- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-2331-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00563-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
- Atsakovas
- T. T.
- Ieškovas
- R. T.
- Trečiasis asmuo
- Ignalinos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui T. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, tretieji asmenys Ignalinos kredito unija, UAB „Sotero LT“ ir atsakovo T. T. priešieškinį R. T. dėl santuokos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. T. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo T. T. (toliau – ir atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 11), dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – „T.“; 3) po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų V. T., gim. (duomenys neskelbtini), T. T., gim. (duomenys neskelbtini), O. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur dydžio kiekvienam vaikui periodinėmis kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės; 5) nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, įpareigojant atsakovą bendrauti su vaikais pirmą ir paskutinį mėnesio savaitgalį, prieš tai suderinus laiką su ieškove, atsižvelgiant į vaikų norus; 6) priteisti iš atsakovo vaikų naudai išlaikymo įsiskolinimą 2 250 Eur; 7) padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovei priteisiant: 3 870 Eur rinkos vertės 0,2475 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 16 100 Eur rinkos vertės gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 460 Eur rinkos vertės ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamas turtas1), 1 000 Eur rinkos vertės lengvąjį automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur rinkos vertės motociklą (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 25 930 Eur sumai; atsakovui priteisiant 5 530 Eur rinkos vertės 0,6023 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3 610 Eur rinkos vertės gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 236 Eur rinkos vertės garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 154 Eur rinkos vertės kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 108 Eur rinkos vertės ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 323 Eur rinkos vertės ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 34 Eur rinkos vertės ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 29 Eur rinkos vertės ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 Eur rinkos vertės stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 368 Eur rinkos vertės ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 118 Eur vertės pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 26 Eur vertės kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamas turtas2), bendrai 10 540 Eur sumai; 8) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas T. T. 2019-11-15 pateikė priešieškinį, 2020-01-15 pateikė patikslintą priešieškinį ir galutinai patikslinęs reikalavimus 2021-01-05 patikslintu priešieškiniu prašė: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) pripažinti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2019-02-16; 3) vaikų V. T., gim. (duomenys neskelbtini), T. T., gim. (duomenys neskelbtini), O. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina ieškove; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 5) padalinti ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą: a) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant: nekilnojamą turtą1; lengvąjį automobilį AUDI A6 Avant; kilnojamuosius daiktus: motociklą, sekciją, svetainės kampą, svetainės stalą, dvigulę lovą, drabužių spintas, 3 komodas, garso aparatūrą, virtuvės komplektą, dujinę viryklę, šaldiklį, dušo kabiną, drebulės dailylentes 60 kv. m.; b) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: nekilnojamą turtą2; kilnojamąjį turtą – darbo stalą; 6) Priteisti iš ieškovės atsakovui 16 630 Eur kompensaciją už ieškovei tenkantį didesnės vertės dalintiną turtą; 7) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 5 154 Eur kompensaciją už atsakovo panaudotas asmenines lėšas bendro turto išpirkimui apmokėti; 8) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 2 543 Eur už ieškovo atliktus mokėjimus sutuoktinių bendram kreditoriui Ignalinos kredito unijai. Teismui nustačius, kad ieškovė negalės išmokėti 24 327 Eur kompensacijos atsakovui, prašė: a) atsakovo teiktiną išlaikymą vaikams priteisti turtu iš atsakovui tenkančių ½ dalies nekilnojamojo turto1, kurio vertė 21 500 Eur nustatant, kad nuo 2020 m. vasario mėnesio vaikams V. T. išlaikymas įskaitomas 21 mėn. iki pilnametystės (duomenys neskelbtini), T. T. išlaikymas įskaitomas 61 mėnesiui iki 2025-02-28, O. T. išlaikymas įskaitomas 61 mėnesiui iki 2025-02-28. b) Priteisti atsakovui 2 827 Eur kompensaciją iš ieškovės; 9) Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė visiškai. Nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos pradžioje santykiai buvo geri, atsakovas 10 metų dirbo užsienyje tolimųjų reisų vairuotojų, namuose būdavo retai, po 2-3 savaites, po to vėl išvykdavo į reisą. Visi namų ūkio rūpesčiai, rūpinimasis vaikais ir buitimi tekdavo jai. Nuo 2013 metų atsakovas pakeitė darbo pobūdį, nebedirbo tolimųjų reisų vairuotoju, ėmė nuolat gyventi šeimoje, ėmė dažniau vartoti alkoholį, prarado teisę vairuoti, palaipsniui tuomet išryškėjo atsakovo charakterio ir būdo bruožai, dėl kurių gyvenimas santuokoje su atsakovu tapo nebeįmanomas. Atsakovas vartojo alkoholį, ėmė smurtauti, būnant santuokoje palaikė ryšius su kitomis moterimis. 2017 metais santykiai itin pablogėjo, pasireikšdavo atsakovo agresija: atsakovas būdamas neblaivus namuose daužė sienas, spardė mašinas, vėliau jau ėmė smurtauti ieškovės atžvilgiu. Atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes buvo neištikimas. Su atsakovu kartu kaip šeima gyveno iki 2019 m. vasario mėn., nuo 2019 m. vasario mėnesio kartu negyvena, nebendrauja, bendro ūkio neveda ir jokių santykių nepalaiko. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas vartojo alkoholį, smurtavo prieš ją, turėjo ir šiuo metu turi santykius su kitomis moterimis, neprisidėjo prie vaikų priežiūros. 2017 m. ji kreipėsi į policiją dėl atsakovo smurto ir agresijos, ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl to, kad atsakovas atsiprašė, ji atleido, ir susitarė skirtis geruoju. Atsakovui smurtaujant ar naudojant psichologinį smurtą, policijos dažniausiai nekvietė. Atsakovas netinkamai ir nepagarbiai elgėsi jos atžvilgiu – tiek bendraujant gyvai, tiek telefonu jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Atsakovas tuo laiku kai gyveno skyrium, iš namų išvežė daiktus. Nurodė, kad atsakovas daugiau nei pusę metų vaikams jokio išlaikymo neteikė, prašo nuo ieškinio pateikimo dienos priteisti po 150 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovas su vaikais nebendrauja, mokykloje nesilanko, vaikų ugdymu nesidomi. Per visą laiko tarpą nuo 2019-02-20 trims vaikams atsakovas iš viso buvo sumokėjęs 320 Eur, vėliau teismui priėmus nutartį dėl išlaikymo priteisimo – išlaikymą moka. Taip pat prašė tenkinti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo. Prašė ieškovei priteisti nekilnojamąjį turtą1 kurio vertė 43 000 Eur, kadangi šiame name ji gyvena su trimis vaikais, kito gyvenamojo būsto neturi. Taip pat prašė priteisti motociklą 500 Eur vertės, automobilį, kurio vertė 500 Eur. Atsakovui prašė priteisti nekilnojamąjį turtą2. Nesutiko su priešieškinio reikalavimu santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Sutiko su priešieškinio reikalavimu vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ir atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka. Sutiko su priešieškinio reikalavimu priteisti jai nekilnojamąjį turtą1, automobilį, motociklą. Sutiko, kad atsakovui būtų priteistas nekilnojamasis turtas2. Su prašoma priteisti 24 327 Eur dydžio kompensacija sutinka iš dalies, t. y. sutinka sumokėti atsakovui 5 154 Eur kompensaciją, nes atsakovas pardavė savo žemės sklypą ir padengė dalį būsto kredito, ir sutinka sumokėti 2 543 Eur kompensaciją, kadangi atsakovas mokėjo įmokas pagal būsto paskolą kreditoriui Ignalinos kredito unijai. Su išlaikymo vaikams turtu priteisimo nesutinka, prašo priteisti išlaikymą vaikams po 150 Eur mokamą kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis. Prašė priteisti didesnę santuokoje įgyto turto dalį, nes vaikai lieka su ja gyventi. Sutiko, kad prievolė kreditoriui Ignalinos kredito unijai dėl būsto kreditavimo liktų solidaria prievole.
4. Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė R. G. prašė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies. Paaiškino, kad santuoka yra faktiškai iširusi, nes ieškovė su atsakovu nuo 2019-02-16 gyvena skyrium. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nevengė alkoholio vartojimo, smurtavo ieškovės atžvilgiu, naudojo prieš ieškovę tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, įžeidinėjo, žemindavo ieškovę, buvo perdėtai pavydus. Smurto pasėkoje ieškovei su vaikais tekdavo bėgti iš namų, slėptis nuo atsakovo agresijos. Būdamas agresyvus atsakovas elgėsi netinkamai niokodavo baldus, namų interjerą, daužė duris, sienas. Ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai ėmėm blogėti apytikriai nuo 2017 metų. 2017-09-24 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tyrimas buvo nutrauktas todėl kad nebuvo nustatytas sveikatos sutrikdymas ar fizinis skausmas, tačiau tai nereiškia, kad nebuvo naudojamas psichologinis smurtas. Atsakovo elgesys nei pradėjus ikiteisminį tyrimą, nei nutraukus, nesikeitė, atsakovas ir toliau sutuoktinę žemino, įžeidinėjo, ieškovės atžvilgiu naudojo ir necenzūrinius žodžius. 2019-10-28 atsakovas buvo atvykęs pas ieškovę, sukėlė konfliktą, dėl ko ieškovė buvo priversta kviesti policijos pareigūnus, ir nors 2019-10-30 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau iš nutarimo turinio matyti, kad su atsakovu policijos pareigūnai pravedė prevencinį pokalbį dėl galimų smurto artimoje aplinkoje pasekmių. 2019-02-16 eilinio atsakovo išprovokuoto konflikto metu atsakovas, būdamas neblaivus prirėmė ieškovę prie sienos ir ketino suduoti, tačiau nuo tokio elgesio jį sulaikė ieškovės sesers vyras E. T. ir sesuo D. T.. Šias faktines aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja D. T.. Liudytoja nurodė, kad panašios konfliktinės situacijos šeimoje pasitaikydavo ir ankščiau, sesuo ne kartą jai skundėsi, kad atsakovas girtauja, smurtauja, varo ją su vaikais iš namų. Apsilankymų pas ieškovę metu D. T. matydavo suniokotus daiktus, išdaužytus įėjimo į namą stiklus. Liudytoja L. V. taip pat paaiškino, kad jai buvo žinomos aplinkybės jog atsakovas netinkamai elgėsi ieškovės atžvilgiu, varydavo ją iš namų, grasindavo susidorojimu, apsilankymų pas ieškovę metu liudytojai susidarė įspūdis, kad vaikai yra kažkiek įbauginti, nenori kalbėti apie savo tėvą, apie mamą kalbą daug ir maloniai, iš to susidarė įspūdį apie įtemptą situaciją šeimoje. Atsakovas nebuvo ištikimas ieškovei, tai patvirtina ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo turinys. Prašo laikyti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nurodė, kad atsakovas nuo 2019-02-16 gyvena skyrium, išlaikymo vaikams neteikė, ieškovė ieškiniu prašė priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimą nuo 2019-02-16 iki ieškinio pateikimo dienos, kuris sudaro 2 250 Eur, ir išlaikymo vaikams įsiskolinimą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki 2020-12-03 teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo, bendra prašoma priteisti įsiskolinimo suma yra 9 900 Eur. Ieškovė niekada nedarė jokių kliūčių dėl atsakovo bendravimo su vaikais ir šiuo atveju siūlė supaprastintą bendravimo su vaikais tvarką, tačiau atsakovas su vaikais nebendrauja, nerodo jokios iniciatyvos bendrauti su vaikais, jų nelanko, tad atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka apsunkina teismo sprendimo vykdymą. Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja, dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo ginčo nėra. Bendras šalių santuokoje įgyto turto balansas yra 56 000 Eur, kurį sudaro 43 000 Eur vertės nekilnojamasis turtas1, 12 000 Eur vertės nekilnojamasis turtas2, 500 Eur vertės automobilis ir 500 Eur vertės motociklas. Ieškovė prašė santuokoje įgytą turtą padalinti natūra, atsakovei priteisti nekilnojamasis turtas1 ir transporto priemones, t. y. 44 000 Eur vertės santuokoje įgyto turto. Atsakovui priteisti 12 000 Eur vertės nekilnojamąjį turtą2. Prašė nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, ir ieškovei priteisti 2/3 dalis turto, atsakovui – 1/3 dalį santuokoje įgyto turto.
5. Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Priešieškinį palaikė visiškai. Paaiškino, kad su ieškove santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), nuo 2019-02-16 su ieškove bendro ūkio neveda ir kartu negyvena, gyvena skyrium. Šiuo metu neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė buvo neištikima. Ieškovė, lankydamasi pas jį Vokietijoje, naktį ėmė vadinti kito asmens (K.) vardu. Apie ieškovės neištikimybę sužinojo 2018 m. spalio mėnesį. Taip pat vieną kartą ieškovė negrįžo namo, ryte jis važiavo link K. V. namų ir (duomenys neskelbtini) prasilenkė su K. V. automobiliu, kuriame buvo ieškovė, tai buvo 2018 m. rudenį, kai dar kartu gyveno su ieškove. Dar gyvenant kartu, t. y. iki 2019-02-16, pati ieškovė pasakė, kad turi kitą asmenį su kuriuo gyvena, paprašė, kad skyrybos būtų taikios, sakė, kad nereikalaus alimentų. Ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo patvirtina ieškovės susirašinėjimas su K. V.. Po to kai sužinojo, kad ieškovė buvo neištikima su ieškove kartu gyveno iki 2019-02-15. Kai jau gyveno skyrium, lankantis pas vaikus, namuose buvo ir K. V., kuris gyvena su ieškove. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad nesirūpino šeima. Jis dirbo Vokietijoje, norėjo, kad šeima būtų gerai aprūpinta, ieškovė nedirbo. Nurodė, kad smurto ieškovės atžvilgiu nenaudojo, barnių būdavo, ieškovė barnius daugiau išprovokuodavo, kažkiek psichologinio smurto naudojo tiek ieškovė, tiek ir atsakovas. Sutinka, kad dalis kaltės dėl santuokos iširimo gali būti ir jo, tačiau tiek kiek tai susiję su ilgais išvykimais iš namų dirbti. Darbą Vokietijoje prarado, kai neteko teisės vairuoti transporto priemones. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Šiuo meti dirba Vilniuje, darbo užmokestis 670 Eur per mėnesį, iš kurio moka laikiną išlaikymą trims vaikams – 450 Eur dydžio, 218 Eur įmokas pagal paskolas. Dėl nepakankamų pajamų prašo sumažinti prašomą priteisti (150 Eur) išlaikymą ir priteisti 100 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Nesutiko su prašymu priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019-02-16 iki 2020-12-01. Nurodė, kad išlaikymą vaikams teikė, pirko vaikams drabužius, kitokius daiktus. Prašė patvirtinti priešieškiniu nurodytą bendravimo su vaikais tvarką. Sutinka, kad ieškovei būtų priteistas nekilnojamasis turtas1, motociklas ir patikslintame priešieškinyje nurodytas kilnojamasis turtas. Prašė atsakovui priteisti nekilnojamąjį turtą2.
6. Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas A. K. prašė atsakovo priešieškinį tenkinti visiškai, priešieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais, ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad šalių šeima iširo dėl ieškovės kaltės, ką patvirtina atsakovo į bylą pateiktas ieškovės susirašinėjimas su K. V.. Iš ieškovės ir K. V. susirašinėjimo matyti, kad bendraujant nuolat vartojami malonybiniai žodžiai „saule“, „gėlele“, „ką tu veiki, pasiilgau“, „noriu“ ir kt. Atsakovas sužinojo apie žmonos neištikimybę, ir tą neištikimybę pats matė, kai atvykęs namo pamatė sutuoktinę svetainėje sėdinčią ant sofos ir geriančią kavą su K. V.. K. V. ieškovės namuose lankydavosi dažnai ir likdavo pas ieškovę. Atsakovas dirbo atsakingą darbą, tolimųjų reisų vairuotojų, todėl tokio darbo negalėtų dirti alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo. Ieškovės sesers D. T. liudijimas vertintinas kritiškai kaip suinteresuoto asmens liudijimas. Teigė, kad atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nėra, dėl santuokos iširimo kalta ieškovė. Nurodė, kad atsakovas pats prisideda prie vaikų išlaikymo, perka maistą, rūbus, ir pateikė tai patvirtinančius kvitus ir šios išlaidos teismo turėtų būtį įvertintos. Nurodė, kad atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymu savanoriškai vaikams nupirkdamas reikalingus daiktus, drabužius ar maisto, todėl 100 Eur išlaikymo vaikams dydis būtų pakankamas. Priešieškiniu atsakovas prašė išlaikymą vaikams priteisti turtu, kas užtikrintų, kad vaikai įgis kiekvienam jų tenkančias turto dalis nuosavybės teise, vėliau galės turtu disponuoti ir jį valdyti, ir tai atitinka vaikų interesus, ir nepažeidžia santuokoje dalintino turto lygių dalių principo. Santuokoje įgytą turtą prašė padalinti taip kaip siūloma priešieškiniu, nekilnojamąjį turtą1, motociklą, automobilį ir kilnojamuosius daiktus priteisti ieškovei, dalį nekilnojamojo turto1 kaip išlaikymą vaikams, o atsakovui priteisti nekilnojamąjį turtą2. Ginčo tarp šalių dėl turto verčių nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį patenkino iš dalies. Ieškovės ir atsakovą santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 11), nutraukė dėl atsakovo kaltės. Nutraukus santuoką šalims paliko santuokines pavardes: ieškovei – „T.“, atsakovui – „T.“. Padalino ieškovei ir atsakovui bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir priteisė: ieškovei nuosavybės teisę į: 64 proc. nekilnojamojo turto1, kurio vertė 27 520 Eur; automobilį AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur rinkos vertės; motociklą HONDA (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės, iš viso turto 28 520 Eur sumai; atsakovui nuosavybes teisę į: nekilnojamąjį turtą2 kurių vertė 12 000 Eur; 36 proc. nekilnojamojo turto1, iš viso turto 27 480 Eur. Priteisė iš ieškovės atsakovui 500 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį. Nustatė vaikų V. T., gim. (duomenys neskelbtini), T. T., gim. (duomenys neskelbtini), O. