Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ekotita“ nemokumo administratorei R. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ekotita“, atstovaujamos bankroto administratorės R. Ž., ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1449-864/2023 uždarajai akcinei bendrovei „Ekotita“ iškėlė bankroto bylą. Atsakovas A. V. nuo 2021 m. liepos 7 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Ekotita“ vadovas.

9. Iš į bylą pateiktų ieškovės banko sąskaitos išrašų (39-60, 61-30 e. b. l.) matyti, kad į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu paskutinės įplaukos buvo 2022 m. birželio 27 d., paskutinės išlaidos 2022 m. birželio 28 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nurašius 6,36 Eur kaip dalinį socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą). Iš ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už 2021 m. birželio 4 d. - 2023 m. balandžio 24 d. laikotarpį matyti, kad paskutinės įplaukos buvo 2022 m. gegužės 18 d., paskutinės išlaidos 2022 m. gegužės 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nurašius 5,97 Eur kaip dalinį socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą. Iš ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už 2021 m. birželio 4 d. - 2023 m. balandžio 24 d. laikotarpį matyti, kad paskutinės įplaukos į sąskaitą buvo 2022 m. gegužės 24 d. (įplaukos į šią sąskaitą tik iš pačios UAB „Ekotita“ sąskaitų), paskutinės išlaidos 2022 m. gegužės 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nurašius 135,64 Eur kaip dalinį socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą ir apmokėjus 94,82 Eur VIADA LT už pirkinius. Duomenų, kad po šio laikotarpio UAB „Ekotita“ būtų vykdžiusi kokius nors mokėjimus, nenustatyta.

10. Į bylą pateiktuose bendrovės balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. pažymėta, kad įmonė ataskaitiniu laikotarpiu turėjo 1 874 Eur grynojo pelno (131-138 e. b. l.). 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo 5 225 Eur piniginių lėšų, taip pat 851 Eur per vienerius mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų.

11. Ieškovę atstovaujanti nemokumo administratorė reiškia reikalavimą dėl žalos, atsiradusios nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki bankroto bylos iškėlimo teismui 2023 m. sausio 24 d. nutarties, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla, atlyginimo buvusiam ieškovės vadovui. Reikalavimas grindžiamas JANĮ 5 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, privalo inicijuoti nemokumo procesą.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

13. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017 14 punktas ir jame nurodyta praktika).

15. Juridinio asmens vadovo pareigos, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei ar juridiniam asmeniui tapus nemokiam yra aptarti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) JANĮ 6 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad iškilus nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; 2) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti 3) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui; tuo atveju, kai juridinis asmuo tampa nemokus, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

16. JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė juridinio asmens vadovui atsiranda už šiame įstatyme numatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Ieškinio reikalavimas grindžiamas aplinkybe, kad ieškovės vadovas turėjo imperatyvią pareigą inicijuoti nemokumo bylos iškėlimą ir imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti, kai iškilo reali tikimybė dėl įmonės nemokumo.

17. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo bendrovės įsteigimo 2021 m. birželio 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo ieškovės vadovas ir akcininkas. Nors atsakovas nesutinka, kad bendrovė nuo 2022 m. balandžio 26 d. buvo jau nemoki, tačiau tai paneigiančių įrodymų nepateikė. pažymėtina, kad atsakovas kaip įmonės vadovas įmonės finansinių dokumentų nemokumo administratoriui nėra perdavęs. Pažymėtina, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas nurodė apie savo ketinimus artimiausiu metu dokumentus perduoti, tačiau to nepadarė. 2023 m. spalio 19 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo dėl nenustatytų priežasčių. 2023 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje atsakovas taip pat nurodė, kad įmonės dokumentus turi, tačiau jokių dokumentų nepateikė nei nemokumo administratorei, nei bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, kad atsakovui teismo posėdžio metu buvo išaiškinta teisė pildyti bylos medžiagą ir pateikti bylos išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus, tačiau atsakovas pildyti bylos medžiagos ir teikti įrodymus nepageidavo.

