pažeidėjo įvertinimuose atliktuose pagal OASys metodiką tiek 2019 m. birželio 6 d., tiek ir 2016 m. rugsėjo 22 d. Juose nustatyta, kad 20 balų sudaro statiniai veiksmai – informacija apie teisės pažeidimus ir teisės pažeidimų analizė, kurie buvo padaryti praeityje, todėl nėra kintantys ir jų nuteistasis negali sumažinti ar kaip nors juos pakeisti. Tačiau šiuose vertinimuose yra ir dinaminiai veiksniai, kuriuos bausmės atlikimo laikotarpiu gali keisti pats nuteistasis.
15. Iš jau paminėtų vertinimų pagal OASys metodiką atliktą 2016 m. rugsėjo 22 d. ir 2019 m. birželio 6 d. matyti, kad pirmame vertinime svertinių taškų iš viso buvo 75, o naujame jau 49. Visa tai vertinama, kaip tikrai nemažą pažangą ir norą taisytis, tačiau kaip matyti nuteistojo požiūris į išsilavinimą, mokymąsi ir galimybę įsidarbinti pasikeitė tik 1 tašku. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis tik 2019 m. kovo 6 d. kreipėsi į Valstybinę įmonę „Mūsų amatai“ su prašymu įdarbinti, o atsakant į minėtą prašymą jam be kitos informacijos buvo nurodyta, kad nuteistasis privalo teikti prašymą dėl darbo Įmonės Pravieniškių filialo administracijai ir šiuo metu gali kreiptis dėl įsidarbinimo Įmonės Pravieniškių filiale Paslaugų ir gamybos ceche, siuvykloje. Priešingai nei teigia nuteistasis, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų pasinaudojęs šia galimybe ir bandęs dar kartą teikti prašymą dėl įdarbinimo ir jam būtų pateiktas neigiamas atsakymas. Iš ankstesnių nuteistojo prašymų (2009 m. birželio 26 d. ir 2007 m. lapkričio 8 d.) matyti, kad jis atsisakydavo dirbti (asmens byla t. 2, b. l. 139; t. 3, b. l. 6). Taigi nors galiojantys įstatymai neįpareigoja laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų dirbti, tačiau ši aplinkybė teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog E. Š., turėdamas galimybę dirbti ir taip teigiamai koreguoti savo elgesį ir sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, to nesiekia, prioritetą teikdamas jam priimtinesnei veiklai. Teisėjų kolegijos nuomone darbinė veikla yra viena iš socialinės reabilitacijos formų, rodančių asmens realų nusiteikimą ir pasiruošimą grįžti į visuomenę. Pažymėtina ir tai, kad E. Š. įsidarbinimas pataisos įstaigoje numatytas ir jam sudarytame 2016 m. sausio 5 d. individualiame socialinės reabilitacijos plane Nr. 102-24, todėl realios pastangos ir siekis turėti darbinius santykius galėtų turėti teigiamos įtakos ir nuteistojo charakteristikai. Nuteistojo skunde nurodomi argumentai, apie jo galimybę išėjus į laisvę dirbti, vertinami kaip deklaratyvūs, nes byloje nėra jokių duomenų ir dokumentų, kurie patvirtintų jo realias galimybes drožinėti ar bent jau mokymąsi šio amato.