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaikų motina ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Nustatė tokią atsakovo bendravimo su vaikais V. T., gim. (duomenys neskelbtini), T. T., gim. (duomenys neskelbtini), O. T., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: a) savaitgaliais tėvas su vaikais (vaiku) turi teisę bendrauti šeštadienį arba sekmadienį - nuo 10 val. iki 20 val. arba visą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) iš anksto (bet ne vėliau kaip prieš 48 val.) bendravimo laiką suderinęs su motina. Visam savaitgaliui vaikus (vaiką) tėvas gali pasiimti bendravimui ne daugiau kaip du kartus per kalendorinį mėnesį. Jei tėvas su motina bendravimo su vaikais (vaiku) laiko nesuderina, tėvas turi teisę su vaikais (vaiku) bendrauti pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį sekmadieniais; b) tėvas turi teisę pasiimti vaikus (vaiką) bendravimui Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, Tėvo dienos dienomis, arba dieną po ar prieš šias šventes, iš anksto susitikimo laiką suderinęs su motina. Bet kokiu atveju kiekvienos šventės (išskyrus Tėvo dieną) dienos priskyrimas tėvui atliekamas išlaikant proporcingumo principą – tais pačiais kalendoriniais metais vienos šventės pirmosios švenčių dienos praleidžiamos su vienu, o kitos - su kitu iš tėvų, nebent šalys susitartų kitaip; c) tėvas kiekvienais kalendoriniais metais kiekvieno vaiko gimtadienio metu turi teisę pasiimti bendravimui vaiką pasirinktinai: nuo 10 val. iki 15 val. arba nuo 15 val. iki 20 val. iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 48 val. iki susitikimo su vaiku laiką suderinęs su motina. Bet kokiu atveju abu tėvai turi teisę dalyvauti vaiko gimtadienio šventėse; d) tėvas turi teisę bendrauti su vaikais (vaiku) ne mažiau kaip 3 (tris) kalendorines dienas iš eilės vaikų (vaiko) pavasario ir rudens moksleivių atostogų metu ir ne mažiau kaip 5 (penkias) kalendorines dienas iš eilės vaikų (vaiko) žiemos moksleivių atostogų metu, informuojant apie tai motiną ne vėliau kaip prieš savaitę; e) tėvas turi teisę savo kasmetinių atostogų metu praleisti su vaikais (vaiku) iki pusės savo atostogų trukmės. Apie savo vasaros atostogų planus su vaikais tėvai praneša vienas kitam ne vėliau kaip einamųjų metų gegužės 1 d. Jeigu tėvo ir motinos kasmetinių atostogų laikas visiškai ar iš dalies sutampa, šalys tarpusavyje suderina buvimo su vaikais (vaiku) laiką tokiu būdu, kad kiekviena iš šalių galėtų praleisti su vaikais (vaiku) iki pusės savo atostogų trukmės. Jei tėvai dėl atostogų su vaikais laiko nesusitaria, tėvas su vaikais gali atostogauti pirmąją vaikų vasaros atostogų dalį; f) tėvas turi teisę bendrauti su vaikais (vaiku) ir kitu nei aukščiau aptarta laiku, iš anksto tai suderinęs su motina bet ne vėliau kaip prieš 48 val. iki susitikimo. Tėvas turi teisę pasiimti bendravimui vaikus (vaiką) su nakvyne, iš anksto informuodamas motiną (bet ne vėliau kaip prieš 48 val. iki susitikimo), kur vaikai (vaikas) nakvos (nurodant adresą); g) tėvui pasiėmus vaikus bendravimui su nakvyne, tėvas užtikrina vaikų lankymąsi ugdymo, gydymo, užklasinės veiklos ir kt. įstaigose; h) tėvas turi teisę bendrauti su bet kuriuo iš vaikų ir jo ligos metu toje vietoje, kur vaikas yra slaugomas. Tėvas prisidės prie vaiko slaugymo jo ligos metu; i) Jei tėvas dėl pateisinamos priežasties (įskaitant, bet neapsiribojant, darbo reikalais, kelione, liga ir kt.) negali bendrauti su vaikais (vaiku) sutartu laiku ir per protingą laiką apie tai iš anksto praneša motinai, šalys susitaria, kaip tėvui bus kompensuojamas nebuvimo su vaiku laikas kitu laiku; j) Dėl objektyvių aplinkybių (tarnybinės būtinybės ar kitų nenumatytų aplinkybių) bet kuriam iš tėvų laikinai negalint įgyvendinti nustatytų bendravimo sąlygų, tėvai gali sutarti ir dėl kitokių jiems priimtinų bendravimo su vaikais sąlygų; k) Bet kuri iš tėvo bendravimo su vaikais (vaiku) sąlygų gali būti keičiama šalių susitarimu; l) Jei bet kuris iš tėvų planuoja pakeisti gyvenamąją vietą Lietuvoje, jis/ji privalo kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau nei 30 (trisdešimt) dienų (išskyrus atvejus kai tai padaryti objektyviai neįmanoma) prieš išsikeliant iš esamos gyvenamosios vietos, apie tai informuoti kitą iš tėvų, nurodant naujos gyvenamosios vietos adresą bei kitus kontaktinius duomenis, jei jie keičiasi; m) Jei bet kuris iš tėvų planuoja iš savo gyvenamosios vietos išvykti į kitą valstybę terminui, ilgesniam nei 30 (trisdešimt) dienų, arba nuolatinai ten gyventi, jis privalo kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius raštu apie tokius planus informuoti kitą iš tėvų. Jei motina planuoja išvykti į kitą valstybę nuolat gyventi, ji privalo gauti tėvo notariškai patvirtintą sutikimą. Jei tokio sutikimo tėvas neduoda, tokį leidimą gali išduoti teismas; n) Jei motina pakeičia gyvenamąją vietą ir toks pasikeitimas iš esmės apsunkina tėvo bendravimą su vaikais, šalys privalo nustatyti naują tėvo bendravimo su vaikais tvarką. Šalims nesusitarus, bet kuri iš šalių gali kreiptis į teismą su prašymu nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarką; o) šalys įsipareigoja netrukdyti viena kitai atostogų metu su vaikais (vaiku) išvykti į užsienį bei duoti visus tam reikalingus raštiškus sutikimus (leidimus), dokumentus; p) tėvai įsipareigoja nedelsiant pateikti vienas kitam visą informaciją apie vaikus (ar bet kurį iš vaikų), įskaitant, bet neapsiribojant, informacija apie vaiko sveikatą (susirgimai, gydytojų nustatytos diagnozės, gydymo planai, reabilitacija, medikamentai, skiepai ir pan.), ugdymą (raida, poreikiai, gaunami įvertinimai ir pedagogų ar kitų asmenų nuomonė ugdymo, užklasinės veiklos ar kitais su tuo susijusiais klausimais), asmeninį gyvenimą (socialiniai ryšiai, pasiekimai, problemos ir pan.); r) tėvai susitaria, kad dėl bet kurio iš vaikų sprendimai visais esminiais klausimais (įskaitant, bet neapsiribojant, ugdymo įstaigos pasirinkimu, gydymu bei kitais svarbiais vaikui klausimais) bus priimami geriausiais vaiko interesais tik pasitarus abiem tėvams bei atsižvelgiant į vaiko nuomonę. Priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikams V. T., gim. (duomenys neskelbtini), T. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. T., gim. (duomenys neskelbtini), T. T. nuosavybės teisė priklausančiu turtu, t. y. 36 proc. nekilnojamojo turto1, lygiomis dalimis (po 12 proc.) šio turto priteisiant nuosavybes teise vaikams V. T., gim. (duomenys neskelbtini), T. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. T., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad V. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas turtu įskaitomas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), T. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas turtu įskaitomas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už 34 mėnesius. Šiam terminui pasibaigus priteisė iš atsakovo vaikams T. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020-12-03 nutartimi priteisto laikino išlaikymo laikotarpį pratęsė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš atsakovo vaikams V. T., gim. (duomenys neskelbtini), T. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 9 295 Eur. Vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Priteisė atsakovui iš ieškovės 2 543 Eur dydžio kompensaciją už kreditoriui Ignalinos kredito unijai sumokėtas įmokas ir 5 058 Eur dydžio kompensaciją už atsakovo asmeninėmis lėšomis apmokėtą bendrą turtą. Pripažino solidaria ieškovės ir atsakovo prievole kreditoriui Ignalinos kredito unijai pagal 2015-05-05 būsto kreditavimo sutartį Nr. 15-00112 iki jos visiško įvykdymo, santykiuose tarp šalių nustatant, kad po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui tenka po ½ dalį prievolės atsiskaityti su kreditoriumi Ignalinos kredito unija iki prievolės visiško įvykdymo. Pripažino asmenine ieškovės prievole kreditoriui Ignalinos kredito unijai pagal 2019-06-21 vartojimo kredito sutartį Nr. VAR201906-000242 ir pagal 2016-07-12 mokėjimo kortelės sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. KMC201607-000043 bei prievolę kreditoriui UAB „Sotero LT“ pagal 2019-10-24 Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 14915. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovei 886,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 162 Eur dydžio žyminį mokestį.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Šalims santuokoje gimė vaikai: dukros V. T., gim. (duomenys neskelbtini), T. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus O. T., gim. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenimis ieškovės ir atsakovo bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotas turtas: nekilnojamasis turtas1 ir nekilnojamas turtas2. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė HONDA (duomenys neskelbtini) ieškovės vardu registruota transporto priemonė AUDI A6 AVANT. Šalys su Ignalinos kredito unija 2015-05-05 sudarė būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. 15-00112, kurios paskolos grąžinimo data 2035-04-22. Taip pat šalys su Ignalinos kredito unija 2016-02-05 buvo sudarę vartojimo kredito sutartį Nr. 16-00021, kurios terminas baigėsi 2021-01-28. Kreditas yra grąžintas. Ieškovė su Ignalinos kredito unija 2016-07-12 sudarė mokėjimo kortelės sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. KMC201607-000043. Ieškovė su Ignalinos kredito unija 2019-06-21 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VAR201906-000242, kredito grąžinimo terminas 2022-06-21. Ieškovė su UAB „Sotero LT“ 2019-10-24 sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 14915.
