Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos nemokumo administratorės Rasos Židonytės pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ekotita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. V., kreditorė R. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu

11. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išlieka aktuali. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Dėl bendrovės nemokumo momento ir vadovo pareigos laiku inicijuoti bankroto procesą (ne)vykdymo

13. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018).

16. Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens nemokumas aiškinamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme aiškinami kaip reiškiantys prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens mokumo reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu, retrospektyvomis, perspektyvomis ir pan. Be to, įvertintini ne tik paties juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams (įsipareigojimų vykdymo eiliškumas, struktūra, pokytis ir pan.), bet ir skolininkų (debitoriniai) įsipareigojimai vertinamajam juridiniam asmeniui, t. y. tokių įsipareigojimų dydis, struktūra, santykis su pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, galimybės gauti šių įsipareigojimų patenkinimą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

17. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta detalių duomenų apie kreditorių reikalavimų formavimosi eigą ir įmonės turto pokyčius, o tai iš esmės apsunkina tikslų bendrovės nemokumo momento nustatymą, tačiau administratorės nurodomos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai dėl bendrovės negebėjimo atsiskaityti su VMI ir įsiskolinimai VSDFV, o taip pat vėliau sekę priverstiniai skolų išieškojimai, iš esmės pagrindžia bendrovės nemokumą administratorės nurodytu momentu. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15340-918/2023 buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės LUAB „Ekotita“, atstovaujamos nemokumo administratorės, ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo. Faktinį ieškinio pagrindą sudarė aplinkybės, kad A. V., bendrovei esant faktiškai nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi nemokumo momento nustatymas buvo vienas iš pagrindinių nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo dalykų. Nurodytoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, jog įmonė laikytina nemokia nuo 2022 m. balandžio 26 d., o buvęs bendrovės vadovas, nors ir laikėsi pozicijos, kad dar 2022 m. gegužės mėnesį iš įmonės sąskaitos buvo nurašyti mokesčiai, tačiau bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad A. V. šių aplinkybių neįrodė. Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimas yra įsiteisėjęs.

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas saisto visus teisės subjektus, taip pat ir teismus, kurie, nagrinėdami bylas ir priimdami jose procesinius sprendimus, negali nepaisyti įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios ir priimti jam prieštaraujančių procesinių sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021). Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma pagrindžia, jog nėra pagrindo LUAB „Ekotita“ nemokumo momento vertinti kitaip, nei jis buvo nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo bei kitaip, nei pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu įrodinėja nemokumo administratorė. Todėl pripažintina, jog LUAB „Ekotita“ nemoki tapo 2022 m. balandžio 26 d.

19. Vadovaujantis JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, jo vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Nustačius bendrovės nemokumo momentą – 2022 m. pradžia – bendrovės vadovui atsirado pareiga kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (juridinio asmens vadovui aiškiai suvokiant, kad bendrovė nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). Analizuojamu atveju, buvęs bendrovės vadovas A. V. nesikreipė dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo (teisminio bankroto procedūrą 2022 m. gruodžio mėn. inicijavo bendrovės kreditorė UAB „Conlex“), todėl laikytina, kad buvęs bendrovės vadovas pažeidė įstatyme jam numatytą pareigą laiku inicijuoti nemokumo procesą.

Dėl netinkamo juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo

20. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

21. Nemokumo administratorė pareiškime nurodo, kad bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma nuo 2022 m., nes vienintelė finansinė ataskaita, pateikta VĮ Registrų centras, yra už 2021 m.; administratorė nurodo, kad jai nebuvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai ir finansinės ataskaitos nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis.

22. Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017). Tačiau, nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1136-823/2018).

23. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pavyzdžiui, pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

24. Atsižvelgdamas į nurodytus teismų praktikoje suformuotus išaiškinimus bei bylos medžiagą, teismas pripažįsta, jog buvusiam bendrovės vadovui neperdavus nemokumo administratorei bendrovės buhalterinės apskaitos ir kitų reikšmingų finansinių dokumentų ir to nepadarius net ir po bankroto bylą nagrinėjančio teismo pritaikytos piniginės sankcijos, teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, jog finansinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, kad yra galimybė nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, struktūrą ir kita. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį nemokumo administratorė, iš paskutinio VĮ Registrų centras pateikto balanso matyti, jog bendrovės turtą sudaro 5 225 Eur dydžio trumpalaikis turtas (pinigai ir pinigų ekvivalentai), tačiau iš banko sąskaitų matyti, kad 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis SEB banke piniginių lėšų nebuvo, o Luminor banke piniginės lėšos sudarė 727,47 Eur suma. Todėl likusios 4 497,53 Eur sumos likimas iki šiol nėra žinomas ir buvęs bendrovės vadovas nenurodė bei neįrodinėjo jokių su tuo susijusių aplinkybių. Pažymėtina, kad bendrovės finansinę atskaitomybę pagrindžianti ir kiti svarbi dokumentacija nemokumo administratorei nėra perduota iki šiol, nors Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-15340-918/2023, 2023 m. lapkričio 27 d. įvykusio teismo posėdžio metu A. V. žodžiu teismui nurodė, kad ketina perduoti nemokumo administratorei dokumentus, tačiau jie yra A. V. sutuoktinės žinioje ir dėl vykstančio santuokos nutraukimo proceso dokumentų perdavimas komplikuotas. Tačiau nėra duomenų, kad nei po nurodytos civilinės bylos išnagrinėjimo, nei vėliau, dokumentai būtų perduoti nemokumo administratorei, nors anksčiau nurodyti A. V. teismui išsakyti teiginiai pagrindžia, jog bendrovės finansinė dokumentacija yra išlikusi, nesunaikinta. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog buvęs bendrovės vadovas sąmoningai ir tyčia neperduoda nemokumo administratorei aktualios įmonės dokumentacijos ir tokiais veiksmais siekia nuslėpti tikrąją bendrovės finansinę padėtį, todėl tokie suinteresuoto asmens A. V. veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinio bankroto požymis pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

25. Teismo vertinimu, nemokumo administratorė taip pat pagrįstai atkreipia dėmesį į tas faktines aplinkybes, jog iš bendrovės banko sąskaitų buvo atliekami mokėjimai už transporto priemonių remonto bei plovimo paslaugas, atsiskaitoma už kurą, nors bendrovė neturėjo jokios jos vardu registruotos transporto priemonės, taip pat dalis lėšų buvo išgryninama arba pervedama į A. V. asmeninę sąskaitą nurodant skirtingas paskirtis (avansas ar paskola), nors buvęs bendrovės vadovas nepaaiškino ir nepagrindė tokio bendrovės lėšų panaudojimo. Teismo nuomone, aptartos aplinkybės patvirtina, jog bendrovės vadovas sąmoningai blogai valdė įmonę, kas iš esmės ir privedė bendrovę prie bankroto, o buvusio bendrovės vadovo veiksmai laiku nesikreipiant dėl bankroto, tik pablogino bendrovės finansinę padėtį ir apribojo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad LUAB „Ekotita“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

Dėl asmenų, sukėlusių tyčinį bankrotą

26. Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

27. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto. Siekiant įgyvendinti pagrindinį bankroto proceso tikslą – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, tyčinio bankroto instituto taikymas įmonės vadovą pripažinus atsakingu už tyčinį bankrotą, yra ultima ratio (paskutinė priemonė), taikoma išnaudojus kitus kreditorių teisių bei interesų būdus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-450/2022).

28. Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo A. V., būdamas įmonės vadovu, bendrovei jau esant nemokiai, nesiėmė jam įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti bendrovės bankroto procedūrą, be to, bendrovei esant nemokiai ir toliau atliko veiksmus, privedusius įmonę prie tyčinio bankroto, sąmoningai neperdavė ir iki šiol neperduoda nemokumo administratorei bendrovės finansinę atskaitomybę pagrindžiančių ir kitų reikšmingų dokumentų. Aptarti suinteresuoto asmens A. V. veiksmai, sudaro pagrindą konstatuoti, jog pastarasis yra atsakingas dėl LUAB „Ekotita“ tyčinio bankroto sukėlimo.