16. Nuteistojo nenoras dirbti taip pat sąlygoja OASys vertinime numatytą vertinimo sritį – lėšų tvarkymas ir pajamos, t. y. pats nuteistasis pripažįsta, kad jam niekas negali padėti finansiškai, yra priklausomas nuo pašalpų, tačiau nieko nedaro, kad minėta situacija pasikeistų. Įkalinimo įstaigoje yra gauti 5 vykdomieji patvarkymai dėl išieškojimo 9 304,20 Eur, iš nuteistojo išieškota 564,16 Eur. Byloje nėra duomenų ir to net netvirtina pats nuteistasis, kad jis būtų savanoriškai ar jam prašant atlyginęs išieškomas sumas. Atkreipiamas dėmesys į 2008 m. rugsėjo 25 d. charakteristiką, kurioje nurodyta, kad nuteistasis nedirba, taip pat nepastebėtas jo noras dirbti, nes jis mano, kad kol artimieji perveda į sąskaitą pinigus, nereikia galvoti apie įsidarbinimą (asmens byla t. 2, b. l. 169). Iš bylos duomenų matyti, kad į nuteistajam priklausančią sąskaitą buvo daromos perlaidos nuo 2004 m. iki 2009 m. (t. 2, b. l. 10-11, 15-19, 30-34, 36, 38, 45, 50-51, 54, 58, 65, 77, 79, 84, 86, 89-90, 93-97, 104, 106-108, 111-129, 133-140, 142, 144-149, 152-168, 173, 175-176, 180-, 183, 186, 190, 193, 195, 200, 202), tačiau vėliau, jau negaunat iš artimųjų perlaidų, nuteistasis neišreiškė noro dirbti, bet pateikė prašymą gauti pašalpą. Pažymima, kad ir ši sritis 2016 m. rugsėjo 22 d. ir 2019 m. birželio 6 d. OAsys vertinimuose pasikeitė taip pat tik 1 tašku. Taigi nuteistasis nededa jokių pastangų, kad būtų atlyginta žala nukentėjusiesiems.
17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į įkalinimo įstaigų pateiktas charakteristikas nuo 2002 m. iki 2009 m., iš kurių matyti, kad nuteistasis E. Š. vertinamas patenkinamai, vykdo elgesio taisyklių reikalavimus, stengiasi su pareigūnais bendrauti pagarbiai, tačiau ne kartą buvo pažeidęs vidinę tvarką ir tik 2010 m. pirmą kartą skatintas, nuteistojo charakteryje vyrauja individualistiniai-egoistiniai polinkiai, nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas, lengvai pasiduoda neigiamai įtakai, įvykdytame nusikaltime tik iš dalies pripažįsta kaltę, nepastebėta, kad jis norėtų dirbti, į auklėjamąsias priemones reaguoja nežymiai, aktyviai dalyvauja įstaigos organizuojamose krepšinio čempionatuose, palaiko gerus santykius su šeima ir artimaisiais, dalyvauja reabilitacijos ir kompiuterinio raštingumo programose, (asmens byla t. 1, b. l. 197; t. 2, b. l. 3, 12, 37, 105, 135, 169, 198). Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos charakteristikose prie neigiamų nuteistojo savybių priskiriamas jo impulsyvumas, įžūlumas, manipuliavimas, veidmainiškumas; prie laisvalaikiui, interesų rato, mokymosi įrašomas tik jo pomėgis žiūrėti televizijos laidas, skaityti knygas, sportuoti ir žaisti kompiuterinius žaidimus, tačiau neišreikštas noras mokytis (asmens byla t. 3, b. l. 7, 14, 21).
18. Nuo pirmojo vertinimo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 26 balais (nuo 75 iki 49 balų), tačiau ji vis dar išlieka vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (nedirba, nesimoko); lėšų tvarkymas ir pajamos (gyvena iš pašalpos); gyvenimo stilius ir draugai (lengvai pasiduoda kriminalinių kompanijų įtakai); mąstymas ir elgesys (ne visuomet apgalvoja savo veiksmų pasekmes). Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, nes vidutinė nusikalstamo elgesio rizika yra nuo 41 iki 99 balų, todėl nuteistojo E. Š. atlikto vertinimo pagal OASys metodiką rezultatas net 9 balais viršija žemos nusikalstamo elgesio rizikos ribą, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat negalima daryti vienareikšmės išvados, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau pasiekti, jog atliktos bausmės dalis padarė pakankamą poveikį nuteistajam.
19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, yra skatinamas, pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, į kitas visas anksčiau paminėtas aplinkybes, šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam E. Š. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.
20. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nuteistojo E. Š. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.