9. Nurodė, kad atsakovo pateiktas ieškovės susirašinėjimo su K. V. turinys nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad ieškovė buvo atsakovui neištikima, K. V. neigia, kad jį ir ieškovę sieja romantiniai ir/ar intymūs santykiai. Pažymėjo, kad teismas neturi pagrindo netikėti teismo posėdyje apklausto liudytojo K. V. parodymais, byloje nėra jokių kitų duomenų, pagrindžiančių ieškovės neištikimybę, todėl teismas atsakovo reikalavimą nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės atmetė kaip nepagrįstą.
10. Nurodė, kad nei ieškovės bendravimo turinys su atsakovu, nei asmeniu „J.“ savaime nepatvirtina atsakovo neištikimybės fakto. Liudytojos D. T. paaiškinimai, kad ji yra girdėjusi iš savo sutuoktinio, jog atsakovas Rusijoje palaikė santykius su kita moterimi, yra abstraktūs ir nesudaro pakankamo pagrindo atsakovo neištikimybės faktui patvirtinti. Pažymėjo, kad ieškovė su atsakovu gyveno kartu iki 2019-02-16, t. y. po to kai jis jau nebedirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Ieškovės nurodytos aplinkybės, apie tai, kad atsakovas pats prisipažino buvęs ieškovei neištikimas, atsakovas nepatvirtino ir nurodė, kad ieškovė atsakovui prisipažino turinti kitą vyrą, t. y. tai, kad buvo atsakovui neištikima. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą dėl atsakovo neištikimybės, todėl teismas ieškovės teiginius dėl atsakovo neištikimybės atmetė kaip nepagrįstus.
11. Nustatė, kad liudytoja L. V. teismo posėdyje paaiškino, kad kai lankydavosi pas ieškovę, tai matydavo atsakovą vartojant alkoholį, 2018 metais, atvažiavusi ieškovės namuose kylant į antrą aukštą, pamatė išdaužytus langus, paklausus kas čia, vaikai atsakė: „tėtis bušavojo“, 2020 m. rudenį iš ieškovės vaikų išgirdo, kad kai tėtis girtas tai muša mamą, būdavo, kad atsakovas išvydavo ieškovę su vaikais iš namų, vaikai skambindavo ir sakydavo, kad tėtis su mama pykstasi. Liudytoja D. T. paaiškino, kad ieškovas būdavo agresyvus, kad teko girdėti, kaip atsakovas ieškovę vadindavo įvairiais necenzūriniais žodžiais, ne kartą ieškovė dėl sutuoktinio agresyvaus elgesio bėgo su vaikais iš namų. 2019 m. liudytojos sutuoktinis E. T. užstojo ieškovę, nes atsakovas ketino smūgiuoti ieškovei. Teismas pažymėjo, kad bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017-09-24 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, ir nors ikiteisminis tyrimas 2017-10-19 nutarimu nutrauktas nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, atsakovas konflikto buvimo neneigia. 2019-10-28 dėl ieškovės ir atsakovo kilusio tarpasmeninio konflikto 2019-10-30 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, 2019-11-04 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje požymius. Šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė įtempti ir konfliktiški santykiai. Be to, iš ieškovės ir atsakovo bendravimo trumposiomis žinutėmis turinio matyti, kad atsakovas su ieškove bendrauja grubiai ir nepagarbiai, vartoja jos atžvilgiu necenzūrinius ir žeminančio turinio žodžius. Esant šių aplinkybių visumai teismas sprendė, kad atsakovas nebuvo lojalus ieškovės atžvilgiu, agresyviai ir nepagarbiai elgėsi ieškovės atžvilgiu ir toks elgesys nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu ir yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl tenkino ieškovės reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.
12. Teismas nustatė, kad santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertė yra 1000 Eur, kurį sudaro 500 Eur vertės lengvasis automobilis ir 500 Eur vertės motociklas. Teismas ieškovei priteisė motociklą ir automobilį, o iš ieškovės atsakovui – 500 Eur kompensaciją.
13. Nustatė, kad šalys santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą1, kurio vertė 43 000 Eur ir nekilnojamąjį turtą2, kurio vertė 12 000 Eur. Nurodė, kad kiekvienai iš šalių tenkančio santuokoje įgyto nekilnojamojo turto 1/2 dalis lygi 27 500 Eur.
14. Nurodė, kad ginčo šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas yra dalus, byloje nėra ginčo, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatytina su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje. Pažymėjo, kad vien faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Nustatė, kad atsakovas nuo 2019-02-16 gyvena skyrium, todėl vaikai jų tėvams (tėvui ir motinai) gyvenant skyrium, nors ir esant jų tarpusavio įtemptiems ir konfliktiškiems santykiams nėra akivaizdžios savo tėvų nesantaikos liudininkai, ir ieškovės ir vaikų teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniams, protiniam ir socialiniam vystymuisi ieškovės gyvenamojoje vietoje yra užtikrinamos. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų ir ieškovė nepateikia, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad lygiomis dalimis padalijus ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Teismas tenkino atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimą ir šalių santuokoje įgytą turtą padalijo lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį. Teismas ieškovei priteisė 64 proc. nekilnojamojo turto1, o atsakovui 36 proc. (sprendime klaidinai nurodyta 34 proc.) nekilnojamojo turto1 ir nekilnojamąjį turtą2.
15. Teismas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su vaikų motina ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Teismas atsakovo bendravimo su vaikais tvarką nustatė pagal atsakovo 2021-01-05 patikslintame priešieškinyje nurodytą bendravimo tvarką.
16. Teismas nurodė, kad siekiant įgyvendinti prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo užtikrinimą, būtiniausi vaikų poreikiai bus patenkinti priteisus kiekvienam vaikui 150 Eur dydžio išlaikymą. Nurodė, kad šalių santykiai yra įtempti, ieškovė su atsakovu nebendrauja, todėl vaikų interesais būtų priteisti išlaikymą vaikams atsakovo tenkančio turto dalimi (36 proc. nekilnojamojo turto1). Kiekvienas iš vaikų atitinkamai įgytų po 12 proc. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą1, kas pinigine išraiška sudarytų po 5 166 Eur. Teismas vaikams T. T. ir O. T. išlaikymą turtu įskaitė už 34 mėnesius, o dukrai V. T., išlaikymą turtu įskaitė iki jos pilnametystės (duomenys neskelbtini). Teismo nuomonė, toks išlaikymo būdas nepažeis vaikų interesų, nes vaikai turės nuosavybes teisę į dalį nekilnojamojo turto, be to, šiuo laikotarpiu atsakovas turės dengti išlaikymo įsiskolinimą, ir tokiu būdu vaikai turės lėšų tenkinti kasdieninius poreikius. Išlaikymo turtu terminui – 34 mėnesiai, šio termino pradžią skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasibaigus atsakovas turės mokėti išlaikymą T. T. ir O. T. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kiekvieno vaiko pilnametystės.
17. Nurodė, kad atsakovas nuo 2019-02-16 gyvena skyrium, išlaikymą vaikams pradėjo teikti tik 2020-12-03 teismui nutartimi nuo 2020-11-27 taikius laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo vaikams paskyrimo, ir nors atsakovas pateikė kasos aparato kvitus, tačiau, viena vertus, dalis kasos aparato kvitų yra visiškai neįskaitomi, todėl nėra aišku ką atsakovas įsigijo, antra vertus, byloje nėra duomenų, kad pagal kasos aparato kvitus (kurie įskaitomi), įsigytos prekės buvo skirtos ne atsakovo asmeninių poreikių patenkinimui, todėl teismas šioje dalyje atsakovo teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Išlaikymas vaikams nebuvo mokamas nuo 2019-02-16 iki 2020-11-27, t. y. 21 mėnesį ir 11 dienų, todėl už šį laikotarpį susidarė 9 615 Eur įsiskolinimas. Ieškovė pripažįsta, kad šiuo laikotarpiu atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidėjo 320 Eur suma, todėl sprendė, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo vaikams priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo 9 295 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
18. Pažymėjo, kad šalys sutinka, kad nutraukus santuoka jie bus solidariai atsakingi kreditoriui Ignalinos kredito unijai pagal 2015-05-05 būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. 15-00112, todėl nustatė, jog šalių prievolė kreditoriui yra solidari. Nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui tenka po 1/2 dalį prievolės atsiskaityti su kreditoriumi Ignalinos kredito unija iki prievolės visiško įvykdymo.