18. Pagal ieškovės pateiktus į bylą duomenis matyti, kad nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2023 m. sausio 24 d. ieškovės skolos įvairiems kreditoriams padidėjo 56 401,15 Eur suma. Šią sumą sudaro:

a) 1970,70 Eur skola kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ (susiformavo 2022 m. birželio 30 – 2023 m. sausio 31 d. laikotarpiu),

b) UAB „Conlex“ 1556,10 Eur skola dėl perimto reikalavimo iš V. B. susiformavo 2022 m. gegužės mėnesį (už balandžio ir gegužės mėnesiais neišmokėtą darbo užmokestį);

c) UAB „Conlex“ 1221 Eur skola dėl perimto reikalavimo iš G. G. susiformavo 2022 m. gegužės mėnesį (už balandžio mėnesiais neišmokėtą darbo užmokestį ir galutinį atsiskaitymą);

d) V. D. 2429,46 Eur įsiskolinimas susiformavo už 2022 m. gegužės, birželio mėnesius, taip pat kompensacija už kasmetines atostogas bei delspinigiai;

e) R. G. 15 866 Eur skola (kaip žalos atlyginimas) susidarė pagal 2022 m. balandžio 1 d. sudarytą rangos sutartį, kuri buvo nutraukta 2022 m. liepos 11 d.;

f) UAB „Legal balance“, perėmusiai reikalavimą iš P. O., 2916,95 Eur skola susidarė pagal 2022 m. gegužės 21 d. sutartį, kurios pagrindu mokėjimas atliktas 2023 m. birželio 3 d., 208,66 Eur suma susidarė dėl priteistų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų;,

g) UAB „Legal balance“, perėmusiai reikalavimą iš K. A., 1363 Eur reikalavimo suma susidarė 2022 m. birželio 6-7 d., 237,78 Eur suma susidarė dėl teismo įsakymo išdavimo susijusios išlaidos;

h) UAB „Okeano žuvis“ 3500 Eur negrąžinto avanso skola, 171,07 Eur palūkanų, 883,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, 123,65 Eur vykdymo išlaidų skola susidarė po 2022 m. birželio 13 d.;

i) D. P. 2000 Eur skola susidarė dėl 2022 m. birželio ir liepos mėnesiais neišmokėto darbo užmokesčio, 78,96 Eur vykdymo išlaidos (atsiradusios 2022 m. rugsėjo 20 d.),

j) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2321,09 Eur įsiskolinimas, pradėjęs formuotis nuo 2022 m. kovo 31 d.ir iš dalies padengtas,

k) G. T. 4008,72 Eur skola atsirado dėl 2022 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais nemokėtą darbo užmokestį ir su susijusius mokėjimus bei dėl teismo sprendimo nevykdymo paskirta bauda;

l) V. U. 4926,69 Eur skola susidarė už 2022 m. gegužės mėnesį neišmokėtą darbo užmokestį, ligos išmoką už 2022 m. birželio mėnesį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, netesybas;

m) A. V. (A. V.) 1100 Eur skola susidarė už 2022 m. birželio ir liepos mėnesius nemokėtą darbo užmokestį bei kompensacija už nepnaudotas atostogas

n) Valstybinei mokesčių inspekcijai 10 212,86 Eur įsiskolinimas susiformavo nuo 2022 m. gegužės 25 d.;

o) V. Č. (perimtas reikalavimas iš UAB „Švarista“) įsiskolinimas susiformavo ieškovei neapmokėjus 2022 m. gegužės 11 d. išrašytos sąskaitos.