Dėl teisės eiti vadovo pareigas apribojimo

29. Nemokumo administratorė ir kreditorė R. G. prašo apriboti buvusiam bendrovės vadovui A. V. penkis metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Administratorės įsitikinimu, jos nurodytos aplinkybės sąlygoja, kad A. V. būtų apribota teisė eiti vadovo pareigas.

30. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu (JANĮ 13 straipsnio 3 dalis).

31. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje diskvalifikavimas (arba apribojimas vadovui eiti juridinio asmens vadovo pareigas) suprantamas kaip sankcija, poveikio ir kontrolės priemonė, kuria siekiama įvairių, kompleksinių tikslų: 1) bendrosios prevencijos, kuri pasireiškia per visuomenės žinojimą, kad yra taikoma atsakomybė už netinkamą ir nesąžiningą elgesį, ir kartu suvokiant, jog visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir kreditoriai, kontrahentai, yra saugomi nuo nesąžiningų vadovų veiksmų; 2) individualiosios prevencijos, kuria siekiama paveikti asmenis, kad jie laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir vėl neatliktų teisės pažeidimų, apriboti asmeniui galimybę daryti naują veiką tada, kai jam yra ribojama teisė eiti vadovaujančias pareigas; 3) teisingumo principo įgyvendinimo, reiškiančio, kad kiekvienam asmeniui turi būti paskirta sankcija individualiai išnagrinėjus faktines aplinkybes; 4) nubaudimo tikslo, kai sankcija yra realiai paskiriama ir kyla neigiami jos padariniai. Šios sankcijos taikymo esmė ir tikslas – išlaikyti aukštus įmonių veiklos standartus, kurie yra neatsiejamai susiję ir su įmonių socialine atsakomybe, užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui įmonių valdymo srityje (Audronė Balsiukienė „Bendrovės vadovo atsakomybė: apribojimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas“, Jurisprudencija 28, 2 (2021): 452–475; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-407/2022).

32. Teismų praktikoje išaiškinta, jog JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vieną iš šioje normoje nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-109-381/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-795-370/2018), o minėtoje nuostatoje reglamentuojamo asmens teisės ribojimo taikymas nėra siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis ir (ar) vadovo darbo aplaidumo, sąmoningo pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) akivaizdumu.

33. Teismas pakartotinai pastebi, nagrinėjamu atveju buvęs bendrovės vadovas, esant bendrovės nemokumui, nesiėmė priemonių bendrovės mokumui atkurti, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tai yra, neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal JANĮ tą privalėjo padaryti. Taip pat įvertintina tai, jog A. V. veiksmai nulėmė tyčinį bendrovės bankrotą, o vykstančiame nemokumo procese buvęs bendrovės vadovas nebendradarbiauja su paskirta nemokumo administratore ir iki šiol neperduoda administratorei bendrovės dokumentų ir reikiamos informacijos. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina esant JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1-3 punktų pagrindą taikyti buvusiam bendrovės vadovui poveikio priemonę – teisės apribojimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog tokio pobūdžio sankcija suinteresuoto asmens A. V. atžvilgiu taikoma pirmą kartą, taip pat į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, spręstina, jog apribojimas juridinio asmens vadovui teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu nagrinėjamu atveju taikytinas dvejiems metams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos (nemokumo administratorės) Rasos Židonytės pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ekotita“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti.

Pripažinti tyčiniu likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ekotita“ (juridinio asmens kodas 305785351) bankrotą, o kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo asmeniu pripažinti suinteresuotą asmenį A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Apriboti suinteresuoto asmens A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojo dvejiems metams.

Šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti nemokumo administratorei bei netekusiems įgaliojimų juridinio asmens valdymo organų nariams.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui bei Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.