19. Teismas nustatė, kad pagal abi paskolos sutartis atsakovas sumokėjo kreditoriui 5 086,22 Eur, todėl pusę šios sumos (2 543 Eur) priteisė iš ieškovės atsakovui. Taip pat nustatė, kad atsakovas asmeninėmis lėšomis (10 308,66 Eur) padengė dalį kreditorinio įsipareigojimo pagal 2015-05-05 būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. 15-00112, todėl atsakovui iš ieškovės priteisė 5 154 Eur dydžio kompensaciją už atsakovo asmeninėmis lėšomis apmokėtą bendrą turtą.
20. Nustatė, kad ieškovė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-08-07 nutartimi iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį ir už ieškinį sumokėjo 300 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovė turėjo 500 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, sumokėjo 786,50 Eur už ekspertizę. Atsakovas sumokėjo iš viso – 915,10 Eur žyminio mokesčio. Atsakovo turėjo 2 352 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 300 Eur išlaidų už turto vertinimo atlikimą. Nurodė, kad teismas patenkino ieškovės reikalavimus nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė ieškovės sumokėtą 100 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė už santuokoje įgyto turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimą sumokėjo 786,50 Eur, po ekspertizės atlikimo atsakovas sutiko su nustatyta turto verte, šios išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 886,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl 150 Eur dydžio išlaikymo vaikams priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteisė 162 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies, į patenkintų ieškinio ir atmestų priešieškinio reikalavimų dalį, atlikus įskaitymą, teismas šalių turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti vienai iš kitos nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Atsakovas T. T. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-05-24 sprendimą dalyje dėl turto padalijimo, kompensacijų priteisimo, išlaikymo vaikams priteisimo, išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:
21.1. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1/2 dalį nekilnojamojo turto1 (bendra vertė – 21 500 Eur), lengvąjį automobilį (500 Eur vertės), motociklą (500 Eur vertės), viso turto už 22 500 Eur.
21.2. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1/2 dalį nekilnojamojo turto1 (bendra vertė – 21 500 Eur), nekilnojamąjį turtą2 (bendra vertė – 12 000 Eur), viso turto už 33 500 Eur.
21.3. priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 500 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės dalintiną turtą.
21.4. priteisti iš ieškovės 5 154 Eur kompensaciją už atsakovo panaudotas asmenines lėšas bendro turto išpirkimui apmokėti, ištaisant teismo sprendime nurodytą klaidą apie priteistą 5 058 Eur kompensaciją;
21.5. įskaityti atsakovo ieškovės naudai 5 500 Eur priteistą kompensaciją su atsakovui iš ieškovės priteista 5 154 Eur kompensacija už atsakovo panaudotas asmenines lėšas bendro turto išpirkimui apmokėti ir 2 543 Eur kompensacija už atsakovo atliktus mokėjimus sutuoktinių bendram kreditoriui Ignalinos kredito unijai, nustatant, kad po įskaitymo atsakovui iš ieškovės priteisiama 2 197 Eur kompensacija;
21.6. atsakovo teiktiną išlaikymą vaikams priteisti turtu iš atsakovui tenkančių 1/2 dalių nekilnojamojo turto1, kurio vertė 21 500 Eur, nustatant, kad nuo 2020 m. spalio mėnesio: V. T. išlaikymas įskaitomas iki pilnametystės (duomenys neskelbtini) už 12 mėnesių, t. y. priteisiant jai 1 800 Eur vertės namo dalį, t. y. 4 proc. namo dalį; T. T. išlaikymas įskaitomas už 66 mėnesius, t. y. priteisiant jai 9 850 Eur vertės namo dalį, t. y. 23 proc. namo dalį; O. T. išlaikymas įskaitomas už 66 mėnesius, t. y. priteisiant jam 9 850 Eur vertės namo dalį, t. y. 23 proc. namo dalį.
21.7. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje bei atitinkamai pakeisti bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
22. Nurodė, kad teismas nepagristai nustatė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Paaiškino, kad teismas vertindamas įrodymus nustatant ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, nepagrįstai rėmėsi tik suinteresuoto asmens K. V. liudijimu byloje, nevertindamas objektyvių įrodymų – ieškovės ir K. V. susirašinėjimo, kuriame K. V. su ieškove bendravo naudojant mažybinius žodžius, naudojo ženklus, reiškiančius šypsenas, oro bučinius. Pažymėjo, kad ieškovei 2018 m. atvykus pas jį į Vokietiją, kur jis tuo metu dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, nakties metu ieškovą pavadino K. vardu, o 2018 m. pabaigoje yra atsakovui prisipažinusi buvusi atsakovui neištikima. Atsakovas yra ne kartą sutikęs K. V. šeimos namuose. Ieškovę ir K. V. sieja romantiniai ir, labai tikėtina, intymūs santykiai, nes susirašinėjimo pobūdis, malonybinių žodžių pastovus naudojimas jiems susirašinėjant, leidžia daryti išvadą apie tai, kad ieškovė ir K. V. nuo teismo nuslėpė savo tikruosius ryšius. Pažymėjo, kad atsakovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir dėl darbo ilgai nebūdavo namuose. Atsakovas turėjo žinių, kad ieškovė jam yra neištikima, todėl šį klausimą keldavo grįžęs į namus. Dėl to tarp sutuoktinių yra buvę barnių. Tačiau, sprendime minimas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi, kompetentingos institucijos buvo konstatuota, kad atsakovas nepažeidė įstatymo ir nesmurtavo artimoje aplinkoje. Pažymėjo, kad jau po ikiteisminio tyrimo ieškovė buvo nuvykusi pas atsakovą į Vokietiją, prisipažino buvusi neištikima, atsakovas jai atleido ir siūlė bandyti gyventi kartu, todėl anksčiau, t. y. 2017 m. įvykio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas niekaip negalėjo būti šeimos iširimo priežastimi, kai po jo šalys dar gyveno kartu.
23. Paaiškino, kad dalijant turtą, kiekvienam sutuoktiniui turi tekti turto už 28 000 Eur. Šalys sutiko, kad ieškovė liktų gyventi su vaikais nekilnojamame turte1, atsakovui tektų nekilnojamasis turtas2, ieškovei – automobilis ir motociklas. Atsakovas siūlė namą padalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis ir atsakovui tenkančią namo dalimi teikti išlaikymą vaikams turtu. Atsakovo vertinimu, teismas turėjo turtą padalinti lygiomis dalimis, t. y.: ieškovei priteisti 1/2 dalį nekilnojamojo turto1 (21 500 Eur vertės), automobilį (500 Eur vertės) ir motociklą (500 Eur vertės), viso turto už 22 500 Eur, o atsakovui – 1/2 dalį nekilnojamojo turto1 (21 500 Eur vertės) ir nekilnojamąjį turtą2 (12 000 Eur vertės), viso turto už 33 500 Eur. Tokiu atveju atsakovo ieškovei mokėtina kompensacija už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą būtų 5 500 Eur ((33 500 - 22 500)/2).
24. Nurodė, kad teismas tenkino atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo iš ieškovės už bendro sutuoktinio įsipareigojimo kreditoriui padengimą iš asmeninių lėšų. Atsakovas pagrindė, kad 10 308,66 Eur asmeninių lėšų suma padengė bendrą kreditą ir, atitinkamai, teismas nustatė, kad pusė šios sumos, t. y. 5 154 Eur yra priteistina atsakovui iš ieškovės, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad priteisiama 5 058 Eur suma.
25. Pažymėjo, kad teismas sutiko su atsakovo pozicija ir tenkino atsakovo reikalavimą, kad atsakovui tenkanti nekilnojamojo turto1 dalis būtų priteista kaip išlaikymas vaikams turtu. Tačiau teismas netinkamai paskaičiavo išlaikymo proporcijas ir turto vertes, taip nepagrįstai sumažindamas atsakovui tenkančio nekilnojamojo turto1 vertę. Paaiškino, kad teismas atsakovui priteisto nekilnojamojo dalį, t. y. 36 proc. vaikams padalijo lygiomis dalimis, po 12 proc., kurių kiekvienos vertė – 5 160 Eur. Nepaisant to, V. T. tenkanti dalis buvo įskaityta iki pilnametystės, t. y. už 15 mėnesių. Tokiu atveju atsakovo turto teiktino išlaikymo dalis, 12 proc. namo, kurio vertė 5 160 Eur buvo nepagrįstai visa įskaityta į 15 mėnesių, kurių bendra išlaikymo vertė yra 2 250 Eur (15 mėn. x 150 Eur). Taigi, atsakovui nepagrįstai buvo neįskaityta į vaikų išlaikymą 2 910 Eur (5 160 Eur - 2 250 Eur).
26. Teigė, kad teismas nepagristai priteisė išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad siekiant pagrįsti išlaikymo teikima vaikams, pateikė kasos aparato kvitus. Tai, kad kasos aparato kvitai ne dėl atsakovo kaltės yra mažiau įskaitomi ir teismas konstatavo, kad negali dėl to jais remtis, pažeidė teismo pareigą ištirti visus byloje esančius įrodymus ir sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą.