19. Byloje kilo ginčas dėl faktinio įmonės nemokumo momento. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės atstovės vertinimu, akcentavo, kad įmonė ir po 2022 m. balandžio 26 d. gavo piniginių lėšų ir vykdė įsipareigojimus. Kaip matyti iš pateiktų ieškovės sąskaitų išrašų, ieškovė įplaukas gavo iki 2022 m. gegužės 24 d., o mokėjimus vykdė iki 2022 m. gegužės 26 d. Teismo vertinimu, vien tai, kad UAB „Ekotita“ po 2022 m. balandžio 26 d. į sąskaitas gavo piniginių lėšų įplaukų, savaime neįrodo įmonės mokumo. Ieškovė jau nuo 2022 m. balandžio mėnesio nebemokėjo darbuotojams sulygto darbo užmokesčio, o iš kontrahentų avansu gautas pinigines lėšas naudojo ne prisiimtų įsipareigojimų tinkamam įvykdymui. Ieškovės gaunamos piniginės lėšos buvo naudojamos skolų dengimui, o sutartimis prisiimti įsipareigojimai nebuvo vykdomi. Šios aplinkybės iš esmės patvirtina nemokumo administratorės nurodytas aplinkybes dėl faktinio nemokumo momento nuo 2022 m. balandžio 26 d.

20. Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad po 2022 m. balandžio 26 d. įmonė buvo faktinėje nemokumo būklėje (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Šios aplinkybės atsakovas jokiais įrodymais nepaneigė. Nors atsakovas teismo posėdyje tvirtino apie įmonės debitorius, tačiau jokių tokią aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų nepateikė. Įmonei nebegaunant lėšų ir nebegalint toliau vykdyti veiklos, įmonės vadovui atsirado pareiga inicijuoti įmonės bankroto procedūrą, o pasyvus elgesys sąlygojo kreditorinių reikalavimų padidėjimą.

21. Pažymėtina, kad JANĮ 2 straipsnio 7 punkte pateiktas juridinio asmens nemokumo apibrėžimas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, o 2 straipsnio 71 punkte pateikta juridinio asmens nemokumo tikimybė – padėtis, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius, turi būti tiriama kiekvienu ginčo atveju atskirai. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pats atsakovas, nors nesutiko, kad įmonė laikytina nemokia nuo 2022 m. balandžio 26 d., tačiau, kaip minėta, jokių įrodymų, galinčių lemti kitokį vertinimą, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

22. Nemokumo administratorės pateiktais duomenimis, 56 401,15 Eur žalos sumą sudaro po 2022 m. balandžio 26 d. atsiradusios piniginės prievolės, kurių būtų galėję nebūti, jei atsakovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, nesudaręs naujų sutarčių ir nepriėmęs avansų. Išanalizavus pateikus duomenis darytina išvada, kad į nuostolių skaičiavimą yra įtrauktas žalos kreditoriams padidėjimas. Pažymėtina, kad bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma yra 57 363,15 Eur.

23. Teismui nustačius, kad dėl vėlavimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas yra atsakingas, taip pat išanalizavus į bylą pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad žalos suma yra pagrįsta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

24. Remiantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246 straipsniu, deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas, nevykdydamas savo pareigos laiku nesikreipdamas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atliko neteisėtus veiksmus ir būtent šiais veiksmais padarė ieškovei 56 401,15 Eur žalą. Šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246-6.249 straipsniai), todėl ieškinys tenkintinas ir ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas 56401,15 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnis).

25. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (56401,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

26. Kiti šalių argumentai, dėl kurių teismas atskirai nepasisakė, nekeičia teismo padarytų išvadų dėl ginčo esmės.

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.)

28. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1380 Eur žyminio mokesčio ((900 Eur x 145,80 VKI + +(56401,15 Eur - 30000 Eur) x 2 %) x 75%) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas) ir 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 straipsnio 6 dalis), iš viso iš atsakovo priteistina 1 393,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ekotita“, j. a. k. 305785351, naudai 56 401,15 Eur (penkiasdešimt šeši tūkstančiai keturi šimtai vienas euras penkiolika centų) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (56 401,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 1 393,28 Eur (tūkstantis trys šimtai devyniasdešimt trys eurai dvidešimt aštuoni centai) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, administruojamą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.