27. Paaiškino, kad teismo išvada, kad nėra duomenų, kad pagal kasos aparato kvitus įsigytos prekės buvo skirtos ne atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, yra nepagrįsta, nes objektyviai nėra galimybės pateikti įrodymų apie vaikams pirktų daiktų (produktų) perdavimą. Paprastai nupirkus vaikams rūbų ar maisto, priėmimo-perdavimo aktas tarp tėvo ir motinos (ar vaikų) nėra surašomas. Atsakovo pateikti į bylą kasos aparato kvitai pagrindžia atsakovo teiktą išlaikymą. Ieškovė nepagrindė teismui, kad ji negavo išlaikymo iš atsakovo. Nėra duomenų, kad ji prašytų atsakovo teikti išlaikymą, todėl galima daryti išvadą, kad atsakovas teikė išlaikymą ir jo dydis bei forma tenkino ieškovę.
28. Nurodė, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Jei teismas nustatė, kad šalių reikalavimai buvo patenkinti ir atmesti vienoda apimtimi, atitinkamai turėjo būti paskirstomos realiai šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė patyrė 500 Eur advokato pagalbai apmokėti išlaidų, ieškovas – 2 352 Eur. Taigi, atitinkamai teismas turėjo paskirstyti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir iš ieškovės atsakovui priteisti 1 852 Eur.
Atsiliepimas
29. Ieškovė R. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-05-24 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
30. Nurodė, kad teismas pagrįstai nusprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas nebuvo lojalus ieškovei, elgėsi su ja nepagarbiai. Pažymėjo, kad teismas tinkamai vertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisingą išvadą dėl šeimos iširimo priežasties.
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės susirašinėjimo su K. V. turinys nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad ieškovė buvo atsakovui neištikima. K. V. apklaustas liudytoju neigė, kad jį su ieškove sieja romantiniai ir/ar intymus santykiai. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą nutraukti santuoka dėl ieškovės neištikimybės. Pažymėjo, kad teismas nustatydamas atsakovo kaltę, vadovavosi visuma rašytinių įrodymų, kurie patvirtino, kad 2017-09-24 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto ir, nors ikiteisminis tyrimas 2017-10-19 nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių, atsakovas jo buvimo neneigia. 2019-10-28 dėl ieškovės ir atsakovo kilusio tarpusavio konflikto 2019-10-30 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodyta, kad su atsakovu pravestas profilaktinis pokalbis ir jam paaiškinta, jog už neteisėtus veiksmus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, 2019-11-04 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje požymius. Šie duomenys leido teismui daryti išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė įtempti konfliktiški santykiai. Iš ieškovės ir atsakovo bendravimo trumposiomis žinutėmis turinio matyti, kad atsakovas su ieškove bendrauja grubiai, nepagarbiai, vartoja jos atžvilgiu necenzūrinius ir žeminančio turinio žodžius. Teismas pagrįstai rėmėsi L. V. ir D. T. parodymais, kurios patvirtino atsakovo netinkamą elgėsį prieš ieškovę.
32. Nurodė, kad teismas teisingai nustatė dalintino turto vertes, teisingai paskaičiavo vaikams teiktino išlaikymo turtu vertes. Teigė, kad apelianto siūlomas išlaikymo turtu T. T. ir O. T. užskaitymas už 66 mėnesius būtų neteisingas ir reikštų, kad vaikai gaudami dalį nuosavybės penkis su puse metų negautų jokio išlaikymo.
33. Mano, kad teismas tinkamai vertino atsakovo pateiktus įrodymus (kasos aparato kvitus) ir konstatavo, kad negali jais remtis, nes dalis jų nėra įskaitoma, be to nėra duomenų, kad pagal įskaitomus kasos aparato kvitus įsigytos prekės buvo skirtos vaikams, o ne atsakovo asmeninio poreikio tenkinimui. Pažymėjo, kad atsakovas, žinodamas apie vykstantį skyrybų procesą, privalėjo pasirūpinti tinkamais įrodymais.
34. Mano, kad teismas tenkindamas iš dalies tiek ieškinį, tiek priešieškinį, pagrįstai nepriteisė šalių turėtų advokato išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
36. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, teigė, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo.
37. Lietuvos teismų praktika sprendžiant ginčus, ar santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra išplėtota. Teismų praktikoje konstatuojama jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/ 2010, 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/ 2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/ 2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis Nr. 3K-3-370-687/ 2016).
38. Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
39. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
41. Ginčo šalys patvirtino, kad nuo 2019-02-16 kartu negyvena, neveda bendro ūkio. Ieškovė ir atsakovas prašė santuoka nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, kaltino vienas kitą neištikimybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad į bylą pateiktas ginčo šalių susirašinėjimas su kitais asmenimis nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo šalys vienas kitam buvo neištikimi. Kitų, pagrįstų įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, į bylą iš esmės nebuvo pateikta. Tačiau, pateikti susirašinėjimai parvirtina, jog ginčo šalys nebuvo susikoncentravusios į savo šeimyninių santykių puoselėjimą, išsaugojimą, bandė kurti santykius su kitais asmenimis, kas tikėtinai galėjo privesti prie šeimos iširimo.
42. Ieškovė, prašant santuoka nutraukti dėl atsakovo kaltės, papildomai nurodė, kad atsakovas vartojo alkoholį, naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu, buvo agresyvus, nepagarbiai elgėsi su ieškove.
43. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-09-24 atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), tačiau ikiteisminis tyrimas 2017-10-19 buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovė paaiškino, kad 2017-09-24 tarp sutuoktinių kilo žodinis konfliktas, kurio metu atsakovas prispaudė ieškovę prie sienos, koneveikė, jie abu buvo išgėrę. Tuo metu ieškovei nustatytas 2,08 promilės alkoholio girtumo laipsnis, atsakovui – 1,94 promilės alkoholio girtumo laipsnis. Nustatyta aplinkybė patvirtina, kad tarp 2017-09-24 tarp šalių kilo konfliktas, tačiau jo metu atsakovas ieškovės atžvilgiu nesmurtavo, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Pažymėtina, kad įvykio metu ne tik ieškovas, bet ir atsakovė vartojo alkoholį, abi šalys buvo girtos. Teisėjų kolegija pažymi, kad po 2017-09-24 įvykusio konflikto, ginčo šalys dar ilgą laiką, t. y. iki 2019 m. vasario mėn., gyveno kartu, kas leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, jog ne įvykęs konfliktas buvo santuokos iširimo priežastimi.
44. Nustatyta, kad po to, kai 2019 m. vasario mėn. ginčo šalys pradėjo gyventi atskirai, 2019-10-30 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės pareiškimą dėl tarp sutuoktinių 2019-10-28 kilusio žodinio konflikto, kuriuo metu smurtas naudotas nebuvo. Taip pat nustatyta, kad pagal ieškovės pareiškimą 2019-11-04 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau byloje nepateikta duomenų, kieno atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jo išnagrinėjimo rezultatą.
45. Ieškovė, siekdama pagrįsti aplinkybę, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, rėmėsi liudytojų L. V. ir D. T. parodymais apie netinkamą atsakovo elgesį ieškovės atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina liudytojų parodymus, kadangi D. T. yra ieškovės sesuo, kviestos liudytojos teismo posėdžio metu iš esmės nupasakojo iš ginčo šalių nepilnamečių vaikų girdėtus žodžius apie tarp tėvų kilusius konfliktus, tačiau pačios iš esmės konfliktų nebuvo mačiusios.
46. Nustatytos aplinkybės pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė įtempti ir konfliktiški santykiai, tačiau nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog vien atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu buvo santuokos iširimo priežastimi.
47. Teisėjų kolegija paaiškina, kad atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tik vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, nėra, nes abu sutuoktiniai pažeidė savo rūpinimosi šeima pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju santuokos iširimą nulėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės.
48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, nenukrypdama nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog santuoka iširo išmintinai dėl atsakavo kaltės, ieškovė nepateikė, o aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių savo pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau, teisiniu požiūriu nėra reikšmingos.
Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo
49. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
50. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt.
51. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).
52. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad dalintiną turtą sudaro 43 000 Eur vertės nekilnojamasis turtas1, 12 000 Eur vertės nekilnojamasis turtas2, 1 000 Eur vertės transporto priemonės.
53. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo nurodytas būdas priteisti jam nekilnojamąjį turtą2, o atsakovei kompensaciją už jį, neatitinka nurodyto turto padalijimo principo, ypač, kai nenustatytą duomenų, jog viso sutuoktinių turto negalima padalyti natūra.
54. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į dalintino turto lygių dalių principą ir ginčo šalių norą, kad atsakovui atitektų nekilnojamasis turtas2, o ieškovei nekilnojamasis turtas1, pagrįstai tarp šalių paskirstė nekilnojamąjį turtą ir ieškovei priteisė 64 proc. nekilnojamojo turto1, o atsakovui 36 proc. nekilnojamojo turto1 ir nekilnojamąjį turtą2, t. y. kiekvienai iš ginčo šalių po 27 500 Eur vertės nekilnojamojo turto. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai, atsižvelgiant į šalių prašymus, pagrįstai priteisė ieškovei transporto priemones, o atsakovui 500 Eur vertės kompensaciją už jas.
Dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
55. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išlaikymas vaikams nebuvo mokamas nuo 2019-02-16 ginčo šalių gyvenimo skyriumi iki 2020-11-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-12-03 nutartimi priteisto laikino išlaikymo, t. y. 21 mėnesį ir 11 dienų, todėl už šį laikotarpį susidarė 9 615 Eur įsiskolinimas. Ieškovė pripažino, kad šiuo laikotarpiu atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidėjo 320 Eur suma, todėl sprendė, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo vaikams priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo 9 295 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
56. Atsakovas teigia, kad teikė nepilnamečiams vaikams išlaikymą, ką patvirtina pridedami kasos aparato kvitai, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino. Prašė panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo.
57. Remiantis CK 3.200 straipsniu nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
58. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).
59. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
60. Taigi, ieškovė, prašanti priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo nurodyti, nuo kada atsakovas nebeprisidėjo prie vaiko išlaikymo, o atsakovas – įrodyti, kad teikė išlaikymą, iki kada teikė vaikui išlaikymą.
61. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad siekiant įgyvendinti prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo užtikrinimą, būtiniausi vaikų poreikiai bus patenkinti priteisus kiekvienam vaikui 150 Eur dydžio išlaikymą. Dėl priteisto išlaikymo dydžio apeliacinės instancijos teisme ginčo tarp šalių nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės ir atsakovo vaikų poreikius ir atsakovo turtinę padėtį iki ieškinio padavimo, kaip ir jo padavimo dieną, atitiko 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui teikiamas išlaikymas.
62. Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo šalių gyvenimo skyrium dienos. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas skyrium gyvena nuo 2019-02-16. Taigi atsakovas turi pareigą įrodyti, kad nuo gyvenimo skyrium pradžios teikė vaikams išlaikymą. Atsakovo pateikti mokėjimai patvirtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2019-02-16 gyvenimo skyrium iki 2020-11-27 priteisto laikino išlaikymo, vaikų išlaikymui pervedė ieškovei 520 Eur. Atsakovas taip pat pateikė kasos aparato kvitus, kurie patvirtina, kad atsakovas pirko vaikų rūbus, avalinę, maistą, žaislus, kosmetiką, kanceliarines prekes, patalinę bendrai 1 324,65 Eur sumai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas iš dalies ginčo laikotarpiu teikė vaikams išlaikymą, vaikams skiriant 1 844,65 Eur sumą, todėl priteistas išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti sumažintas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad per laikotarpį nuo 2019-02-16 iki 2020-11-27 vaikų išlaikymui atsakovas turėjo skirti 9 615 Eur. Nustačius, kad dalį išlaikymo atsakovas ginčo laikotarpyje vaikams skyrė, ieškovei iš atsakovo priteisiama 7 770,35 Eur (9 615 Eur - 1 844,65 Eur) dydžio išlaikymo įsiskolinimas.
Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo nekilnojamuoju turtu
63. Pagal teisinį reguliavimą teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas gali priteisti išlaikymą ir keliomis įstatyme nustatytomis išlaikymo formomis, pavyzdžiui, turtu ir periodinėmis išmokomis.
64. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vaikų interesus atitiktų priteisti išlaikymą vaikams atsakovui tenkančio 36 proc. nekilnojamojo turto1. Teismas vaikams T. T. ir O. T. išlaikymą turtu įskaitė už 34 mėnesius, o dukrai V. T., išlaikymą turtu įskaitė iki jos pilnametystės ((duomenys neskelbtini)).
65. Atsakovas nesutinka, kad V. T. tenkanti 12 proc. nekilnojamojo turto dalis, kurios vertė 5 160 Eur, buvo įskaityta tik už 15 mėnesių teiktino išlaikymo.
66. Tarp bylos šalių nėra ginčo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo atsakovui tenkančia nekilnojamojo turto1 dalimi, kurios vertė 15 480 Eur. Priteisiant vaikams išlaikymą nekilnojamojo turto1 dalimi, turto vertės turėtų užtekti išlaikyti vieną vaiką 103,2 mėn. arba išlaikyti tris vaikus 34,4 mėn. Pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams išlaikymas iš atsakovo priteistas iki jų pilnametystės. V. T. pilnametystės sulauks (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. T. tenkanti išlaikymą už laikotarpį nuo 2021-05-24 skundžiamo sprendimo priėmimo iki (duomenys neskelbtini) V. T. pilnametystės užskaitė 12 proc. nekilnojamojo turto1, kurio vertė yra žymiai didesnė, negu per nurodytą laikotarpį mokamas išlaikymas.
67. Nuo 2021-09-21 bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme iki (duomenys neskelbtini), kai V. T. sulauks pilnametystės, praeitų (duomenys neskelbtini). Todėl teisėjų kolegija vertina tikslinga 12 proc. nekilnojamojo turto1 įskaityti išlaikymą V. T. iki jos pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), kuris sudarytų 1 890 Eur bei 3 270 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Taigi bendrai ieškovei iš atsakovo priteisiama 4 500,35 Eur (7 770,35 Eur - 3 270 Eur) išlaikymo įsiskolinimo.
Dėl mokėtinos kompensacijos dydžio
68. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad atsakovas asmeninėmis lėšomis (10 308,66 Eur) padengė dalį kreditorinio įsipareigojimo pagal 2015-05-05 būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. 15-00112, todėl atsakovui iš ieškovės priteisė 5 154 Eur dydžio kompensaciją už atsakovo asmeninėmis lėšomis apmokėtą bendrą turtą, tačiau rezoliucijoje klaidingai nurodė, kad ieškovui iš atsakovės priteisiama 5 058 Eur dydžio kompensaciją už ieškovo asmeninėmis lėšomis apmokėtą bendrą turtą. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padaryta klaida ištaisoma, priteisiant atsakovui iš ieškovės 5 154 Eur dydžio kompensaciją už atsakovo asmeninėmis lėšomis apmokėtą bendrą turtą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
69. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
70. Bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-08-07 nutartimi iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį ir už ieškinį sumokėjo 300 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovė taip pat turėjo 500 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti bei sumokėjo 786,50 Eur už ekspertizę. Atsakovas sumokėjo 915,10 Eur žyminio mokesčio, taip pat turėjo 2 352 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 300 Eur išlaidų už turto vertinimo atlikimą. Taigi bendrai ieškovė patyrė 1 586,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas 3 567,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
71. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinys buvo tenkinti iš dalies, t. y. teismas santuoka nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalino šalims priklausantį turtą iš esmės pagal šalių reikalavimus, nustatė vaikų gyvenamąją vietą su ieškove pagal ieškovės prašymą, nustatė atsakovo su vaikais bendravimo tvarką pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą, iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo, tenkino atsakovo prašymą dėl kompensacijos priteisimo už asmeninėmis lėšomis apmokėtą bendrą turtą, paskirstė tarp šalių prievoles kreditoriams. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatą, mano tikslinga nepriteisti vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
72. Atsakovas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 420 Eur dydžio žyminį mokestį, t. y. 345 Eur už ginčijamą 15 315 Eur sumą ir 75 Eur už ginčijamą sprendimo dalį dėl kaltės nustatymo. Atsakovas sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-06-25 nutartimi atidėjo atsakovui 120 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo priėmimo.
73. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino atsakovo apeliacinį skundą, nustatė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sumažino priteisto išlaikymo įsiskolinimą 1 844,65 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės priteistina 116,55 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutarė:
iš dalies pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.
R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 11), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką šalims palikti santuokines pavardes: R. T. – „T.“, T. T. – „T.“.
Padalinti R. T. ir T. T. bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir priteisti:
- R. T. nuosavybės teisę į: 64 proc. nekilnojamojo turto, t. y. 0.2475 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Ateities g. 51, Švenčionėlių m., Švenčionių r. sav., kurio vertė 27520 Eur; automobilį AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur rinkos vertės; motociklą HONDA (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės, iš viso turto 28520 Eur sumai;
- T. T. nuosavybes teisę į 0.6023 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Melninkų k. 12, Strūnaičio sen., Švenčionių r. sav., kurių vertė 12000 Eur; 36 proc. nekilnojamojo turto, t. y. 0.2475 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Ateities g. 51, Švenčionėlių m., Švenčionių r. sav., kurio vertė 15480 Eur, iš viso turto 27480 Eur.
Priteisti iš R. T. T. T. 500 Eur (penkių šimtų Eur) dydžio kompensaciją už R. T. tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.
Nustatyti vaikų V. T., gim. (duomenys neskelbtini), T. T., gim. (duomenys neskelbtini), O. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaikų motina R. T. jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti tokią T. T. bendravimo su vaikais V. T., gim. (duomenys neskelbtini), T. T., gim. (duomenys neskelbtini), O. T., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: a) savaitgaliais tėvas su vaikais (vaiku) turi teisę bendrauti šeštadienį arba sekmadienį - nuo 10 val. iki 20 val. arba visą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) iš anksto (bet ne vėliau kaip prieš 48 val.) bendravimo laiką suderinęs su motina. Visam savaitgaliui vaikus (vaiką) tėvas gali pasiimti bendravimui ne daugiau kaip du kartus per kalendorinį mėnesį. Jei tėvas su motina bendravimo su vaikais (vaiku) laiko nesuderina, tėvas turi teisę su vaikais (vaiku) bendrauti pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį sekmadieniais; b) tėvas turi teisę pasiimti vaikus (vaiką) bendravimui Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, Tėvo dienos dienomis, arba dieną po ar prieš šias šventes, iš anksto susitikimo laiką suderinęs su motina. Bet kokiu atveju kiekvienos šventės (išskyrus Tėvo dieną) dienos priskyrimas tėvui atliekamas išlaikant proporcingumo principą – tais pačiais kalendoriniais metais vienos šventės pirmosios švenčių dienos praleidžiamos su vienu, o kitos - su kitu iš tėvų, nebent šalys susitartų kitaip; c) tėvas kiekvienais kalendoriniais metais kiekvieno vaiko gimtadienio metu turi teisę pasiimti bendravimui vaiką pasirinktinai: nuo 10 val. iki 15 val. arba nuo 15 val. iki 20 val. iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 48 val. iki susitikimo su vaiku laiką suderinęs su motina. Bet kokiu atveju abu tėvai turi teisę dalyvauti vaiko gimtadienio šventėse; d) tėvas turi teisę bendrauti su vaikais (vaiku) ne mažiau kaip 3 (tris) kalendorines dienas iš eilės vaikų (vaiko) pavasario ir rudens moksleivių atostogų metu ir ne mažiau kaip 5 (penkias) kalendorines dienas iš eilės vaikų (vaiko) žiemos moksleivių atostogų metu, informuojant apie tai motiną ne vėliau kaip prieš savaitę; e) tėvas turi teisę savo kasmetinių atostogų metu praleisti su vaikais (vaiku) iki pusės savo atostogų trukmės. Apie savo vasaros atostogų planus su vaikais tėvai praneša vienas kitam ne vėliau kaip einamųjų metų gegužės 1 d. Jeigu tėvo ir motinos kasmetinių atostogų laikas visiškai ar iš dalies sutampa, šalys tarpusavyje suderina buvimo su vaikais (vaiku) laiką tokiu būdu, kad kiekviena iš šalių galėtų praleisti su vaikais (vaiku) iki pusės savo atostogų trukmės. Jei tėvai dėl atostogų su vaikais laiko nesusitaria, tėvas su vaikais gali atostogauti pirmąją vaikų vasaros atostogų dalį; f) tėvas turi teisę bendrauti su vaikais (vaiku) ir kitu nei aukščiau aptarta laiku, iš anksto tai suderinęs su motina bet ne vėliau kaip prieš 48 val. iki susitikimo. Tėvas turi teisę pasiimti bendravimui vaikus (vaiką) su nakvyne, iš anksto informuodamas motiną (bet ne vėliau kaip prieš 48 val. iki susitikimo), kur vaikai (vaikas) nakvos (nurodant adresą); g) tėvui pasiėmus vaikus bendravimui su nakvyne, tėvas užtikrina vaikų lankymąsi ugdymo, gydymo, užklasinės veiklos ir kt. įstaigose; h) tėvas turi teisę bendrauti su bet kuriuo iš vaikų ir jo ligos metu toje vietoje, kur vaikas yra slaugomas. Tėvas prisidės prie vaiko slaugymo jo ligos metu; i) Jei tėvas dėl pateisinamos priežasties (įskaitant, bet neapsiribojant, darbo reikalais, kelione, liga ir kt.) negali bendrauti su vaikais (vaiku) sutartu laiku ir per protingą laiką apie tai iš anksto praneša motinai, šalys susitaria, kaip tėvui bus kompensuojamas nebuvimo su vaiku laikas kitu laiku; j) Dėl objektyvių aplinkybių (tarnybinės būtinybės ar kitų nenumatytų aplinkybių) bet kuriam iš tėvų laikinai negalint įgyvendinti nustatytų bendravimo sąlygų, tėvai gali sutarti ir dėl kitokių jiems priimtinų bendravimo su vaikais sąlygų; k) Bet kuri iš tėvo bendravimo su vaikais (vaiku) sąlygų gali būti keičiama šalių susitarimu; l) Jei bet kuris iš tėvų planuoja pakeisti gyvenamąją vietą Lietuvoje, jis / ji privalo kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau nei 30 (trisdešimt) dienų (išskyrus atvejus kai tai padaryti objektyviai neįmanoma) prieš išsikeliant iš esamos gyvenamosios vietos, apie tai informuoti kitą iš tėvų, nurodant naujos gyvenamosios vietos adresą bei kitus kontaktinius duomenis, jei jie keičiasi; m) Jei bet kuris iš tėvų planuoja iš savo gyvenamosios vietos išvykti į kitą valstybę terminui, ilgesniam nei 30 (trisdešimt) dienų, arba nuolatinai ten gyventi, jis privalo kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius raštu apie tokius planus informuoti kitą iš tėvų. Jei motina planuoja išvykti į kitą valstybę nuolat gyventi, ji privalo gauti tėvo notariškai patvirtintą sutikimą. Jei tokio sutikimo tėvas neduoda, tokį leidimą gali išduoti teismas; n) Jei motina pakeičia gyvenamąją vietą ir toks pasikeitimas iš esmės apsunkina tėvo bendravimą su vaikais, šalys privalo nustatyti naują tėvo bendravimo su vaikais tvarką. Šalims nesusitarus, bet kuri iš šalių gali kreiptis į teismą su prašymu nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarką; o) šalys įsipareigoja netrukdyti viena kitai atostogų metu su vaikais (vaiku) išvykti į užsienį bei duoti visus tam reikalingus raštiškus sutikimus (leidimus), dokumentus; p) tėvai įsipareigoja nedelsiant pateikti vienas kitam visą informaciją apie vaikus (ar bet kurį iš vaikų), įskaitant, bet neapsiribojant, informacija apie vaiko sveikatą (susirgimai, gydytojų nustatytos diagnozės, gydymo planai, reabilitacija, medikamentai, skiepai ir pan.), ugdymą (raida, poreikiai, gaunami įvertinimai ir pedagogų ar kitų asmenų nuomonė ugdymo, užklasinės veiklos ar kitais su tuo susijusiais klausimais), asmeninį gyvenimą (socialiniai ryšiai, pasiekimai, problemos ir pan.); r) tėvai susitaria, kad dėl bet kurio iš vaikų sprendimai visais esminiais klausimais (įskaitant, bet neapsiribojant, ugdymo įstaigos pasirinkimu, gydymu bei kitais svarbiais vaikui klausimais) bus priimami geriausiais vaiko interesais tik pasitarus abiem tėvams bei atsižvelgiant į vaiko nuomonę.
Priteisti iš atsakovo T. T. išlaikymą vaikams ir išlaikymo įsiskolinimą V. T., gim. (duomenys neskelbtini), T. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. T., gim. (duomenys neskelbtini), T. T. nuosavybės teisė priklausančiu turtu, t. y. 36 proc. nekilnojamojo turto – 0.2475 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Ateities g. 51, Švenčionėlių m., Švenčionių r. sav., lygiomis dalimis (po 12 proc.) šio turto priteisiant nuosavybes teise vaikams V. T., gim. (duomenys neskelbtini), T. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. T., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad V. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas turtu įskaitomas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) ir už 3 270 Eur išlaikymo įsiskolinimą, T. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas turtu įskaitomas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už 34 mėnesius. Šiam terminui pasibaigus priteisti iš T. T. vaikams T. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. T..
Priteisti iš T. T. vaikams V. T., gim. (duomenys neskelbtini), T. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 4 500,35 Eur. Vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. T..
Priteisti T. T. iš R. T. 2 543 Eur dydžio kompensaciją už kreditoriui Ignalinos kredito unijai sumokėtas įmokas ir 5 154 Eur dydžio kompensaciją už T. T. asmeninėmis lėšomis apmokėtą bendrą turtą.
Pripažinti solidaria R. T. ir T. T. prievole kreditoriui Ignalinos kredito unijai pagal 2015-05-05 būsto kreditavimo sutartį Nr. 15-00112 iki jos visiško įvykdymo, santykiuose tarp šalių nustatant, kad po santuokos nutraukimo R. T. ir T. T. tenka po 1/2 dalį prievolės atsiskaityti su kreditoriumi Ignalinos kredito unija iki prievolės visiško įvykdymo.
Pripažinti asmenine R. T. prievole kreditoriui Ignalinos kredito unijai pagal 2019-06-21 vartojimo kredito sutartį Nr. VAR201906-000242 ir pagal 2016-07-12 mokėjimo kortelės sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. KMC201607-000043 bei prievolę kreditoriui UAB „Sotero LT“ pagal 2019-10-24 Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 14915.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš T. T. valstybės naudai 162 Eur (vieno šimto šešiasdešimt dviejų Eur) dydžio žyminį mokestį.“
Priteisti iš atsakovo T. T. valstybės naudai 120 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovės R. T. atsakovui T. T. 116,55 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Valstybės naudai priteistas žyminis mokestis mokėtinas Valstybinei mokesčių inspekcijai, nurodant įmokos kodą-5660.